Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2020-02-13][nuasmeninta nutartis byloje][e2-93-302-2020].docx
Bylos nr.: e2-93-302/2020
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
WB21 304424152 atsakovas
T1 HOLDINGS LIMITED 6615515 Ieškovas
„Citadele“ bankas 112021619 trečiasis asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su nepagrįstu praturtėjimu ar turto gavimu
Atskirieji skundai
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Kiti su atskirųjų skundų nagrinėjimu susiję klausimai

?

Civilinė byla Nr. e2-93-302/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02612-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6 (S)

 

img1 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2020 m. vasario 13 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WB21“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo T1 HOLDINGS LIMITED ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „WB21 dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo,

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovas T1 HOLDINGS LIMITED kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti ieškovo naudai iš atsakovo UAB „WB21“ be teisinio pagrindo įgytą sumą, sudarančią 250 000 Eur, kartu su 5 proc. dydžio metinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo 2018 m. gegužės 18 d. iki 2018  m. spalio 22 d. ir sudarančiomis 5 411,50 Eur, t. y. viso 255 411,50 Eur; priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „WB21“ atsiliepime į ieškinį su pareikštais reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Be to atsakovė UAB „WB21“ prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti kaip neteismingą Lietuvos teismams, iš ieškovo priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovas T1 HOLDINGS LIMITED pateikė atsiliepimą į atsakovės UAB „WB21“ prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir bylos nutraukimo, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsakovės prašymą atmetė. Nurodė, kad atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia sutartinių santykių buvimo tarp ieškovo ir atsakovės. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad šalys nėra susitarusios dėl ginčo, kuris nagrinėjamas pagal ieškovo ieškinį, sprendimo kitos šalies teisme. Teismas atsakovės prašymo nutraukti bylą, nenagrinėjo, pažymėdamas, kad nenurodyti pagrindai bylai nutraukti.

5.       Atsakovė UAB „WB21“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir prašė nutartį panaikinti, kaip nepagrįstą bei atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba palikti ieškinį nenagrinėtu ir bylą nutraukti kaip neteismingą Lietuvos teismams, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės UAB „WB21“ atskirąjį skundą dėl 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas nutraukti bylą, pripažinus, kad tarp šalių dėl nagrinėjamo ginčo nėra arbitražinio susitarimo, byla teisminga Vilniaus apygardos teismui ir jį grąžino apeliantei.

7.       Teismas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo gautas atsakovės UAB „WB21“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties. Teismo vertinimu priimta nutartis, kuria atmestas prašymas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir nurodyta, kad prašymas dėl bylos nutraukimo nenagrinėjamas, yra neskundžiama, kadangi ji neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, todėl tai sudaro pagrindą atsisakyti priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl šios nutarties, nes nutartis yra įsiteisėjusi. Kadangi atsakovė skundžia nutartį, kuri pagal įstatymus negali būti atskirojo skundo objektas, teismas skundą atsisakė priimti ir jį grąžino apeliantei.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

 

8.       Apeliantė UAB „WB21“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei grąžinti atsakovės atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti kaip neteismingą Lietuvos teismas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

8.1.                      Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais teisminį procesą tikslinga nutraukti kuo anksčiau, tuo atveju, jei byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, siekiant sutaupyti byloje dalyvaujančių šalių ir valstybės laiko ir ekonominius kaštus. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos teismai, kuria turi būti vadovaujamasi.

9.       Ieškovas T1 HOLDINGS LIMITED atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, skirti atsakovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę sumos sumokant į valstybės biudžetą, o likusią dalį sumokant ieškovui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

9.1.                      Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria atmestas atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu ir nebuvo nagrinėjamas atsakovės prašymas dėl bylos nutraukimo, neužkerta kelio procesui, todėl negali būti skundžiama. Be to, ji gali būti apskųsta kartu su teismo sprendimu.

9.2.                      Nėra pagrindo remtis atsakovės nurodyta teismų praktika, nes bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Dėl to, teismas padarė teisingą išvadą, kad nutartis negali būti skundžiama ir pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą.

9.3.                      Ieškovo vertinimu, iš atsakovės procesinio elgesio matyti, kad ji piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes kone kiekvieną teismo priimtą nutartį, skundžia, taip apkraudama teismą ir byloje dalyvaujančius asmenis identiškais procesiniais dokumentais bei tokiu būdu veikia prieš teisingą ir operatyvų tarp šalių kilusio ginčo išsprendimą.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

11.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria išspręstas atsakovės prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, taip pat prašymas bylą nutraukti paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl sutartinių santykių dėl bylos teismingumo, pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad tokia nutartis negali būti skundžiama, nes neužkerta kelio teisminiam bylos nagrinėjimui, pagrįstumo ir teisėtumo.

