Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2023-04-18][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-311-618-2023].docx
Bylos nr.: e2A-311-618/2023
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB „APOIL“ 163347969 Ieškovas
UAB "Baltic CBD" 304897924 trečiasis asmuo
"Bankroto administravimo paslaugos " 125026819 trečiojo asmens atstovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bendrosios nuostatos
Piniginiai vertybiniai popieriai
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Laidavimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Civilinių teisių objektai, jų rūšys
Vertybiniai popieriai
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolių teisė
Teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas
Kitos bylos dėl pirkimo-pardavimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-311-618/2023

Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01257-2022-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.3.1.; 2.6.2.2.; 3.3.1.18.1

 (S)

 

img1 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. balandžio 17 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apoil“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apoil“ ieškinį atsakovui G. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Baltic CBD“.

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 21 805,37 Eur skolą, 508 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 805,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1.                      Ieškovė ieškinyje nurodė, kad trečiajam asmeniui pardavė naftos produktų už 24 563,38 Eur. Trečiasis asmuo neatsiskaitė, todėl kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. buvo priimtas teismo įsakymas ir iš trečiojo asmens ieškovės naudai buvo priteista 24 563,38 Eur skola, 1 662,03 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 26 225,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, bei 148 Eur bylinėjimosi išlaidos.

1.2.                      Nurodė, kad teismui priėmus minėtą teismo įsakymą, trečiojo asmens direktorius ir akcininkas – atsakovas (veikdamas kaip fizinis asmuo) kreipėsi į ieškovę ir prašė skolos apmokėjimo palaukti. Atsakovas ieškovę patikino, kad visa skola su palūkanomis iki 2021 m. gruodžio 31 d. bus sumokėta. Trečiojo asmens prievolės ieškovei tinkamą įvykdymą asmeniškai užtikrino pats atsakovas. Ieškovė ir atsakovas paskaičiavo, kad 2021 m. gegužės 31 d. teismo įsakymu priteistos skolos dydis 2021 m. gruodžio 31 d. (įvertinant 6 proc. dydžio palūkanas už 214 d.) bus 27 295,97 Eur (26 225,41 Eur skola, 922,56 Eur palūkanos ir 148 Eur bylinėjimosi išlaidos). Dėl šios priežasties, 2021 m. rugpjūčio 23 d. atsakovas ieškovei išdavė 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurių bendra suma 27 295,97 Eur (9 vekseliai po 2 745,30 Eur, 1 vekselis – 2 588,27 Eur), pagal kuriuos besąlygiškai vekseliuose nurodytą sumą iki 2021 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo sumokėti ieškovei. Siekiant išvengti notarinės formos, buvo pasirašytas ne vienas vekselis visai skolos sumai, o 10 atskirų vekselių (27 295,97 Eur suma buvo padalyta į 3 000 Eur neviršijančias sumas).

1.3.                      Atsakovas vekselių iki numatyto termino neapmokėjo. Ieškovė 2022 m. sausio 1 d. ir 2022 m. sausio 3 d. nusiuntė atsakovui priminimus dėl vekselių apmokėjimų. Atsakovas pažadėjo apmokėti po du vekselius per mėnesį. 2022 m. sausio 12 d. atsakovas sumokėjo ieškovei pagal vieną vekselį 2 745,30 Eur (mokėjimo paskirtis – „Paprastojo vekselio apmokėjimas“), 2022 m. vasario 18 d. atsakovas ieškovei sumokėjo dar 2 745,30 Eur pagal kitą vekselį (mokėjimo paskirtis – „Paprastojo vekselio apmokėjimas (mokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d.)“). Daugiau mokėjimų atsakovas neatliko. Ieškovė kreipėsi į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo, tačiau paaiškėjo, kad terminas kreiptis į notarą dėl vykdomųjų įrašų išdavimo yra praleistas. 8 vekseliai, kurių bendra suma 21 805,37 Eur yra neapmokėti.

1.4.                      Ieškovė teigia, kad atsakovas vekselius pasirašė kaip trečiojo asmens skolos ieškovei užtikrinimą. Trečiajam asmeniui tinkamai nevykdant (neįvykdžius) savo prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė įgijo teisę savo pasirinkimu reikalauti įvykdyti prievolę tiek iš trečiojo asmens, tiek ir iš atsakovo (kaip vekselių davėjo, užtikrinusio tinkamą skolininko prievolės įvykdymą). Kadangi trečiasis asmuo savo prievolės tinkamai neįvykdė, ieškovė nusprendė reikalavimą nukreipti į atsakovą. Ieškovė mano, kad trečiojo asmens ir atsakovo atsakomybė už trečiojo asmens skolą ieškovei turėtų būti solidari.

