Civilinė byla Nr. e2-2424-514/2020
Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00701-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.10.5.1; 2.6.11.1; 2.6.8.9; 3.2.6.1
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 18 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė,
sekretoriaujant Vilmai Grosienei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui adv. E. O.,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei adv. Saulenai Gasiūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl įpareigojimo grąžinti prekes.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei gautas bei neparduotas (kokybiškas) prekes, kurių vertė 6 291,67 Eur, jas grąžinant adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pasirašant prekių priėmimo-perdavimo aktą, o prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą įpareigoti atsakovę atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais ieškovės naudai; priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2009 m. vasario 18 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta terminuota Prekių pirkimo - pardavimo sutartis Nr. KV/-10/2009. Pagal šią sutartį ieškovė (pardavėja) įsipareigojo tiekti prekes atsakovei (pirkėjai), o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas. Šalys sutarė, kad už prekes atsakovė atsiskaitys su ieškove, kai parduos prekes tretiesiems asmenims (sutarties 1.1 p.). Prekės atsakovei buvo parduodamos pagal išankstinį atsakovės užsakymą (sutarties 2.1 p.). Ieškovė, vykdydama sutartį ir gavusi išankstinį užsakymą, tiekė prekes atsakovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, o atsakovė jas priimdavo ir sumokėdavo už parduotas prekes tretiesiems asmenims, nekonkretizuodama už kurias parduotas prekes yra atsiskaitoma. Prekės atsakovei buvo tiekiamos iš ieškovės (pardavėjos) sandėlio atsakovės (pirkėjos) transportu ir jos sąskaita, o šalims susitarus, prekės pristatomos ieškovės (pardavėjos) transportu ieškovės (pardavėjos) sąskaita (sutarties 2.9 p.). Su atsakove taip pat buvo susitarta, kad šalių tarpusavio atsiskaitymo eiga ne rečiau kaip vieną kartą per metus suderinama atsiskaitymų suderinimo aktu, patvirtintu šalių vyr. finansininkų parašais ir ieškovės (pardavėjos) atspaudu (sutarties 5.2 p.). Atsakovei (pirkėjai) per 7 kalendorines dienas nuo akto gavimo dienos negrąžinus patvirtinto dokumento, tarpusavio atsiskaitymai laikomi suderintais pagal ieškovės išsiųstame akte nurodytą sumą. Atsakovė nesilaikė šios sutarties sąlygos ir paskutinį suderinimo aktą pasirašė 2019 m. balandžio 3 d., kuriuo atsakovė patvirtino prekių likučius pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras. Tiek iš 2020 m. rugsėjo 18 d., tiek iš 2020 m. spalio 1 d. atsakovės sudarytų pažymų apie prekių likučius ir kitų teiktų pažymų apie materialinių vertybių likučiu, matyti, kad prekių likučiai visiškai neatitinka 2019 m. balandžio 3 d. tarpusavio skolų suderinimo akte nurodytų PVM sąskaitų faktūrų ir vis atsiranda pas atsakovę prekių, kurias anksčiau atsakovė nurodydavo, kad yra parduotos arba, kad likučiai yra didesnį. Tai yra atsakovė vis teikė ieškovei klaidingus duomenis. Kadangi atsakovė neteikė konkrečių duomenų apie parduotas prekes pagal konkrečias PVM sąskaitas faktūras ir nebuvo galima nustatyti kokias iš tikro prekes ir pagal kurias PVM sąskaitas faktūras yra pardavusi, neturint duomenų nebuvo galima ir vietoje sutikrinti likusių neparduotų prekių, ir atsakovei daugiau nebederinus ieškovės pateiktų atsiskaitymo aktų, ieškovė 2019 m. spalio 30 d. išsiuntė atsakovei pranešimą, kad nutraukia sutartį nuo 2020 m. sausio 1 d. Atsakovė neginčijo sutarties nutraukimo ir jos pasibaigimo. 