Civilinė byla Nr. 2S-568-553/2014

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35093-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1; 122.4; 128.11; 129.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (pareiškėjų) D. K. ir O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-42340-545/2013 išnagrinėjus pareiškėjų D. K. ir O. K. skundą dėl antstolio I. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis I. G., AB SEB bankas (išieškotojas).

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2013-09-26 gavo iš antstolio I. G. 2013-09-25 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2013-09-26 turto arešto aktą bei 2013-09-26 patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Pareiškėjų nuomone nurodyti dokumentai yra nepagrįsti ir neteisėti. 2013-09-25 patvarkyme minimas vykdomasis dokumentas (Vilniaus miesto l apylinkės teismo 2012-07-13 nutartis Nr. 2-12945-595/2012) buvo išduotas neteisėtai, todėl antstolis jo negalėjo priimti vykdyti. 2013-09-26 patvarkymas bei turto arešto aktas yra pasirašyti antstolio padėjėjos R. T., nors tokie įgaliojimai įstatymu jai nėra suteikti. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 613 straipsniu, 678 straipsnio l dalies 2 punktu, antstolio padėjėja R. T. negalėjo priimti ir pasirašyti 2013-09-26 patvarkymo bei turto arešto akto. Be to, turto arešto akte yra nurodytas per didelis turto arešto mastas. Vykdomasis dokumentas Nr. 2-12945-595/2012 buvo išduotas dėl 1 048 675,83 Lt bei 5 % metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko D. K., tačiau turto arešto akte yra nurodyta, kad turto arešto mastas yra 1 092 142,74 Lt, t. y. net 43 466,91 Lt didesnis nei priklausytų pagal vykdomąjį dokumentą.

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. su skundu nesutiko, 2013-10-23 patvarkymu skundo netenkino. Nurodė, kad išieškotojo AB SEB banko pateiktas vykdomasis dokumentas yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Antstolių kontorai nėra pateikta nutartis ar sprendimas, kad vykdomasis dokumentas nuginčytas. Išieškotojas, pateikdamas vykdomąjį dokumentą Nr. 6981V/2011, pridėjo ir Vilniaus apygardos teismo 2013-03-13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-571-560/2013, kuria Vilniaus apygardos teismas O. K. ir D. K. atskirąjį skundą atmetė. Vykdomajame dokumente Nr. 2-12945-595/2012 yra aiškiai nurodyta, kad skolos išieškojimas yra vykdomas parduodant įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 0,0800 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį D. K. ir O. K.. Nurodė, kad antstolio padėjėja R. T., priimdama ir pasirašydama 2013-09-26 patvarkymą bei turto arešto aktą nepažeidė įstatymo. Visi antstolio procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant civilinio proceso normų, reglamentuojančių procesinių veiksmų atlikimo tvarką.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjų D. K. ir O. K. skundas yra nepagrįstas, antstolis 2013-10-23 priėmė išsamiais teisiniais argumentais motyvuotą patvarkymą. AB SEB banko nuomone, pareiškėjai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes turi tikslą sustabdyti kreditoriaus reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės tik tam, kad kuo ilgiau naudotųsi šiuo turtu.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-11-22 nutartimi nutarė pareiškėjų D. K. ir O. K. skundo dėl antstolio I. G. veiksmų netenkinti. Teismas nustatė, kad antstolis privalo vykdyti pateiktą vykdomąjį dokumentą, kuris išduotas įsiteisėjusios nutarties pagrindu, taip ir tokia apimtimi, kaip nurodyta vykdomajame dokumente. Antstolis, siekdamas nustatyti realią areštuoto turto rinkos kainą, siųsdamas šalims 2013-09-26 patvarkymą Nr. 50 8 2013 09 26 2214/13-1 nustatė 3 darbo dienų terminą nuo patvarkymo gavimo dienos pateikti antstoliui nuomonę dėl areštuoto turto rinkos vertės, tačiau šia teise skolininkas nepasinaudojo, o pateikė skundą. Vien aplinkybė, kad poįstatyminiame teisės akte ar konkrečiame antstolio patvarkyme nurodyta apie galimybę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo ir nepažeidžia vykdymo proceso dalyvių teisių ar teisėtų interesų. Teismas taip pat nustatė, kad antstolio padėjėja R. T., priimdama ir pasirašydama 2013-09-26 patvarkymą bei turto arešto aktą, veikė pagal Antstolių įstatyme jau suteiktus įgaliojimus ir teisės normų nepažeidė. Turto arešto akte areštuojamo turto mastas nurodytas tiek, kiek reikia skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, ir nenurodytos priteistos procesinės palūkanos. Todėl skolininkai klaidingai teigia, kad antstolis areštavo skolininkų turto daugiau negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismas sutiko su antstolio teiginiais, kad įkeistas turtas dar neįkainotas, sudaryta galimybė šalims išreikšti nuomonę dėl turto vertės, kas užtikrina šalims galimybę aktyviai dalyvauti procese ir reikšti savo nuomonę.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu apeliantai (pareiškėjai) D. K. ir O. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą tenkinti. Nurodo, kad:

