Civilinė byla Nr. e2-825-567/2024
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01140-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.12
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. spalio 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutarties atsisakyti pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Open Banking LT“ bankrotą tyčiniu,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau –BUAB) „Open Banking LT“ (toliau – ir bendrovė), atstovaujama nemokumo administratoriaus J. V., pateikė pareiškimą pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad bendrovės bankrotą sukėlė nesąžiningi suinteresuotų asmenų P. S.ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kevin EU“ veiksmai ar neveikimas.
2. Pareiškėja nurodė, kad nuo bendrovės (buvęs pavadinimas – UAB „Kevin LT“) įsteigimo 2017 m. birželio 14 d. iki teismo 2021 m. lapkričio 15 d. nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo 2022 m. sausio 27 d. jos vadovu buvo P. S. Bendrovė 2017 m. gruodžio mėn. lizingo būdu įsigijo du automobilius BMW X5 ir BMW X6 , kurių bendra kaina buvo 144 300 Eur, pradiniai įnašai – 43 290 Eur, įsipareigojimai lizingo davėjai – 174 803,70 Eur. Bendrovė 2021 m. sausio mėn. neatlygintinai perleido turimas teises ir pareigas pagal lizingo sutartis suinteresuotam asmeniui UAB „Kevin EU“. Iki teisių ir pareigų pagal lizingo sutartis perleidimo bendrovė lizingo davėjai už automobilius buvo sumokėjusi iš viso 79 133 Eur lizingo įmokų ir palūkanų. Automobilių vidutinė rinkos vertė perleidimo momentu buvo 79 170 Eur, todėl, jei bendrovė būtų pardavusi automobilius rinkos kainomis, tai ji galėtų sumokėti likusias 67 567,10 Eur lizingo įmokas ir jai dar liktų 11 602,90 Eur. Bendrovė veiklos pradžioje neturėjo jokio turto, turėjo 482 000 Eur įsipareigojimų kreditoriams, jos veiklai nebuvo reikalingi prabangūs automobiliai, todėl tiek automobilių įsigijimo lizingo būdu, tiek jų perleidimo sandoriai buvo ekonomiškai nenaudingi BUAB „Open Banking LT“, pažeidė bendrovės ir jos kreditorių teises. Automobiliai buvo perleisti su bendrove susijusiai UAB „Kevin EU“, todėl akivaizdu, kad automobiliai buvo perleisti nesąžiningai, siekiant sumažinti bendrovės turtą.
3. Tyčinį bendrovės privedimą prie bankroto patvirtina ir tai, kad bendrovė 2021 m. balandžio 30 d. nurašė ilgalaikė materialųjį turtą (elektroninė įranga), kurio įsigijimo vertė 51 576,28 Eur. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti pirminiai dokumentai, pagrindžiantys turto nurašymo priežastis, todėl laikytina, jog buvęs bendrovės vadovas neišsaugojo 51 576,28 Eur vertės turto. Be to, 2020 m. kovo 13 d. bendrovė perleido P.S., kitiems bendrovės darbuotojams ir UAB „Kevin EU“ ilgalaikį materialųjį turtą už 7 653,14 Eur, nors šio turto vertė net ir praėjus 4 metams šiuo metu sudaro 9 043 Eur. Taigi, bendrovės ilgalaikio materialiojo turto pardavimas buvo nuostolingas ir nenaudingas bendrovei, nes turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą arba nepagrįstai nurašytas, taip sumažinant bendrovės turto masę ir apribojant veiklos vykdymą. Buvęs bendrovės vadovas taip pat prarado 117 563 Eur vertės trumpalaikio turto. Viso trumpalaikio nesuvartojamo turto nurašymas turi būti pagrįstas dokumentais, tačiau tokie dokumentai nebuvo perduoti nemokumo administratoriui. Labiausiai tikėtina, kad šis turtas buvo perduotas P. S. ir UAB „Kevin EU“ kartu su ilgalaikiu turtu, kadangi jis buvo skirtas šiam turtui aptarnauti (kompiuterių pelės, atmintinės ir pan.). Bendrovės vadovas taip pat neperdavė 2018 m. sausio 19 d. už 3 000 Eur įsigyto jūrinio konteinerio, taip pat 9 692,52 Eur vertės ventiliatorių.
4. Bendrovės vadovas P. S. iš bendrovės lėšų sumokėjo advokatų kontorai už UAB „Kevin EU“ ir „Kevin Limited“ suteiktas teisines paslaugas ir dėl to patyrė 52 730,04 Eur nuostolius, nes sumokėta suma nebuvo susijusi su bendrovės veikla. P. S. faktiškai finansavo susijusios UAB „Kevin EU“ įsteigimą ir veiklą, į kurią vėliau perkėlė bendrovės turtą ir turtines teises, siekdamas neatsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė ir UAB „Kevin EU“ veiklą vykdė tose pačiose patalpose, tačiau už patalpų nuomą ir automobilių stovėjimo vietas mokėjo tik bendrovė, todėl jai nebuvo naudingi tokie sandoriai.
5. Bendrovės vadovo sudaryti sandoriai pažeidė kreditorių (darbuotojų, valstybės institucijų) teises, nes buvo nesilaikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Esant negrąžintoms paskoloms, neįvykdytiems kitiems pradelstiems finansiniams įsipareigojimams, P. S. iš bendrovės lėšų neteisėtai atsiskaitinėjo su savimi pačiu (212 902,22 Eur) ir UAB „Kevin EU“.
6. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, nes valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui buvo pateikti netikslūs finansinių ataskaitų rinkiniai, bendrovė dažnai keitė apskaitos ir finansinės atskaitomybės duomenis, netinkamai fiksavo ar iš viso nefiksavo ūkinių operacijų. Kai kurių prekių ir paslaugų sąskaitos, kurių sumos taip pat reikšmingos, už tam tikrais metais suteiktas paslaugas buvo išrašomos ir į apskaitą įvedamos pavėluotai. Visi nurodyti neteisėti veiksmai buvo atlikti P. S. ir su juo susijusios UAB „Kevin EU“, todėl šie asmenys pripažintini atsakingais už tyčinį bendrovės bankrotą.
