Civ
Civilinė byla Nr. e2-647-372/2017
Teisminio proceso Nr.2-58-3-00128-2017-9
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.10.2.4; 3.1.18.6;3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.3.7.4
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. birželio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,
sekretoriaujant Dianai Tarozienei ir Irenai Dominauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei K. L., atsakovei R. A., jos atstovui advokatui M. B., trečiojo asmens atstovei bankroto administratorei V. V.,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl žalos atlyginimo iš atsakovės R. A., trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi UAB „Karališkas vežėjas“, ir
n u s t a t ė :
- Ieškovė kreipėsi su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. A. ieškovės VMI prie FM naudai 660 611,41 EUR nuostolių. Nuo 2009 m. vasario mėnesio bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 379490,31 Eur nesumokėtų mokesčių, 96954,92 Eur baudų ir 184166,18 Eur delspinigių. Skolos išieškojimą ieškovė pradėjo nuo 2009 metų, sprendimai buvo perduoti vykdyti antstoliams.
- 2017-09-19 ieškovė kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo atsakovei. Teismas skyrė 1448 Eur baudą už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apygardos teismas 2016 m. spalio 20 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą dėl UAB „Karališkas vežėjas“ pagal ieškovės prašymą. Atsakovė buvo pasyvi, neteikė dokumentų ir paaiškinimų. Siekdama išsaugoti įmonės veiklą, atsakovė nebendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nesidomėjo galimybe sumokėti nepriemokas dalimis.
- Ieškovė pateikė teismui tiesioginį ieškinį, siekdama ginti viešąjį interesą, kadangi pirmajame kreditorių susirinkime bankroto administratorė patvirtino, kad BUAB „Karališkas vežėjas“ ilgalaikio ir trumpalaikio turto neturi, apie debitorių įsiskolinimus informacijos nebuvo pateikta. Ieškovė pasirinko pažeistų teisių gynimo būdą – tiesioginį ieškinį įmonės vadovei dėl žalos atlyginimo.
- BUAB „Karališkas vežėjas“ finansinę atskaitomybę VĮ „Registrų centras“ yra pateikusi nuo 2005 iki 2014 metų. Dar 2004 metais bendrovės įsipareigojimai buvo didesni už turimą turtą. Tokiu atveju pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas
neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovės įmonės valdymo laikotarpiu, nustačius ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Laikantis, kad įmonė nemoki nuo 2004 metų, nė vienais paskesniais metais bendrovės finansinė padėtis negerėjo, o tik blogėjo. Visi įsipareigojimai kreditoriams, kurie atsirado po 2004 metų yra vertintini, kaip žala kreditoriams. Atsakovė, siekdama nepažeisti tiek esančių, tiek galimai būsimų kreditorių interesus, matydama vis blogėjančią Bendrovės finansinę padėtį privalėjo nedelsdama kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
- Kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo.
- Atsakovė kaip bendrovės vadovė, žinodama apie sunkią bendrovės padėtį (aplaidžiai tvarkoma apskaita, paimami pinigai iš kasos, dengiama tik dalis deklaruotų mokesčių), nedėjo jokių pastangų išsaugoti įmonės turtą, iš kurio kreditoriai galėtų bent iš dalies padengti savo reikalavimus, laiku neteikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centras, t. y. neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai Bendrovės interesais.
- Ieškovė padarytos žalos dydžiu laiko mokestinės nepriemokos padidėjimą dėl atsakovės laiku nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. VMI prie FM žalą skaičiuoja nuo 2004 m. gruodžio 31 d., t. y. nuo bendrovės nemokumo momento (VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės duomenimis). Kadangi žalos dydis dėl nesavalaikio bankroto yra išaugęs finansinių reikalavimų dydis, galutinė žalos suma yra 660 611,41 EUR (patikrinimo aktu Bendrovei papildomai priskaityta į valstybės biudžetą mokėti 443 295,01 EUR, laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio deklaruota 80 575,61 EUR, bei dėl vykusių mokestinių ginčų ir laiku nemokėtų einamųjų mokesčių papildomai priskaityta delspinigių suma – 136 740,79 EUR).
- Neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys pasireiškia tuo, jog laiku neiškėlus Bendrovei bankroto bylos, jos mokestinė nepriemoka augo. To buvo galima išvengti jei būtų buvęs laiku pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir būtų sustabdyta Bendrovės veikla. Taigi Atsakovės neteisėti veiksmai atitinka visas sąlygas civilinei atsakomybei kilti, o vadovaujantis įstatyminiu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, jos kaltė yra preziumuojama.
- Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Ji nurodė, kad dėl operacijos ir ilgo gydymo negalėjo būti aktyvi ir pateikti dokumentų tiek administratorei, tiek teismui. Ji nurodė, kad įmonės veikla pasibaigė 2014 m. gruodžio mėnesį, kadangi savivaldybė atsisakė mikroautobusų paslaugų. Vėliau buvo bandoma pirkti autobusus ir organizuoti keliones. Tuo tikslu buvo sudaryta preliminari sutartis, sumokėtas 58000 Eur avansas, kurio teisėtumas dabar nagrinėjamas FNTT, pradėjus ikiteisminį tyrimą. Kodėl nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovė nenurodė, tačiau ji nurodė, kad tik 2015-07-01 buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria galų gale buvo išspręstas ginčas dėl Šiaulių apskrities VMI 2013-07-03 sprendimo pagrįstumo.
- Atsakovės atstovas palaikė jos argumentus ir papildomai nurodė, kad turi būti taikomas ieškinio senaties terminas.
- Bankroto administratorė su ieškiniu nesutinka ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad tiesioginį ieškinį tokio pobūdžio bylose gali teikti tik bankroto administratorius. Pavieniai kreditoriai gali reikšti netiesioginį ieškinį. Priešingu atveju būtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Netiesioginiu ieškiniu kreditorius gali pareikšti reikalavimą bankrutavusios įmonės interesams, jei administratorius nerealizuotų savo teisės reikalauti žalos atlyginimo į skolininko turtą.
- Kita aplinkybė, kuri apibūdinama kaip ieškinio pagrindas, yra įmonės nemokumo momento nustatymas. Ieškovė teigia, kad įmonė buvo nemoki dar 2004 metais, nes jos balansuose nurodyto turto ir įsipareigojimų vertės santykis buvo mažesnis, negu numato ĮBĮ. Nustatant santykį tarp įmonės turto ir įsipareigojimų, turi būti vertinama tikroji turto vertė tam tikrai datai bei tik pradelstų įsipareigojimų (kurių įvykdymo terminas yra suėjęs) santykis. 2004-12-31 pradelstų įsipareigojimų buvo 6061,01 Eur, o įmonės turto vertė buvo 202709,97 Eur.
- Kreditoriai gali savo teises įgyvendinti kreditorių susirinkimuose, ir tik ypatingais atvejais ginti savo teises, nesilaikant kreditorių susirinkimuose išreikštos valios. Todėl labai svarbi aplinkybė yra ta, kad įvykusiame 2017-02-17 d. UAB „Karališkas vežėjas“ yra patvirtinta bankroto administratoriaus ataskaita pirmajam kreditorių susirinkimui, kurioje buvo numatyti tolimesni kreditorių gynybos veiksmai, t.y. yra numatyta, kad bankroto administratorius, gindamas visų kreditorių interesus, teiks ieškinį buvusiai įmonės vadovei dėl žalos įmonei (kreditoriams) atlyginimo. Ieškovė patvirtino tokią administratoriaus ataskaitą, o tai reiškia pritarė numatomiems atlikti veiksmams. Šiuo metu administratorė taip pat yra pateikusi skundą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal skunde nurodomas aplinkybes. Taip pat yra nustatyta, kad didžioji dalis įmonės apskaitos dokumentų yra FNTT Šiaulių skyriuje, kuri artimiausiu metu bus perduota administratoriui, ir tik tada, disponuojant įmonės dokumentais ir visa reikalinga informacija bus teikiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, kurio pagrindas gali būti ne tik dėl prievolės inicijuoti bankroto bylą nevykdymo, bet ir dėl kitų aplinkybių, kurias šiuo metu tiria FNTT Šiaulių skyrius.
Ieškinys atmestinas.
Dėl ieškovės teisės pateikti tiesioginį ieškinį
- Kasacinio teismo išaiškinta, kad tuo atveju, kai įmonė yra nemoki ir negali įvykdyti savo prievolių, konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo vadovui galėtų kreiptis su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas būtų įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).
- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika formuojama ta linkme, kad bendrovės kreditoriaus teisė reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams yra pripažįstama, tačiau ji taikoma itin siaurai. Jeigu kreditorius pareiškia tiesioginį ieškinį, tačiau neįrodo specifinio jo pagrindo, tai yra pagrindas ieškinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-211-469/2017).
