Civilinė byla Nr. e2S-3279-864/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13142-2025-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.1.18.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. T. ir N. T. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-29564-1192/2025 pagal ieškovų J. T. ir N. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rent service group“ dėl apsimestinio sandorio fakto nustatymo ir teisinių padarinių taikymo, tretieji asmenys – R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Kredito partneris“.

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė        

1.       Ieškovai J. T. ir N. T. (toliau – ir ieškovai) kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Rent service group“ (toliau – ir atsakovė) ir trečiojo asmens R. P. 2022 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią pirkėjas UAB „Rent service group“ įsigijo žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises bei pareigas pagal šią sutartį perkelti ieškovams; 2) priteisti iš atsakovo visų ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00950. Nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą, iš jų įsitikinimu, jiems faktiškai nuosavybės teise priklausančio turto pagal šio turto hipotekos kreditoriaus reikalavimą. Tuo atveju, jei hipotekos kreditorius išieškotų, iš esą ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto, ieškovams palankus teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas – būtų pažeistas įstatymo imperatyvas, kad tik savininkas gali perleisti turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Kauno apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi  ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Pirmosios instancijos teismas iš antstolių informacinės sistemos duomenų nustatė, kad vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00950 vykdomas išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto pagal 2023 m. gegužės 22 d. Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. MK-5359 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Minėtoje vykdomojoje byloje išieškotojas yra UAB „Kredito partneris“, o skolininkas – UAB „Rent service group“.

5.       Teismas išaiškino, jog laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš nurodytų sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

6.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovai pareiškė reikalavimus susijusius, su specifinio pobūdžio niekinio (apsimestinio) sandorio fakto nustatymu. Apsimestinio sandorio specifika lemia, kad tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima nustatyti, ar ieškovai pagrindė savo poziciją dėl ginčijamo sandorio apsimestinumo ir tik nustačius kito dengiamojo sandorio egzistavimo faktą bus galima spręsti, ar tokio dengiamojo sandorio teisinės pasekmės galėtų būti taikomos ieškovų atžvilgiu. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti ieškinio preliminaraus nepagrįstumo. Teismas pripažino, jog pirma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nustatyta.

7.       Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui – pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismas gali taikyti tik tokio pobūdžio ir tokios apimties laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrina pareikšto ieškinio reikalavimus. Teismas pripažino, kad ieškovai nėra pareiškę jokių reikalavimų, susijusių su hipotekos sandoriu, pagal kurį vykdomas išieškojimas prašomoje stabdyti vykdomojoje byloje.

8.       Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad hipoteka – daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.170 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad hipoteka yra su daiktu susijusi daiktinė teisė ir daikto savininko pasikeitimas nedaro jokios įtakos hipotekos kaip daiktinės teisės egzistavimui. Nagrinėjamu atveju ieškinyje nėra pareikšti reikalavimai dėl hipotekos sandorio, kas reiškia, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio ribų (yra platesnės nei pareikšti ieškinio reikalavimai).

9.       Apibendrindamas teismas priėjo išvadą, kad civilinėje byloje gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais. Šiuo atveju pareikštas ieškinio reikalavimas nėra susijęs su iš atsakovės vykdomu priverstiniu išieškojimu, todėl vykdomosios bylos stabdymas negali užtikrinti būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal apsimestinio sandorio dengiamąjį sandorį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, todėl ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Ieškovai J. T. ir N. T. (toliau - ir ieškovai arba apeliantai) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte - išieškojimo vykdymo procese sustabdymą Vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00950.

11.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškinyje nėra pareikšti reikalavimai dėl hipotekos sandorio, tačiau neteisingai nurodė, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio ribų (yra platesnės nei pareikšti ieškinio reikalavimai). Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovų ieškinio dalyko specifiką. Jų teigimu, jeigu teismas patenkintų ieškinį, tai reikštų, kad ieškovai taptų ginčo hipoteka įkeisto daikto savininkais. Tačiau pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, ieškovai, kaip fiziniai asmenys, nebūtų galėję gauti paskolos, atitinkamai nebūtų galėję užtikrinti savo prievolių trečiajam asmeniui hipoteka įkeisdami nekilnojamuosius daiktus. Todėl, patenkinus ieškinį, ieškovams atsirastų teisė ginčyti ir hipotekos sandorį. Tačiau jeigu nekilnojamieji daiktai būtų realizuoti iš varžytinių arba perduoti išieškotojui, ieškovai neturėtų galimybės ginčyti hipotekos sandorį, kadangi nebeliktų paties turto. Todėl akivaizdu, kad galimai ieškovams palankaus teismo sprendimas įvykdymas ne tik pasunkėtų, bet aplamai taptų negalimas.