12.       Byloje nustatyta, kad ieškovas T1 HOLDINGS LIMITED pareiškė ieškinį atsakovei UAB „WB21“ dėl be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo. Atsakovė atsikirsdama į pareikštus reikalavimus, tvirtina, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams, nes šalys buvo susitarusios dėl ginčo sprendimo arbitraže ir teismuose Singapūre, todėl prašė ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti. Ieškovas nesutikdamas su atsakovės prašymu, nurodė, kad ieškovą ir atsakovę nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai, o atsakovės pateikti įrodymai nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti. Teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atmesdamas atsakovės prašymą, nurodė, kad jos pateikti įrodymai nepagrindžia sutartinių santykių buvimo tarp ieškovo ir atsakovės, dėl to, padarė išvadą, kad šalys nėra susitarusios dėl ginčo, kuris nagrinėjamas pagal ieškovo ieškinį, jurisdikcijos kitos šalies teisme. Teismas taip pat nurodė, kad nutartis neskundžiama. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą nutartį ir atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba palikti ieškinį nenagrinėtu ir bylą nutraukti kaip neteismingą Lietuvos teismams, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

13.       Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą ex officio (Civilinio proceso kodekso 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (Civilinio proceso kodekso 780 straipsnis). Bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

14.       Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio Kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartis priklauso nuo to, ar toks apskundimas konkrečiai įtvirtintas Civilinio proceso kodekse, arba konstatavus, kad teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad ši taisyklė nereiškia, jog tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

15.       Civilinio proceso kodekso 298 straipsnyje nurodyta, kad dėl teismo nutarties palikti pareiškimą nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas. Šiame straipsnyje nėra reglamentuota, kad nutartis, kuria netenkintas prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės atskirąjį skundą atsisakė priimti dėl to, kad tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant ar konkrečios pirmosios instancijos teismo nutarties apskundimo galimybė patenka į Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į šios teisės normos paskirtį bei tikslus. Proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad bylos nagrinėjimo eiga nebūtų stabdoma ginčais dėl tarpinių teismo procesinių sprendimų, todėl įstatymo leidėjas Civilinio proceso kodekso 334 straipsnyje įtvirtino bendrą taisyklę, pagal kurią tokie procesiniai sprendimai gali būti peržiūrimi tik kartu su teismo baigiamuoju aktu, nebent dėl konkretaus tarpinio procesinio sprendimo pobūdžio ir sukeliamų teisinių pasekmių ji būtų būtina peržiūrėti nedelsiant, arba jei konkretus procesinis sprendimas lemia tai, jog sprendimas dėl ginčo esmės toje konkrečioje byloje apskritai nebegalės būti priimtas.

17.       Galimybė apeliacine tvarka skųsti tarpinius teismo procesinius sprendimus susijusi ir su klausimų, kurie yra išsprendžiami šiais tarpiniais procesiniais sprendimais, įtaka paties teismo proceso ir jo rezultato teisėtumui. Pagal Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Atsižvelgiant į šią nuostatą, daugelio tarpinių procesinių sprendimų instancinė patikra atskirai nuo teismo sprendimo nėra tikslinga, kadangi tokie procesiniai sprendimai gali galiausiai neturėti jokios įtakos galutiniam ginčo sprendimo rezultatui, o suteikimas teisės juos skųsti apeliacine tvarka atskirai nuo teismo sprendimo neigiamai įtakotų teismo proceso trukmę. Kita vertus, nesuteikimas teisės instancine tvarka peržiūrėti tarpinių teismo procesinių sprendimų, lemiančių viso teismo proceso ir būsimo teismo sprendimo teisėtumą bei galiojimą, neatitiktų nei Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos tikslų, nei proceso koncentruotumo ir ekonomijos principų.

18.       Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta sąvoka „užkerta kelią tolimesnei bylos eigai“ teismų praktikoje nėra aiškinama paraidžiui. Pavyzdžiui, pripažįstama, kad teismo nutartis laikoma užkertančia kelią tolimesnei bylos eigai tuo atveju, jei ja buvo atimta galimybė teismo procese dalyvauti konkrečiam asmeniui, nepaisant to, jog pačios bylos nagrinėjimas vyksta toliau, į šio punkto taikymo sritį taip pat patenka atvejai, kai šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, tačiau teismo nutartimi konstatuojama, kad tarp šalių kilęs ginčas teismingas išskirtinai teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2012). Plečiamo Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos aiškinimo galimybė pripažinta ir sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimus Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėse bylose Nr. e2-614-241/2016, e2-971-196/2016, e2-553-823/2018.