1. Išieškojimo veiksmai pareiškėjų atžvilgiu pradėti neteisėtai, nes vykdomasis dokumentas buvo išduotas neteisėtai, todėl antstolis negalėjo jo priimti vykdyti.

2. Antstolio padėjėja R. T. neturėjo teisės pasirašyti 2013-09-26 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir turto arešto aktą, nes nebuvo antstolio rašytinio įgaliojimo. Be to, turto arešto akto surašymas yra vienas iš įkeisto turto realizavimo procedūrų, o vadovaujantis Antstolių įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, antstolio padėjėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su turto realizavimu.

3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjų skundo argumento, kad turto arešto akte nėra nurodyta areštuojamo daikto vertė, nors ji turėjo būti nurodyta (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Suinteresuotas asmuo antstolis I. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundo netenkinti. Dalis atsiliepimo argumentų iš esmė sutampa su patvarkymo, kurio netenkintas pareiškėjų skundas, argumentais, todėl jie nebekartojami. Papildomai nurodo, kad įstatymas nenustato pareigos antstolio padėjėjui prie siunčiamų procesinių dokumentų pridėti rašytinį įgaliojimą. Su rašytiniu įgaliojimu apeliantai galėjo susipažinti atvykę į antstolių kontorą. Kartu su atsiliepimu pateikiama įgaliojimo kopiją.

Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad antstolis vykdo įsiteisėjusią nutartį ir ne jo kompetencija spręsti šios nutarties teisėtumo klausimą. Antstolio padėjėja turėjo teisę pasirašyti patvarkymą ir turto arešto aktą. Antstolis paskesniais savo veiksmais (patvarkymais) pritarė savo padėjėjos atliktiems procesiniams veiksmams.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai ir teisingai pasisakė dėl visų apeliantų (pareiškėjų) 2013-10-07 skundo argumentų, todėl apeliantų atskirojo skundo argumentai, kurie iš esmės sutampa su 2013-10-07 skundo argumentais, nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pakeisti ar panaikinti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Teismo sprendimo vykdymo stadijoje įgyvendinamos sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Dėl to antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Pasak apeliantų, antstolis nepagrįstai priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą, t. y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-13 nutartį (v. b. l. 4-5), nes ji išduota neteisėtai. Tokią savo poziciją apeliantai grindžia argumentais dėl minėtos nutarties nepagrįstumo, tačiau šie argumentai yra (buvo) pagrindas skųsti minėtą nutartį apeliacine tvarka, kuo apeliantai ir pasinaudojo pateikdami Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-13 nutarties. Išnagrinėjęs minėtą skundą, Vilniaus apygardos teismas 2013-03-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-571-560/2013, nutarė apeliantų D. K. ir O. K. atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-13 nutartį palikti nepakeistą (v. b. l. 1-3). Taigi nagrinėjamu atveju antstolis priėmė vykdyti įsiteisėjusią nutartį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymai nesuteikia antstoliui teisės kvestionuoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) teisėtumo, todėl minėtas apeliantų argumentas pagrįstai atmestas.