12.       Trečiasis asmuo UAB „Kredito partneris“ atsiliepimų į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirajame skunde išdėstyti ieškovų argumentai nepagrįsti. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad hipoteka yra su daiktu susijusi daiktinė teisė ir daikto savininko pasikeitimas nedaro jokios įtakos hipotekos kaip daiktinės teisės egzistavimui ir, ieškinyje nėra pareikšti reikalavimai dėl hipotekos sandorio, kas reiškia, kad prašomos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ieškinio ribų (yra platesnės nei pareikšti ieškinio reikalavimai). Teismas padarė teisingą išvadą, jog egzistuoja pareikštas ieškinio reikalavimas nėra susijęs su iš atsakovės vykdomu priverstiniu išieškojimu, todėl vykdomosios bylos stabdymas negali užtikrinti būsimo galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės pripažinimo pagal apsimestinio sandorio dengiamąjį sandorį. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Be to, trečiasis asmuo nurodo, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs ieškinio prima facie pagrįstumą, būtų nustatęs, jog ieškovų pareikšti reikalavimai nėra pagrįsti, tokiu būdu vilkinamas skolos išieškojimo procesas, kadangi ieškovas N. T. yra įmonės UAB ,,Rent service group‘‘ akcininkas. Įmonė UAB ,,Rent service group“ gavo paskolą iš UAB „Kredito partneris" ir hipoteka įkeitė įmonei priklausantį turtą - gyvenamąjį namą, pastatą bei garažą su žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2022 m. kovo 22 d. paskolos sutartį Nr. CPLT220322-1. Nevykdant finansinių įsipareigojimų minėta Paskolos sutartis buvo nutraukta ir iki šios dienos ieškovui priklausanti įmonė UAB ,,Rent service group“ neatsiskaitė su UAB „Kredito partneris“, o teikdama, formalius skundus ir ieškinius vilkina skolos išieškojimo procesą. Trečiasis asmuo pažymi, kad ieškinio nepagrįstumą taip pat patvirtina ir teismo nutartis byloje Nr. 2S-1933-886/2025, kurioje teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovui priklausanti UAB ,,Rent service group“ įmonė teikė formalius skundus, siekiant vilkinti skolos išieškojimo procesą, tačiau Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Nr. 2S-1933-886/2025, ieškovas teikia tokio pat pobūdžio prašymą ir byloje e2-29564-1192/2025.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados        

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 302 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0170/23/00950, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstytų motyvų kontekste.

Dėl apeliantų atskirojo skundo motyvų

16.       Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).

17.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje, teismas nenagrinėja bylos iš esmės ir nevertina įrodymų jų pakankamumo aspektu. Taigi šioje stadijoje teismas tik preliminariai gali vertinti pateikto ieškinio pagrįstumą. Pažymėtina, jog pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, nes ieškovai ieškinyje išdėstė faktinį pagrindą, pateikė argumentus ir dokumentus, kurie, jų vertinimu, patvirtina pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Nustatęs šią privalomą sąlygą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai svarstė klausimą, ar yra antroji sąlyga joms taikyti – ar yra reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ir / ar pasidaryti negalimas. 

18.       Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra grėsmės būsimo, galimai palankaus ir ieškovams, teismo sprendimo įvykdymui, nes neįvertino visų aplinkybių: teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovų ieškinio dalyko specifiką. Jų teigimu, jeigu teismas patenkintų ieškinį, tai reikštų, kad ieškovai taptų ginčo hipoteka įkeisto daikto savininkais. Tačiau pagal Atsakingo skolinimo nuostatus, ieškovai, kaip fiziniai asmenys, nebūtų galėję gauti paskolos, atitinkamai nebūtų galėję užtikrinti savo prievolių trečiajam asmeniui hipoteka įkeisdami nekilnojamuosius daiktus. Todėl, patenkinus ieškinį, ieškovams atsirastų teisė ginčyti ir hipotekos sandorį. Tačiau jeigu nekilnojamieji daiktai būtų realizuoti iš varžytinių arba perduoti išieškotojui, ieškovai neturėtų galimybės ginčyti hipotekos sandorį, kadangi nebeliktų paties turto. Todėl akivaizdu, kad galimai ieškovams palankaus teismo sprendimas įvykdymas ne tik pasunkėtų, bet aplamai taptų negalimas.

19.       Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų teiginiais. Pažymi, kad CPK neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes. Grėsmė turi būti siejama su apčiuopiamais, įrodymais pagrįstais veiksmais, tokiais kaip turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar kitas tikslingas turto masės mažinimas. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, faktines bylos aplinkybes, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

20.       Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai, nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019; 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; kt.).

21.       Pažymėtina, kad ieškovei ieškiniu prašo pripažinti atsakovės UAB „Rent service group“ ir trečiojo asmens R. P. 2022 m. kovo 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, pagal kurią pirkėjas UAB „Rent service group“ įsigijo žemės sklypą ir pastatą-gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjo teises bei pareigas pagal šią sutartį perkelti ieškovams. Ieškovai ieškiniu nėra pareiškę jokių reikalavimų, susijusių su hipotekos sandoriu, pagal kurį vykdomas išieškojimas prašomoje stabdyti vykdomojoje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nevertino ir neturėjo galimybės bei pareigos vertinti nuo ieškinio dalyko ir pagrindo nutolusių aplinkybių (ne)atsiradimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovai neįrodė grėsmės, t. y. rizikos, kad, nesustabdžius vykdymo veiksmų ir esant ieškovams palankiam teismo sprendimui, sprendimo vykdymo negalėtų būti vykdomas  jo pareikštų reikalavimų apimtyje.

22.       Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi kad, laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal vykdytiną dokumentą atlikimo pagal naują bylą inicijavusio asmens reikalavimą tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-798/2022). Todėl sutiktina su trečiojo asmens atsiliepime nurodytu teiginiu, kad ieškovai nepagrįstai siekia bet kokiomis priemonėmis stabdyti vykdymo procesą, nors šis klausimas jau išspręstas Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1933-866/2026.

23.       Taigi nurodytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus, dėl ko pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti.

24.       Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

Ieškovų J. T. ir N. T. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. Nr. e2-29564-1192/2025 palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja                                                  Ramunė Mikonienė