19.       Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-614-241/2016 pažymėta, kad plečiamąjį Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimą sprendžiant tarptautinės jurisdikcijos klausimus lemia proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principai, kadangi tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas yra itin svarbus ieškinio priėmimo stadijoje. Priešingu atveju, tai gali lemti neefektyvų procesą, kuomet pirmosios instancijos teismui ginčą išsprendus iš esmės, apeliacinės instancijos teismas konstatuotų esminį procesinių teisės normų pažeidimą dėl netinkamai išspręsto jurisdikcijos klausimo. Taigi, teismo procesinio sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, apskundimo apeliacine tvarka galimybė šioje nutartyje grindžiama ne būsimo teismo sprendimo pripažinimo kitoje valstybėje galimybėmis, o paties teismo proceso neteisėtumu tuo atveju, jei tarptautinės jurisdikcijos klausimas yra išsprendžiamas neteisingai, t. y. tokio pažeidimo esmingumu.

20.       Pripažinus tam tikros valstybės teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, tai kartu reiškia, kad ginčo nagrinėjimui bus taikomi teismo vietos valstybės civilinio proceso įstatymai. Taigi, tarptautinės jurisdikcijos klausimo išsprendimas, be kita ko, lemia šalių procesinių teisių apimtį. Dėl šios priežasties tarptautinės jurisdikcijos taisyklių pažeidimas negali būti laikomas neesminiu procesiniu pažeidimu. Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, nustato, kad tarptautinės jurisdikcijos klausimas pirmosios instancijos teismo buvo išspręstas neteisingai, ginčijamas sprendimas vien šiuo pagrindu (dėl neteismingumo Lietuvos Respublikos teismams) yra panaikinamas ir pareiškimas paliekamas nenagrinėtu, nepriklausomai nuo to ar neteisingai buvo išspręstas jurisdikcijos tarp dviejų Europos Sąjungos valstybių narių, ar jurisdikcijos tarp Europos Sąjungos valstybės narės ir ne Europos Sąjungos valstybės narės teismų. Šiuo aspektu tarptautinės jurisdikcijos klausimas skiriasi nuo bylos teismingumo tarp nacionalinių teismų klausimo, kurį išsprendus neteisingai toks pažeidimas dažniausiai patektų į neesminių procesinių pažeidimų, savaime nelemiančių teismo sprendimo negaliojimo, kategoriją.

21.       Nagrinėjamu atveju atsakovė tvirtina, kad ginčas nėra teismingas Lietuvos teismams, nes šalys buvo susitarusios dėl ginčo sprendimo arbitraže ir teismuose Singapūre. Taigi teismui sprendžiant jurisdikcijos klausimą pagal tarptautinio teismingumo taisykles, teismas sprendžia klausimą dėl tolesnės bylos eigos Lietuvos Respublikos teismuose galimybės. Jeigu būtų pripažinta, kad byla nepriklauso Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, tai reikštų, kad yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai Lietuvos Respublikos teismuose. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiamas tarptautinės jurisdikcijos klausimas, pripažįstant Lietuvos Respublikos teismų jurisdikciją nagrinėti kilusį ginčą, gali būti skundžiamas atskiruoju skundu atskirai nuo teismo sprendimo.

22.       Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su atsakovų atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nepagrįstai atsisakė priimti atsakovų atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – atsakovų atskirasis skundas priimtinas (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

23.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir atsakovės atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria išspręsta bylos jurisdikcija, priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl baudos skyrimo

24.       Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti atsakovei 2 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 proc. baudos sumokant ieškovui. Šį prašymą ieškovas motyvuoja tuo, kad apeliantės elgesys – atskirųjų skundų dėl kone kiekvienos teismo priimamos nutarties teikimas, akivaizdžiai parodo jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nesąžiningą bylos nagrinėjimo vilkinimą ir sąmoningą veikimą prieš greitą bei teisingą bylos išnagrinėjimą.

25.       Pagal Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirųjų skundų teikimas dėl teismo priimamų nutarčių, negalėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę proceso dalyviams suteikia įstatymas. Be to, pažymėtina ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovės atskirasis skundas patenkintas. Nenustačius piktnaudžiavimo atsakovės veiksmuose, ieškovo prašymas atmetamas.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „WB21“ atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria išspręsta bylos jurisdikcija, priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Netenkinti ieškovo T1 HOLDINGS LIMITED prašymo skirti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „WB21“ baudą.

 

 

 

Teisėja                                                                             Romualda Janovičienė  


Paminėta tekste:
  • 3K-3-474/2011
  • 3K-3-388/2011
  • 3K-3-470/2012
  • e2-614-241/2016