Civilinė byla Nr. 2-230-370/2009
Procesinio sprendimo kategorija (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 12 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo teisėja D. Martinavičienė, sekretoriaujant S. Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovės atstovui bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Algimantui Galminui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios UAB „Salijus“ ieškinį atsakovei J. Š. dėl materialinės žalos atlyginimo ir debitinės skolos priteisimo ir
n u s t a t ė :
ieškovė 2008 05 29 ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės pasisavintą UAB „Salijus“ turtą–lengvojo automobilio priekabą „Louvel“, kurios vertė 3244,38 Lt. Nesant turto prašo priteisti jo vertę. Taip pat prašo priteisti įmonei padarytos 16 048 Lt žalos atlyginimą; pripažinti UAB „Salijus“ akcininkų 2007-03-26 protokolą ir direktorės 2007-03-26 įsakymą negaliojančiais ir priteisti neteisėtai išmokėtą 10 519,74 Lt atlyginimą padarytai žalai atlyginti; pripažinti negaliojančiais direktorės 2007-07-03, 2007-07-16, 2007-08-16, 2007-09-04 įsakymus ir priteisti 16 521,95 Lt neteisėtai išmokėtų komandiruotpinigių žalai atlyginti; taip pat priteisti 30 614,47 Lt negrąžintą kaip atskaitingo asmens debitinę skolą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007-09-20 nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, perėmęs ir patikrinęs UAB „Salijus“ dokumentus, nustatė, kad atsakovė, įmonės vadovė J. Š., tinkamai nevykdė teismo įpareigojimų perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą. Iki šios dienos liko neperduota ieškinyje minima lengvojo automobilio priekaba. Taip pat buvo nustatyta, kad atsakovė, sudarydama 2006-05-01 įrengimų nuomos sutartį su fiziniu asmeniu R. Š., nustatė per didelę nuomos kainą ir ją mokėjo, tačiau įmonės veiklos nevykdė, privalomų mokesčių pagal sutartį valstybei nemokėjo. Mano, kad apsimestiniu sandoriu padarė įmonei ir jos kreditoriams žalą. Be to, nors įmonė veiklos nuo 2007 m. gegužės mėnesio nevykdė, darbuotojus atleido, tačiau atsakovė, kaip įmonės direktorė ir akcininkė, pasididino sau atlyginimą iki 3500 Lt ir nepagrįstai sau išsimokėjo atlyginimą, nemokėdama skolų kreditoriams, taip padarydama jiems žalą. Be to, nors buvo įspėta apie keliamą bankroto bylą, tačiau nesiėmė priemonių atsiskaityti su kreditoriais, o tuo metu komandiravo save į Vokietiją, apskaičiuodama sau dienpinigius ir nakvynės išlaidas, iš viso 16 521,95 Lt. Taip pat nuo įmonės įsteigimo iki bankroto bylos iškėlimo teisme naudojo bendrovės pinigus savo reikmėms tenkinti ir negrąžino 30 614,47 Lt.
Ieškovės atstovas ieškinį prašė patenkinti. Paaiškino, kad susipažinęs su įmonės dokumentais nustatė, jog bendrovėje nebuvo tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita, įmonės vadovė nesiėmė jokių priemonių atsiskaityti su kreditoriais, o po bankroto bylos iškėlimo nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, piktybiškai nevykdė teismo nutarties iškelti bankroto bylą įpareigojimo perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratoriui, dėl ko buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, paaiškėjo, kad nėra išsaugotas turtas ir piniginės lėšos.
2008-07-04 atsiliepimu į ieškinį atsakovė nurodė, kad nesutinka su bankroto administratoriaus ieškiniu. Visus nesutikimo motyvus ir aplinkybes bei įrodymus pateiks teismo posėdžio metu.
