Administracinė
byla Nr. AS143-209/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 79.2; 73 (S)
LIETUVOS
VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N
U T A R T I S
2011 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo
(pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos
Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. J. atskirąjį
skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d.
nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą
atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, trečiajam
suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Viktauga“ dėl statybos
leidimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Panevėžio
apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal
pareiškėjo R. J. (toliau – pareiškėjas) skundą dėl atsakovo
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos trečiajam suinteresuotam asmeniui
uždarajai akcinei bendrovei ,,Viktauga“ 2007 m. lapkričio 5 d. išduoto
statybos leidimo Nr. 45.400 panaikinimo.
Pareiškėjas
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. teismo
posėdžio metu prašė įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės
administraciją vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą ir įstatymų nustatyta tvarka
suformuoti bei patvirtinti nuosavybės teisių atkūrimui L. J. (po
mirties) žemės sklypą pagal teismui pateiktą ginčo teritorijos schemą, pažymėtą
indeksu Nr. 2.
Panevėžio
apygardos administracinis teismas (teisėjų kolegijos pirmininkė) 2010 m.
gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu informavo pareiškėją, kad tikslinti skundo
dalyką galima, kai reikalavimai yra tarpusavyje susiję. Nuosavybės teisių
atkūrimas ir statybos leidimo panaikinimas niekaip tarpusavyje nesusiję
reikalavimai. Pareikštas prašymas yra atskiras skundas, kurį pareiškėjas gali
ir turi teisę pateikti teismui atskirai.
Pareiškėjas
Panevėžio apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą dėl
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 8 d. protokolinės
nutarties.
Pareiškėjas
nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti jo prašymą dėl
skundo dalyko patikslinimo (papildymo). Teigė, jog tiek reikalavimas dėl nuosavybės
teisių atkūrimo, tiek reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo yra
glaudžiai tarpusavyje susiję. Turi teisę papildyti skundą, kad būtų tinkamai
apgintos jo teisės ir teisėti interesai.
II.
Panevėžio
apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė
priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo
(toliau – ABTĮ) 134 str.).
Teismas
nurodė, kad 2010 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos administraciniame teisme
gautas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos administracinio
teismo 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio protokole pateikto išaiškinimo
pareiškėjui. ABTĮ nuostatos nenumato atskirųjų skundų teikimo dėl teismo
posėdžio protokole pateiktų išaiškinimų bei protokolinių nutarčių. Teismas
pažymėjo, jog 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje buvo nutarta
patenkinti pareiškėjo prašymą ir atidėti bylos nagrinėjimą, nes į teismo posėdį
neatvyko pareiškėjo advokatas. Pareiškėjui pateikus prašymą dėl skundo dalyko
pakeitimo, pirmininkaujanti paaiškino jam, kada ir kokiu būdu galima tikslinti
ar keisti skundo dalyką. Teisėjų kolegija jokios nutarties – nei protokolinės,
nei rašytinės – teismo posėdžio metu nepriėmė. Klausimas dėl pareiškėjo
pateikto prašymo keisti skundo dalyką neišspręstas, paaiškinus pareiškėjui
galimybes dėl skundo dalyko pakeitimo ir suteikiant jam galimybę šį klausimą
apsvarstyti su jam atstovaujančiu advokatu. Pareiškėjui neatimta galimybė
keisti skundo dalyką ar jį tikslinti, tinkamai įforminus prašymą kitame teismo
posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad pareiškėjo
atskirasis skundas nepriimtinas, nesant jokios teismo nutarties, kurią būtų
galima skųsti ABTĮ pagrindu.
III.
Pareiškėjas
atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo
2010 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti
atskirąjį skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.
Teismas atskirąjį skundą gavo 2010 m. gruodžio 15 d., o nutartį dėl jo priėmė
2010 m. gruodžio 23 d., pažeisdamas ABTĮ 150 straipsnio 1 dalį.
2.
Teismas 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio metu priėmė sprendimą atsisakyti
priimti skundo patikslinimą (papildymą). Iš teismo posėdžio protokolo yra
aiškūs faktai, kad 2010 m. gruodžio 8 d. teismui nustatyta tvarka buvo
pateiktas skundo papildymas, įgyvendinant ABTĮ 52, 53 straipsniuose įtvirtintą
teisę, ir kad 2010 m. gruodžio 8 d. teismo posėdyje teisėjų kolegija žodžiu (be
rašytinės nutarties) nutarė nepriimti nagrinėti skundo papildymo. Teisėjų
kolegija priėmė procesinį sprendimą, kuris apibrėžtas ABTĮ 83 straipsnio 2
dalies 7 punkte. Teismas nesivadovavo ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
3.
2010 m. gruodžio 8 d. posėdyje pateikė prašymus tiek atidėti bylos nagrinėjimą
dėl advokato nedalyvavimo, tiek papildyti skundą. Teismas pažeidė ABTĮ 82
straipsnio 5 dalį, neišspręsdamas prašymo dėl skundo papildymo, kuris nėra
įstatymo susietas su pareiga tokį papildymą suderinti su šalies atstovu. Teismo
pateiktas aiškinimas neatitinka tikrovės.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 105 straipsnis, reglamentuojantis nutarties
priėmimą, nustato, kad pirmosios instancijos teismas atskirais klausimais,
kurių byla neišsprendžia iš esmės, priima nutartis (1 d.); teismas priima
nutartis pasitarimų kambaryje šio įstatymo nustatyta tvarka. Jas pasirašo visi
posėdyje dalyvavę teisėjai (2 d.); išsprendęs
nesudėtingus klausimus, teismas gali priimti nutartį pasitaręs vietoje,
neišeidamas į pasitarimų kambarį. Tokia nutartis įrašoma į teismo posėdžio
protokolą (3 d.); priimtos nutartys perskaitomos balsu (4 d.).
Apeliacinio nagrinėjimo objektas gali būti
neįsiteisėjusi pirmosios instancijos teismo nutartis (ABTĮ 149 str.).
Atsižvelgus į šias nuostatas, iš bylos matyti, kad
pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 8 d. nepriėmė jokios nutarties
dėl pareiškėjo prašymo patikslinti (papildyti) skundo dalyką, kuri galėtų būti
apeliacinio nagrinėjimo objektu (teismo posėdžio protokole užfiksuotas teisėjų
kolegijos pirmininkės išaiškinimas pareiškėjui) (T 2, b. l. 30–31). Esant
tokioms aplinkybėms, teismas pagrįstai nepriėmė pareiškėjo atskirojo skundo,
nesant teismo nutarties, kurią būtų galima skųsti ABTĮ pagrindu. Pareiškėjo
manymu, teismo padaryti procesiniai pažeidimai 2010 m. gruodžio 8 d. teismo
posėdžio metu gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą dėl pirmosios
instancijos teismo sprendimo.
Vadovaujantis
ABTĮ 142 straipsnio 1 dalimi (ABTĮ 148 str.), procesinės
teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti
sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
Pavėluotas pirmosios instancijos teismo 2010 m.
gruodžio 23 d. nutarties priėmimas nebuvo esminis pažeidimas, dėl kurio galėjo
būti neteisingai išspręstas atskirojo skundo priėmimo klausimas.
Taigi Panevėžio
apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis yra pagrįsta,
todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų
kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo R. J. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio
apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Nutartis
neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Artūras Drigotas
Vaida
Urmonaitė-Maculevičienė