7. Suinteresuotas asmuo P. S. su pareiškimu nesutiko, prašė nutraukti civilinę bylą, arba taikyti ieškinio senatį ir pareiškimą atmesti, sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, iki įsiteisės galutinė nutartis Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-395-643/2024 dėl M. Z. finansinio reikalavimo patvirtinimo. Nurodė, kad šioje byloje nėra gintino teisėto intereso, dėl kurio turėtų būti nagrinėjamas nemokumo administratoriaus pareiškimas. P. S. yra vienintelis bendrovės kreditorius, todėl nemokumo administratoriaus veiksmai prieštarauja bendrovės kreditorių interesams, nes neracionaliai naudojami bendrovės resursai. Kadangi pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nėra ginami kreditorių interesai, byla turėtų būti nutraukta. Nemokumo administratorius praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, nes pareiškimą pateikė tik 2024 m. balandžio 22 d., nors visi bendrovės dokumentai jam buvo perduoti dar 2022 m. vasario 2 d. Bendrovei automobiliai buvo reikalingi vykti į susitikimus su potencialiais klientais. Vien išrašai iš interneto svetainės neįrodo, kad 2021 m. sausio mėn. bendrovės lizinguotų automobilių rinkos bendra vertė buvo 79 170 Eur. 2021 m. sausio mėn. bendrovė veikė nuostolingai, todėl nutarė perleisti įsipareigojimus pagal lizingo sutartis, siekiant sumažinti skolinius įsipareigojimus. Bendrovės ilgalaikis turtas buvo perleistas rinkos kainomis. Nemokumo administratorius neįrodė, kad ilgalaikio turto vertė 2020 m. kovo mėn. buvo didesnė nei 7 653,14 Eur. Perleisto turto nusidėvėjimas buvo didelis, kadangi šis turtas buvo naudojamas. Be to, skirtumas tarp perleisto turto vertės ir nemokumo administratoriaus nurodomos vertės (9 043 Eur) nėra didelis, todėl tai patvirtina buvusio bendrovės vadovo sąžiningumą. 51 576,28 Eur vertės ilgalaikis turtas buvo nurašytas, nes per ilgą bendrovės veiklos laikotarpį nusidėvėjo ir jo nepavyko realizuoti ar panaudoti ūkinėje komercinėje veikloje. Nemokumo administratorius neįrodė, kad bendrovės 117 563 Eur vertės trumpalaikis turtas buvo perleistas P. S. ir (ar) UAB „Kevin EU“. Teisinės paslaugos, kurias bendrovė perpirko iš Advokatų profesinės bendrijos Norkus ir partneriai COBALT, buvo skirtos su bendrove susijusiai bendrovei „Kevin Limited“, per kurią turėjo vykti, tačiau neįvyko pradinis žetonų pasiūlymas („ICO“). Bendrovė 2017 m. spalio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su advokatų kontora „Ramparts Corporate Advisors Limited“ iš Gibraltaro, svarstant įvykdyti „ICO“. Nurodyta advokatų kontora už suteiktas teisines konsultacijas bendrovei išrašė avansinę sąskaitą dėl 12 500 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Aplinkybę, kad „ICO“ projektas nebuvo įgyvendintas, patvirtina prejudicinę reikšmę turintis Vilniaus apygardos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-938-1097/2024. Dėl nurodyto verslo sprendimo buvusiam bendrovės vadovui pretenzijų nereiškė nei bendrovės akcininkai, nei kreditoriai. P. S. nėra davęs nurodymų Advokatų profesinei bendrijai Norkus ir partneriai COBALT dėl paslaugų teikimo UAB „Kevin EU“. Tokių darbų aktų ir sąskaitų išrašymas yra išimtinė advokatų kontoros klaida. Tuo atveju, jei iš tiesų bendrovei buvo pateiktos apmokėti sąskaitos faktūros už kitiems asmenims teiktas teisines paslaugas ir tokios sąskaitos buvo apmokėtos, naudą iš tokių mokėjimų gavę asmenys turi kompensuoti bendrovės praradimus. Bendrovė nemokėjo patalpų nuomos mokesčio už UAB „Kevin EU“, nes šie juridiniai asmenys veikė skirtingais adresais. Bendrovės vadovas nepažeidė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės nemokumo administratorius nenurodė, su kokiais kreditoriais buvo pažeistas atsiskaitymo eiliškumas ir kokiu būdu bendrovė pažeidė šį eiliškumą. Kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą nebuvo apribotos ir panaikintos, nes bendrovė turi tik vieną kreditorių. P. S. grąžino bendrovės skolas UAB „L2L“, S. S. Z. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Baulera“. P. S. perdavė nemokumo administratoriui visus turimus bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus, taip pat UAB „Baulera“ kontaktinius duomenis. Nemokumo administratoriaus argumentai dėl netinkamai vestos bendrovės buhalterinės apskaitos yra nepagrįsti pirminiais įrodymais. Bendrovės veikla ir turtas nebuvo perkelti į UAB „Kevin EU“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022 neturi prejudicinės reikšmės, nes skiriasi bylos šalys ir įrodinėjimo dalykas. Bendrovės akcininkų A. Ž., S. S. Z. ir P. S. sutarimu prekės ženklas 2019 m. pabaigoje buvo perleistas UAB „Kevin EU“, kadangi bendrovės veikla sustojo ir akcininkai nusprendė pabandyti šį prekės ženklą panaudoti kitos su jais susijusios bendrovės veikloje.
8. Suinteresuotas asmuo UAB „Kevin EU“ prašė pareiškimą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nemokumo administratorius neįrodė konkrečių UAB „Kevin EU“ veiksmų, kuriais būtų pažeistos bendrovės kreditorių teisės, ir priežastinio ryšio tarp UAB „Kevin EU“ veiksmų ir bendrovės nemokumo. Nemokumo administratoriaus pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra tęstinių ir P. S. konfliktinių santykių rezultatas. Nemokumo administratorius neatsižvelgė, kad UAB „Kevin EU“ skyrė 545 486,93 Eur paramą bendrovei, kuri kompensavo bet kokius bendrovės praradimus. Aplinkybė, kad bendrovė eliminavo finansinius įsipareigojimus pagal lizingo sutartis kaip tik patvirtina naudingą ir ekonomiškai pagrįstą bendrovės sprendimą. UAB „Kevin EU“ nebuvo perduotas joks kitas bendrovės turtas. Advokatų profesinė bendrija Norkus ir partneriai COBALT teikė teisines paslaugas abiem juridiniams asmenims. UAB „Kevin EU“ atsiskaitė už jai suteiktas teisines paslaugas. Nemokumo administratorius neįrodė, kad su finansiniais sunkumais susidūrusios bendrovės prekės ženklas turi kokią nors vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nutarė atmesti BUAB „Open Banking LT“ nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
10. Teismas nurodė, kad tyčinio bankroto klausimas gali būti sprendžiamas nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 64 straipsnyje nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik nemokumo administratoriaus pareigai patikrinti bendrovės sandorius per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, bet tai nėra ieškinio senaties terminas.
11. Teismas nustatė, kad bendrovė nemoki tapo 2020 m. liepos 1 d., nes bendrovė nuo tada neturėjo darbuotojų, nuo 2019 m. ir 2021 m. buvo skolinga darbuotojams, iki 2018 m. kovo 31 d. negrąžino UAB „L2L“ 200 000 Eur paskolos, jos atžvilgiu vykdytos 5 vykdomosios bylos dėl 116 627,41 Eur išieškojimo, 2021 m. rugsėjo 21 d. iš bendrovės areštuotų sąskaitų buvo nurašyta tik 5,24 Eur.
12. Teismas konstatavo, kad nemokumo administratoriaus nurodyti sandoriai savaime nepagrindžia buvusio bendrovės vadovo tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama bendrovę privesti prie bankroto tyčia, ar sumažinti ženkliai turimą bendrovės turtą, jog kreditoriai negalėtų nukreipti į jį išieškojimo. Nemokumo administratorius nepagrindė ir neįrodė aplinkybių, kad bendrovės turtas buvo parduotas už mažesnę negu rinkos kainą ir sudaryti sandoriai buvo bendrovei žalingi. Nemokumo administratoriaus teiginiai, kad bendrovė neatlygintinai UAB „Kevin EU“ perleido turtines teises įsigyti automobilius, kurių bendra rinkos vertė 2021 m. sausio mėn. buvo 79 170 Eur ir šias teises arba pačius automobilius bendrovei pardavus rinkos sąlygomis, bendrovė būtų padengusi 67 567,10 Eur lizingo įsipareigojimą ir jai būtų likę 11 602,90 Eur, nepagrįsti patikimais rašytiniais įrodymais.
13. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratoriaus pateikta viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Emprekis“ pažyma nepatvirtina realios bendrovės perleistų automobilių rinkos vertės, nes kaina nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. turtas neįvertintas individualiai. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką VšĮ „Emprekis“ duomenys apie vidutines automobilių rinkos kainas nėra pakankami konstatuoti, kad kilnojamojo turto (automobilių) vertė atitinka pažymoje nurodytą realią rinkos vertę, nes pažyma yra grindžiama šios įstaigos paieškos duomenų bazės duomenimis, kuriuose nurodyta vidutinė automobilių kaina, apskaičiuota masinio vertinimo būdu, t. y. turtas neįvertintas individualiai, neatsižvelgiant į konkretaus turto specifikaciją, nusidėvėjimą ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-419-567/2024).
