(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S   S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

sekretoriaujant Ernestai Perednienei

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vaidui Rakauskui

žodinio proceso tvarka per nuotolinę vaizdo konferencijų programą „Zoom“ viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB „Baltic Forest Group” dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

Ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo iš atsakovo priteisti 662,32 Eur skolą, 8 proc. procentų dydžio metines procesine palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovas kreipėsi į tretįjį asmenį dėl konkrečios spalvos ir matmenų parketo pagaminimo. Atsakovas padarė avanso pavedimą. Po avanso pervedimo atsakovas negalėjo susisiekti su įmonės vadovu. Praėjus tam tikram laikui atsakovas buvo informuotas, kad pagamintas parketas, kurio matmenys šiek tiek skyrėsi, nes nepavyko pagaminti ieškovo užsakytojo. Atsakovas nurodė, kad su pakeitimais nesutinka ir nutraukia bendradarbiavimą. Todėl ieškovas pasinaudojo kitų juridinių asmenų paslaugomis. Ieškinyje nurodomos sąskaitos faktūros nėra gavęs. 

Trečiasis teismui pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad pagamintas parketas neatitiko užsakovo reikalavimų. Trečiasis asmuo siūlė atvykti apžiūrėti parketą, tačiau atsakovas to nepadarė, taip pat nepateikė jokių įrodymų, pretenzijų, kurios pagrįstų atsiliepime dėstomus argumentus. Be to, byloje pateiktos nuotraukos paneigia atsakovo argumentus dėl gaminio matmenų neatitikimų ar kitų trūkumų.

        Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nekeistinu.

        CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6. 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nesutinka su pareiga apmokėti už užsakytą daiktą.

CK 6.162 str. nustatyta, kad sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Kai šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja nors susitarimas dėl antraeilių sąlygų ir atidėtas.

Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

Vis dėl to nagrinėjamu atveju, kompleksiškai ištyrus byloje pateiktus įrodymus teismui kyla abejonių dėl atsakovo teiginių pagrįstumo.

Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

Atsakovas jokių įrodymų apie tai, kad su skola nesutiko nepateikė, pavyzdžiui atsiliepimo į pretenziją, kurioje būtų numatyta, kad skola ginčijama arba bet kokio įrodymo, kad pagamintas parketas neatitinka užsakyme nurodytų matmenų ar turi kitų trūkumų. Be to, prie atsiliepimo taip pat nepridėti jokie įrodymai, patvirtinantys prieštaravimuose dėstomus teiginius.

Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Taigi bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis) reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis.

Iš bylos įrodymų matyti, kad pagal atsakovo užsakymą parketas buvo pagamintas. Priešingai atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bendradarbiavęs su ieškovu ar pradiniu kreditoriumi – trečiuoju asmeniu. Be to, teismui nepateikti įrodymai, kad kiti juridiniai asmenys būtų pagaminę tinkamą parketą. Vien tik teiginiais, jog žodžiu trečiasis asmuo informuotas apie sutarties nutraukimą ir tinkamą pareigų nevykdymą, teismas vadovautis negali.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsižvelgiant į teismui pateiktus atsakovo prieštaravimus, kurie neparemti įrodymais, teismo priimtas preliminarus sprendimas nekeistinas ir paliktinas galioti visiškai.

Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Kadangi ieškovas neprašė priteisti papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų, šis klausimas galutiniame sprendime nesprendžiamas (CPK 80, 88, 93, 98 straipsniai).

Kadangi atsakovo prieštaravimai atmestini kaip nepagrįsti, pastarajam nėra priteisiamos patirtos teisinės pagalbos išlaidos (CPK 93, 98 straipsnis).

CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo nėra priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi jos neviršija minimalios priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais pakeitimais, CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 93, 262, 428, 429 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo prieštaravimus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-07-27 preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta „ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo UAB „ARTstatyba“, juridinio asmens kodas 300646198, 662,32 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas už priteistą 662,32 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-07-27) iki preliminaraus teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 308 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Juris LT“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai“ palikti nepakeistą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                         Gintaras Seikalis