1.5.                      Vekseliai, kurių bendra suma 21 805,37 Eur turėjo būti apmokėti vėliausiai iki 2021 m. gruodžio 31 d., todėl palūkanos už neapmokėtą laikotarpį turi būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki pareiškimo teismui pateikimo dienos, t. y. iki 2022 m. birželio 20 d., kas už 170 dienų sudaro 508 Eur.

2.       Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinio netenkinti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

2.1.                      Nurodė, kad 10 vekselių buvo pasirašyti tik dėl to, kad būtų išvengta imperatyvaus notarinės formos reikalavimo, todėl jie turi būti vertinamas kaip vienas sandoris, kuriam privalomas notarinis tvirtinimas. Notarinės formos nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu, todėl vekseliai nėra trečiojo asmens prievolės užtikrinimo priemonė. Ieškinys, kuriame reikalavimas yra grindžiamas negaliojančiais dėl notarinės formos nesilaikymo vekseliais, turi būti atmestas, nes vekseliai kaip negaliojantys sandoriai jokių teisinių padarinių sukelti negali. 

2.2.                      Ieškovė ir atsakovas susitarė, kad vekseliai bus apmokami tik tuo atveju, jeigu ieškovė nepradės išieškojimo iš trečiojo asmens, tačiau ieškovė šį susitarimą pažeidė. Kadangi solidarioji prievolė, priešingai nei nurodoma ieškinyje, negali būti grindžiama vidiniu įsitikinimu ir nėra preziumuojama, ieškovė neįrodė, kad atsakovas už trečiojo asmens prievoles turi atsakyti kartu su trečiuoju asmeniu.

2.3.                      Ieškovės reikalavimas į atsakovą iš esmės yra grindžiamas vekseliais, kurie yra praradę besąlygiškumo ir abstraktumo savybes. Atitinkamai ieškovei kyla pareiga įrodyti, kokiomis sąlygomis ir ar iš viso atsakovas užtikrino trečiojo asmens prievoles. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas yra skolingas ieškovei nėra. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė yra pradėjusi išieškojimo procesą iš trečiojo asmens. Byloje nėra jokių įrodymų, kad šis procesas yra užbaigtas ir pasibaigęs. Todėl ieškovė, nesant solidariosios prievolės, neturi teisinio pagrindo nukreipti reikalavimus ir į atsakovą.

3.       Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovės 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui ir 14,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo motyvai:

4.1.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą atsakovui, kaip vekselio davėjui dėl skolos priteisimo, neįrodė, kad šalis siejo prievolinis teisinis santykis, pagal kurį buvo išduotas vekselis  ir kurio pagrindu atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei vekselyje nurodytą sumą.

4.2.                      Teismas nurodė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė laidavimo sutartis. Nesant rašytinės laidavimo sutarties, atsakovui atsakomybė pagal nesudarytą įstatyme nustatytos formos sutartį neatsiranda. Vekseliai, jų nerealizavus per įstatymo nustatytą terminą, tapo paprastais skolos rašteliais. Ginčo vekseliai, kaip rašytiniai įrodymai nepatvirtinta, kad tarp šalių buvo susiklostę laidavimo teisiniai santykiai, o vekselis negali būti laikomas laidavimo sutartimi.

4.3.                      Teismas nesutiko ir su tuo, kad vekseliai tapo rašytiniais skolos rašteliais. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė jokių pinigų atsakovui neperdavė.

4.4.                      Nurodė, kad dalies pinigų sumokėjimo už trečiąjį asmenį nevertina kaip atsakovo prievolės pripažinimo.

4.5.                      Pažymėjo, kad vekselis, kaip rašytinis įrodymus, jokios prievolės nesukuria.

 

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

 

5.       Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1.                      Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas klydo vertindamas ginčo vekselių, kaip vienašalių sandorių, sukeliamas teisines pasekmes. Vekseliu gali būti užtikrinama trečiojo asmens prievolės vykdymas. Išduotas vekselis pats savaime yra savarankiška prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atsakovas išduotais vekseliais užtikrino trečiojo asmens prievolės tinkamą įvykdymą ieškovei. Tarp ginčo šalių papildomų susitarimų (pvz. laidavimo sutarties) neturėjo būti sudaryta, nes pats vekselis yra savarankiška prievolės užtikrinimo priemonė.