14. Teismas konstatavo, kad bendrovė perleido įsipareigojimus pagal automobilių lizingo sutartis UAB „Kevin EU“, siekdama sumažinti skolinius įsipareigojimus lizingo davėjai, todėl teisių ir pareigų perleidimo sutartys buvo sudarytos sąmoningai nesiekiant privesti bendrovės prie bankroto, o siekiant mažinti bendrovės įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovė jau 2020 m. susidūrė su finansiniais sunkumais, todėl, teismo vertinimu, nemokumo administratorius neįrodė, kaip toks teisių ir pareigų bei įsipareigojimų perleidimas realiai paveikė bendrovės mokumo padėtį.
15. Teismas priėjo išvadą, kad nemokumo administratorius neįrodė, jog ilgalaikis materialusis turtas perleistas už per žemą (7 653,14 Eur) kainą, ir kad šiuo metu šis turtas galėtų būtų parduotas už didesnę kainą (9 043 Eur). Nemokumo administratoriaus pateikti duomenys iš skirtingų internetinių puslapių dėl parduodamo turto rinkos vertės 2024 m. kovo mėn. nepagrindžia ginčui aktualaus turto vertės jo pardavimo metu 2020 m. kovo mėn. Bylai aktualus 2020 m. kovo mėn. laikotarpis, kuomet ilgalaikis materialusis turtas buvo perleistas, o ne turto galimos rinkos vertės 2024 m. kovo mėn. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl neturi reikšmės bankroto pripažinimui tyčiniu.
16. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius neįrodė, jog P. S. prarado 117 563 Eur vertės bendrovės trumpalaikio turto, jog šis turtas buvo neatlygintai perduotas P. S. ir UAB „Kevin EU“ kartu su ilgalaikiu turtu, kadangi jis buvo skirtas šiam turtui aptarnauti (kompiuterių pelės, atmintinės ir pan.). Nemokumo administratorius remiasi prielaidomis, nėra aiški trumpalaikio turto vertė. Auditorių 2024 m. sausio 9 d. ataskaitoje, kuria remiasi nemokumo administratorius, yra nurodytos skirtingos bendrovės turėto trumpalaikio turto vertės panašiu ataskaitiniu laikotarpiu (2019 m. gruodžio 21 d.). Byloje neįrodyta, kad būtent šios nurodytos aplinkybės galėjo lemti bendrovės bankrotą.
17. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės, jog P. S. prarado už 51 576,28 Eur įsigytą bendrovės ilgalaikį turtą, nes turtas nebuvo perduotas nemokumo administratoriui ir nepateikti pirminiai turto nurašymo dokumentai, nėra pakankamos spręsti apie neteisėtus bendrovės vadovo veiksmus, galėjusius lemti bendrovės tyčinį bankrotą. Šiems argumentams pagrįsti nemokumo administratorius nepateikė pakankamai įrodymų.
18. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-938-1097/2024 konstatavo, jog bendrovės planuotas ir pradėtas „ICO“ projektas nebuvo įgyvendintas, nebuvo surinkta investicijų suma. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės dėl Advokatų profesinei bendrijai Norkus ir partneriai COBALT sumokėtų bendrovės 35 539,61 Eur už UAB „Kevin EU“ ar „Kevin Limited“ suteiktas teisines paslaugas nepatvirtina, jog tokiais bendrovės vadovo veiksmais buvo siekiama privesti bendrovę prie bankroto. Nemokumo administratorius turi galimybę kreiptis į naudą gavusius asmenis (UAB „Kevin EU“ ar „Kevin Limited“) dėl nurodytų sumų išsireikalavimo.
19. Teismas priėjo išvadą, kad nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad tokiais bendrovės vadovo veiksmais buvo siekiama sužlugdyti bendrovę ir būtent teisių ir pareigų perleidimo į automobilių lizingą sutarčių sudarymas, ilgalaikio materialiojo turto pardavimas, trumpalaikio turto nurašymas lėmė bendrovės tyčinį bankrotą. Teismas nenustatė aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie netinkamus bendrovės vadovo veiksmus, neteisėtus mokėjimus ar sandorius. Teismas nenustatė, kad įprastinės bendrovės veiklos vykdymo metu išaugusios bendrovės skolos kaip nors sietinos su tyčiniu siekiu išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, o ne su verslo nesėkme.
20. Teismas nustatė, kad BUAB „Open Banking LT“ kreditorių sąraše yra patvirtintas P. S. 130 347,42 Eur finansinis reikalavimas, t. y. bendrovė turi tik vieną kreditorių. P. S. grąžino kitiems bendrovės kreditoriams įsiskolinimus, todėl šie buvo išbraukti iš BUAB „Open Banking LT“ kreditorių sąrašo. Šiuo metu vyksta ginčai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir M. Z. finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Open Banking LT“ bankroto byloje.
21. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorius nepateikė konkrečių įrodymų, su kokiais kreditoriais ir kokiu būdu buvo pažeista atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarka. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad bendrovė, vykdydama vienas ar kitas prievoles, būtų sudariusi situaciją, jog kiti bendrovės kreditoriai negalėjo išsiieškoti jiems priklausantį turtą. Nemokumo administratorius nenurodė ir neginčijo konkrečių bendrovės sudarytų sandorių neatitikimo bendrovės interesams, todėl teismas nenustatė esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo.
22. Teismas nenustatė, kad bendrovės buhalterinė apskaita būtų buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi panaikino P. S. 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi paskirtą baudą už bendrovės dokumentų ir turto neperdavimą nemokumo administratoriui, nes nemokumo administratoriui buvo perduotas didelis kiekis bendrovės dokumentų ir neįrodyta, jog P. S. iki šiol disponuoja bendrovės dokumentais ir (ar) turtu. Nemokumo administratorius turi galimybę kitus dokumentus arba duomenis gauti iš bendrovės apskaitą tvarkiusios UAB „Balera“.
23. Nemokumo administratorius, nurodydamas, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai (Juridinių asmenų registrui pateikti netikslūs finansinių ataskaitų rinkiniai; bendrovė dažnai keitė apskaitos ir atskaitomybių duomenis; kai kurių prekių ir paslaugų sąskaitos buvo išrašomos ir į apskaitą įvedamos pavėluotai, jau pasibaigus atitinkamiems finansiniams metams ir kt.), neįrodė, jog bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jos valdymo ar kokių nors bendrovės vadovo sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir interesus. Byloje nėra duomenų ir įrodymų (įskaitant ir mokesčių administratoriaus ar kitų kompetentingų institucijų aktų, raštų ir pan.), patvirtinančių, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose būtų nurodyti neteisingi, melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie bendrovės finansinius rodiklius, ekonominę būklę ir pan. Jeigu finansiniuose dokumentuose galimai yra klaidų (netikslumų), tai nemokumo administratorius neįrodė, jog šios aplinkybės lėmė bendrovės nemokumą. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterines paslaugas teikiantis asmuo, todėl nesant duomenų apie bendrovės akcininkės ir (ar) vadovo neteisėtų nurodymų davimą ir (ar) būtinų tokiai veiklai vykdyti duomenų tikslingą slėpimą, nemokumo administratoriaus pateikta 2024 m. sausio 9 d. auditorių ataskaita nepatvirtina, jog buvo siekiama bendrovę tyčia privesti prie bankroto.
24. Teismas nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022 konstatavo, jog bendrovė ir UAB „Kevin EU“ vykdė iš esmės tą pačią veiklą, susijusią su internetinės bankininkystės paslaugomis. Šių bendrovių veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose (duomenys neskelbtini). Abiejų bendrovių akcininkas ir UAB „Kevin EU“ vykdomasis direktorius buvo tas pats asmuo T. T. Darbuotojai vykdė tas pačias darbo funkcijas abiejų bendrovių naudai, gaudami iš abiejų bendrovių vadovų (T. T. ir P. S.) kasdienes užduotis ir nurodymus, susijusius su abiejų bendrovių veikla. Bendrovės viešoje erdvėje atsakovės prisistatė vienu pavadinimu „Kevin“, jų komandos nariais buvo įvardyti abiejų bendrovių vadovai. Mažėjant bendrovės darbuotojų skaičiui, atitinkamai didėjo UAB „Kevin EU“ darbuotojų skaičius.