2020 m. sausio 7 d. atsakovei buvo išsiųstas prašymas grąžinti iki 2020 m. sausio 15 d. ieškovei neparduotas prekes, kurios atsakovei buvo perduotos pagal PVM sąskaitas faktūras, arba grąžinti jų vertę pinigais. Atsakovė iki šiol prekių negrąžino, todėl turi grąžinti ieškovei gautas bet neparduotas prekes arba atlyginti gautų, bet neparduotų prekių vertę, kas pagal 2020 m. spalio 1 d. duomenis 6 291,67 Eur vertės. Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę grąžinti 27 įvairaus dydžio ir vertės rankšluosčių džiovintuvus-gyvatukus, 36 rankšluosčių džiovintuvus - kopetėles, 12 kaitinimo elementų, 2 laikiklių komplektus, o jų negrąžinus per teismo nustatytą terminą (ar jų grąžinus mažiau), atlyginti negrąžinto daikto vertę pinigais. Pažymėjo, kad prekės turi būti grąžintos kokybiškos, nepraradusias savo kokybinių savybių (tame tarpe ir prekinės išvaizdos ). Prekes atsakovė turėtų grąžinti į prekes pardavimo vietą, ieškovės (pardavėjos) sandėlį, t. y. į tą vietą, iš iš kurios buvo atsakovės pasiimtos. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 4 dalimi, prašė priteisti 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Tarp šalių sudarytą sutartį vertino kaip pirkimo-pardavimo su atidėtu mokėjimo terminu. Nesutiko su atsakovės atsiliepime išdėstytais argumentais, jog prekes turėtų pasiimti iš atsakovei priklausančių prekybos vietų ieškovė, kadangi nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį pareigą grąžinti tai, ką yra gavusi pagal sutartį turi atsakovė. Iš pateiktų ataskaitų matyti, kad prekes atsakovė yra išskirsčiusi po visas savo turimas parduotuves, kas apsunkina prekių atgavimą. Prekės buvo tiekiamos iš ieškovės sandėlio, prekes paimdavo atsakovė, todėl atsakovė ir privalo ieškovei jas grąžinti.
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal prekių pirkimo -pardavimo sutartį šalys buvo susitarusios, kad ieškovė tieks prekes, o atsakovė jas priims ir sumokės už tai, kas bus parduota. Pagal sutarties 5.5 punktą sutartis galiojo iki 2009 m. gruodžio 31 d. Sutartyje buvo numatyta, kad tuo atveju jeigu šalys raštiškai nepraneša apie sutarties nutraukimą prieš 30 dienų, sutartis automatiškai pratęsiama sekantiems metams. Kadangi nei viena iš šalių apie sutarties nutraukimą viena kitos neinformavo, sutartis automatiškai buvo pratęsta sekantiems metams, t. y . iki 2010 m. gruodžio 31 d. Pasibaigus sutarčiai, šalys ir toliau bendradarbiavo – ieškovė tiekė prekes atsakovei, o atsakovė, jas pardavusi, atsiskaitydavo su ieškove. Informacija apie prekių likučius ieškovei buvo siunčiami elektroniniu paštu. Nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, jog ieškovei neteikė konkrečių duomenų apie parduotas prekes pagal konkrečias PVM sąskaitas – faktūras ir nederino ieškovės pateiktų atsiskaitymo aktų nuo 2019 m. balandžio 3 d., patikslindama, jog atsakovė su ieškove bendravo ir kartą per mėnesį ar net dažniau, t. y. 2019 m. balandžio 3, 30 d., birželio 3, 10 d., liepos 1 d., rugpjūčio 6, 8 d., rugsėjo 2, 25, 30, spalio 7, 10 d., teikdavo ieškovės pageidaujamą informaciją. Atsakovė 2019 m. spalio 16 d. raštu informavo ieškovę, kad sutinka leisti atlikti prekių likučių patikrinimus bendrovės parduotuvėse, taip pat buvo prašoma atsiimti prekes iš parduotuvių. Tada atsakovė 2019 m. spalio 30 d. pranešė, kad nutraukia sutartį nuo 2020 m. spalio 1 d., o 2020 m. sausio 7 d. paprašė iki 2020 m. sausio 