5.2.                      Nurodė, kad aplinkybė, kad vekselio gavėjas nerealizavo vekselio Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ir ĮPVĮ) nustatyta tvarka negali lemti vekselio davėjo pareigos sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą pabaigos. Kai vekselis nėra realizuojamas ĮPVĮ nustatytais terminais ir tvarka, reikalavimą reiškiantis kreditorius privalo pagrįsti pirminės prievolės, iš kurios kildinamas vekselis, buvimą ir atitinkamai atsakovo pareigos egzistavimą. Teismas neturi pagrindo atmesti ieškinio vien dėl to, kad ginčo vekseliai nerealizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka.

5.3.                      Prievoliniai teisiniai santykiai (skola už neapmokėtas prekes) siejo ieškovę ir trečiąjį asmenį. Prievolinių teisinių santykių įvykdymo užtikrinimui atsakovas išdavė 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių. Ginčo vekseliai atsakovo buvo išduoti tikslu užtikrinti trečiojo asmens prievolės ieškovei tinkamą įvykdymą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo prievolės ieškovei nėra įvykdęs (dėl to byloje nėra ginčo), todėl ieškovė turi teisę reikalauti šios prievolės tinkamo įvykdymo ir iš atsakovo, kaip trečiojo asmens prievolės tinkamą įvykdymą užtikrinusio asmens.

6.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1.                      Nurodė, kad apeliaciniame skunde keičiamas ieškinio pagrindas. Pirmosios instancijos teisme ieškovė įrodinėjo, kad atsakovo mokėjimo pareiga atsirado iš laidavimo teisinių santykių, o apeliaciniame skunde teigiama, kad vekseliai buvo savarankiškas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. 

6.2.                      Ieškovė savo reikalavimą grindė tik nerealizuotas vekseliais, kurie buvo sudaryti nesilaikant notarinio tvirtinimo, jie yra niekiniai ir negaliojantys. Vekseliai nebuvo laiku pateikti realizuoti, neatlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkcijos. Ieškovei pažeidus įsipareigojimą nepradėti išieškojimo pagal teismo įsakymą, atsakovui nekilo pareiga apmokėti vekselių.

6.3.                      Ieškovės reikalavimas grindžiamas vekseliais, kurie yra praradę besąlygiškumo ir abstraktumo savybes. Ieškovei kilo pareiga įrodyti, kokiomis sąlygomis ir ar iš viso atsakovas užtikrino trečiojo suinteresuoto asmens prievolių užtikrinimą. Tačiau jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas yra skolingas, ieškovė pirmosios instancijos teisme nepateikė. ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo. Kadangi ieškovė neįrodė, kokios prievolės pagrindu ir iš kokių teisinių santykių kildina reikalavimą, kurį grindžia vekseliais, kurie yra praradę besąlygiškumo ir abstraktumo savybes, todėl teismas kvalifikavęs ginčo teisinius santykius, teisingai nusprendė, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas.

6.4.                      Pažymi, kad šalys susitarė, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovu, padenginės trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir UAB „Baltic CBD”) skolas ieškovei su sąlyga, kad ieškovė nesikreips dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2021 m. gegužės 31 d. (civilinėje byloje Nr. el2-6565- 904/2021) priimto teismo įsakymo vykdymo (dėl šios aplinkybės ir sąlygos, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ginčo tarp šalių nekilo). Tai patvirtina ir tai, kad ieškovė nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė dėl neapmokėtų vekselių realizavimo. Be to, atsižvelgiant į bonus pater familia principą jokiam juridinio asmens vadovui nebūtų tikslinga asmeniškai užtikrinti juridinio asmens prievoles savo asmeninėmis lėšomis, kai vekselio turėtojas bet kuriuo metu gali nukreipti išieškojimą į patį juridinį asmenį. Kitaip tariant, toks užtikrinimas būtų beprasmis be susitarimo, kad nebus pradedamas vykdymo procesas. Kadangi ieškovė kreipėsi dėl išieškojimo pagal teismo įsakymą, ji pažeidė esminę sąlygą.