25. Teismas nurodė, kad minėtų bendrovių veiklos iš esmės sutampa, tačiau byloje neįrodyta, jog UAB „Kevin EU“ perėmė bendrovės nebaigtas vykdymo sutartis, pelningus užsakymus, nėra identifikuotos, kokios sutartys arba reikalavimo teisės buvo perimtos, kada tai įvyko ir kt. UAB „Kevin EU“ dirbo lygiagrečiai bendradarbiaudama su bendrove. Taigi, neįrodyta, kad bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Kevin EU“, taip eliminuojant bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jos turto.
26. Teismas priėjo išvadą, kad neįrodyta, jog bendrovės bankrotą lėmė tyčiniai jos valdymo organų veiksmai, kuriais buvo sukeltas bendrovės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės turtinė padėtis. Nemokumo administratorius neįrodė, kad BUAB „Open Banking LT“ bankrotas būtų suinteresuotų asmenų P. S. ir UAB „Kevin EU“ netinkamų, tyčinių, blogų valdymo veiksmų pasekmė, o ne verslo nesėkmė, todėl teismas atmetė nemokumo administratoriaus pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
27. Pareiškėja BUAB „Open Banking LT“, atstovaujama nemokumo administratoriaus J. V., atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu ir nustatyti, kad bendrovės bankrotą sukėlė nesąžiningi suinteresuotų asmenų P. S. ir UAB „Kevin EU“ veiksmai ar neveikimas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kurioje buvo sprendžiama dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl nepagrįstai nesivadovavo VšĮ „Emprekis“ pažyma, kuri patvirtina, kad bendrovės lizinguojamų automobilių vidutinė rinkos vertė jų perleidimo metu buvo 79 170 Eur. Bendrovė negalėjo įvertinti automobilių individualiai, nes jais nedisponuoja, todėl neįmanoma retrospektyviai objektyviai įvertinti automobilių būklę ir vertę, buvusią prieš trejus metus. Kita vertus, suinteresuoti asmenys nepateikė priešingų įrodymų dėl automobilių vertės. Prie atskirojo skundo teikiami įrodymai patvirtina, kad UAB „Kevin EU“ 2024 m. liepos 9 d. pardavė automobilį BMW X6 už 35 000 Eur, o 2024 m. rugpjūčio 1 d. pardavė BMW X5 už 33 000 Eur. Taigi, automobiliai po trejų metų buvo parduoti už didesnę kainą (68 000 EUR) nei bendrovei likusi mokėti lizingo įmokų suma (67 567,10 Eur). Taigi, VšĮ „Emprekis“ duomenys apie automobilių vertę 2021 m. sausio mėn. yra teisingi, automobiliai galėjo būti parduoti už 79 170 Eur ir bendrovei dar liktų 11 602,90 Eur. Iki automobilių perleidimo bendrovė jau buvo sumokėjusi 77 633 Eur lizingo įmokų, todėl neatlygintinas turtinių teisių į automobilius perleidimas buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei. Toks sandoris yra neprotingas ir nesąžiningas bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu, nes nepagrįstai buvo sumažintas bendrovės turtas.
27.2. Teismas neatsižvelgė, kad P. S. 2020 m. už per mažą kainą (7 653,14 Eur) perleido sau, dviem bendrovės darbuotojams ir UAB „Kevin EU“ bendrovės ilgalaikį turtą (kompiuterius, telefonus), nors šio turto vidutinė rinkos vertė 2024 m. yra 9 043 Eur. Suinteresuoti asmenys nepaneigė nemokumo administratoriaus pateiktų duomenų apie turto vertę 2024 m., todėl teismas, vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo kriterijais, turėjo konstatuoti, jog už 24 721,67 Eur įsigytas turtas po dvejų metų negalėjo kainuoti tik 7 653,14 Eur. Tikėtina, kad 2020 m. ginčui aktualaus turto vertė buvo dar didesnė, todėl tokio turto perleidimas mažesne nei rinkos kaina buvo akivaizdžiai nesąžiningas ir nenaudingas sandoris bendrovei, nes taip buvo nepagrįstai sumažintas bendrovės turtas.
27.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovės 51 576,28 Eur vertės ilgalaikio turto (elektroninės kasybos įrangos, kompiuterio) praradimas neturėjo reikšmės bendrovės privedimui prie bankroto. P. S. neįrodė, kad nurodytas turtas buvo bevertis, nurašytas ir utilizuotas, tokie dokumentai nebuvo perduoti ir nemokumo administratoriui. P. S. laikėsi pozicijos, kad nurodytas turtas nebuvo panaudotas bendrovės veikloje, todėl teismas turėjo spręsti, jog tokio turto įsigijimas ir jo praradimas buvo nenaudingas bendrovei bei prisidėjo prie bendrovės bankroto. P. S. sąmoningai prarado minėtą bendrovės turtą, jo tinkamai nefiksavo apskaitoje, kad apsunkintų jo buvimo vietos, vertės ir kitų reikšmingų aplinkybių nustatymą.
27.4. Teismas nepasisakė, kad bendrovė buvo įsigijusi jūrinį konteinerį (3 000 Eur) ir ventiliatorius (9 692,52 Eur), kurių tinkamai neįtraukė į apskaitą ir kuriuos prarado. Šis turtas nebuvo perduotas nemokumo administratoriui, nepateikti įrodymai apie turto nurašymą, perleidimą ir pan. Nurodyto turto praradimas taip pat prisidėjo prie bendrovės bankroto.
27.5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo nemokumo administratoriaus pateikta auditorių 2024 m. sausio 9 d. ataskaita, kuri patvirtina, kad bendrovė 2019 m. turėjo trumpalaikio turto (atsargų) už 117 563 Eur, tačiau šis turtas buvo prarastas. Tik dalis (18 399,08 Eur) turto buvo užpajamuota, tačiau ir šis turtas 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nurašytas. Nemokumo administratoriui nebuvo perduoti pirminiai dokumentai, patvirtinantys viso nurodytos vertės trumpalaikio turto nurašymo pagrįstumą. Tai, kad P. S. Juridinių asmenų registrui teikti duomenys ir auditorių nustatyti duomenys tiksliai nesutampa, reiškia, kad jis minėtam registrui teikė dirbtinai pagerintus bendrovės finansinius duomenis, tačiau teismas to neįvertino.
27.6. Teismas neatsižvelgė, kad P. S. iš bendrovės lėšų be teisinio pagrindo sumokėjo 52 730,04 Eur Advokatų profesinei bendrijai Norkus ir partneriai COBALT už UAB „Kevin EU“ ir „Kevin Limited“ suteiktas teisines paslaugas. P. S. nesikreipė į minėtas bendroves dėl šių sumų kompensavimo, todėl laikytina, kad jis veikė išimtinai savo interesais, sudarė bendrovei nenaudingus sandorius, kurie prisidėjo prie bendrovės bankroto.
27.7. Teismas neįvertino, kad P. S. 2017 m. birželio 21 d.–2020 m. gegužės 31 d. laikotarpiu be teisinio pagrindo ir tai pagrindžiančių dokumentų iš bendrovės lėšų išsimokėjo 212 902,22 Eur. Tokio dydžio sumos išmokėjimas bendrovės vadovui be teisinio pagrindo lėmė bendrovės bankrotą.
