Civilinė byla Nr. 2YT-5505-155/2017
Proceso Nr. 2-68-3-47698-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 9.7.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. sausio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos B. B. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje A. B., Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK VPS PP,
n u s t a t ė:
pareiškėja B. B. pateikė antstolei B. P. skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja savo skunde nurodė, kad nesutinka su antstolės veiksmais, kai ši priėmė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės lėšų, esančių asmeninėje jos sąskaitoje įkalinimo įstaigoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl skolininkei nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo būtiniausioms reikmėms, asmeninio naudojimo daiktams įsigyti, todėl pareiškėja prašo išnagrinėti šį jos skundą ir tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininkės teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Pareiškėja skunde taip pat remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais.
A. B. P. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė su vykdomąja byla teismui. Patvarkyme antstolė nurodė, jog vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/13/06149 pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-08-22 nutarimą Nr. A2.2.-9906-503/2013 dėl 144,81 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės B. B. išieškotojo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK VPS PP naudai bei vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/14/03585 pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-19 vykdomąjį raštą Nr. 1-1043-536/2012 dėl 1086,08 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės B. B. išieškotojo A. B. naudai. 2016-12-01 antstolės kontoroje gautas skolininkės 2016-11-29 skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo, kuris po trūkumų pašalinimo buvo priimtas. Antstolė su skundu nesutinka ir nurodo, jog pirmiausia skolininkė praleido CPK 512 str. numatytą 20 dienų terminą skundui dėl antstolės veiksmų paduoti, kadangi skundžiami antstolės veiksmai buvo atlikti dar 2014 metais, kai 2014-08-07 į Panevėžio pataisos namus buvo išsiųstas patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei išmokėtų lėšų arešto, taip pat praėjęs 90 dienų terminas šį praleistą terminą atnaujinti. Taip pat antstolė nesutinka ir su pačiais skundo motyvais, nurodydama, jog vykdymo proceso metu antstolė nustatė, kad skolininkė atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, kurioje dirba bei už atliekamą darbą gauna atlyginimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi CPK 736 str. nuostatomis, antstolė 2014-08-07 į Panevėžio pataisos namus išsiuntė patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei išmokėtinų lėšų arešto. Patvarkyme buvo nurodyta, jog iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuojama 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, o jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams – ne daugiau kaip 50 procentų. Taip pat minėtame patvarkyme buvo nurodoma, jog remiantis CPK 688 str. areštuoti visas skolininkei išmokėtinas sumas, kurios nėra darbo užmokestis arba jam prilyginamos pajamos. Panevėžio pataisos namai vykdydami šį patvarkymą 2015-02-12 atliko 2,82 EUR pervedimą, 2015-06-15 atliko 2,60 EUR pervedimą. Todėl antstolė įsitikinusi, kad skolininkės prašymas grąžinti šias lėšas yra nepagrįstas, nes antstolė laikėsi CPK 736 str. nuostatų, pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininkės darbo užmokestį, gaunamą laisvės atėmimo vietos įstaigoje, išieškojimas iš minėtų lėšų nebuvo vykdomas pilna apimtimi (100 proc.), tačiau buvo atliekami CPK 736 str. nurodyti dydžio įskaitymai. Taip pat antstolė iki šiol neturi jokių duomenų, kad buvo išieškoma iš piniginių lėšų, kurios patenka į CPK 739 str. sąrašą, iš kurių išieškojimas negalimas. Taip pat pažymėjo, kad skolininkės nurodytoje LAT nutartyje (2016-03-23 nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016) esančios aplinkybės neatitinka šioje konkrečioje situacijoje nustatytas aplinkybes. Be to antstolė įsitikinusi, kad skolininkei įkalinimo įstaigoje yra garantuojamos minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, antstolė prašo skundą atmesti.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.
Pareiškėjos skundas atmestinas.