6.5.                      Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kokiomis sąlygomis buvo pasirašyti nerealizuoti vekseliai. Kadangi vekseliai buvo pasirašyti su sąlyga, kad ieškovė nesikreips dėl išieškojimo pagal teismo įsakymą, tačiau ieškovė šią esminę sąlygą pažeidė, net ir darant prielaidą, kad nerealizuoti vekseliai gali būti pripažinti tinkamu prievolės įvykdymo užtikrinimo būdu, atsakovo mokėjimo pareiga neatsiranda, nes ieškovė pažeidė esminę vekselių išdavimo ir jų apmokėjimo sąlygą.

6.6.                      Apeliacinis skundas yra grindžiamas kasacinio teismo praktika, kuri buvo vėlesniais kasacinio teismo išaiškinimais pakeista ir suvienodinta, todėl ja remtis nėra pagrindo.

7.       Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

7.1.                      ĮPVĮ 77 straipsnio 2 dalis nurodo, kad paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo išrašyta 10 vnt. paprastųjų vekselių, kurių kiekvienas neviršija 3 000 Eur sumos, kas akivaizdžiai parodo, jog buvo siekiama išvengti privalomos notarinės formos, dirbtinai išskaidant sumą į 10 dalių. Tarp šalių pasirašyti vekseliai buvo pasirašyti nesilaikant imperatyvių įstatymo reikalavimų, o jei šalys pageidavo įforminti vekselį 27 295,97 Eur  sumai, jis turėjo būti sudarytas notarine forma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo išrašyti vekseliai negali būti laikomi kaip savarankiškos prievolės užtikrinimo priemonės.  

7.2.                      Atsakovas neginčija vekselių išrašymo aplinkybių, tačiau šiuo atveju vekseliai nebuvo ieškovės realizuoti ĮPVĮ nustatyta tvarka, dėl to prarado savo, kaip vertybinių popierių, statusą, o nustatyta prievolė neteko besąlygiškumo ir abstraktumo savybių. Be to, vekselis pats savaime nesukuria jokios prievolės ir negali būti laikomas laidavimo sutartimi. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė, o rašytinės formos nesilaikymas daro tokią sutartį negaliojančia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK 6.79 straipsnis). Byloje rašytinės laidavimo sutarties nebuvo pateikta, 2021 m. rugpjūčio 23 d. išrašytų 10 vnt. paprastųjų vekselių turinys taip pat neleidžia šių dokumentų vertinti kaip atitinkančius laidavimo sutarties turinį.

7.3.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesutiko pripažinti šių vekselių skolos rašteliais, kadangi šie neatitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Atkreipia dėmesį į tai, kad tarp šalių buvo susitarimas, pagal kurį atsakovas sutiko mokėti už įmonę tik tokiu atveju, jei ieškovė nesikreips į antstolius dėl priverstinio išieškojimo. Teismas nustatė, kad atsakovo mokėjimai buvo nutraukti dėl to, jog ieškovė pažeidė susitarimą dėl kreipimosi į antstolius.

7.4.                      Aplinkybė, jog atsakovas yra apmokėjęs du vekselius, nesudaro pagrindo teigti, jog jis privalo sumokėti ir likusią reikalaujamą sumą. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog dviejų vekselių apmokėjimo faktas rodo, kad atsakovas aiškiai suvokė, dėl ko buvo išduoti ginčo vekseliai, tačiau nepriklausimai nuo atsakovo suvokimo/nesuvokimo, byloje nėra ginčo, jog išduoti vekseliai yra netekę vertybinio popieriaus teisinio statuso, ieškovė ĮPVĮ nustatyta tvarka jų nėra realizavusi. 2021 m. rugpjūčio 23 d. išduoti vekseliai negali būti laikomi skolos rašteliais ar laidavimo sutartimi, o atsakovo apmokėti du vekseliai traktuotini kaip pasinaudojimas CK 6.50 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe prievole įvykdyti už skolininką.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

 

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

 

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne)teisėtumo

 

10.       Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pažymėdamas, kad ieškovė neįrodė, jog šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai pagal kuriuos buvo išduoti vekseliai ir kurių pagrindu atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei vekseliuose nurodytas sumas. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose. Ieškovės manymu, pirmosios instancijos teismas iš esmės klydo vertindamas ginčo vekselių, kaip vienašalių sandorių, sukeliamas teisines pasekmes, kas turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui, kadangi neteisingai buvo kvalifikuoti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai.

11.       CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

12.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).