27.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pažeista atsiskaitymo eiliškumo su kreditoriais tvarka. Aplinkybė, kad bendrovė šiuo metu turi tik vieną kreditorių, nereiškia, jog, jei būtų tinkamai vykdomas atsiskaitymas su kreditoriais, tai bendrovė galėtų išvengti bankroto. Bendrovei bankroto byla buvo iškelta, nes bendrovė iki 2018 m. kovo 31 d. negrąžino kreditorei UAB „L2L“ 200 000 Eur paskolos. Bankroto bylos iškėlimo metu bendrovė turėjo ir daugiau kreditorių, kuriems skolų negrąžino 2018 m., t. y. laikotarpiu, kai P. S. išsimokėjo dideles pinigų sumas. Aplinkybė, kad po bankroto bylos iškėlimo didžiąją dalį kreditorių finansinių reikalavimų padengė P. S., patvirtina, jog jis suprato apie savo neteisėtais veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą.
27.9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad bendrovės buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai. Byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad kokie nors nemokumo administratoriui neperduoti bendrovės apskaitos dokumentai yra pas bendrovės buhalterinę apskaitą vedusią UAB „Baulera“, o ne pas P. S. Pastarasis iš buvusio bendrovės vadovo buvo perėmęs kasos pajamų orderius, tačiau P. S. neperdavė nemokumo administratoriui nei kasos knygos, nei kasos išlaidų orderių, nors atliko daugybę grynųjų pinigų operacijų. Būtent P. S. įstatyminė pareiga buvo organizuoti dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui arba įrodyti negalėjimą jų atgauti. Nemokumo administratoriaus pateiktoje auditorių ataskaitoje buvo nustatyta daugybė bendrovės apskaitos taisyklių, principų ir teisės aktų reikalavimų pažeidimų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
27.10. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad bendrovės veikla nebuvo perkelta į UAB „Kevin EU“, nors iš kasacinio teismo nutarties teismas nustatė, jog bendrovės vykdė tą pačią veiklą tuo pačiu adresu, į UAB „Kevin EU“ perėjo dalis bendrovės darbuotojų, T. T. yra dviejų bendrovių akcininku, darbuotojai vykdė tas pačias funkcijas abiejų bendrovių naudai ir pan. Bendrovės veiklos perkėlimą patvirtina ir turtinių teisių į lizinguojamus automobilius neatlygintinas perleidimas, kito turto perleidimas mažesne nei rinkos kaina, prekės ženklo „Kevin“ neatlygintinas perleidimas, apmokėjimas už teisines paslaugas ir patalpų nuomą. Bendrovės veikla buvo susijusi su intelektinės nuosavybės kūrimu, todėl laikytina, kad susijusiai bendrovei neatlygintinai buvo perduotos kompiuterinės programos, investicijos, sumokėti darbo užmokesčiai, skirti programų kūrimui.
28. Suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nepriimti naujų įrodymų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
28.1. Teismas pagrįstai atmetė pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi byloje neegzistuoja gintinas interesas. Tyčinis bankrotas yra šalutinis bankroto proceso klausimas, t. y. jo nagrinėjimas siejamas su visų kreditorių interesais. P. S. yra vienintelis bendrovės kreditorius, todėl nemokumo administratoriaus pareiškimas prieštarauja vienintelio bendrovės kreditoriaus interesams, be pagrindo eikvojami nemokios bendrovės resursai.
28.2. Nemokumo administratorius neįrodė, kad bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo bendrovės valdymo ar sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių interesus. Automobilių įsigijimas lizingo būdu buvo būtinas bendrovės veiklai. Vėliau bendrovė perleido lizinguojamus automobilius, siekdama išvengti 69 578,27 Eur lizingo įmokų sumokėjimo, t. y. sumažinti skolinius įsipareigojimus, nes bendrovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Nemokumo administratorius neįrodė, kad 2021 m. sausio mėn. automobilių rinkos vertė buvo 79 170 Eur.
28.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad 2020 m. kovo mėn. bendrovė ilgalaikį turtą perleido už rinkos kainą (7 653,14 Eur). Nemokumo administratoriaus pateikti įrodymai iš internetinių puslapių nepatvirtina, kad turtas galėjo būti parduotas brangiau, juolab kad nemokumo administratoriaus nurodoma kaina (9 043 Eur) mažai skiriasi nuo pardavimo kainos. Kai kurie daiktai 2020 m. buvo parduoti brangiau nei juos buvo galima parduoti 2024 m.
28.4. Nemokumo administratorius neįrodė, kad P. S. prarado 117 563 Eur vertės trumpalaikį turtą. Nemokumo administratoriui perduoti visi bendrovės dokumentai, o trūkstamus dokumentus jis turėjo galimybę gauti iš bendrovės buhalterinę apskaitą vedusios UAB „Baulera“ ir tada spręsti dėl bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų. Nemokumo administratoriaus pateikta auditorių ataskaita neturi įrodomosios galios, ataskaitoje nurodytos skirtingos trumpalaikio turto vertės panašiu laikotarpiu.
28.5. Teismas pagrįstai nurodė, kad bendrovės vadovas neprarado 51 576,28 Eur vertės ilgalaikio turto. Nemokumo administratorius nepateikė įrodymų, kad nurodytas turtas nebuvo nurašytas. Turto dalis buvo nurašyta, o likusi dalis buvo realizuota už rinkos kainą.
28.6. Nemokumo administratoriaus argumentai dėl bendrovės atliktų mokėjimų advokatų kontorai už UAB „Kevin EU“ ir „Kevin Limited“ suteiktas teisines paslaugas yra nepagrįsti. Bendrovės akcininkai ir kreditoriai nereiškė pretenzijų bendrovės vadovui dėl verslo sprendimo, t. y. lėšų skyrimo „ICO“ projektui. Nemokumo administratorius nesikreipė į UAB „Kevin EU“ ir „Kevin Limited“ dėl lėšų grąžinimo.
28.7. Nemokumo administratorius atskirajame skunde nurodė naują aplinkybę dėl bendrovės vadovui nepagrįstai išmokėtų 212 902,22 Eur, todėl ši aplinkybė apeliacinės instancijos teisme negali būti vertinama. Pati bendrovė buvusiam vadovui yra skolinga 130 347,42 Eur.
28.8. Nemokumo administratorius neįrodė, kad bendrovė pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Nemokumo administratorius nenurodė konkrečių kreditorių, kurių teisės buvo pažeistos, juolab kad P. S. yra vienintelis bendrovės kreditorius.
28.9. Nemokumo administratorius neįrodė, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai ar bendrovės dokumentai buvo tyčia sunaikinti, paslėpti. Nemokumo administratoriaus pateikta auditorių ataskaita nėra pagrįsta bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis.
28.10. Nemokumo administratorius neįrodė, kad bendrovės veikla, turtas, vykdomos sutartys ir reikalavimo teisės buvo perkeltos UAB „Kevin EU“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022 nagrinėjamu atveju neturi prejudicinės reikšmės, nes nesutampa bylos šalys ir įrodinėjimo dalykas. Bendrovės prekės ženklas akcininkų sprendimu buvo perleistas, kadangi bendrovė nevykdė veiklos, prekės ženklas buvo bevertis. Bendrovė nemokėjo už susijusios bendrovės patalpų nuomą, bendrovės veikė skirtingais adresais.
29. Suinteresuotas asmuo UAB „Kevin EU“ atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, nepriimti naujų įrodymų ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
29.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, nes nemokumo administratorius neįrodė nė vienos tyčinio bankroto sąlygos. UAB „Kevin EU“ neatliko jokių veiksmų, kuriais būtų pažeistos bendrovės ir jos kreditorių teisės.
29.2. Bendrovės nemokumo administratorius veikia prieš vienintelio bendrovės kreditoriaus ir pačios administruojamos bendrovės interesus. Nemokumo administratorius aktyviai siekė patvirtinti nepagrįstus kitų asmenų finansinius reikalavimus, netinkamai administravo bendrovę, siekė nuslėpti P. S. finansinį reikalavimą, inicijavo neteisėtus kreditorių susirinkimus. Bendrovė yra įvykdžiusi visas turėtas prievoles kitiems kreditoriams, todėl tai patvirtina, kad bendrovės vadovas tinkamai vykdė savo pareigas.