25 d. grąžinti atsakovei perduotas ir neparduotas prekes adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai arba grąžinti jų vertę pinigais. Atsakovė dar kartą 2020 m. sausio 10 d. informavo ieškovę apie susidariusį 7 823,86 Eur įsiskolinimą ir galimybę atsiimti prekes iš atsakovės parduotuvių. Ieškovei buvo sudarytos visos sąlygos prekes apžiūrėti ir išsivežti, buvo pateikta informacija apie pasiruošimą prekes grąžinti, ieškovė į atsakovės patalpas sutikrinti prekių likučių nevyko, prekių neišsivežė. Pažymėjo, kad atsakovė niekada su ieškove nesitarė, kad atsakovė turi savo lėšomis parvežti prekes į ieškovės nurodytą vietą. Ieškovės prekių likučiai yra sandėliuojami atsakovei priklausančiose patalpose, ieškovei niekada nebuvo kliudoma atvykti ir išsivežti savo prekių. Nuo pat sutarties sudarymo, ieškovė visada savo transportu atveždavo prekes į atsakovės parduotuves, ten jas iškraudavo, dėdavo į prekybines lentynas, taip rūpindamasi savo prekių pardavimu. Jeigu ieškovė nebenori, kad atsakovė prekiautų jos produkcija, turėtų susirinkti prekes iš ten, kur jas atvežė ir padėjo. Atsakovė yra suinteresuota, kad prekes ieškovė išsivežtų. Atžvelgiant į tai, kad ieškovė reikalavimo grąžinti prekes atsakovė niekada neatsisakė vykdyti, dar 2019 m. siūlė jas pasiimti, ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo grąžinti prekes atmestinas. Patikslino, jog pas atsakovę esančių prekių likutis yra 6 291,67 Eur. Byloje kilęs ginčas nėra dėl piniginės prievolės įvykdymo. Byloje ginčas kilo dėl to, kuri iš šalių turi pasiimti ar perduoti prekes iš atsakovės parduotuvės. Atsakovė byloje nėra skolininkė ir neturi mokėti jokių piniginių sumų ieškovei, jokių mokėjimų terminai nėra suėję ar praleisti, nuo kurių būtų galima skaičiuoti palūkanas. Atsakovei prekės nebuvo perduotos už atlyginimą. Ieškovė jas perdavė pardavimui ir tik jas pardavus buvo gaunami apmokėjimai. Jokių mokėjimų vėlavimų už ieškovės valia atsakovo parduotuvėje laikomas prekes nėra, todėl reikalavimas dėl procesinių palūkanų atmestinas.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad niekada atsakovės atstovai nevyko pasiimti prekių iš ieškovės sandėlio, prekes visada atveždavo ieškovė, todėl pasiimti prekes taip pat turėtų ieškovė. Ieškovei priklausančios prekės yra eksponuojamos ir parduodamos atsakovei priklausančiuose salonuose Plungėje, Kaune, Šiauliuose, Kėdainiuose ir Panevėžyje, kai kurias preke reikėtų išmontuoti iš reklaminių stendų, tai padaryti taip pat turėtų ieškovės atstovai. Tarp šalių sudaryta sutartis nelaikytina pirkimo-pardavimo sutartimi, nes atsakovė tik tarpininkaudavo parduodama ieškovės prekes. Atsakovė niekada netrukdė ieškovei atsiimti prekių, tai padaryti ieškovė gali bet kada, dėl ko ieškinys neturėtų būti tenkinamas.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl teisinių santykių pobūdžio
Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl 2009 m. vasario 9 d. tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsakovei perduotų prekių sutarties. Tarp šalių yra kilęs nesutarimas, kaip turėtų būti traktuojami tarp jų susiklostę sutartiniai santykiai. Ieškovės atstovo nuomone šalių sudaryta sutartis laikytina prekių pirkimo-pardavimo su atidėtu mokėjimo terminu. Su tokiu sutarties vertinimu nesutiko atsakovės atstovė, teigdama, jog atsakovė, priimdama prekes iš ieškovės, nesiekė jų įgyti nuosavybės teise, prekės ieškovės buvo tiekiamos su tikslu jas parduoti atsakovei priklausančiose parduotuvėse, atsakovė tik tarpininkaudavo parduodama ieškovės prekes.
CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad šalys 2009 m. vasario 18 d. sudarė sutartį, kuria ieškovė (pardavėjas) įsipareigojo tiekti, o atsakovė (pirkėja) - priimti ir sumokėti už atsakovės (pirkėjos) parduotas prekes. Šalys susitarė, kad atsakovė atsiskaitys su ieškovė, kai parduos prekes tretiesiems asmenims, numatant galimybę sumokėti už pristatytas prekes iki jų pardavimo tretiesiems asmenims (sutarties 1.1 p.). Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad atsakovė iki einamojo mėnesio 10 d. pateikia ieškovei ataskaitą apie parduotų prekių kiekį bei sumą ir už jas sumoka už per praeitą kalendorinį mėnesį parduotas prekes vieną kartą per mėnesį, ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 17 d. (sutarties 3.2 p.). Kvalifikuojant šalių 2009 m. vasario 18 d. sutartį, esminę reikšmę turi sutarties 1.1 punkto sąlyga, pagal kurią atsakovė už jai pagal sutartį patiektas prekes įsipareigojo sumokėti ieškovei (pardavėjai) po jų realizacijos. Teismo posėdžio metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad faktiškai šalys tokios atsiskaitymo tvarkos ir laikėsi, atsakovei pateikus duomenis apie prekių likučius (materialinių vertybių likučius), prekių suderinimo aktus, buvo atsikaitoma tik už parduotas prekes. Ieškovė nereikalaudavo atsiskaityti už patiektas prekes jų nepardavus. Pirkimo-pardavimo sutartimi sutarties objektas paprastai yra perduodamas pirkėjui nuosavybėn, šios sutarties objektas yra susitarimas perduoti daiktą parduoti tą daiktą perdavusios šalies naudai. Analogiškos šioms sutarties sąlygoms nuostatos teismų praktikoje pripažįstamos kaip konsignacijos sutarties, kuri laikoma viena iš komisinio prekių pardavimo formų, ir kurios esmė yra šalių prievoliniai santykiai, pateikiant parduoti ir prekiaujant plataus vartojimo prekėmis, požymius atitinkančios nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008). Nors civilinio kodekso normos konsignacijos sutarties sąvokos neapibrėžia, tačiau teisės doktrinoje ir verslo praktikoje pripažįstama, kad konsignacijos sutartimi pardavėjas (konsignantas) tiekia prekes tarpininkei (konsignatoriui), kuris jas parduoda savo vardu konsignanto sąskaita. Tokių sutarčių būdingas bruožas yra tas, kad jos paprastai sudaromos plataus vartojimo prekėms realizuoti. Bylos nagrinėjimo metu šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalis siejo ilgalaikiai tarpusavio verslo santykiai santechnikos, jos įrangos tiekimo ir pardavimo srityje, šios bylos duomenys – PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias prekės buvo perduotos atsakovei, patvirtina, kad ginčo prekės yra priskiriamos plataus vartojimo prekių grupei. Nors sutartyje šalys pasivadino „pirkėja“ ir „pardavėja“, sutarties nuostatos dėl patiektų prekių apmokėjimo tvarkos, pagal kurias atsakovė privalo atsiskaityti už praėjusį mėnesį parduotas prekes iki einamojo mėnesio 17 d., nuostatos, kad prekių kainą nustato pardavėjas (sutarties 3.1 p.), leidžia daryti išvada, kad šalių sudaryta sutartis yra ne pirkimo-pardavimo sutartis, o paslaugų sutartis, į kurią įtraukta konsignacijos, vienos iš komisinio prekių pardavimo formų, požymiai.
Teismo išvados dėl sutarties kvalifikavimo nepaneigia ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės dėl prekių perdavimo atsakovei, išrašant PVM sąskaitas faktūras. PVM sąskaita faktūra negali patvirtinti, kad šalis siejo pirkimo-pardavimo santykiai vien todėl, kad sąskaitose faktūrose atsakovė nurodyta kaip pirkėja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti buvus pirkimo-pardavimo santykius, nes PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais. PVM sąskaitos faktūros gali būti išrašomos tiek pirkimo-pardavimo, tiek skolos dengimo, tiek ir kitų sandorių atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018 25 punktas). Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė išrašydavo sąskaitas faktūras, kurių pagrindu atsakovei perduodavo prekes, o atsakovė prekes priimdavo, pasirašydama ieškovės pateiktose PVM sąskaitose faktūrose. Nagrinėjamu atveju PVM sąskaitos faktūros paskirtis buvo įforminti įvykusį prekių pateikimą, todėl išrašomos PVM sąskaitos faktūros iš esmės atliko prekių priėmimo-perdavimo aktų funkcijas. Aplinkybė, kad PVM sąskaitos faktūrose jas išrašant buvo nurodomas konkretus sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas, taip pat nepatvirtina prekių pirkimo-pardavimo, kadangi kaip nustatyta šalių paaiškinimais atsiskaitymas už prekes buvo atliekamas ne pagal PVM sąskaitose faktūrose nurodomus terminus, bet vadovaujantis šalių sudarytos 2009 m. vasario 18 d. sutarties nuostatomis, numatančiomis, jog atsiskaitoma už prekes tik jas pardavus tretiesiems asmenims.