Iš vykdomojųjų bylų Nr. 0171/13/06149 ir Nr. 0171/14/03585 nustatyta, kad antstolė B. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/13/06149 pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-08-22 nutarimą Nr. A2.2.-9906-503/2013 dėl 144,81 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės B. B. išieškotojo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK VPS PP naudai bei vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/14/03585 pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-19 vykdomąjį raštą Nr. 1-1043-536/2012 dėl 1086,08 EUR skolos išieškojimo iš skolininkės B. B. išieškotojo A. B. naudai. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad skolininkė geranoriškai būtų padengusi susidariusius įsiskolinimus. Vykdymo proceso metu antstolė nustatė, jog skolininkė atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje (Panevėžio pataisos namuose), todėl 2014-08-07 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo reikalavo iš skolininkės darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininkės darbo užmokesčio dalies, viršijančios LR Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Kaip antstolė nurodė ir patvirtina vykdomųjų bylų duomenys, Panevėžio pataisos namai vykdydami šį patvarkymą 2015-02-12 atliko 2,82 EUR pervedimą, 2015-06-15 atliko 2,60 EUR pervedimą į antstolės depozitinę sąskaitą. 2016-12-01 skolininkė pateikė antstolei skundą dėl antstolės veiksmų. Pareiškėjos B. B. pagrindiniai skundo argumentai dėl antstolės patvarkymo panaikinimo yra tai, kad laisvės atėmimo vieta nepakankamai užtikrina pareiškėjos kasdieninių būtiniausių poreikių tenkinimą, todėl pareiškėja už dalį paslaugų turi susimokėti pati iš asmeninių lėšų, kurias jai perveda artimieji arba ji pati užsidirba įkalinimo įstaigoje. Šios lėšos skirtos tenkinti būtinosioms pareiškėjos reikmėms, todėl į jas, pareiškėjos teigimu, negalima nukreipti išieškojimo pagal CPK 668 str. 1 d. ir 739 str. nuostatas, remiasi LAT 2016-03-23 nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 ir joje suformuotais išaiškinimais.
Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, todėl taikytinos CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ normos, reglamentuojančios vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti bei atskirų vykdymo veiksmų atlikimo tvarką.
Vykdymo procesas yra reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, tam kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai (LAT, 2009, civ.b. Nr. 3K-3-472/2009). Vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tai, kad antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisti kitų vykdymo dalyvių, skolininko teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).
LR CPK 510-514 str. numato tvarką, kuria galima apskųsti antstolio veiksmus. LR CPK 512 str. numato skundo padavimo terminus, t.y. jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad skolininkė savo skunde neskundžia jokio konkretaus antstolės patvarkymo, tačiau iš skundo turinio galima daryti tikėtina išvadą, jog skolininkė nesutinka su antstolės veiksmais atliktais 2014-08-07, t.y. priėmus patvarkymą dėl skolos išieškojimo bei išmokėtinų lėšų arešto. Skolininkės 2016-11-29 skundas antstolės kontoroje gautas 2016-12-01, tokiu būdu skundžiami antstolės veiksmai, kurie buvo atlikti praėjus daugiau nei 1 metams nuo jų atlikimo, ir atitinkamai dėl to yra ženkliai praleistas ne tik 20 dienų terminas, tačiau ir naikinamasis 90 dienų terminas, numatytas CPK 512 str. ir jis negali būti atnaujintas. Be to pažymėtina, kad skolininkė šio skundo neprašo atnaujinti ir nenurodė teismui priežasčių dėl ko jį praleido. Todėl vien šio pagrindu skundas turėtų būti nenagrinėtas, tačiau pažymėtina, kad vykdomosiose bylose nėra duomenų, kada skolininkė tiksliai sužinojo apie šiuos antstolės atliktus veiksmus ir kada skolininkei tiksliai buvo įteikti minėti antstolio priimti procesiniai vykdymo proceso dokumentai, todėl teismas pasisako ir dėl šių skundžiamų antstolės veiksmų ir jų teisėtumo ar neteisėtumo.
Teismas pažymi, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 punktas reglamentuoja, jog antstolis, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, taigi, antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolio reikalauja teisės aktai. Pažymėtina, jog tiek LR CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje.
Pareiškėja skunde nurodė, jog antstolė išieškojimą nukreipė į turtą, kuris yra skirtas būtiniausiems dalykams įsigyti, jai yra apribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje.