- Kreditorius gali reikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir (ar) dalyviams dviem atvejais: 1) kai šie subjektai padaro tiesioginę žalą kreditoriui (CK 6.263 str. pagrindu), jų neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, veiksmų neteisėtumas pasireiškia specifiškai, tik konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, ir jei toks neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų; 2) kai įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu ir nustatoma, kad šie subjektai kalti dėl tyčinio bankroto (ĮBĮ 20 str. 7 d.). CK 2.87 str. įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui ar akcininkui, o tik pačiam juridiniam asmeniui, todėl neteisėti vadovo (atsakovo) veiksmai, pasireiškę CK 2.87 str. įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka anksčiau aptartų individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų.
- Nagrinėjamu atveju BUAB „Karališkas vežėjas“ bankrotas nėra pripažintas tyčiniu, todėl šiuo pagrindu teikti tiesioginį ieškinį atsakovei ieškovė kaip vienas iš kreditorių negalėjo. Teismas sprendžia, kad atsakovės veiksmais nėra padaryta tiesioginė žala ieškovei. Nagrinėjant klausimą dėl žalos atsiradimo dėl to, kad atsakovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), teismas pripažįsta, kad ši žala atsirado ne ieškovei kaip atskiram specifiniam kreditoriui, o visiems kreditoriams bei pačiai įmonei.
- CK 2.87 str. įtvirtintos fiduciarinės juridinio asmens organų narių pareigos ne konkrečiam kreditoriui, o tik pačiam juridiniam asmeniui, todėl neteisėti vadovo (atsakovės) veiksmai, pasireiškę CK 2.87 str. įtvirtintų pareigų pažeidimu, neatitinka individualaus kreditoriaus ieškinio pagrindo kriterijų. Teismo patvirtinti ieškovės kreditoriniai reikalavimai yra kilę iš įmonės veiklos, todėl atsakovė negali būti atsakinga dėl visų nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jos veiksmų, bankrutuojanti įmonė būtų turėjusi pareigą juos sumokėti. Todėl bendrovės patirta žala laikytina tik paskirtos baudos ir delspinigiai už mokesčių sumokėjimą ne laiku. Bet kuriuo atveju ieškovei neatsirado teisė reikšti tiesioginį ieškinį ir dėl CK 2.87 straipsnio nuostatų.
- Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovas ar dalyvis padaro žalą bendrovei, pvz., vadovas pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnyje įtvirtintas fiduciarines pareigas ir dėl to bendrovė patiria nuostolių, kreditoriams padaryta žala laikoma išvestine iš įmonės patirtos žalos, nes ji pasireiškia tuo, kad dėl išaugusių įmonės skolų ar sumažėjusio turto atitinkamai sumažėja kreditorių galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo. Tokiais atvejais visų kreditorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, taip pat ir kreditoriui reiškiant netiesioginį ieškinį vadovui bankrutuojančios įmonės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017, 38 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
- Pateikdama ieškinį, ieškovė visiškai nepagrįstai apribojo bankroto administratoriaus teises bankroto byloje. Būtent administratorė turi ne tik teisę, bet ir pareigą pateikti prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu ar reikalauti priteisti žalos atlyginimą iš kaltų asmenų. Duomenų apie tai, kad bankroto administratorė yra pasyvi ir nesiima būtinų veiksmų, ginant visų kreditorių teises, nepateikta. Tai matyti iš teismui pateiktų įrodymų, kurių egzistavimo ir pagrįstumo ieškovė irgi neginčijo (el.bylos 137-145 lapai, 1 tomas), patvirtindama bankroto administratorės ataskaitą. Taigi, ieškovės tiesioginio ieškinio pateikimas gali būti vertinamas kaip vieno iš kreditorių siekiu atgauti skolą, apeinant kitus kreditorius.
- Teismas sprendžia, kad pripažinus, kad ieškovė be teisėto pagrindo kreipėsi į teismą ir dėl to atmetant ieškinį, nėra pagrindo spręsti ieškinio senaties taikymo klausimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
- Atsakovė buvo atstovaujama advokato, tačiau turėtų išlaidų priteisti neprašė. Bankroto administratorė reikalauja priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės už procesinių dokumentų pateikimą bei atstovavimą teisme. Teismas pripažįsta, kad bankroto administratorius yra pagal pavedimą įmonę administruojantis asmuo. Kreditoriai patvirtina administravimo išlaidų sąmatą, kuri galėtų būti padidinama, jei bankroto administratorė motyvuotai kreiptųsi į kreditorių susirinkimą. Teismas tokiu atveju neturi pagrindo tenkinti trečiojo asmens atstovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
- Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant R. A. turimą turtą. Kadangi ieškinys atmetamas, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovei R. A. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti atsakovei R. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. duomenys neskelbtini) skirtas laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 3 d. nutartimi.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Teisėja Birutė Simonaitienė