Atsakovė J. Š. iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos neteikė iš esmės jokių paaiškinimų ir įrodymų dėl ieškinio aplinkybių, nors teismo posėdis ne kartą buvo atidėtas atsižvelgiant į atsakovės nurodomas aplinkybes. 2009-05-19 atvykusi į teismo posėdį trumpai paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad jokios žalos ieškovei nepadarė, nes turto, t y. ginčo automobilio priekabos nepasisavino, nes jos dėl sugadinimo vykstant prekių į Vokietiją, nebebuvo įmanoma pargabenti iš Lenkijos. Mano, kad neteisingai nurodyta šio turto vertė, nes antstolis ją areštuodamas buvo įvertinęs iki 500 Lt. Įmonė įrengimus iš tikrųjų nuomojosi iš R. Š., nes neturėjo savo patalpų, nuomos sutartis buvo sudaryta laiku, nes buvo sudaryta ir patalpų, skirtų įmonės biurui, nuomos sutartis. Mokesčių už fizinį asmenį nemokėjo, nes buvo PVM permoka. Nesutinka su ieškinio reikalavimu, kad sau nepagrįstai pasididino atlyginimą, nes iš tikrųjų atleidus iš darbo kitus darbuotojus (buhalterę ir vadybininką) ji pati ėmėsi vykdyti pareigas, kartu ir tvarkyti buhalterinę apskaitą. Be to, ji siekė išsaugoti įmonės veiklą, todėl vyko į komandiruotes į Vokietiją dėl verslo santykių ir pagrįstai išsimokėjo komandiruotpinigius, žinojo, kad „SODRA“ kelia bankroto bylą, tačiau ji prašė leisti mokėti skolą dalimis, buvo atsiskaitoma su kitais kreditoriais, tačiau institucijos direktorė su tuo nesutiko, vėliau visus dokumentus perdavė bankroto administratoriui ir policijai, todėl nesutinka su debitine skola.
Po pertraukos atsakovė 2009-05-26 į teismo posėdį neatvyko ir daugiau paaiškinimų bei jokių įrodymų nepateikė. Po pertraukos atsakovė 2009-05-29 į teismo posėdį neatvyko, jokių duomenų apie neatvykimo į teismo posėdį bei įrodymų apie bylos aplinkybes, negauta.
Po pertraukos 2009-05-29 bankroto admnistratoriaus įgaliotas asmuo į teismo posėdį nebeatvyko, pateikė raštu papildomus įrodymus ir prašymą bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl materialinės žalos atlyginimo.
Dėl žalos atlyginimo už neperduotą įmonės turtą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė nesutinka su reikalaujamos žalos atlyginimo suma, motyvuodama tuo, kad turto vertė nepagrįstai padidinta, nes priekaba buvo sugadinta ir palikta Lenkijoje, nes jos pargabenimui būtų reikėję daugiau išlaidų, negu jos vertė, kuri buvo nustatyta antstolio. Teismas iš esmės sutinka su atsakovės pozicija dėl turto vertės, tačiau mano, kad atsakovė privalo atlyginti turto vertę, nes nėra pateikta patikimų duomenų, kad jos nebuvo galima pargabenti į įmonę. Šiuo atveju teismas mano, kad atsižvelgus į tą aplinkybę, jog 2007-10-22 antstolis šį turtą buvo įvertinęs 300 Lt, yra pagrindas iš atsakovės priteisti 300 Lt žalos atlyginimo (LR CPK 185 str.).
Dėl reikalavimo priteisti žalos atlyginimą dėl pernelyg didelės kilnojamųjų daiktų nuomos mokesčio, dėl neteisėtai pasididinto atlyginimo ir nepagrįstai išsimokėtų komandiruotpinigių.
Teismo nuomone, šie ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti ir įrodyti (LR CPK 178 str., 185 str.).
Nepateikti įrodymai, jog nebuvo sudaryta nuomos sutartis (arba sudaryta fiktyviai) ir ji iš esmės neginčijama, juolabiau, kad bankroto administratorius neginčijo atsakovės nurodytos aplinkybės, kad buvo ne tik ši nuomos sutartis, bet ir nekilnojamojo turto, t. y. įmonės biurui naudoti, nuomos sutartis, nes įmonė vykdė veiklą ir biuro veiklai užtikrinti ginčo įrengimų galėjo reikėti. Nepateikti įrodymai, kokios buvo analogiškų daiktų nuomos kainos rinkoje, todėl šis reikalavimas atmestinas.
