Civilinė byla Nr. e2S-838-324/2019

Teisminio proceso 2-69-3-19913-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.17

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje e2-2876-475/2019 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui A. V. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė ieškiniu prašė paskirti genominę ekspertizę siekiant nustatyti, ar atsakovas yra V. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; nustatyti, kad atsakovas yra sūnaus V. S. biologinis tėvas; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 150 Eur iki sūnaus pilnametystės, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskirti ieškovę uzufrukto teise šių lėšų tvarkytoja; priteisti iš atsakovo 1350 Eur išlaikymo sūnui įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. vasario 14 d. iki 2019 m. vasario 14 d.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad gali būti, jog jis yra nepilnamečio vaiko V. S. tėvas, bet norėtų tuo įsitikinti, todėl prašė paskirti genominę ekspertizę.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskyrė byloje DNR ekspertizę, ekspertams pateikė klausimą, ar atsakovas A. V. yra V. S. biologinis tėvas. Ekspertizę pavedė atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai. Įpareigojo ieškovę kartu su nepilnamečiu sūnumi ne vėliau kaip iki 2019 m. kovo 15 d. nuvykti į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją ir pateikti kraujo mėginį DNR tyrimui atlikti bei pateikti tyrimui atlikti reikalingą medžiagą. Įpareigojo Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą įstatymų nustatyta tvarka iki 2019 m. kovo 15 d. paimti atsakovo A. V. kraujo mėginį DNR ekspertizės atlikimui ir nedelsiant jį išsiųsti į Lietuvos valstybinę teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją. Pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sumokėti už ieškovės prašymu paskirtą DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos pateiktą sąskaitą. Civilinę bylą sustabdė.

4.       Sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog moksliniai tyrimai yra patikimiausias įrodymas pripažinti esant arba nesant giminystės ryšį tarp asmenų, ieškovei prašant, atsakovui palaikant ieškovės prašymą dėl DNR ekspertizės giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti skyrimo, civilinėje byloje būtina skirti nurodyto pobūdžio ekspertizę. Už teismo DNR ekspertizę giminystės (tėvystės) ryšiui nustatyti pagal ekspertizės įstaigos pateiktą sąskaitą pavedė apmokėti už ieškovę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kadangi ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 2.1.(NTP-2)-18-T-3959-14906 yra suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5.       Atskiruoju skundu Valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba prašo įtraukti tarnybą į bylą trečiuoju asmeniu; pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties dalį dėl ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir įpareigoti tarnybą apmokėti tik ieškovės tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidų dalį (50 procentų sumos). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalimi, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidas tik tretiesiems asmenims, kuriems tarnybos sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Teismo nutartis pavesti tarnybai apmokėti visas tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidas yra nepagrįsta, kadangi ekspertizė skirta abiejų šalių prašymu. Atsakovui antrinė teisinė pagalba neteikiama, jis nesikreipė į tarnybą dėl tokios pagalbos suteikimo, todėl tarnyba neturi pagrindo apmokėti jo patiriamų ekspertizės išlaidų.

1.2.                      Tarnyba turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, kadangi 2019 m. vasario 18 d. nutartimi yra įpareigota iš valstybės lėšų apmokėti tėvystės nustatymo ekspertizės išlaidas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6.       Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sumokėti už ieškovės prašymu paskirtą DNR ekspertizę tėvystei nustatyti.

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

8.       Remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalies nuostata, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK nustatytais atvejais (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi apeliacinio apskundimo objektu gali būti ne kiekviena pirmosios instancijos teismo nutartis. Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 338 straipsnis). Jeigu pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinį (atskirąjį) skundą, nenustatė kliūčių apeliaciniam procesui pradėti ir skundą priėmė bei su byla išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs bent vieną iš sąlygų, dėl kurių negali vykti apeliacija, turi apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

9.       CPK 90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog avansas, kurio dydis nustatomas atsižvelgiant į būsimų išlaidų dydį, sumokamas į teismo sąskaitą. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartimi paskyrė byloje DNR ekspertizę, pavedė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai sumokėti už ieškovės prašymu paskirtą DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti, civilinę bylą sustabdė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis sprendžiami ekspertizės išlaidų apmokėjimo ir avanso sumokėjimo klausimai, kaip tai apibrėžta CPK 90 straipsnyje, nėra skundžiamos apeliacine tvarka, t. y. jos negali būti apeliacijos objektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Elektros instaliacija“ prieš A. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. J. prieš UAB „ Mildenta“ ir kt., bylos Nr. 2-922/2014; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „ Kleta“ prieš UAB „Vilniaus Doleta“, bylos Nr. 2-1418/2015; 2015 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. B. ir kt., prieš VšĮ „Karoliniškių poliklinika“ ir kt., bylos Nr. 2-324-186/2015; 2015 m. sausio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rangas“ prieš UAB „Staklės ir technika“, bylos Nr. 2-25-183/2015; 2015 m. vasario 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „ Molesta“ prieš UAB „Upės projektai“, bylos Nr. 2-235-330/2015). Nurodytoje teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ekspertizės skyrimo proceso stadijoje jokios piniginės sumos ekspertams dar nėra išmokėtos, taigi tokia nutartimi yra išsprendžiamas tik galimų bylinėjimosi išlaidų užtikrinimo klausimas. Jos negalima laikyti nei nutartimi, kuria pasisakoma dėl CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų bylinėjimosi išlaidų, nei jos priskirti prie nutarčių, kurių apskundimas nustatytas CPK 100 straipsnyje, todėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties dalis dėl pavedimo apeliantei sumokėti už ieškovės prašymu paskirtą DNR ekspertizę tėvystei nuginčyti negali būti skundžiama pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas – ji neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pažymėtina, jog byloje kilusį ginčą išsprendus iš esmės, išlaidos už ekspertizės atlikimą išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka iš šalies, kurios nenaudai priimamas sprendimas (CPK 91 straipsnio 5 dalis).

10.       Nors Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 18 d. nutartyje nurodė, kad gali būti skundžiama tik nutarties dalis dėl bylos sustabdymo, gavęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos atskirąjį skundą dėl neskundžiamos nutarties dalies, nepagrįstai jį priėmė. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, apeliacinės procesas nutrauktinas.

11.       Atskirajame skunde išdėstyti argumentai neturi teisinės reikšmės nurodyto klausimo išsprendimui, todėl dėl jų nepasisakoma.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį procesą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties nutraukti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja        Virginija Gudynienė