Civilinė byla Nr. e2-7886-465/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34323-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.26.;
(S)
3.2.6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 25 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė,
sekretoriaujant Birutei Adamonienei,
dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui P. E.,
atsakovo atstovui advokatui M. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sumeda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Diessman freight“ dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Sumeda“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diessman freight“ (toliau – atsakovas) 5261,90 Eur skolos už pervežimo paslaugas, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 1040,93 Eur kompensacinių palūkanų, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu sudarė dvi vienkartinio krovinio vežimo sutartis 2018 m. liepos 31 d. Nr.DY0062 (Nr.DK31059, DK31060) ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nr.DY0241, kurių pagrindu ieškovas suteikė atsakovui krovinių pervežimo paslaugas. Ieškovas atsakovui yra pateikęs PVM sąskaitas-faktūras, kurių pagrindu atsakovas nėra atsiskaitęs 5261,90 Eur sumai, todėl šią sumą ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovo kartu su 40 Eur išieškojimo išlaidų ir 1040,93 Eur kompensacinėmis palūkanomis, apskaičiuotomis nuo PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo termino pabaigos iki kreipimosi į teismą dienos. Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškinio senatis ginčo atveju yra ne vieneri metai, bet treji, todėl mano, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas. Pretenzijų dėl dokumentų ar krovinio pristatymo iki bylos iškėlimo ieškovas iš atsakovo nėra gavęs.
Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Diessman freight“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė netenkinti ieškinio, priteisti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad abi su ieškovu sudarytos sutartys numato, kad apmokėjimo terminas yra 45 kalendorinės dienos po PVM sąskaitos-faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo. Šių dokumentų originalų ieškovas atsakovui taip ir nepateikė, kas ir lėmė, kad atitinkamos ieškovo sąskaitos liko neapmokėtos. Pažymėjo, kad ieškovui tai turėjo būti žinoma, kadangi atsakovo atsakingas darbuotojas V. K. telefonu bendraudamas su ieškovu akcentavo būtinumą pateikti būtent originalus dokumentus, o ne jų kopijas. Atsakovas rėmėsi CK 6.46 straipsnio 2 dalimi, teigdamas, kad ieškovui nevykdant savo priešpriešinės pareigos, su kurios įvykdymu siejama atsakovo prievolė atsiskaityti, pastarasis šios savo prievolės neprivalo vykdyti. Būtinumas turėti PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių originalus nėra paprastas būtinumas, kadangi atitinkama tvarka rizikų valdymo ir piktnaudžiavimo išvengimo tikslais atsakovo įmonėje galiojo jau nuo 2016 metų lapkričio 1 d. ir buvo oficialiai patvirtinta atsakovo vadovo įsakymu. Pareiga įrodyti PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių originalų perdavimą priklauso būtent ieškovui, kadangi teisės santykiuose dėl PVM sąskaitų faktūrų ir važtaraščių perdavimo būtent ieškovas yra skolininkas, nes pareiga perduoti šiuo dokumentus priklausė jam. Prašė teismo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti, kadangi ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, kuris prasideda po trijų mėnesių po vežimo sutarties pasirašymo, kaip tai numato Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 32 straipsnio 1 dalies „c“ punktas. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, neginčijo, kad paslauga buvo suteikta.
Liudytojas V. K. parodė, kad buvo atsakovo transporto vadovas, įmonėje buvo praktika atsiskaityti tik po dokumentų originalų pateikimo, ieškovas, kaip vežėjas, jam yra žinomas.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė dvi vienkartinio krovinių vežimo sutartis: 2018 m. liepos 31 d. Nr.DY0062 (Nr.DK31059, DK31060) ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. Nr.DY0241, pagal kurias ieškovas įsipareigojo pristatyti krovinį į sutartą vietą sutartu terminu, o atsakovas įsipareigojo apmokėti per 45 kalendorines dienas po PVM sąskaitos-faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad kroviniai buvo gabenami tarptautiniais maršrutais Italija-Lietuva kelių transporto priemonėmis, o jų siuntėjas ir gavėjas buvo skirtingų šalių teritorijose, todėl šalių ginčui (t. y. ieškovo (vežėjo) reikalavimui priteisti atlyginimą už pervežimą), kilusiam iš krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais civilinių teisinių santykių, taikytina 1956 m. gegužės 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) (Konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas už suteiktas pervežimo paslaugas išrašė apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras 2018 m. rugpjūčio 7 d. Serija STR Nr.0018722 (2662 Eur sumai) 2018 m. rugpjūčio 20 d. Serija STR Nr.0018759 (1439,90 Eur sumai) ir 2018 m. rugpjūčio 20 d. Serija STR Nr.0018760 (1160 Eur sumai). Atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neginčija, jog krovinių pervežimas įvyko, pretenzijų dėl krovinio pristatymo terminų, krovinio būklės nepateikė, tačiau prašo ieškovo reikalavimams taikyti CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį šis yra praleidęs. CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatyti du ieškinio senaties terminai – vienerių ir trejų metų. Trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju (CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punktas). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas įrodė atsakovo veiksmų jo atžvilgiu tyčinį pobūdį, dėl ko jo reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsakovo elgesys sutartiniuose santykiuose su ieškovu pasižymėjo neatsiskaitymu už suteiktas paslaugas, kas akivaizdžiai neatitinka geros verslo praktikos, nors tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai, pagrįsti tarpusavio pasitikėjimu. Liudytojas V. K. patvirtino, kad jam buvo žinomas ieškovas, kaip atsakovo įmonės vežėjas, tačiau taip pat patvirtino, kad su juo buvo neatsiskaityta. Teismas, vadovaudamasis CMR konvencijos 32 str. 1 d. 3 punktu, ieškinio senaties terminą pradeda skaičiuoti praėjus trims mėnesiams po kiekvienos sutarties pasirašymo, t.y. nuo 2018 m. liepos 31 d. ir 2018 m. rugpjūčio 16 d.. Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad ieškinio senaties terminą nutraukė ieškovo kreipimasis į teismą 2020 m. gruodžio 1 d. su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (LR CK 1.130 str. 1 d.). Taigi darytina išvada, jog ieškovas nepraleido trejų metų ieškinio senaties termino.
Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko dėl to, kad ieškovas neįvykdė ginčo sutarčių nustatytų įsipareigojimų pateikti PVM sąskaitos-faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalo, todėl atsakovas laiko, kad neturi pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Laiko, kad atsakovui už ieškovo tinkamai ir laiku įvykdytus sutartinius įsipareigojimus kyla pareiga atsiskaityti tik gavus CMR važtaraščio ir sąskaitos už pervežimą originalus. Kadangi ieškovas savo prievolės pateikti CMR važtaraščių originalus nėra įvykdęs, atsakovo teigimu, jam nekyla pareiga mokėti. Ieškovas neginčija, kad nepateikė atsakovui krovinių pervežimo sutarčių nustatytų dokumentų originalų. Tai ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu, tačiau atsakovo atstovas posėdžio metu neginčijo ir tai, kad atsakovui buvo pateiktos šių dokumentų kopijos.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad 1956 m. gruodžio 19 d. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR) nenumato, kad CMR originalo pristatymas būtų esminė sąlyga apmokėti už suteiktas paslaugas. CMR Konvencijos 4 straipsnyje nustatyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui. Šiuo atveju taip pat taikomos CMR Konvencijos nuostatos. CMR Konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad važtaraštis yra vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, taip pat įrodymas, kad krovinys vežėjo dispozicijon yra perėjęs tol, kol bus įrodyta priešingai. Pagal CMR Konvenciją, važtaraščio nebuvimas nėra priežastis nemokėti už suteiktas paslaugas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-719-661/2019). Atsižvelgiant į šalių elgesį vykdant ginčo sutartis, į tai, kad ginčo sutarčių nustatytų dokumentų turinys atsakovui buvo žinomas, teismas sprendžia, kad atmesti ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo remiantis vien tik formaliu ginčo sutarčių reikalavimų dėl dokumentų pateikimo neįvykdymu, būtų neteisinga. Tokia situacija leistų atsakovui apskritai išvengti mokėjimo už ginčo pervežimus, nors pervežimai yra atlikti. Kroviniai buvo pristatyti, todėl teismas sprendžia, kad atsakovui kyla pareiga sumokėti už suteiktas paslaugas, atitinkamai ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 5261,90 Eur skolos priteisimo yra tenkinamas visa apimtimi (CK 6.38, 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.205, str. 6.808 str. 1 d., 6.813 str. 1 d., 6.817 str.).
Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 Eur sumą. Šalių teisiniams santykiams taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatos. Ieškovas suteikė atsakovui paslaugas, o atsakovas įgijo pareigą už suteiktas paslaugas atsiskaityti, tačiau šią pareigą pažeidė. Todėl ieškovas įgijo teisę reikalauti išieškojimo išlaidų kompensavimo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo reikalavimas tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 40 Eur suma išieškojimo išlaidoms kompensuoti (Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, CK 6.63 straipsnio 2 dalis).
CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentus dydžio metines palūkanas, o jei abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 procentus dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vėluoja mokėti už pagal komercinį sandorį atliktas paslaugas, byloje taikytinas Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymas (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėtas specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1.3 straipsnio 3 dalis). Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis numato, kad pavėluoto mokėjimo palūkanų norma – 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šiame įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuojamas palūkanas.
Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovas reiškia reikalavimą dėl 1040,93 Eur kompensacinių palūkanų priteisimo. Tačiau ieškovas paskaičiavo palūkanas už laikotarpį ne nuo PVM sąskaitų-faktūrų apmokėjimo termino pabaigos, bet nuo jų išrašymo dienos, atitinkamai 2018 m. rugpjūčio 7 d. ir 2018 m. rugpjūčio 20 d., tačiau nurodytomis datomis atsakovui dar nebuvo kilusi pareiga apmokėti PVM sąskaitas-faktūras, ji pagal sutartis kyla tik praėjus 45 kalendorinėms dienoms po PVM sąskaitos-faktūros ir važtaraščio su krovinio gavimo data ir gavėjo vardu, pavarde, parašu originalų gavimo. Byloje nei viena šalių neįrodė, kurią dieną atsakovas faktiškai gavo PVM sąskaitų-faktūrų bei važtaraščių kopijas, todėl teismas atmeta reikalavimą dėl fiksuotos palūkanų sumos1040,93 Eur priteisimo kaip neįrodytą (CPK 179 str.). Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio nuostatomis, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 8 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovo 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą skolos sumą (5261,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos pagal pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus ieškinį iš dalies (83 procentais) iš atsakovo priteistina 118,69 Eur žyminio mokesčio ir 149,40 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso 268,09 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis; 98 straipsnio 1 dalis). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 102,85 Eur teisinei pagalbai apmokėti atsakovo naudai (CPK 93 str. 2 d.)
Iš atsakovo priteistina 14,33 Eur teismo pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 92 str.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 269–270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „SUMEDA“, j. a. k. 165711510, iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diessman freight“, j. a. k. 302920064, 5261,90 Eur (penkis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt vieną eurą 90 ct) skolos už pervežimo paslaugas, 40 Eur (keturiasdešimt eurų) skolos išieškojimo išlaidų, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5261,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 268,09 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 09 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Diessman freight“, j. a. k. 302920064, iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SUMEDA“, j. a. k. 165711510, 102,85 Eur (vieną šimtą du eurus 85 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Diessman freight“, j. a. k. 302920064, 14,33 Eur (keturiolika eurų 33 Eur) teismo pašto išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Margarita Ambrazaitienė