Administracinė byla Nr. I-1688-583/2018
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00017-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 16 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Remigijus Arminas,
sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,
2018 m. vasario 26 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) vilkina atlikti veiksmus, ir įpareigoti atsakovę parengti tinkamą atsakymą į jo prašymą. Taip pat pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 50 Eur dydžio turtinės žalos ir 60 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas teigia, jog 2017 m. gruodžio 13 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą parengti pažymą, kurioje būtų nurodyta, ar yra dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovės 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendime Nr. (1.31)-TPD-80-14 išdėstytus teiginius, jog jis piktnaudžiavo jam paskirta antrine teisine pagalba ir procesinėmis teisėmis civilinėje byloje Nr. 2A-146-275/2014.
Atsakovė, atsakydama į pirmiau minėtą prašymą, 2017 m. gruodžio 28 d. pateikė tik informacinio pobūdžio raštą Nr. (2.3)NO-2-9264 su pridedamais dokumentais. Pareiškėjo nuomone, tuo pasireiškė atsakovės neteisėtas neveikimas, vilkinimas atlikti veiksmus, kadangi toks atsakymas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymui. Akcentuoja, kad dėl neteisėto Tarnybos neveikimo patyrė turtinę bei neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš valstybės.
Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad Tarnybos Klaipėdos skyriuje 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo gautas pareiškėjo laisvos formos prašymas (reg. Nr. (2.3)NTP-9-5818) pateikti turimą informaciją ir duomenis, kad jis piktnaudžiavo valstybės garantuojama antrine teisine pagalba, skirta Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14. Pareiškėjui 2017 m. gruodžio 28 d. išsiųstas raštas Nr. (2.3)NO-5-5818. Kartu su juo išsiųsta 2014 m. rugsėjo 20 d. advokato L. Zubanovo išvada reg. Nr. (1.70)-980-1094/14, kurios pagrindu buvo pripažinta, jog pareiškėjas piktnaudžiavo teise į teisinę pagalbą.
Nurodo, kad Tarnybos Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs minėtosios išvados turinį bei įvertinęs kitus turimus duomenis, nustatė, kad yra pagrindas pareiškėjui nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Pažymi, jog Tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPD-80-14 pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas dėl piktnaudžiavimo, jis taip pat buvo pridėtas prie 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (2.3)NO-2-9264. Atkreipia dėmesį, jog 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 teisėtumas buvo nagrinėtas Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-1002-609/2015, ir teismas konstatavo, kad sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Akcentuoja, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių, kad egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos, nepagrindė galimai patirtos turtinės bei neturtinės žalos dydžio. Atsakovė kartu su 2017 m. gruodžio 28 d. raštu išsiuntė visą turimą informaciją, kuri buvo pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo teise į teisinę pagalbą, jos veiksmai teisėti.
Pareiškėjas ir atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Pareiškėjas ir atsakovė procesiniuose dokumentuose prašo administracinę bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų (neveikimo), teikiant atsakymą į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas V. S. prašė atsakovės pateikti jį dominančią informaciją.
Iš administracinėje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPA-1119-14 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 15) pareiškėjui buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kasacine tvarka apskundžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2-16793-566/2013) ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartį (civilinė byla Nr. 2A-146-275/2014). Šiuo sprendimu pareiškėjui buvo paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas.
Pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. Tarnybos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą (reg. Nr. (2.3)NTP-9-5818) (b. l. 62–70) pateikti informaciją, kokių dokumentų ar kitų rašytinių įrodymų pagrindu buvo konstatuota, jog jis piktnaudžiavo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos institutu, materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas akcentavo, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPD-80-14 grindė išskirtinai advokato Leonido Zubanovo 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau advokatas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis piktnaudžiavo antrine teisine pagalba, materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą, kartu su 2017 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (2.3) NO-2-9264 „Dėl dokumentų pateikimo“ (b. l. 14) pateikė pareiškėjui advokato L. Zubanovo 2014 m. rugsėjo 2 d. pranešimo reg. Nr. (1.7)-980-1094/14 kopiją ir Tarnybos 2014 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPD-80-14 kopiją.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje vadovaujasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Šis įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (VAĮ 1 straipsnis).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje akcentuojama, kad Viešojo administravimo įstatymas numato šias kreipimosi į viešojo administravimo subjektus formas – prašymą ir skundą. Prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (VAĮ 2 straipsnio 14 dalis). Skundas – asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 straipsnio 15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (VAĮ 14 straipsnio 3 dalis), o kitus skundus ir asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles (VAĮ 14 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-450/2014 ir kt.).
