Civilinė byla Nr. eB2-569-921/2026

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00513-2025-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

3.4.3.1; 3.4.3.2.2

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurgita Sujetienė,

rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Conlex” pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gilminta“,

n u s t a t ė:

1.       Kauno apygardos teisme priimtas nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Conlex“ pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Gilminta“.

2.       Ieškovė pareiškime nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 14 d. civilinėje byloje Nr. e2-6262-995/2025 priėmė sprendimą, kuriuo priteisė atsakovui A. A. iš ieškovės UAB „Gilminta“ 1 791,35 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį ir su juo susijusias išmokas už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d., 924 Eur su darbo santykiais susijusias išmokas (už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.) ir 395,96 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija 2025 m. kovo 26 d. darbo byloje Nr. APS-115-3647/2025 priėmė sprendimą išieškoti ieškovui A. A. iš atsakovės UAB „Gilminta“ 2 637,24 Eur (atskaičius mokesčius) su darbo santykiais susijusias išmokas (už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. sausio 30 d.) bei 2 726,27 Eur (neatskaičius mokesčių) netesybas. Tačiau atsakovė minėtų sprendimų neįvykdė, todėl liko įsiskolinusi 8 474,82 Eur. A. A. visas reikalavimo teises į atsakovę perleidimo UAB „Conlex“. UAB „Girminta” nepadengė visų kreditoriaus naudai mokėtinų sumų, todėl liko skolinga 8 474,82 Eur. Ieškovės žiniomis, atsakovė turi rimtų finansinių sunkumų ir šiuo metu negali atsiskaityti ne tik su ieškove, bet ir su kitais kreditoriais. Pagal www.cr.lt ataskaitą matyti, kad UAB „Gilminta” dvejose teismo bylose dalyvavo kaip atsakovė. UAB „Gilminta” turi tris galiojančius turto areštus, kurių mastas siekia 5 104,90 Eur sumą. UAB „Gilminta” neturi įregistruoto nekilnojamojo turto. Todėl darytina išvada, kad atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

3.       Atsakovės vadovas 2026 m. sausio 26 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškovės pareiškime nurodytos dvi pavardės: A. A. ir V. Š.. Tokio darbuotojo, kaip V. Š., UAB ,,Gilminta“ įmonė niekada nebuvo. A. A. skola yra netiksli, nes pagal darbo ginčų komisiją iš visos sumos buvo atlikti du skubūs mokėjimai, kurie ženkliai sumažina visą įsiskolinimo sumą. UAB ,,Gilminta“ negavo apmokėjimo 2024 m. rugsėjo 26 d. iš užsakovo Metallverarbeitung W. S.&Co.KG 46 270 Eur sumai, dėl darbuotojų kaltės, vienas iš jų buvo A. A.. Šiuo metu Vokietijoje vyksta teisminis procesas, dėl neatsiskaitymo su UAB ,,Gilminta“ įmone. Atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Conlex“ pateikė netikslią informaciją, taip pat dėl buvimo komandiruotėje, atsakovės vadovas prašė atidėti teismo posėdį, kad teismas galėtų vertinti tikslius duomenis, sumas ir pateikti tinkamus ir teisingus trūkstamus dokumentus.

4.       2026 m. vasario 9 d. atsakovės vadovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad šiuo atveju ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo dėl prievolės vykdymo sąlygų, kadangi ieškovė atsisakė svarstyti atsakovės siūlomą mokėjimų dalimis grafiką. Tai reiškia, kad atsakovė nevengia atsiskaityti. Atsakovės vadovas pažymėjo, kad atsakovė yra moki, todėl prašė atsisakyti kelti atsakovei bankroto bylą.

5.       Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakyta iškelti UAB „Gilminta“ bankroto bylą.

6.       Kauno apygardos teismas 2026 m. vasario 17 d. nutartimi, 2026 m. vasario 13 d. gavęs ieškovės atskirąjį skundą, siekdamas pakartotinai patikrinti atsakovės (ne)mokumą, tenkino atskirąjį skundą ir pasinaikino 2026 m. vasario 9 d. nutartį. Minėta nutartimi atsakovei pasiūlyta pateikti teismui nuomonę dėl atskirajame skunde išdėstytų aplinkybių bei atsakovės vadovas įpareigotas pateikti nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytus duomenis.

Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo tenkinamas.

7.       Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė kreditorius, kuriam tokią teisę nustato Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata. Šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.

8.       Pagal JANĮ 21 straipsnio 2 dalį, bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

9.       Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei. Juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

10.       Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo bendrovei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent bendrovė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-525-241/2018; 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Gilminta“, siekdama išvengti bankroto bylos iškėlimo, turėjo pareigą pateikti teismui įrodymus, kad bendrovė vykdo ūkinę komercinę veiklą, kuri generuoja pajamas, iš kurių bendrovė galėtų atsiskaityti su kreditoriais (CPK 12, 178 straipsniai).

11.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Gilminta“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. vasario 2 d. Jos vadovas nuo 2021 m. vasario 23 d. A. P..

13.       Vertinant bendrovės nemokumą balanso testo (ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija turto vertę) aspektu, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia sprendžia pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remiasi kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne balanse įrašytą, bendrovės turimo turto vertę.

14.       Paskutiniai atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai Juridinių asmenų registrui pateikti už 2024 metus. 2024 m. gruodžio 31 d. duomenimis atsakovė turėjo turto už 459 723 Eur (iš jo ilgalaikis turtas – 53 848 Eur, trumpalaikis turtas – 403 728 Eur). Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams siekė 37 587 Eur, iš kurių trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 25 055 Eur. Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovė veikė nuostolingai, nuostoliai siekė 76 471 Eur.

15.       Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1825-370/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-432-798/2018). Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2 1473-407/2015).

16.       Nagrinėjamu atveju, nesant byloje konkrečių įrodymų, pagrindžiančių realias bendrovės galimybes atgauti debitorių skolas, debitorių skolos (balanse įrašytos kaip per vienerius metus gautinos sumos – 151 887 Eur) negali būti vertinamos kaip bendrovės turimas realus turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-902-370/2018).

17.       Tuo tarpu atsargos yra trumpalaikis turtas (pvz., žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, prekės ir nebaigta gaminti produkcija), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Nagrinėjamu atveju nesant realių duomenų, kad bendrovė disponuoja 1 445 Eur vertės atsargomis, jų realumas abejotinas.

18.       Esant nustatytoms aplinkybėms laikytina, kad UAB „Gilminta“ realus turtas 2024 m. gruodžio 31 d. tikėtina siekė 306 391 Eur (459 723 Eur – 151 887 Eur – 1 445 Eur). Taigi, eliminavus iš atsakovės turto minėtas sumas, atsakovės turimo turto vertė 2024 m. gruodžio 31 d. viršijo atsakovės įsipareigojimus kreditoriams (37 587 Eur). Tačiau atsakovės vadovui neįvykdžius teismo įpareigojimų ir nepateikus teismui pareiškimo pateikimo dienai sudaryto atsakovės finansinių ataskaitų rinkinio, dokumentų, pagrindžiančių įmonės turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto sudėtį ir jo vertę, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad nurodytas turtas yra realus, kreditorių ir debitorių sąrašų, bei duomenų apie tai, kokios yra galimybės išieškoti galimai skolininkų sąraše nurodytas sumas iš debitorių, teismas neturi pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis šiai dienai nuo 2024 m. gruodžio 31 d. (po daugiau nei metų) nėra pakitusi (pablogėjusi ar pagerėjusi).

19.       Pažymėtina, kad remiantis aktualia teismų praktika, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018; 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-401-467/2024). Tai reiškia, kad nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų, įmonei gali būti iškeliama nemokumo byla. Taigi nėra pagrindo apie įmonės mokumą spręsti įvertinus išimtinai tik dviejų rodiklių – susidariusių skolų sumos ir į balansą įrašyto turto – santykį. Vertinant bendrovės mokumą, turi būti atsižvelgta ne tik į faktiškai bendrovės turimą turtą, bet ir galimybę išieškoti skolas iš bendrovės (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-901-854/2025).

