Civilinė byla  Nr. e2A-155-392/2021

     Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02023-2019-6

     Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ir atsakovės E. K.-M. individualios įmonės apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ieškinį atsakovei E. K.-M. individualiai įmonei dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija        

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 81 338,22 Eur skolą, 3 569,24 Eur delspinigių, 8 procentų metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybai iš atsakovės E. K. – M. individualios įmonės 8 470 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4.       Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti pilnai, priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 81 338,22 Eur skolos, 3 569,24 Eur delspinigių už praleistą terminą apmokėti atitinkamas sąskaitas, 8 proc. dydžio metines palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtus žyminius mokesčius bei bankų komisinius mokesčius už žyminio mokesčio sumokėjimą, išlaidas advokato pagalbai; visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuomos sutarties tekstą, tikruosius šalių ketinimus ir jų pareigas po sutarties pasirašymo, tačiau nepagrįstai sprendė ir pasisakė dėl reikalavimui prievolę įvykdyti natūra taikytų sutartinę atsakomybę reglamentuojančių materialiosios teisės normų, todėl pažeidė CK 1.138 straipsnio 4 punkto, 6.59 straipsnio, 6.213 straipsnio 1 dalies, 6.477 straipsnio 1 dalies, 6.487 straipsnio 1 dalies, 6.530 straipsnio 1 dalies normas bei kardinaliai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Apžvalga aprobuotos teismų praktikos. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai ieškovės pareikšto reikalavimo nesprendė ir supainiodamas jį su reikalavimu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, ieškovės nenaudai neleistinai susiaurino šio ginčo ribas. Tokiu būdu ieškovė liko neišklausyta teisme.

4.2.       Pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylą ir nepagrįstai nenustatė, kad iš ieškiniu reikalaujamos 81 338,22 Eur skolos už 2019 m. balandžio - spalio mėn., 2020 m. sausio - balandžio mėn. nuomą bei komunalines paslaugas, nesumokėta pagal šią sąskaitą suma sudarė 25 789,18 Eur, kaip buvo nurodyta ieškinyje pateiktoje Lentelėje Nr. 2. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kurioje buvo atmestas ieškovės 55 549,04 Eur (81 338,22 – 25 789,18) dydžio reikalavimas įpareigoti nuomininką įvykdyti sutartinę prievolę natūra – priteisti skolą už 2019 m. gegužės - spalio mėn., 2020 m. sausio - vasario mėn. nuomą bei komunalines paslaugas, taip pat 2020 m. kovo - balandžio mėn. nuomos mokesčių indeksaciją.

4.3.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį šioje dalyje, netyręs jokių įrodymų, bet pasikliovęs vieninteliu atsakovės vadovės nurodymu teismo posėdžio metu. Teismas netyrė jokių ieškovės pateiktų skolos dokumentų bei nereikalavo iš atsakovės vadovės, kad ji pagrįstų savo teiginį. Todėl teismas vadovavosi atsakovės vadovės teiginiu, kuris yra melagingas ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Be to, iš atsakovės priteisdamas nuomos mokestį už 2020 m. kovo – balandžio mėn. (2 mėn. x 3 500 Eur ir PVM), iš viso 8 470 Eur, teismas be jokių motyvų nepriteisė indeksuotos priteistos nuomos mokesčio dalies, kurios atsakovė neneigė ir kuri buvo sutarta Sutarties Bendrosios dalies 4.1 punkte bei įtraukta į ginčo sąskaitas. Teismas taip pat nepateikė visiškai jokių motyvų, kodėl iš atsakovės nepriteisia komunalinių mokesčių už jos naudojamose patalpose suteiktas komunalines paslaugas pagal ieškinio Lentelėse Nr. 2 ir 3 nurodytas bei su ieškiniu pridėtas ginčo sąskaitas.

4.4.       Sutarties Bendrosios dalies 11.5 punkte numatyta, kad jei Nuomininkas laiku ir/ar tinkamai nesumoka Nuomotojui Nuomos mokesčio ir/ar Papildomų išlaidų, susijusių su Turtu, Nuomininkas privalo sumokėti Nuomotojui delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos apmokėti sumos. Ieškovė reikalavo priteisti 3 477,64 Eur dydžio delspinigius (per pirmąsias dešimt vėlavimo dienų 0,03 procento dydžio, o už vėlesnes nei dešimta vėlavimo dienas sutartus 0,1 procento dydžio) pagal pateiktą apskaičiavimą, o teismas šioje dalyje ieškinį atmetė. Apeliantės nuomone, tenkindamas pagrindinį ieškovės reikalavimą įvykdyti nuomininko piniginę prievolę natūra, teismas turėjo tenkinti ir savarankišką reikalavimą dėl sutartinės atsakomybės taikymo, tačiau šio reikalavimo atmetimo nemotyvavo.