Taip pat atmestinas reikalavimas dėl akcininkų protokolo bei įsakymo, kuriuo nustatytas darbo užmokestis atsakovei, panaikinimo, nes nenuginčyta atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ji darbo užmokestį pasididino, nes planavo pati atlikti, o po to ir atliko atitinkamą darbą, kai atleido iš įmonės darbuotojus. Iš prie šios bylos pridėtos bankroto bylos medžiagos matyti, kad po ginčo įsakymo 2007-03-26 priėmimo, 2007-04-13 sumokėjo dalį- 300 Lt skolos „Sodrai“, o 2007-05-21 ir 2007-05-28 iš tikrųjų iš įmonės buvo atleisti du darbuotojai (bankroto bylos Nr. B2-97-370/2009 (toliau bankroto byla) t. 1. , b. l. 41) ir liko įmonėje dirbti tik atsakovė bei viena darbuotoja, K. J., kuri bankroto byloje buvo kreditorė. Daugiau pirmosios eilės kreditorių bankroto byloje nėra, todėl pripažintina, kad atsakovė įmonės lėšas galėjo ir privalėjo naudoti atsiskaitymui su kreditoriais. Be to, iš bankroto bylos medžiagos matyti, kad atsakovė iš esmės vykdė prisiimtas pareigas, nes buvo pati sudariusi ir finansinę atskaitomybę už 2006 metus, tvirtintą 2007-04-30 (bankroto bylos t. 1 , b.l. 27, 28).
Dėl komandiruotpinigių neteisėto priskaičiavimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad komandiruotpinigiai priskaičiuoti ir išmokėti atsakovei remiantis įsakymais, išleistais iki bankroto bylos iškėlimo (2007-09-20), iki to laiko nebuvo įmonei taikyta laikinųjų apsaugos priemonių ir kitų šio teismo apribojimų, o patikimų duomenų, kad nebuvo faktinių komandiruočių, nepateikta, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovė įmonėje fiksavo duomenis apie komandiruotes ir išlaidas be pagrindo. Todėl pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad ginčo lėšos buvo panaudotos asmeniniams tikslams, nėra.
Dėl reikalavimo priteisti debitinę skolą iš atsakovės kaip atskaitingo asmens.
Iš pateiktos debitinės skolos atsiradimo apskaičiavmo lentelės (b. l. 41–42) matyti, kad atsakovė nuo 2006-06-30 iki 2007-09-20 iš įmonės kaip atskaitingas asmuo gavo 210 935,73 Lt ir pateisino 180 321,26 Lt panaudojimą, tačiau susidariusio 30 614,47 Lt skirtumo pateisinančių aplinkybių nenurodė bei įrodymų nepateikė, todėl ši suma vertintina kaip žala įmonei ir jos kreditoriams ir priteistina iš atsakovės. Atsakovė, būdama įmonės akcininkė (juridinio asmens dalyvis) ir valdymo organas, direktorė, būdama atsakinga už juridinio asmens veiklos organizavimą, kartu dirbdama ir kaip buhalterė (ši aplinkybė atsakovės nebuvo ginčijama) privalėjo užtikrinti įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tinkamą finansinės atskaitomybės sudarymą, kontroliuoti pinigų lėšų apskaitą, ji pati faktiškai naudojo pinigus, todėl ir privalo atsakyti civiline tvarka už atsiradusias pasekmes (LR CPK 178 str., 185 str, CK 2. 82 str. 3 d., LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., CK 6.281 str.).
Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, tai nuo patenkintos sumos iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis – 927 Lt, nes ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista įstatymo (LR CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovės J. Š. 30 914,47 Lt žalos atlyginimo bankrutavusiai UAB „Salijus“ ir 927 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Kitų ieškinio reikalavimų netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Danguolė Martinavičienė