Vadovaujantis VAĮ 2 straipsnio 17 dalimi administracinė paslauga – viešojo administravimo subjekto veiksmai, apimantys leidimų, licencijų ar dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimą, asmenų deklaracijų priėmimą ir tvarkymą, asmenų konsultavimą viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais, įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimą asmenims, administracinės procedūros vykdymą. Kaip minėta, pareiškėjas 2017 m. gruodžio 13 d. raštu kreipėsi į atsakovę norėdamas gauti pageidaujamą informaciją, t. y. prašė atsakovę suteikti administracinę paslaugą. Įvertinus pirmiau minėtą teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes darytina išvada, kad pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. raštas VAĮ 2 straipsnio prasme priskirtinas prašymų kategorijai.
Prašymų viešojo administravimo subjektuose nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 25 punkte numatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Taisyklių 35 punktas teigia, jog atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 papunktis). VAĮ 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pastarosios Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1132-552/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-15/2010 ir kt.). Įvertinus tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad Tarnyba turėjo pareigą per 20 darbo dienų nuo pareiškėjo prašymo užregistravimo dienos pateikti pareiškėjo prašomą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą.
Analizuojant pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus nustatyta, kad pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovė vilkina motyvuoto ir išsamaus atsakymo į 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą pateikimą. Vertinant atsakovės 2017 m. gruodžio 28 d. rašto Nr. (2.3) NO-2-9264 „Dėl dokumentų pateikimo“ turinį matyti, kad rašte nurodoma tik informacija, kokių dokumentų kopijos yra siunčiamos atsakant į 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą, t. y. raštas yra laikytinas lydraščiu. 2017 m. gruodžio 28 d. rašte nėra jokios argumentacijos ir motyvų išdėstymo, aplinkybių vertinimo, teisinės kvalifikacijos, nenurodytos jokios teisės normos, nėra pateikta jokių išvadų. Jeigu Tarnybai iš pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymo turinio kilo neaiškumų, dėl ko į ją kreipėsi pareiškėjas, atsakovė, vadovaudamasi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, turėjo teisę per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo kreiptis į pareiškėją, kad jis patikslintų prašymą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė šia teise nepasinaudojo ir į pareiškėją nesikreipė. Kadangi iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnybą siekdamas gauti pageidaujamą informaciją, o atsakovė 2017 m. gruodžio 28 d. raštu tik išsiuntė dokumentų kopijas bei pageidaujamos informacijos nepateikė, darytina išvada, kad pareiškėjas skunde pagrįstai teigia, jog atsakovė tinkamai neatsakė į jo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą ir vilkina pateikti prašomą informaciją arba motyvuotą atsisakymą tenkinti prašymą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis numato, jog bylose dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo, tai yra pareigų nevykdymo, ar vilkinimo atlikti veiksmus administracinis teismas savo sprendimu gali įpareigoti tą viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą laiką priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba vadovaujantis Taisyklių ir Teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka privalėjo pateikti pareiškėjo V. S. prašomą informaciją arba motyvuotai atsisakyti tenkinti prašymą, todėl pareiškėjo skundas šia apimtimi tenkintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą (reg. Nr. (2.3)NTP-9-5818). Pažymėtina, kad teismas šio ginčo nagrinėjimo metu nesprendžia ir nevertina ar pateiktas prašymas yra pakartotinis, ar koks turėjo būti atsakymo turinys, kadangi tai atsakovo diskrecija ir tai turi būti vertinama nagrinėjant pareiškėjo prašymą iš naujo.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas V. S. skundu taip pat prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti 50 Eur turtinės žalos ir 60 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau – ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Nagrinėjamoje byloje teismas pripažino, jog atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš esmės neveikė taip, kaip privalėjo veikti – nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio atsakymo į pareiškėjo prašymą ir taip vilkino atlikti jai teisės normomis pavestus atlikti veiksmus, tačiau pabrėžtina, jog viešojo administravimo institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) ipso facto nesudaro pagrindo konstatuoti, kad asmuo, kurio atžvilgiu atlikti neteisėti veiksmai (neveikimas), patyrė turtinę ar neturtinę žalą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala dėl valstybės institucijų ir / ar jų darbuotojų neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-669/2011 ir kt.).
Pareiškėjas skunde teigia, jog patirtą 50 Eur turtinę žalą kildina iš turėtų išlaidų nuo 2013 m. sprendžiant įvairius ginčus, kylančius iš nepagrįstų Tarnybos veiksmų, tačiau pažymi, jog neturi galimybės pateikti dokumentų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį. Pareiškėjas skunde neapibrėžė, kuo pasireiškė patirta 60 Eur dydžio neturtinė žala. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje, nenustačius esminės žalos atlyginimo sąlygos – žalos pareiškėjui padarymo fakto, V. S. skundas dėl reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą pripažintinas nepagrįstu ir atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 92 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo V. S. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę biudžetinę įstaigą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą iš naujo išnagrinėti V. S. 2017 m. gruodžio 13 d. prašymą (reg. Nr. (2.3)NTP-9-5818) ir informuoti pareiškėją apie prašymo išnagrinėjimo rezultatą.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjas Remigijus Arminas