Dėl įpareigojimo grąžinti prekes
Ieškovė ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei gautas bei neparduotas kokybiškas prekes, kurių vertė 6 291,67 Eur, jas grąžinant adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, pasirašant prekių priėmimo-perdavimo aktą, o prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą įpareigoti atsakovę atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais ieškovės naudai.
Byloje nustatyta, kad šalių sutartis nutraukta ieškovės iniciatyva nuo 2020 m. sausio 1 d. Šalių sudarytos sutarties 3.5.3 punkto nuostatos suteikia teisę ieškovei vienašališkai ne teismo tvarka nutraukti sutartį įspėjus atsakovę prieš 2 dienas. Tokiu atveju ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti už visas iki sutarties nutraukimo parduotas prekes bei grąžintis neparduotas prekes. Bylos nagrinėjimo dalykas nėra prekių likučio kiekis ir asortimentas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patikslino prekių likučius pagal pirkimo PVM sąskaitas faktūras. Ieškovės prekės nėra parduotos, sutarties nutraukimo atsakovė neginčija, todėl vadovaujantis sutarties 3.5.3 punkto nuostatomis, suteikiančiomis teisę reikalauti grąžinti atsakovei perduotas ir tretiesiems asmenims neparduotas prekes, ieškovės reikalaujamos prekės jai turi būti grąžintos (CK.6.222 straipsnio 1 dalis), tokios pareigos neginčija ir atsakovė, todėl ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo grąžinti prekes tenkinamas.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad viena iš aplinkybių, dėl ko prekės nebuvo grąžintos yra ta, kad dalis prekių yra sumontuotos prekybiniuose stenduose, prekes stenduose sumontavo ieškovės darbuotojai, todėl kad prekės nebūtų sugadintos, ieškovė turėtų pasirūpinti ir prekių iš stendų nuėmimu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių įrodymų apie tai, kad prekes išeksponuodavo, jas sumontuojant stenduose, ieškovės darbuotojai. Pagal sutarties 2.8 punktą prekių žuvimo, sugadinimo ir praradimo rizika pereina atsakovei nuo to momento, kai prekė yra pakraunama į atsakovės transportą arba, vežant ieškovės transportu, kai prekės yra priimamos pirkėjos sandėlyje. Prekės šiuo metu yra saugomos pas atsakovę, todėl atsakovei pagal sutarties nuostatas tenka prekių sugadinimo ar praradimo rizika ir aplinkybė, jog prekės sumontuotos stenduose nepateisina atsakovės veiksmų negrąžinant prekių ieškovės reikalavimu. Ieškovė pasinaudojo savo teise ir pareikalavo grąžinti visas pagal sutartį perduotas ir tretiesiems asmenims neparduotas prekes, todėl nuo reikalavimo momento atsakovei atsirado pareiga jas grąžinti ieškovei.
Tarp šalių kilęs ginčas dėl prekių priėmimo-perdavimo vietos. Ieškovės atstovo įsitikinimu atsakovė privalo neparduotas prekes pristatyti į ieškovei priklausantį sandėlį, iš kur prekes atsakovė paimdavo. Atsakovės atstovės nuomonė priešinga, jos teigimu prekes turi atsiimti ieškovė.
Ieškovės atstovas atsakovės pareigą grąžinti prekes į ieškovės sandėlį kildino iš sutarties 2.9 punkto, numatančio, kad prekės teikiamos iš ieškovės sandėlio atsakovės transportu ir jos sąskaita, o šalims susitarus, prekės pristatomos ieškovės transportu ir ieškovės sąskaita. Ieškovės atstovo aiškinimu prekes pasiimdavo atsakovė ir tik išimtinais atvejais jas nuveždavo ieškovė, todėl ir grąžinti ieškovei į sandėlį turėtų atsakovė. Teismas atmeta ieškovės atstovo argumentą, kad būtent atsakovė turi pareigą pristatyti gautas prekes ieškovei pagal sutarties 2.9 punkto nuostatas. Ieškovė važtaraščių dėl prekių gabenimo, iš kurių būtų galima matyti, ar perkės buvo pristatomos, ar jas atsiimdavo atsakovė, nepateikė, iš byloje esančių dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų) matyti, kad dažniausiai prekės buvo perduodamos jų pardavimo vietose, prekes perduodant atitinkamiems darbuotojams - pardavėjams konsultantams, vadybininkui ar salono vadovei (pav., 2012-02-20 sąskaita faktūra Nr. 2390, 2013-07-12 Nr. 3766, 2012-01-31 Nr. 2340, 2012-12-05 Nr. 3326, 2017-11-13 Nr. 6205), kas paneigia ieškovės atstovo aiškinimą dėl prekių teikimo. Tačiau teismo vertinimu buvusi prekių tiekimo tvarka nėra aplinkybė, lemianti prekių grąžinimo vietą, sutartį nutraukus.