Nagrinėjamu atveju, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad į skolininkės sąskaitą, esančią pataisos namuose būtų gaunamos CPK 739 straipsnyje nurodytos lėšos (CPK 178 str.). Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų, kad skolininkė antstolei būtų pateikusi, jog į jos sąskaitą įkalinimo įstaigoje būtų gaunamos lėšos, iš kurių išieškoti negalima. Svarbu pažymėti, kad pareiškėjai B. B., įrodinėjančiai, kad antstolei nukreipus išieškojimą į jos sąskaitą įkalinimo įstaigoje, ji negali įsigyti pirmo būtinumo prekių ir t.t., kurios nėra garantuojamos ir užtikrinamos valstybės lėšomis, tenka įrodinėjimo pareiga pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (LR CPK 178 str.) (ŠAT 2016-04-11 nutartis Nr. 2S-420-267/2016), tačiau šiuo atveju šių aplinkybių pareiškėja net neįrodinėjo ir konkrečiau teismui nenurodė, o tik abstrakčiai skunde nurodė, jog jai apribojama teisė įsigyti būtiniausių produktų. Pažymėtina, kad ir antstolė ginčo 2014-08-07 patvarkyme, nurodė, kad reikalauja išieškoti iš skolininkės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, o jei yra vykdomi keli išieškojimai iš to paties skolininko pagal atskirus vykdomuosius dokumentus iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA išskaičiuoti proporcingai visiems tos pačios eilės išieškotojams – ne daugiau kaip 50 procentų. Tokiu būdu antstolė išieškodama iš skolininkės gaunamo darbo užmokesčio įkalinimo įstaigoje laikėsi CPK 736 str. reikalavimų. Iš viso buvo išieškota 5,42 EUR suma. Nepagrįstas skolininkės argumentas ir tai, jog dėl to, kad skolininkės laisvės atėmimo įstaigoje gaunamos piniginės lėšos, į kurį nukreiptas išieškojimas, neviršija 1 MMA per mėnesį, iš jų negali būti daromos skundžiamame antstolio patvarkyme nurodytos išskaitos. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. numatyti apribojimai, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), taikomas tais atvejais, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko turtą ir pinigines lėšas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. numatyti apribojimai netaikomi išieškojimui iš darbo užmokesčio. Išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos; išskaitų iš darbo užmokesčio dydį numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 str. Ginčijamu patvarkymu buvo nustatytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų dydis atitinka minėtos teisės normos reikalavimus. Pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima, nukreipus išieškojimą į skolininko darbo užmokestį, numato ne skolininko nurodyta teisės norma, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 739 str. Kaip minėta, skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jog ginčijamu antstolės patvarkymu būtų nukreiptas išieškojimas į minėtoje teisės normoje numatytas pinigų sumas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, yra išaiškinęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. reglamentuoja išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Minėtoje nutartyje teismas taip pat išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Be to aiškinant ir taikant CPK 668 straipsnio nuostatas visų pirma atsižvelgtina į tai, kokiu tikslu draudžiama vykdyti išieškojimus, nes nustatyti ribojimai turi būti taikomi proporcingai siekiamam tikslui. CPK 668 straipsnio 1 dalyje numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius (esminius ir gyvybiškai svarbius) skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Turtas į kurį negali būti nukreipiamas išieškojimas detalizuotas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte. Į šį sąrašą patenka namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, drabužiai, reikalingi skolininkui ir jo išlaikomiems asmenims, maisto produktai, kuras, reikalingas maistui paruošti ir šeimos gyvenamajai patalpai šildyti visą kūrenimo sezoną bei asmeniniai gamybos ir amato įrankiai, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingi įrankiai ir pagalbinės priemonės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.), nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Esant šioms aplinkybėms pripažintini nepagrįstais skolininkės teiginiai, jog areštavus sąskaitoje esančias lėšas ji neturi galimybės pasirūpinti savo būtiniausiais poreikiais.
Kaip jau minėta pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, tai yra nurodę ir aukštesnės instancijos teismai. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja B. B. nepateikė teismui duomenų, kad jai priklausančios lėšos, esančios Panevėžio pataisos namuose patenka į lėšų, iš kurių būtų draudžiama vykdyti išieškojimą, sąrašą (CPK 178 str.), o kaip jau buvo pažymėta, teisės aktuose nėra nustatytas draudimas nukreipti skolos išieškojimo į laisvės atėmimo įstaigos administruojamoje nuteistajam priklausančioje sąskaitoje esančias lėšas.
Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog antstolė B. P., nukreipdama išieškojimą į skolininkės darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas laisvės atėmimo įstaigoje, laikėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytos išieškojimo iš skolininkės darbo užmokesčio bei kitų pajamų tvarkos ir neviršijo nustatytų išskaitų dydžio, todėl naikinti skundžiamą antstolės patvarkymą nėra pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 str., 291 str., teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos B. B. skundo dėl antstolės B. P. veiksmų netenkinti.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rima Krušnienė