29.3. Nemokumo administratorius ignoruoja, kad UAB „Kevin EU“ suteikė bendrovei 545 486,93 Eur paramą, atsisakydama nuo bendrovės bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo. Nepaisant to, nemokumo administratorius nepagrįstai įrodinėja, kad neva bendrovei buvo padaryta žala dėl turto ir turtinių teisių pagal lizingo sutartis perleidimo. Automobilių pagal lizingo sutartis perleidimas nepažeidė bendrovės interesų, nes taip buvo sumažinti bendrovės įsipareigojimai, t. y. pasibaigus lizingo sutartims bendrovė privalėtų lizingo davėjai sumokėti daugiau nei automobilių vertė, todėl laikytina, jog bendrovė perleido 69 578,27 Eur skolą. Nemokumo administratorius neįrodė, kad tuo metu automobiliai galėjo būti parduoti už 79 170 Eur. Kitas bendrovės turtas suinteresuotam asmeniui buvo perleistas už rinkos kainą, kuri buvo didesnė nei nurodė nemokumo administratorius. Joks kitas turtas bendrovei slapta nebuvo perleistas, o nemokumo administratoriaus argumentai pagrįsti tik spėlionėmis.
29.4. Nemokumo administratoriaus argumentai dėl bendrovės atsiskaitymo už UAB „Kevin EU“ suteiktas teisines paslaugas yra nepagrįsti. UAB „Kevin EU“ nėra žinoma, kodėl nemokumo administratoriaus nurodyta advokatų kontora išrašė sąskaitas bendrovei už suinteresuotam asmeniui suteiktas teisines paslaugas.
29.5. Nemokumo administratorius neįrodė, kad su mokumo sunkumais susidūrusios bendrovės prekės ženklas buvo vertingas. Prekės ženklas dar 2019 m. pabaigoje buvo perleistas akcininkų sprendimu. Taip pat neįrodyta, kad bendrovės veikla buvo perkelta UAB „Kevin EU“, ar kad bendrovė mokėjo patalpų nuomos mokestį už suinteresuotą asmenį ir pan.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
30. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties atmesti pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir atsakingų asmenų už tyčinį bendrovės bankrotą nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų
31. Pareiškėjos nemokumo administratorius prie atskirojo skundo pateikė naujus įrodymus:
31.1. automobilio BMW X6 2024 m. liepos 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį;
31.2. automobilio BMW X5 2024 m. rugpjūčio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
32. Pareiškėjos nemokumo administratorius J. V. 2024 m. spalio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomus įrodymus:
32.1. nemokumo administratoriaus J. V. 2024 m. rugsėjo 5 d. elektroninį laišką akcinei bendrovei (toliau – AB) „Regitra“;
32.2. nemokumo administratoriaus 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymą AB „Regitra“ dėl informacijos pateikimo;
32.3. AB „Regitra“ 2024 m. rugsėjo 10 d. elektroninį laišką nemokumo administratoriui J. V.
33. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
34. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl apeliantės pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami.
36. CPK 323, 338 straipsniuose įtvirtinta, kad, pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą draudžiama.
37. Pareiškėjos nemokumo administratoriaus prašyme dėl naujų įrodymų priėmimo nurodytais rašytiniais paaiškinimais siekiama papildyti atskirąjį skundą naujais argumentais. Kaip minėta, bylos apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos prašyme nurodytus rašytinius paaiškinimus, kaip atskirojo skundo papildymą.
Dėl tyčinio bankroto požymių
38. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
39. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.
40. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškinant minėtas įstatymo nuostatas yra nurodyta, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai. Vadinasi, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1461-241/2020; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-999-450/2023).
41. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar bendrovė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad bendrovė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios bendrovės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį bendrovės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka bendrovės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių bendrovės nemokumą, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
42. Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus bendrovės nemokumo momento nustatymas. Tik nustačius bendrovės nemokumo momentą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus, nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir bendrovės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp bendrovės nemokumo bei jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat padaryti pagrįstas išvadas, ar bendrovės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.
43. Jeigu nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).
44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).
45. JANĮ nustatyta, kad teismas nutartimi, kuria juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, turi nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis. Teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). Aiškinant JANĮ 70 straipsnio 3 dalį, nurodoma, kad ši norma, nors ir turi procesinės teisės požymių, tačiau iš esmės yra materialioji. Tokią išvadą pagrindžia JANĮ 70 straipsnio 3 dalies taikymo tikslas – ja siekiama nustatyti už tyčinį bankrotą atsakingus asmenis, t. y. tokiems asmenims sukuriamos tam tikros teisės ir pareigos (atsiranda teisiniai padariniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021).
46. Taigi, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu ne tik nustatyti bendrovės nemokumo momentą ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą, kad būtų galima įvertinti buvusių valdymo organų tam tikrų veiksmų ar neveikimo įtaką bendrovės bankrotui (nemokumui ar nemokumo būklės pabloginimui), bet ir nustatyti tyčinį bankrotą sukėlusius asmenis.
47. Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius prašė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1–5 punktų pagrindais ir pareiškimą grindė aplinkybėmis, kad buvęs bendrovės vadovas nepagrįstai už per mažą kainą ar neatlygintinai perleido bendrovės turtą ir turtines teises, prarado dalį bendrovės turto, sudarė kitus bendrovei nuostolingus ir nebūtinus sandorius, pasisavino bendrovės lėšas, aplaidžiai ir apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, perkėlė bendrovės veiklą ir turtą į susijusią UAB „Kevin EU“.
48. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepripažino BUAB „Open Banking LT“ bankroto tyčiniu, nes padarė išvadą, kad nemokumo administratorius neįrodė, jog bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia ar buvo pabloginta bendrovės nemokumo būklė.
49. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą. Ieškovui neįgyvendinus jam tenkančios įrodinėjimo naštos, jam tenka negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas – sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
50. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu sukelia itin reikšmingas teisines pasekmes asmenims, pripažintiems atsakingais už tyčinį bankrotą, įrodinėjimo standartas šios kategorijos bylose yra aukštesnis ir lemia didesnę teismo aktyvumo pareigą siekiant nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-175-781/2021).
51. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tyčinį bendrovės bankrotą nulėmusiais laikomi tokie buvusių bendrovės valdymo organų veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsirado bendrovės nemokumas arba kuriais nemokios bendrovės padėtis buvo iš esmės pabloginta. Bendrovės bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu, jeigu teismas nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai. Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą bendrovei. Esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir bendrovės nemokumo arba jau nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo.
52. Be to, kaip minėta, tam, kad būtų galima konstatuoti bendrovės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkrečius veiksmus, lėmusius bendrovės bankrotą. Tam reikia įvertinti visumą aplinkybių, susijusių su bendrovės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, jų įtaka bendrovės mokumui ar jo pabloginimui, bendrovės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie patvirtina, jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai bendrovės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo, jog bendrovė nemoki tapo 2020 m. liepos 1 d., tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nemokumo administratoriaus nurodyti buvusio bendrovės vadovo veiksmai, susiję su bendrovės turto ir turtinių teisių perleidimu (lizingo sutartys perleistos 2021 m. sausio mėn., turtas perleistas ir (ar) nurašytas (neišsaugotas) 2020 m. kovo mėn., 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. balandžio mėn.), buvo atlikti prieš pat bendrovės nemokumo būklės atsiradimą ar po bendrovės nemokumo būklės atsiradimo, faktiškai neanalizavo sandorių sudarymo aplinkybių, jų tikslingumo sudarymo metu. Atmesdamas nemokumo administratoriaus pareiškimą, teismas iš esmės rėmėsi suinteresuotų asmenų paaiškinimais, o ne byloje esančių įrodymų visuma. Teismas nevertino sudarytų sandorių visumos ir jų ekonominio naudingumo byloje nustatytų aplinkybių visumos kontekste, t. y. teismas neatsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad nuo 2018 m. kovo mėn. bendrovė neatsiskaitė su kreditore, kurios iniciatyva bendrovei iškelta bankroto byla, nuo 2019 m. bendrovė buvo skolinga darbuotojams, jos sąskaitos buvo areštuotos, o nuo 2020 m. liepos 1 d. bendrovė nebeturėjo valstybiniu socialiniu draudimu apdraustų darbuotojų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl nemokumo administratoriaus pareiškime nurodytų aplinkybių, jog buvęs bendrovės vadovas iki 2020 m. gegužės 31 d. iš bendrovės lėšų be teisinio pagrindo išsimokėjo 212 902,22 Eur, į apskaitą neįtraukė ir nemokumo administratoriui neperdavė 2018 m. įsigyto jūrinio konteinerio ir ventiliatorių.