Pagal CK 6.52 straipsnio 1 dalį prievolė turi būti įvykdyta toje vietoje, kuri nurodyta sutartyje ar įstatymuose arba kurią nulemia prievolės esmė. Šalių sudarytoje sutartyje prekių grąžinimo tvarka ir sąlygos konkrečiai neaptartos. Šalys 2009 m. vasario 18 d. sutarties 4.3 punkte numatė, kad prekių grąžinimo sąlygas šalys suderina tarpusavyje, tačiau šalys net ir bylos nagrinėjimo eigoje nesuderino prekių grąžinimo sąlygų, todėl prekių grąžinimo vieta nustatytina, remiantis CK 6.52 straipsnio nuostatomis dėl prievolės įvykdymo vietos, pagal kurią tuo atveju kai prievolės įvykdymo vieta nenurodyta prievolė perduoti pagal rūšies požymius apibūdintą daiktą yra skolininko gyvenamojoje ar verslo vietoje (CK 6.52 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės buveinės vieta yra Plungės mieste, įvertinus šalių sudarytos sutarties esmę (kad konsignacijos sutarties atveju atsakovei perduotas turtas neperėjo atsakovės nuosavybėn, perduotos prekės yra ieškovės nuosavybė) ir remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis, teismas sprendžia, kad, pasibaigus sutarčiai, pačiai ieškovei tenka pareiga pasiimti savo turtą. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei gautas bei neparduotas kokybiškas prekes adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, netenkinamas (CPK 178 straipsnis).
Ieškovė ieškiniu taip pat prašė įpareigoti atsakovę atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais, prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą. Pagal suformuluotą reikalavimą ieškovė atsakovės pareigą atlyginti negrąžintų daiktų (prekių) vertę sieja su terminu, t. .y. teismo nustatytu laiku negrąžinus prekių, atlyginama vertė pinigais. Pagal šalių sudarytos sutarties 4.3 punktą atsakovei pažeidus atsiskaitymo sąlygas, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti visas prekes, už kurias nebuvo sumokėta ir atsakovė privalo prekes grąžinti per 7 dienas tos būklės, kokias jas gavo. Jei atsakovė negrąžina prekių nustatytą laikotarpį, ieškovei moka 0,02 procentų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną nuo negrąžintų prekių sumos. Taigi šalys sutartimi nustatė, kad negrąžinus prekių nustatytu terminu yra skaičiuojama bauda, bet ne išieškoma negrąžintų prekių suma, kaip ieškiniui prašo ieškovė. Ir tik tuo atveju, kai grąžinamos prekės yra prastesnės kokybės nei buvo perduotos, ieškovė turi teisę jų nepriimti, tokiu atveju atsakovė įsipareigoja nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas sumokėti ieškovei prekių, kurios nebuvo priimtos, kainą (sutarties 3.5.2 punktas). Remiantis minėtos sutarties nuostatomis, ieškovė teisę reikalauti negrąžintų prekių vertės turi tik tada, kai grąžinamos prekės yra netinkamos kokybės, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti negrąžintų daiktų vertę pinigais prekių negrąžinus per teismo nustatytą terminą, nepagrįstas nei sutartimi, nei įstatymo nuostatomis, negali būti tenkinamas.
Tačiau CPK 272 straipsnio norma nustato, kad priteisdamas turtą natūra teismas sprendime nurodo turto vertę, kuri turi būti išieškoma iš atsakovo, jeigu sprendimą vykdant paaiškėtų, jog priteisto turto nėra. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog tais atvejais, kai vykdant sprendimą dėl turto grąžinimo natūra (restitucijos atlikimas natūra) paaiškėja, kad turto ar jo dalies natūra nebėra ir įvykdyti sprendimo – grąžinti turto – neįmanoma, tai sprendimo vykdymas atliekamas išieškant turto ekvivalentą pinigais. Jeigu priimant sprendimą nebuvo taikytas pirmiau nurodytas CPK 272 straipsnis ir sprendime nenurodyta grąžinamo turto vertė, tai, keičiant tokio sprendimo vykdymo tvarką, ši vertė nustatoma vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir taikant restituciją, kuri atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas atsižvelgiant į kainas, buvusias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014). Siekiant išvengti papildomų teisminių ginčų vykdant sprendimą, nustatytina, kad nesant grąžintinos prekės, ieškovei atlyginama negrąžintų prekių vertė (CK 6.146 straipsnis, CPK 272 straipsnis).
Dėl procesinių palūkanų
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti palūkanas nuo grąžintino turto vertės nepagrįstas. Pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl turto grąžinimo natūra, o ne dėl piniginės prievolės, todėl CK 6.37 straipsnio nuostatos netaikytinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas iš dalies, tenkinamas pagrindinis reikalavimas įpareigoti atsakovę perduoti likusias nerealizuotas prekes. Teismo vertinimu pas atsakovę likusios nerealizuotos prekės buvo negrąžintos ne tik dėl atsakovės kaltės, bet ir dėl ieškovės nenoro bendradarbiauti, atsakovei nėra galimybės grąžinti nerealizuotas prekes, ieškovei jų neatsiimant, ginčas iš esmės ne dėl atsakovės pareigos grąžinti prekes, bet dėl prekių grąžinimo būdo. Tačiau ir atsakovė, nesiėmė jokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo, ieškovei 2020-11-19 siūlant prekes atsiimti atsakovės buveinės vietoje ir prašant informuoti, ar atsakovė yra pasirengusi grąžinti neparduotas prekes ir kokias prekes yra galima pasiimti Plungėje, o kurias Šiauliuose, ar yra parengtas grąžinamų prekių perdavimo-priėmimo aktas, nurodė negalinti prekių grąžinti dėl to, kad prekės sumontuotos stenduose, neteikė prekių likučių, dėl ko ieškinys buvo tikslinamas 2 kartus. Įvertinęs šalių elgesį, teismas sprendžia, kad ieškovei turi būti atlyginama 80 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad išlaidos teisinei pagalbai sudaro 1 089 Eur. Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (8.2, 8.19 punktai), teismas jas pripažįsta pagrįstomis, ieškinį tenkinus iš dalies, atsakovė turėtų atlyginti 871,20 Eur (80 procentų) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat ieškovei taip pat priteistina 142 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 148 Eur, patikslinus ieškinio reikalavimus permokėtas žyminis mokestis 6 Eur grąžintinas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakovės pateikti dokumentai patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro 700 Eur už teisinę pagalbą, kurų 140 Eur (20 procentų) turėtų atlyginti ieškovė. Įskaičius viena kitai mokėtinas sumas, viso iš atsakovės išieškotina ieškovei 873,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovei uždarajai akcini bendrovei neparduotas (kokybiškas) prekes:
1. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGV 32-3/25 Nova (600x700), 1 vnt., vertė 96,19 Eur (2018-04-06 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6371);
2. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGV 32-4/20 Nova (600x700), 1 vnt., vertė 94,38 Eur (2018-07-05 PVM sąskaita faktūra NAV/P4128);
3. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NVGK-8 KV30x30 (500x1000), 1 vnt., vertė 214,99 Eur (2018-04-06 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6371);
4. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėlės NVN-11 (500x1000), 1 vnt., vertė 143,99 Eur (2018-04-06 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6371);
5. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGI-5/2 (585x500), 1 vnt., vertė 51,82 Eur (2017-03-31 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV5885);
6. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NV-3(500xl000), 1 vnt., vertė 94,13 Eur (2019-01-31 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6757);
7. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NV-1(500x1000), 1 vnt., vertė 94,12 Eur (2018-11-27 PVM sąskaita faktūra Nr.NAV6701);
8. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGV-3/25 (620x710), 3 vnt., vieneto vertė 49,18 Eur (2015-08-06, 2015-12-09, 2017-07-19 PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV5075, NAV5266, NAV6022);
9. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGV-5/25 (585x500), 1 vnt., vertė 52,62 Eur (2018-08-04 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6551);
10. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGI-5/32 (830x720), 1 vnt., vertė 83,92 Eur (2019-03-07 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6784);
11. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGI-5/32 (830x720), 1 vnt., vertė 83,92 Eur (2017-02-27 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV5836)
12. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGI-1/32, 1 vnt., vertė 27,09 Eur (2009-07-17 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV0254);
13. Rankšluosčių džiovintuvą – gyvatuką, elektrinį NGE-5/25 dešininį (595x495) 1 vnt., vertė 85,43 Eur (2012-02-02 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV 2354);