14.       Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio atsikirtimų faktinį pagrindą. Tačiau kai materialiosios teisės normose nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka, teismas turi vadovautis materialiosios teisės normų nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.

15.       Byloje nustatytos tokios toliau dėstomos reikšmingos faktinės aplinkybės. Ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Baltic CBD“ pardavė naftos produktų už 24 563,38 Eur sumą. Trečiasis asmuo tinkamai ir laiku neatsiskaitė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. (civilinėje byloje Nr. eL2-6565-904/2021) buvo priimtas teismo įsakymas, kurio pagrindu iš UAB „Baltic CBD“ ieškovės naudai buvo priteista 24 563,38 Eur skola, 1 662,03 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 26 225,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. gegužės 31 d. iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, bei 148 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas 2021 m. rugpjūčio 23 d. ieškovei išdavė 10 paprastųjų neprotestuotinų vekselių, kurių bendra suma 27 295,97 Eur (9 vekseliai po 2 745,30 Eur, 1 vekselis 2 588,27 Eur). Atsakovo išduotuose vekseliuose atsakovas kaip fizinis asmuo įsipareigojo ieškovei vekseliuose nurodyta sumą sumokėti iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsakovas ieškovei 2022 m. sausio 12 d. pervedė 2 745,30 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paprastojo vekselio apmokėjimas“, 2022 m. vasario 18 d. pervedė 2 745,30 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Paprastojo vekselio apmokėjimas (mokėjimo terminas 2021 m. gruodžio 31 d.“). ĮPVĮ nustatyta tvarka ieškovė vekselių nėra realizavusi.

16.       Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad ginčo vekseliai yra savarankiška prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė. Atsakovas atsiliepime kelia klausimą dėl to, kad apeliaciniame skunde ieškovė keičia ieškinio pagrindą, o atsižvelgiant į ribotos apeliacijos modelį, pagrindo keitimas šiame proceso etape nėra galimas. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad ieškovės apeliaciniame skunde keičiamas ieškinio pagrindas. Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog teikia reikalavimą atsakovui dėl 21 805,37 Eur dydžio skolos, 508 Eur kompensacinių palūkanų, vadovaudamasi CK 6.70 straipsniu. Teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme ieškovė patikslino, kad tarp šalių susiklostė laidavimo santykiai, kad atsakovas, būdamas trečiojo asmens vadovas, laidavo už trečiąjį asmenį, o laidavimas buvo įformintas vekseliais. Byloje nenustatyta, kad ieškovė būtų nurodžiusi kitokias faktines aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), teikusi patikslintą ieškinį. Ieškinyje ieškovė įrodinėjo, kad vekselių išdavimo pagrindas – laidavimas, t. y., kad vekseliai išduoti trečiojo asmens skolos grąžinimo užtikrinimui. Ieškinį ieškovė grindė aplinkybėmis, kad vekselius atsakovas ieškovei išdavė kaip iš juridinių asmenų santykių kilusio reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonę. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo sutikti, kad ieškovė, teikdama apeliacinį skundą ir nurodydama, kad vekseliai yra savarankiška prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, pakeitė ieškinio pagrindą.   

17.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį nurodė, kad vekseliams netekus vertybinio popieriaus teisinio statuso, jie tapo paprastu rašytiniu įrodymu ir jie nepatvirtina, kad tarp šalių būtų susiklostę laidavimo santykiai, kaip įrodinėjo ieškovė. Be to pažymėjo, kad vekselis pats savaime negali būti laikomas laidavimo sutartimi. Apeliaciniame skunde ieškovė argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo vekselių sukeliamas teisines pasekmes, neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, netinkamai vertino faktines aplinkybes. Nurodė, kad šiuo atveju jokių papildomų susitarimų dėl laidavimo neturėjo būti sudaryta, nes pats vekselis yra savarankiška prievolės užtikrinimo priemonė.

18.       Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

19.       Nagrinėjamojoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir/ar netinkamai taikė teisės normas. Priešingai, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, pasisakė dėl visų šalių argumentų ir atsikirtimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pradelstas vekselis nėra absoliutus ieškovo reikalavimo teisę pagrindžiantis įrodymas, ir šalių ginčą nagrinėjo bei įrodymus vertino pagal ieškinyje laidavimo santykiams taikytinas teisės normas ir jas aiškinančią teismų praktiką. Ieškovė, nesutikdama pirmosios instancijos teismo sprendimu, turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius laidavimo ar kitus prievolinius santykius, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, apie kitų, negu pateikti byloje, įrodymų buvimą neteigiama ir apeliaciniame skunde. 