4.5.       Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl nekilnojamojo daikto nuomos mokesčio sumažinimo nebuvo keliamas ir nagrinėjamas. Nesant jokio atsakovės pareiškimo, teismas išnagrinėjo ir sutiko su atsakovės argumentais, kad atlikti pagrindinių neatskiriamų turto pagerinimų darbų negalėjo, neva, dėl ieškovės nepakankamo bendradarbiavimo, todėl dėl atsakovės pareigos neįvykdymo yra, neva, abipusė bylos šalių kaltė. Apeliantės nuomone, nepareiškus priešieškinio reikalavimo CPK nustatyta tvarka, atsakovės nurodyti atsikirtimai nesuteikė teismui pagrindo keisti Sutarties sąlygas ir atsisakyti pagal pareikštą ieškinį įpareigoti atsakovę vykdyti nuomininko prievoles natūra. Teismas taip pat pažeidė ieškovės teisę į teisingą teismo procesą, nes neturėdamas jokio teisėto pagrindo ieškinį atmesti, ieškovės pareikšto reikalavimo iš esmės nesprendė, o atsakovės nepareikštą reikalavimą tenkino, todėl ieškovė neteko galimybės pateikti atsiliepimą į neteisėtus ir nepagrįstus atsakovės pareiškimus bei tinkamai pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo metu neišnagrinėtų aplinkybių.

4.6.       Apeliantė nesutinka su nepagrįstais atsakovės kaltinimais dėl nebendradarbiavimo. Pažymi, kad deklaratyvūs atsakovės teiginiai ir jais grindžiamos aplinkybės nėra ir negali būti laikomos teisėtu pagrindu paneigti sutartinei atsakovės piniginei prievolei natūra – skolos pagal Sutartį už nuomą bei komunalines paslaugas sumokėjimui. Nesutikdama su sprendimu, ieškovė yra verčiama savo argumentus dėstyti apeliaciniame skunde, neišklausius jų pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu. Toks ieškovės procesinių teisių į teisminę gynybą bei į tinkamą teismo procesą apribojimas taip pat laikytinas esminiu.

4.7.       Apeliantės nuomone, teismo išvados padarytos remiantis ne byloje surinktų įrodymų viseto vertinimu, bet išimtinai atsakovės argumentais, nepagrįstais jokiais įrodymais, bei pavieniais įrodymais, nepašalinant šių įrodymų prieštaravimo kitiems, nepaaiškinant, kodėl vieniems įrodymams suteikiamas pirmumas prieš kitus. Teismas vertino įrodymus su išankstiniu nusistatymu, nelogiškai, absurdiškai ir tik ieškovės nenaudai, kuri buvo apkaltinta nebendradarbiavimu, nors tiek ieškovės pateikti teismui įrodymai, tiek atstovų pozicija teisme buvo ta, kad ieškovė neprieštaravo atsakovei ir nesudarė jokių kliūčių darbams atlikti. Tokiu būdu teismas neįvertino akivaizdžių teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, bet priešingai juos pakeitė (falsifikavo). Teismas buvo išskirtinai šališkas ieškovės atžvilgiu, nes nepagrįstai nevertino jos pateiktų įrodymų, kuriuos teismų praktika nurodo vertinti, o savo vertinimus pateikė nesilaikydamas įrodymų lygybės principo, ieškovės įrodymus nemotyvuotai atmesdamas, o atsakovės pateiktus įrodymus laikydamas svaresniais, savo išvadas nepagrįsdamas jokiais įrodymais arba pagrįsdamas tarpusavyje prieštaraujančiais ar su jo išvadų nepagrindžiančiais įrodymais.

5.       Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį atmesti. Prašo prijungti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Apeliantė nurodo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. savo komercinės veiklos, susijusios su gintaro dirbinių ir lino audinių prekyba nuomojamose patalpose realiai nevykdė dėl šalyje įvestų griežtų prekybos ribojimų karantino laikotarpiu. Dėl pasaulyje esančios pandemijos nuomininko klientų sumažėjo, bendrovė negaudavo pajamų. Apeliantė prašė nuomotoją bendradarbiauti ir dėl esamos pandemijos taikyti nuolaidą nuomos mokesčiui nuo kovo 1 d., kad nuomininkas galėtų kreiptis dėl dalinio nuomos mokesčio kompensavimo labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms, tuo pačiu esant finansiniam sunkumams galėtų atsiskaityti su nuomotoju. Bet ieškovė (nuomotojas) nepaisė tokio prašymo ir nepagrįstai atsisakė taikyti nuolaidą. Atsakovė nepagrįstai dėl Ekonomo tarnybos netinkamos veiklos negavo ir šiuo metu negali gauti valstybės kompensacijos, kuri būtų skirta būtent ieškovei ir tokiu būdu būtų sumokėta patalpų nuoma už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d.