54. Pažymėtina, kad bendrovės turtinės teisės pagal lizingo sutartis buvo perleistos susijusiai UAB „Kevin EU“ (P. S. yra šios bendrovės akcininkas; T. T. yra UAB „Kevin EU“ vadovas ir buvęs LUAB „Open Banking LT“ akcininkas) jau po bendrovės nemokumo momento atsiradimo, tačiau pirmosios instancijos teismas į tai neatsižvelgė ir nevertino šio sandorio sudarymo aplinkybių, susijusių su bendrovės vadovo veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, jų įtaka bendrovės mokumui ar jo pabloginimui.
55. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su suinteresuotų asmenų argumentais, kad toks lizinguojamų automobilių perleidimas nebuvo neatlygintinis ir bendrovė taip išvengė likusių įsipareigojimų lizingo davėjai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog bendrovė pajamų už perleistas turtines teises pagal lizingo sutartis negavo, nors už automobilius buvo sumokėjusi 43 290 Eur pradinius įnašus, 79 133 Eur lizingo įmokų (įskaitant palūkanas), o nesumokėta lizingo įmokų dalis sudarė 67 567 Eur. Taigi, bendrovė neatlygintai perleido savo turtines teises į 122 423 Eur, sumokėtus kaip pradinį įnašą bei lizingo įmokas. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nemokumo administratoriaus nurodytos aplinkybės, kad pagal lizingo sutartis bendrovė turėjo galimybę susirasti automobilių pirkėją ir taip gauti finansinę naudą, t. y. iš gautų lėšų sumokėti likusias lizingo įmokas ir dalis lėšų už automobilių pardavimą atitektų bendrovei.
56. Pirmosios instancijos teismas netyrė nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių, susijusių su buvusio vadovo 2021 m. balandžio 30 d. atliktu 51 576,28 Eur įsigijimo vertės bendrovės ilgalaikio turto (elektroninė įranga: kriptovaliutų kasimo mašinos, kompiuteris) nurašymu, kito 24 721,67 Eur įsigijimo vertės ilgalaikio turto (mobiliųjų telefonų, kompiuterių) perleidimu 2020 m. kovo 13 d. už 7 653,14 Eur bendrovės vadovui, darbuotojams ir UAB „Kevin EU“, 117 563 Eur vertės trumpalaikio turto neišsaugojimu, kito bendrovės turto neįtraukimo į bendrovės apskaitą ir neperdavimo nemokumo administratoriui.
57. Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį juridinio asmens bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu nustatoma, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus, t. y. įstatymas bankroto pripažinimą tyčiniu nesieja nei su bankrutuojančio juridinio asmens turimų kreditorių skaičiumi, nes su patvirtintų finansinių reikalavimų dydžiu.
58. Taigi, pirmosios instancijos teismo ir suinteresuotų asmenų akcentuota aplinkybė, kad šiuo metu bendrovė turi tik vieną kreditorių (buvusį bendrovės vadovą), nepaneigė pirmosios instancijos teismo pareigos aktyviai aiškintis, ar nemokumo administratoriaus nurodyti pažeidimai (tyčinio bankroto požymiai) yra susiję su bendrovės nemokumo būklės atsiradimu ar nemokumo būklės esminiu pabloginimu, atsižvelgiant į tai, kad bankroto byla bendrovei buvo iškelta kreditorės UAB „L2L“ (jai 200 000 Eur paskola turėjo būti grąžinta iki 2018 m. kovo 31 d.) iniciatyva, o bendrovės bankroto byloje 2022 m. balandžio 18 d. buvo patvirtinti 15 kreditorių, įskaitant darbuotojų, 1 453 568,76 Eur finansiniai reikalavimai. Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. eB2-395-643/2024 ir Nr. eB2-1152-852/2024 šiuo metu sprendžiama dėl dar dviejų potencialių bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų (iš viso 566 867,10 Eur) patvirtinimo. Taigi, bankroto bylos iškėlimo metu bendrovė turėjo ne vieną kreditorių, todėl, sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, turėjo būti įvertinta, ar dėl nemokumo administratoriaus nurodytų suinteresuotų asmenų veiksmų atsirado bendrovės nemokumas ar nemokios bendrovės padėtis buvo iš esmės pabloginta.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, aiškinantis nurodytas aplinkybes dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų pagrindais, pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti galimai neteisėtų veiksmų atlikimo metu buvusią bendrovės turtinę padėtį, jos turimus pradelstus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių reikalavimai vėliau buvo patvirtinti bendrovės bankroto byloje, siekiant nustatyti priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir bendrovės nemokumo ar jo pabloginimo, tačiau pirmosios instancijos teismas to netyrė ir nevertino.
60. Nurodytų aplinkybių tinkamas nustatymas taip pat yra susijęs su JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte apibrėžtu tyčinio bankroto požymiu, kai kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi, pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
61. Kasacinio teismo praktikoje atsiskaitymų eiliškumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą, bet yra sąžiningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti bendrovės veiklą, atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė bendrovės veikla). Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė bendrovės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017). Kasacinio teismo išaiškinta, kad tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama bendrovės padėtis; nemokios bendrovės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš bendrovės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
62. Pažymėtina, kad nors pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas atitinkamas tyčinio bankroto požymis, nagrinėjamu atveju tenka pareiškėjai, atstovaujamai nemokumo administratoriaus, tačiau tokio pobūdžio bylose pirmosios instancijos teismas taip pat privalo būti aktyvus. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas iki 2020 m. gegužės 31 d. iš bendrovės lėšų be teisinio pagrindo išsimokėjo 212 902,22 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodytos sumos išmokėjimo pagrįstumo ir aplinkybių nesiaiškino, nenustatinėjo santykio tarp išmokėtų lėšų ir bendrovės nemokumo ir (ar) jo pabloginimo, neanalizavo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, kurių reikalavimai vėliau buvo patvirtinti bankroto byloje, egzistavimo lėšų išmokėjimo metu, nepatikslino, jei buvo būtina, nemokumo administratoriaus pareigos pateikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
63. Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
64. Kasacinis teismas išaiškino, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti bendrovės nemokumo priežastis. Jeigu bendrovės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jeigu akivaizdu, kad bendrovės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, remiantis šiuo požymiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510/2018).
65. Taigi, sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte apibrėžtą tyčinio bankroto požymį, būtina nustatyti ne tik šiame punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą (buhalterinės apskaitos apgaulingas ar aplaidus vedimas, finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas ar neteisingų tokių dokumentų pateikimas, mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas ir pan.), bet ir tai, ar teismo nustatyti konkrečių asmenų veiksmai (neveikimas) buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, nuslepiant blogą bendrovės valdymą. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai taikomi neatsiejamai nuo JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų tyčinio bankroto sąlygų.