21.       Pažymėtina, kad ieškovė savo apeliacinį skundą grindžia kasacinio teismo praktika, kuri vėlesniais kasacinio teismo išaiškinimais buvo pakeista ir suvienodinta, todėl remtis ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-507-684/2018, kuri buvo pakeista ir suvienodinta Lietuvos Aukšiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019. Šioje kasacinio teismo nutartyje išaiškinta, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso (dėl vekselio turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų vekselio pateikimo apmokėti ar reikalavimų pagal vekselį pateikimo terminų praleidimo), iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Tuo atveju, kai reikalavimas dėl skolos priteisimo kildinamas iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, nebent materialiosios teisės normose būtų nustatyta kitokia įrodinėjimo pareigų paskirstymo tvarka.

22.       Pasisakydama dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė, o ne atsakovas turėjo įrodinėjimo pareigą ir privalėjo įrodyti laidavimo sutarties sudarymo faktą (kaip nurodyta ieškinyje), o esant kitokiam faktiniam ieškinio pagrindui – nurodyti konkrečias aplinkybes (sandorį), iš kurių kildinamas reikalavimas atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 12, 178 straipsnis). Taigi, vien tai, kad byloje nėra duomenų apie skolos grąžinimą, vekseliams netekus vertybinio popieriaus statuso ir atitinkamai prievolės abstraktumo, nesudaro jokio teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Nepaisant ieškovės nurodyto aiškaus ieškinio reikalavimo faktinio pagrindo, kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, skundžiamo teismo sprendimo ir byloje esančio teismo posėdžio garso įrašo, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, išsamiai tyrė, vertino ir kitas aplinkybes, kurias nurodė ieškovės atstovas teismo posėdžio metu, iš kurių kildinamas reikalavimas atsakovui, t. y. tai, kad atsakovas vekseliais užtikrino UAB „Baltic CBD“ prievoles UAB „Apoil“. Skundžiamame teismo sprendime, be kita ko, konstatuota, jog ieškovė nepateikė byloje ne tik įrodymų, patvirtinančių paskolos sumos perdavimą atsakovui, tačiau ir jokių kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakytus teiginius, jog atsakovas vekseliais užtikrino UAB „Baltic CBD“ prievoles UAB „Apoil“ ir/ar atsakovas minėtais vekseliais garantavo skolos grąžinimą už UAB „Baltic CBD“.

23.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie kitų prievolinių santykių egzistavimo nebuvimą. Ieškovės teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir visiškai jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes apie skolos grąžinimo užtikrinimą ar kitokių sandorių egzistavimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje esantys duomenys paneigia ieškovės deklaratyvius ir niekuo neparemtus teiginius apie tai, kad atsakovo išduotais vekseliais buvo užtikrintas UAB „Baltic CBD“ skolos UAB „Apoil“ grąžinimas. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. teismo įsakymo matyti, kad iš UAB „Baltic CBD“ ieškovės UAB „Apoil“ naudai buvo priteista  priteista 24 563,38 Eur skola, 1 662,03 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 26 225,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo įsakymo įvykdymo, 148 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas nebuvo ir ieškovė neįrodinėjo, kad atsakovas buvo tarp UAB „Baltic CBD“ ir UAB „Apoil“ susiklosčiusių santykių (skolos) šalimi. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas perėmė iš UAB „Baltic CBD“ skolą. Todėl skolininkas yra ne atsakovas, o UAB „Baltic CBD“.

24.       Be to, Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2022 m. lapkričio 8 d. trečiajam asmeniui šioje byloje – UAB „Baltic CBD“ iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-335-538/2023). Šios bankroto bylos duomenimis nustatyta, UAB „Baltic CBD“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą prašydama, be kita ko, patirtinti UAB „Apoil“ finansinį reikalavimą 22 006,75 Eur sumai. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutartimi, be kita ko, patvirtintas antros eilės UAB „Apoil“ 22 994,36 Eur finansinis reikalavimas, kurį sudaro 22 006,75 Eur skola ir 987,61 Eur palūkanos. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 27 d. Iš bylos duomenų visiškai akivaizdu, kad ieškovės UAB „Apoil“ UAB „Baltic CBD“ bankroto byloje patvirtinto reikalavimo ir šioje byloje prašomos priteisti skolos iš atsakovo sumos yra skirtingos (bankroto byloje patvirtintas 22 006,75 Eur reikalavimas, o prašomos priteisti skolos iš atsakovo suma – 21 805,37 Eur skola + 508 Eur palūkanų). Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, paneigia ieškovės teiginius, kad skolos iš ieškovės ir reikalaujamos sumos iš atsakovo reikalavimo pagrindas yra identiškas.