5.2.       Apeliantės nuomone, teismas iš dalies tenkindamas ieškinį, neatsižvelgė į buvusius šalių bendradarbiavimo ypatumus, neįvertino ilgametės šalių tarpusavio bendradarbiavimo praktikos, nepagrįstai priteisė nuomos mokesčio skolą už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 22 d. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė savo veiksmais suformavo pagrindą nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei nemokėti nuomos mokesčio, nes atsisakė taikyti 50 proc. nuolaidą nuomos mokesčiui. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais pagrįstai galėjo daryti išvadą, jog dėl pandemijos paskelbto karantino atsiradusius nuostolius šalys turėtų dalintis lygiomis dalimis. Juo labiau, kad šalių derybose pati ieškovė sutiko, jog nesant ieškinyje nurodytos skolos, už visą laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. būtų neskaičiuotas nuomos mokestis (t. y. kita mokesčio dalis būtų sumokėta gavus Valstybės paramą). 

5.3.       Dėl viruso COVID-19 pandemijos yra pagrindas konstatuoti ir nenugalimos jėgos aplinkybes, nes: 1) sudarant sutartį tokios pandemijos atsakovė negalėjo protingai numatyti; 2) dėl nurodytų aplinkybių atsakovė objektyviai nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. dėl karantino nuomojamose patalpose visiškai negalėjo vykdyti veiklos; 3) atsakovė tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ir negalėjo užkirsti joms kelio; 4) atsakovė nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo rizikos. Todėl ir šiuo pagrindu atsakovei negalėjo būti priteista skola už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 22 d.

5.4.       Apeliantė nurodo, kad ieškovės patikslintas ieškinys teismo buvo priimtas 2020 m. gegužės 20 d. Su pradiniu ieškiniu patikslintame ieškinyje nurodytas reikalavimas pateiktas nebuvo. Taigi jeigu būtų tenkintas ieškovės prašymas priteisti skolą nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. balandžio 22 d., tai sutinkamai su esamu teisiniu reglamentavimu ir pagal kasacinio teismo praktiką atsakovė privalėtų mokėti paskaičiuotą skolą nuo 2020 m. kovo 1 d. ir procesines palūkanas nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gegužės 20 d. Priteisdamas procesines palūkanas pirmosios instancijos teismas sprendimu netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nukrypo nuo jų taikymo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo privalo būti panaikinta.

6.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, atsisakyti priimti su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus, o juos priėmus sudaryti galimybes ieškovei dėl jų pasisakyti, tenkinti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad atsakovės vadovė nedetalizavo nei teismui, nei byloje dalyvaujantiems asmenims, kokiu pagrindu ji atsisako mokėti nuomos mokestį nuo 2020 m. kovo mėn., taip pat tokių argumentų nėra nurodyta ir atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį. Pirmosios instancijos teismo nagrinėto ginčo ribose atsakovė nenurodė jokių kitų motyvų tik tariamą ieškovės nebendradarbiavimą vykdant ginčo Sutartį, kurį teismo prašė įvertinti taikant sutartinę civilinę atsakomybę ir sutarties galią reglamentuojančias teisės normas. Kitų nesutikimo su ieškiniu motyvų, kuriuos atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, ji nenurodė pirmosios instancijos teisme, jų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, dėl jų ieškovė negalėjo pasisakyti ir nepasisakė pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniu skundu iš esmės nepagrįstai siekiama išplėsti šios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas ir įrodinėti tokias aplinkybes, kurios nebuvo pirmosios instancijos teisme įrodinėjamos ir apskritai nebuvo pateiktos teismui, o tokie veiksmai įstatymų leidėjo yra draudžiami. Ieškovė laikosi pozicijos, kad jokie po ginčo pradžios tarp šalių įvykę veiksmai ar susirašinėjimas yra ne sąsajūs su nagrinėjama byla ir negali paneigti atsakovės skolos, nebent būtų pagrindas nutraukti šią bylą taikos sutartimi. Atsakovė neįrodė (ir neįrodinėjo) nei vienos iš būtinų aplinkybių CK 6.183 straipsnio 2 dalies taikymui. Nesutinka su atsakovės pozicija, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą ir sutinkamai su teismų praktika nagrinėjamu individualiu atveju dėl viruso COVID-19 pandemijos yra pagrindas konstatuoti ir nenugalimos jėgos aplinkybes, todėl ir šiuo pagrindu negalėjo būti priteista skola už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 22 d., nes nėra tokio teisinio reglamentavimo ir/ar teismų praktikos viruso COVID-19 pandemiją konstatuoti kaip nenugalimos jėgos aplinkybes.