66. Bendrovės tyčinio bankroto kontekste būtina nustatyti buhalterinės apskaitos trūkumų reikšmingumą ir įtaką bendrovės nemokumo atsiradimui ir (ar) jo pabloginimui, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos nebuvo analizuojamos ir tiriamos. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, teismas faktiškai ne tik neįvertino nemokumo administratoriaus pateiktos D. T. individualios (audito) įmonės 2024 m. sausio 9 d. atliktos bendrovės ataskaitos, kurioje nurodyti bendrovės buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai, bet ir neišreikalavo suinteresuoto asmens P. S. atsiliepime į pareiškimą nurodytų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų už 2017 m. birželio 8 d.–2022 m. sausio 27 d. veiklos laikotarpį, atsižvelgiant į tai, jog suinteresuotas asmuo laikėsi pozicijos, jog nurodyti dokumentai paneigia tiek nemokumo administratoriaus argumentus dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčinio, tiek nemokumo administratoriaus pateiktas bendrovės dokumentų audito išvadas.
67. Suinteresuotas asmuo P. S. nurodė, kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Baulera“, todėl pastaroji galimai disponuoja kitais bendrovės dokumentais, todėl nemokumo administratorius galėjo kreiptis į nurodytą bendrovę, jei jam trūko kokių nors duomenų.
68. Pažymėtina, kad pagal JANĮ 57 straipsnio 1 dalį pareiga organizuoti visų bendrovės dokumentų perdavimą nemokumo administratoriui tenka buvusiam (įgaliojimų netekusiam) bendrovės vadovui, o ta aplinkybė, jog dalis bendrovės dokumentų galimai yra pas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusį juridinį asmenį ir nemokumo administratorius turi galimybę su jais susipažinti, neatleidžia buvusio bendrovės vadovo nuo nurodytos pareigos tinkamo įvykdymo. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar buhalterinė apskaita yra vedama pačios bendrovės, ar yra sudaryta buhalterinių paslaugų teikimo sutartis, už tinkamą buhalterinę apskaitą yra atsakingas bendrovės vadovas. Tai reiškia, kad, jei buvęs vadovas teigia, jog bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais disponuoja bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkęs juridinis asmuo, tai buvusiam bendrovės vadovui pirmiausia tenka pareiga šiuos dokumentus gauti ir pateikti nemokumo administratoriui ir pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą.
69. Kaip minėta, pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktą teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai bendrovei buvo perduotas bendrovės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą bendrovę, perėjo dirbti bendrovės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita bendrovė turi perimti bendrovės nebaigtas vykdyti sutartis arba reikalavimo teises (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-381/2020).
70. Nagrinėjamu atveju BUAB „Open Banking LT“ ir UAB „Kevin EU“ yra tarpusavyje per valdymo organus ir dalyvius susiję juridiniai asmenys. Pirmosios instancijos teismas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022 (darbo byla pagal buvusių abiejų juridinių asmenų darbuotojų ieškinius dėl darbo užmokesčio priteisimo) nustatė, kad bendrovė ir UAB „Kevin EU“ vykdė iš esmės tą pačią veiklą, susijusią su internetinės bankininkystės paslaugomis, jų veikla buvo vykdoma tose pačiose patalpose, abiejų juridinių asmenų akcininkas ir UAB „Kevin EU“ vykdomasis direktorius buvo T. T., darbuotojai vykdė tas pačias darbo funkcijas abiejų juridinių asmenų naudai, gaudami iš abiejų juridinių asmenų vadovų (T. T. ir P. S.) kasdienes užduotis ir nurodymus, susijusius su abiejų juridinių asmenų veikla, juridiniai asmenys viešoje erdvėje prisistatė vienu pavadinimu („Kevin“), jų komandos nariais buvo įvardyti abiejų juridinių asmenų vadovai; mažėjant bendrovės darbuotojų skaičiui, atitinkamai didėjo UAB „Kevin EU“ darbuotojų skaičius. Nepaisant nustatytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas, iš esmės vadovaudamasis tik suinteresuotų asmenų paaiškinimais, faktiškai nevertino ir netyrė nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių, susijusių su bendrovės turto, turtinių teisių, prekės ženklo perleidimu susijusiam juridiniam asmeniui, darbuotojų perėjimu, apmokėjimu už teisines paslaugas ir patalpų nuomą.
71. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyviu šios kategorijos byloje, neišsiaiškino bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, kurių įvertinimas yra tiesiogiai susijęs su iš esmės visų tyčinio bankroto požymių nustatymu. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl bendrovės bankroto tyčiniu požymių neegzistavimo nepagrįstos faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškimą, iš esmės vadovavosi suinteresuotų asmenų paaiškinimais, neatskleisdamas kokiais įrodymais remiasi atmesdamas nemokumo administratoriaus argumentus ir pateiktus įrodymus, neišreikalaudamas papildomų įrodymų.
72. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepatikslino šalių pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, bei pareigos rinkti įrodymus, kurie būtų pakankami reikalavimams pagrįsti ar prieštaravimams pašalinti (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Byloje būtina išsiaiškinti šioje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, turinčias įtakos sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą nemokumo administratoriaus nurodytais pagrindais.
73. Pažymėtina, kad teismo pareiga bankroto bylose būti aktyviam negali būti suprantama, kaip teismo pareiga savo iniciatyva rinkti visus įrodymus dėl kiekvieno galimo neteisėtos veiklos epizodo įtakos bendrovės mokumui, t. y. teismui negali būti perkeliama bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės nemokumo atsiradimo ar esminio nemokios bendrovės padėties pabloginimo priežastinio ryšio įrodinėjimo našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik pirmosios instancijos teismas, bet ir pareiškėja, atstovaujama nemokumo administratoriaus, inicijavusi tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimą, bei suinteresuoti asmenys turi būti aktyvūs ir teikti teismui visus tokiam pareiškimui dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėti reikalingus duomenis ir argumentus.
74. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo nutartį ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-683-686/2015; 2024 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-1120/2024).
Dėl bylos procesinės baigties
75. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nes tyčinio bankroto požymius vertino formaliai, nenustatė priežastinio ryšio tarp nemokumo administratoriaus nurodytų aplinkybių ir bendrovės nemokumo, neįvertino nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo. Šių aplinkybių vertinimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos tikslo ir paskirties, nes tai pažeistų dalyvaujančių byloje asmenų teisę į apeliaciją. Taigi, yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą dėl BUAB „Open Banking LT“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
76. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nenustatė bylai reikšmingai aplinkybių, turinčių esminę reikšmę, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, nenustatė priežastinio ryšio tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo bei (ar) nemokumo būklės pabloginimo. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo, neišreikalaudamas trūkstamų duomenų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nepatikslino dalyvaujančių byloje asmenų pareigos pateikti papildomus įrodymus, atitinkamai pagrindžiančius pareiškimo reikalavimus ir (ar) atsikirtimus, galinčius turėti reikšmės, sprendžiant klausimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
77. Nagrinėjant pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, sudaryti vienodas galimybes visiems dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti procesines teises CPK nustatyta tvarka, jei reikalinga, išreikalauti papildomus įrodymus, ir tik iš byloje pateiktų įrodymų visumos spręsti dėl suinteresuotų veiksmų (neveikimo) įtakos bendrovės turtinei padėčiai, nustatyti priežastinio ryšio tarp suinteresuotų asmenų veiksmų (neveikimo) bei bendrovės nemokumo ir (ar) nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo egzistavimą, apie atitinkamų tyčinio bankroto požymių egzistavimą bei konkrečių asmenų pripažinimą atsakingais už tyčinį bendrovės bankrotą.
78. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, nutartyje neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma. Be to, apeliacinės instancijos teismui nepriėmus apeliantės naujai pateiktų įrodymų, dėl šių įrodymų priėmimo ir vertinimo spręs pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas neskirsto bylinėjimosi išlaidų, nes šį klausimą išnagrinės pirmosios instancijos teismas, priklausomai nuo teisinio rezultato dėl bylos baigties.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Neringa Švedienė