25.       Byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra laidavęs ar garantavęs ieškovei už trečiojo asmens UAB „Baltic CBD“ prievoles (CK 6.76 straipsnis). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad šalių nesiejo laidavimo santykiai patvirtina ir neįgyvendinti laidavimo sutarties formos reikalavimai. Laidavimo sutartis turi būti rašytinė. Rašytinės sandorių formos nesilaikymas daro sandorius negaliojančius (CK 6.79 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje neįrodyta, kad atsakovo išduotais vekseliai buvo užtikrintas UAB „Baltic CBD“ skolos grąžinimas ieškovei. Taigi, konstatuotina, kad joks materialinis teisinis santykis, kuris galėtų būti užtikrintas atsakovo išduotais vekseliais, tarp ieškovės ir atsakovo neegzistuoja, todėl atsakovė negali būti ir nėra atsakingu pagal kitų juridinių asmenų (UAB „Baltic CBD“ ir UAB „Apoil“) materialinius teisinius santykius.

26.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovė neįrodė nei laidavimo sutarties sudarymo fakto, nei kitų šalių prievolinių santykių, egzistavimo. Visų pirma, atsakovo pasirašyti vekseliai per se (patys vieni) negali būti pripažinti paskolos rašteliais, nes juose nėra duomenų, rodančių, kad šalis siejo laidavimo ar kitokie prievoliniai santykiai, ar atsakovui buvo perduotas paskolos dalykas. Antra, ieškovės nurodytos faktinės vekselių išrašymo aplinkybės bylos duomenų kontekste (nesant visiškai jokių įrodymų) negali būti pripažintomis pagrįstomis. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma suponuoja išvadą, jog ieškovė, kuriai teko pareiga įrodyti savo reikalavimo, reiškiamo remiantis ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuotu vekseliu, pagrindą, jo neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

27.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis). Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

28.       Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

 

29.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

30.       Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui palikus pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, jame atliktas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas nekeičiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

31.       Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, privalo būti išspręstas atsakovės ir trečiojo asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo už atsiliepimų į ieškovės apeliacinį skundą parengimą klausimas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo pirmosios instancijos teisme dėl ieškovės reikalavimo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodė, kad prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Laikytina, kad trečiasis asmuo šioje byloje buvo atsakovo pusėje ir į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

32.       Atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, o trečiasis asmuo – 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), nusprendžia atsakovo ir trečiojo asmens prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, tenkinti visiškai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apoil“ 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą atsakovui G. P..

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Apoil“ 320 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic CBD“.

 

                 

Teisėjos                                                                                                                   Giedrė Seselskytė

Larisa Šimanskienė

                                                                                                                   Danutė Žvinklytė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.79 str. Laidavimo sutarties forma
  • CK6 6.871 str. Paskolos sutarties forma
  • CK6 6.50 str. Trečiojo asmens teisė įvykdyti prievolę
  • CPK
  • CPK 329 str. Sprendimo panaikinimas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas
  • CPK 321 str. Bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
  • CPK 322 str. Apelianto teisė prašyti rašytinio proceso
  • CPK 2 str. Civilinio proceso tikslai
  • CPK 176 str. Įrodinėjimas
  • CPK 182 str. Atleidimas nuo įrodinėjimo
  • CPK 3 str. Bylų nagrinėjimas pagal galiojančią teisę
  • 3K-3-588/2009
  • 3K-3-426/2005
  • 3K-3-607/2007
  • e3K-7-100-469/2019
  • 3K-7-216/2007
  • CPK 12 str. Rungimosi principas
  • CK6 6.70 str. Prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CPK 135 str. Ieškinio turinys
  • e3K-3-507-684/2018
  • CK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • eB2-118-538/2024
  • 3K-7-38/2008
  • 3K-3-252/2010
  • 3K-3-107/2010
  • CPK 320 str. Bylos nagrinėjimo ribos
  • e3K-3-133-823/2020
  • CPK 326 str. Apeliacinės instancijos teismo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 79 str. Bylinėjimosi išlaidos