7.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, tenkinti atsakovės apeliacinį skundą, priimti pridedamus įrodymus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu ieškovė nagrinėjamam ginčui prašo taikyti CK 6.213 straipsnio nuostatas ir netaikyti CK 6.259 straipsnio, t. y. nurodo, kad ji patikslintu ieškiniu pateikė reikalavimą įvykdyti sutartį natūra ir netaikyti sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos – kreditoriaus kaltės. Bet išanalizavus skundžiamą teismo sprendimą, ieškovės patikslinto ieškinio dalyką ir apeliacinio skundo motyvus atsakovė nemato pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą, nes ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas nesuponuoja galimybės taikyti išimtinai tik CK 6.213 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu atveju, be kita ko, yra pagrindas taikyti CK 6.212 straipsnio 2 dalies ir CK 6.259 straipsnio normas ir nesivadovauti CK 6.213 straipsniu (reikalavimas įvykdyti sutartį natūra), nes pasirašant sutartį šalių lūkesčiai buvo iki 2020 m. spalio 23 d. mokėti/gauti 3 500 Eur nuomos mokestį ir patalpas pritaikyti atsakovės veiklai. Be to, tokios prievolės įvykdymas natūra labai komplikuotų atsakovės padėtį ir brangiai kainuotų (CK 6.213 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismas, spręsdamas dėl CK 6.259 straipsnio normos taikymo sąlygų buvimo nagrinėjamu atveju, priešingai negu teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, neperžengė bylos nagrinėjimo ribų ir dalyje atmesti ieškinį sprendimą priėmė teisėtą. Šalių ginčas kilo ne tik dėl sutarties sąlygų vykdymo, bet ir dėl to, kad atsakovė dėl įmonei taikomų COVID-19 prevencijos priemonių susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, dėl kurių, nuo karantino pradžios negalėjo vykdyti įprastos veiklos, o ieškovė nepaisant paskelbto karantino su patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo pagal nekilnojamojo turto nuomos sutartį, todėl ieškovė karantino metu pasirinko neleistiną ir aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

8.       Apeliacinio proceso paskirtis laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

9.       Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Pabrėžtina, kad CPK 27 straipsnio 1 punkte imperatyviai nurodoma, kad civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai. 

10.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydama iš E. K.-M. individualios įmonės priteisti 53 751,27 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 334 Eur bylinėjimosi išlaidų. E. K.-M. individualiai įmonei pateikus prieštaravimus, teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kurio suma 84 957,46 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinys jau jo pateikimo metu buvo adresuotas Vilniaus apygardos teismui.

11.       Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią bylą pažeidė teismingumo taisykles. Vadovaujantis CPK 26 straipsniu, galioja bendroji taisyklė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismams pateikiami nagrinėti ieškiniai, kai ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt tūkstančių eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 439 straipsnis reglamentuoja skolininko prieštaravimų teikimo teismui tvarką. CPK 439 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismo įsakymą išdavusio teismo, kuriam CPK 439 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pareikštas ieškinys, nutartimi, kuria išsprendžiamas šio ieškinio priėmimo klausimas, kartu panaikinamas teismo įsakymas ar atitinkama jo dalis ir prireikus byla perduodama pagal teismingumą. Iš minėtos įstatymo nuostatos turinio matyti, kad tokio pobūdžio byloje įstatyme nustatyta tvarka pateikto ieškinio priėmimo klausimas išsprendžiamas teismo įsakymą išdavusio teismo nutartimi. Kartu tokia nutartimi išsprendžiamas klausimas dėl teismo įsakymo panaikinimo, o taip pat prireikus svarstomas klausimas dėl bylos teismingumo ir jos perdavimo kitam teismui. Taigi, išdavus teismo įsakymą ir gavus skolininko prieštaravimus, nagrinėjamu atveju pareikštas 40 000 Eur sumą viršijęs ieškinys turėjo būti perduotas Vilniaus apygardos teismui.

12.       Apeliacinės instancijos teismas neapsisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikintinas visa apimtimi, o byla perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą panaikinti.

Civilinę bylą pagal pagal ieškovės VšĮ Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos ieškinį atsakovei E. K.-M. individualiai įmonei dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjai                                                                 Virginijus Kairevičius

Danutė Kutrienė 

Tatjana Žukauskienė