20.       Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negali būti keliama bankroto byla bendrovei, kuri yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis).

21.       Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant dėl juridinio asmens gyvybingumo, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti ateityje. Jei bendrovė akivaizdžiai nevykdo (negali vykdyti) mokestinių prievolių ir mokesčių administratorius nesuteikia pagalbos, kyla abejonės, ar tokia bendrovė gali būti laikoma gyvybinga (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-836-407/2023 32 punktas).

22.       Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2026 m. kovo 4 d. duomenimis atsakovė turi vieną apdraustąjį valstybiniu socialiniu draudimu, todėl mažai tikėti, kad įmonė aktyviai vykdo veiklą. Atsakovė skolos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui neturi. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2026 m. vasario 7 d. duomenimis (naujesnių duomenų teismas neturi) atsakovė mokestinės nepriemokos neturėjo. Iš registrų duomenų (Nekilnojamojo turto registro, Kelių transporto priemonių registro) nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, atsakovės vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurioms taikyti apribojimai (areštas), vienai iš jų dalyvavimas eisme draudžiamas. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl bendros 20 221,27  Eur sumos iš atsakovės išieškojimo. Be to, iš pareiškimo turinio ir su juo pateiktų dokumentų nustatyta, kad atsakovė nevykdo teismo sprendimo dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo. Atsakovės vadovas neneigė, kad turi įsipareigojimų darbuotojams, nurodė, kad siekia juos padengi, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šalims nepavyksta surasti taikaus susitarimo dėl susidariusių skolų padengimo. Kartu atsakovės vadovas nepateikė jokių įrodymų, kad įsipareigojimai kreditoriams būtų vykdomi.

23.       Teismo vertinimu, anksčiau aptarti duomenys iš byloje pateiktų ir viešai prieinamų duomenų, taip pat Antstolių informacinės sistemos, sudaro pagrindą išvadai, kad bendrovė turi sunkumų, komplikuojančių gebėjimą atsiskaityti su kreditoriais.

24.       Įvertinęs bendrovės turimo turto kiekį ir įsipareigojimų mastą, o taip pat veiklos vykdymo perspektyvas, teismas daro išvadą, kad atsakovė neturi ne tik pakankamų finansinių, bet ir pakankamų žmogiškųjų išteklių, be kurių vykdyti realią ūkinę komercinę veiklą yra objektyviai neįmanoma. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, kokiu būdu atsakovė, neturėdama veiklai vykdyti reikalingų resursų, ketina stabilizuoti finansinę padėtį ir padengti skolas kreditoriams.

25.       Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir jos negalėjimas sumokėti skolas nėra laikinas, todėl ji pripažintina nemokia likvidumo testo aspektu. Byloje nėra realių duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis artimiausiu metu galėtų pagerėti, t. y. kad jos negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas.

26.       Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrindė veiklos perspektyvų, kurios leistų konstatuoti, jog ji iš esmės gali laiku įvykdyti turtines prievoles ar, kad negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, todėl nėra pagrindo ją laikyti gyvybinga ir spręsti, kad jos išsaugojimas rinkoje užtikrins finansinių sunkumų išsprendimą ir kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimą. Atsakovei neįrodžius, kad ji yra pajėgi dengti įsiskolinimus kreditoriams, nenustačius bendrovės gyvybingumo, teismas konstatuoja, jog atsakovės padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, dėl ko jai keltina bankroto byla (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nenustatyta, kad atsakovei būtų inicijuotas restruktūrizavimo bylos iškėlimas. Pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą, nenustatyta (JANĮ 22 straipsnio 3 dalis).

27.       Nutartimi, kuria iškeliama bankroto byla, vadovaujantis Nemokumo administratorių atrankos taisyklėmis bei naudojantis atrankos programa (JANĮ 34 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriamas ir nemokumo administratorius (JANĮ 34 straipsnio 7 dalis).

28.       Iš nemokumo administratorių atrankos kompiuterinės programos duomenų nustatyta, jog šios įmonės administratoriumi atrinktas Žydrūnas Anilionis (sąrašo Nr. N-FA0173). Duomenų, kad šios administratoriaus kandidatūra prieštarautų imperatyvioms JANĮ 37 straipsnio normoms teismas neturi, todėl atrinktas nemokumo administratorius skirtinas administruoti atsakovės įmonę (JANĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismo nutartis paskirti nemokumo administratorių neskundžiama (JANĮ 40 straipsnio 2 dalis).

29.       Pagal JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 1 punktą jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodoma bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui suma. JANĮ 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą yra atlygio nemokumo administratoriui dalis už visą bankroto proceso administravimo laikotarpį ir jo sumą nustato teismas, vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais atlygio už bankroto proceso administravimą dydžiais. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms teismas motyvuotu nemokumo administratoriaus arba kreditorių susirinkimo prašymu turi teisę pakeisti nustatytą bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą sumą (JANĮ 77 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta, kad bazinio atlygio dydis negali būti mažesnis už 5 MMA ir didesnis už 50 MMA.

30.       Vadovaujantis nuo 2021 m. sausio 1 d. įdiegta nemokumo administratorių atrankos programa AVNIS, nemokumo administratoriui nustatytinas 5 765 Eur dydžio bazinis atlygis, kuris gali būti keičiamas JANĮ 77 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

31.       Iškėlus bankroto bylą, iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos areštuotinas įmonės ilgalaikis turtas, prie trumpalaikio turto priskiriamas nekilnojamasis turtas ar turtinės teisės (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

32.       Įmonės valdymo organams nustatytinas 15 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Išaiškintina, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis).

33.       Pagal JANĮ 41 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas.

34.       Vadovaujantis JANĮ 3 straipsnio 4 punktu, paskirtas nemokumo administratorius įpareigotinas apie įsiteisėjusią teismo nutartį informuoti JANĮ 27 straipsnio 2 dalies 2–5 punktuose nurodytus subjektus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 21 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

n u t a r i a :

iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Gilminta“, juridinio asmens kodas 304453428, registruotas buveinės adresas Kauno r. sav., Karmėlava, Vilniaus g. 35, bankroto bylą.

Įmonės nemokumo administratoriumi paskirti Žydrūną Anilionį (asmens kodas (duomenys neskelbtini) sąrašo Nr. N-FA0173, adresas Vilnius, Smetonos g. 5-315, tel. 0 62021110, el. p. adm@anilionis.lt).

Nustatyti paskirtam nemokumo administratoriui 5 765 Eur dydžio bazinį atlygį už bankroto proceso administravimą.

Taikyti uždarajai akcinei bendrovei „Gilminta“, juridinio asmens kodas 304453428, priklausančiam ilgalaikiam turtui ir prie trumpalaikio turto priskiriamam nekilnojamajam turtui ar turtinėms teisėms areštą, galiojantį iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šią nutarties dalį vykdyti skubiai.

Nustatyti 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį netekę įgaliojimų bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau – juridinio asmens informacija); perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Išaiškinti, kad valdymo organams, nustatytu terminu neperdavus nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali skirti jiems iki vieno MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną.

Nustatyti, kad atsakovės kreditoriai per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos turi teisę pareikšti savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus nemokumo administratoriui.

Pavesti nemokumo administratoriui atlikti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje ir 59 straipsnyje nustatytus veiksmus. Jai taip pat pavesti sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos priėmimo dienos išsiųsti ieškovui, atsakovei, paskirtam nemokumo administratoriui, Turto areštų aktų registrui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutarties kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Garantinio fondo administratoriui, antstoliui Raimundui Stanislauskui, Turto arešto aktų registrui, kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam juridiniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai arba kuriose turtinius reikalavimus yra pareiškęs pats juridinis asmuo.

Įpareigoti nemokumo administratorių apie įsiteisėjusią teismo nutartį dėl nemokumo bylos iškėlimo nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus subjektus.

Nutartis, išskyrus jos dalį dėl nemokumo administratoriaus paskyrimo, per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja                                                                                        Jurgita Sujetienė