Taip pat apeliantai pažymi, kad antstolio padėjėja R. K. neturėjo teisės pasirašyti 2013-09-26 patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir turto arešto aktą, nes nebuvo antstolio rašytinio įgaliojimo, be to, turto arešto akto surašymas yra vienas iš įkeisto turto realizavimo procedūrų, o vadovaujantis Antstolių įstatymo 30 straipsnio 2 dalimi, antstolio padėjėjas negali atlikti veiksmų, susijusių su turto realizavimu. Pagal Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį „Antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą“. Kaip teisingai nurodo antstolis savo atsiliepime į apeliantų atskirąjį skundą, įstatymas nenustato pareigos antstolio padėjėjui prie siunčiamų procesinių dokumentų pridėti rašytinį įgaliojimą. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis pateikė 2013-01-13 antstolio I. G. antstolio padėjėjai R. T. išduoto rašytinio įgaliojimo kopiją (b. l. 36). Iš minėto dokumento turinio matyti, kad antstolis įgaliojo savo padėjėją, be kita ko, parengti, pasirašyti ir išsiųsti ar kitu būdu įteikti asmenims, iš kurių vykdomas išieškojimas, raginimus, antstolio patvarkymus ir kitus procesinius dokumentus, taip pat areštuoti, aprašyti, paimti saugoti skolininko lėšas, turtą, turtines teises, paskirti areštuoto (aprašyto) turto saugotoją. Su rašytiniu įgaliojimu apeliantai galėjo susipažinti atvykę į antstolių kontorą. Atmestini apeliantų argumentai ir dėl to, kad antstolio padėjėja negalėjo surašyti turto arešto akto, nes jo surašymas yra vienas iš įkeisto turto realizavimo procedūrų. Kaip minėta, pagal Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį antstolio padėjėjas neturi teisės realizuoti turto. Turto areštas ir turto realizavimo tvarka reglamentuoti skirtinguose CPK skyriuose, t. y. XLVIII (675 – 690 straipsniai) ir XLIX (691 – 727 straipsniai). Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalį „Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas“, o CPK 691 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka“. Taigi tam, kad skolininko turtas būtų priverstinai realizuotas CPK 691 straipsnio 1 dalyje numatytais būdais, jis turi būti prieš tai areštuotas, tačiau tiek turto areštas, tiek turto realizavimas yra dvi savarankiškos priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko turto proceso (t. y. vykdymo proceso) dalys, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų argumentu, kad antstolio padėjėja, pagal įstatymą neturinti teisės realizuoti turtą, negalėjo surašyti (ir pasirašyti) apeliantų turto arešto aktą, nes turto arešto akto surašymas yra vienas iš įkeisto turto realizavimo procedūrų.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl pareiškėjų skundo argumento, kad turto arešto akte nėra nurodyta areštuojamo daikto vertė, nors ji turėjo būti nurodyta. Skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodyta, jog teismas sutinka su antstolio teiginiais, kad įkeistas turtas dar neįkainotas, sudaryta galimybė šalims išreikšti nuomonę dėl turto vertės, kas užtikrina šalims galimybę aktyviai dalyvauti procese ir reikšti savo nuomonę. Pagal CPK 681 straipsnio 1 punktą, „Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę“. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad kartu su 2013-09-26 turto arešto aktu apeliantams buvo išsiųstas 2013-09-26 patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo, be kita ko, buvo paprašyta per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos pareikšti raštu nuomonę dėl įkeisto turto vertės, o jei minėtas turtas per praėjusius metus buvo įvertintas turto vertintojų, paprašyta pateikti tai patvirtinančius įrodymus (v. b. l. 13-15). Minėtos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti 2013-09-26 turto arešto aktą, o tik patvirtina sprendimą vykdančio antstolio norą operatyviai nustatyti kaip įmanoma realiausią areštuoto turto vertę (kainą), todėl apeliantų argumentai dėl areštuojamo daikto vertės nenurodymo turto arešto akte taip pat atmestini.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-22 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė