(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė rašytinio proceso tvarka, priimdama sprendimą už akių, išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui D. S. (D. S.) dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovas UAB „Kapitalo valda“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. S. 97,36 Eur skolą, 172,67 Eur delspinigius, 9,74 Eur baudą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2006-11-23 atsakovas D. S. su pradiniu kreditoriumi UAB „Ūkio banko lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditą pasirinktai prekei įsigyti, o atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui sumokėti visas mokėjimo grafike nurodytas įmokas. Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 97,36 Eur (336,17 Lt) skolą. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ perleido reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą ieškovui UAB „Kapitalo valda“. Už netinkamai vykdytą prievolę ieškovas atsakovui priskaičiavo 172,67 Eur delspinigius bei 9,74 Eur baudą.
Ieškinio, jo priedų kopija bei teismo pranešimas buvo įteikti atsakovui 2016-12-19 (www.post.lt duomenys; RN340332335LT). Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 str. 2 d.).
Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas su UAB „Ūkio banko lizingas“ 2006-11-23 pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 6115388868 (e. b. l. 11-12). Atsakovas tinkamai nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, todėl pradiniam kreditoriui liko skolingas 97,36 Eur sumą (e. b. l. 1-2). Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido UAB „Kapitalo valda“ (e. b. l. 9-10).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.574 straipsnyje numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas nėra grąžinęs 97,36 Eur sumos. Prieštaravimų dėl skolos dydžio bei jos pagrįstumo atsakovas nepateikė.
Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimo teisę į atsakovo vardu susidariusią skolą perleido ieškovui (e. b. l. 9-10). Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą, pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-469/2010). CK 6.101 str. 1 d. nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-16 nutartis c. b. Nr. 3K-7-168/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-03-14 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 str. 7 d. nuostatas. Kadangi pagal reikalavimo perleidimo sutartį pirminis kreditorius UAB „Ūkio banko lizingas“ reikalavimą perleido ieškovui (naujajam kreditoriui), o atsakovas neatsiskaitė su pirminiu kreditoriumi, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 97,36 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, perėmus iš pirminio kreditoriaus materialųjį reikalavimą.
Pagal 2009-03-04 Reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas įgijo ir papildomas teises, taip pat ir teisę reikalauti netesybų bei bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas prašo teismo priteisti 172,67 Eur delspinigius už laikotarpį nuo 2007-03-23 iki 2016-12-07. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 str.). Remiantis 2006-11-23 Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, tačiau ieškovas delspinigius skaičiuoja taikydamas 0,05 proc. delspinigių skaičiavimo normą. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 straipsniu, turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, 6.258 straipsnio 3 dalį, jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei septynerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, ieškovui iš atsakovo priteistini 8,85 Eur delspinigiai apskaičiuotini už 182 dienas (97,36 x 0,05 proc. x 182 d./100), o likusi reikalavimo dalis dėl delspinigių priteisimo – atmestina.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą remdamasis sutarties 11.2 punktu, nes ieškovui nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pareikalavo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 p., taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas (5.5 p.). Išperkamosios nuomos sutarties specialiose sąlygose atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas Žygio g. 24-1A, Vilnius. Tą patį atsakovo adresą nurodė ir ieškovas savo ieškinyje. Be to, šiuo adresu yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta (e. b. l. 8) bei buvo įteikti teismo siųsti procesiniai dokumentai, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiu, kad atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 9,74 Eur baudą atmestinas.
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškovas pareiškė ieškinį 279,77 Eur dydžio sumai. Teismas ieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas 106,21 Eur, t. y. 38 proc. reikalautos sumos. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 5,70 Eur žyminio mokesčio suma (15 Eur x 38 proc.) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 93 str. 2 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo valda“, įm. kodas 126308223, iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 97,36 Eur (devyniasdešimt septynių eurų 36 ct) skolą, 8,85 Eur (aštuonių eurų 85 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (106,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,70 Eur (penkių eurų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Lipeikienė