14. Rankšluosčių džiovintuvą – gyvatuką, elektrinį, kairinį NGE 3/25, (690x650) (didelis) 1 vnt., vertė 83,98 Eur (PVM sąskaita faktūra Nr. NAV2390);
15. Rankšluosčių džiovintuvą – gyvatuką, elektrinį NGE-4/25, dešininį (485x470), 1 vnt., vertė 74,29 Eur (2016-07-25 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV/VK1211);
16. Rankšluosčių džiovintuvą – gyvatuką, elektrinį NGE-4/25, dešininį (485x470), 1 vnt., vertė 74,29 Eur (2012-02-20 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV2390);
17. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NT-6 (200x500x700), 1 vnt., vertė 107,15 Eur ((2015-10-26 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV5197);
18. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NT-6 ( 200x500x700), 1 vnt., vertė 107,38 Eur (2017-09-14 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6114);
19. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NVG-6 (500x750) 6 vnt., vieneto vertė 107,15 Eur (2018-02-23, 2018-05-29, 2018-03-28, 2018-06-15, 2019-02-26, 2018-12-13 PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV6318, NAV6323, NAV 6360, NAV0004110, NAV6703, NAV 6723);
20. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-7 (500x750), 1 vnt., vertė 90,99 Eur (2019-01-31 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6757);
21. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-4 (500x1000), 2 vnt., vieneto vertė 94,13 Eur (2018-07-13, 2018-07-26 PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV6503, NAV6524);
22. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NT-8, 1 vnt., vertė 130,34 Eur (2017-07-19 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6022);
23. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-15 (500x1500), 2 vnt., vieneto vertė 150,62 Eur 2019-02-28, 2018-06-12 PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV6777, NAV6469);
24. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NVG-12 (500x1200), 1 vnt. vertė 154,58 Eur (2017-07-19 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6022);
25. Kaitinimo elementą GTN 0.3 NOVA, baltą, 2 vnt., vieneto vertė 40,25 Eur (2015-06-17 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV5013);
26. Kaitinimo elementą 3G 0,3, baltą, 4 vnt., vieneto vertė 40,17 Eur (2017-02-26, 2018-07-26, 2018-11-28 PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV6234, NAV6524, NAV6703);
27. Kaitinimo elementą 3G 0,3, baltą, 2 vnt., vieneto vertė 40,25 Eur (2017-11-13 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6205);
28. Kaitinimo elementą 3GM 0,3, chromuotą, 1 vnt., vertė 41,98 Eur (2018-09-27 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6602);
29. Kaitinimo elementą 3GM 0,3, chromuotą, 3 vnt., vieneto vertė 41,98 Eur (2018—09-27, 2019-01-11 PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV6604, NAV6640);
30. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGI-3/25, (620x710), 2 vnt., vieneto vertė 44,75 Eur (2014-05-09, 2015-02-10 PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV4352, NAV4831);
31. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGI-3/25, (620x710), 1vnt., vertė 44,77 Eur (2015-08-06 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV5075);
32. Laikiklių komplektą G-K 32 (4 laikikliai, raktelis) 1 vnt., vertė 13,98 Eur (2018-03-28 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6360);
33. Laikiklių komplektą, 2 vnt., vieneto vertė 1,73 Eur (2017-03-28 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV5879);
34. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGI-3/25, (610x710), 1 vnt., vertė 57,42 Eur (2018-07-20 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6516);
35. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGV-5/32,(830x720), 4 vnt., vieneto vertė 90,73 (2018-02-08, 2018-05-21, 2018-03-16, 2018-06-15 PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV6307, NAV6316, NAV6346, NAV0004110);
36. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NGV-3/32 (610x710) 2 vnt., vieneto vertė 61,25 Eur (2019-02-05 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6759);
37. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-11, (500x1000) 1 vnt., vertė 98,46 Eur. (2013-07-02 PVM sąskaita faktūra Nr.NAV3768);
38. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-11, (500x1000 ) 1 vnt., vertė 92,67 Eur (2013-10-25 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV4026);
39. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-11(500x1000), 1 vnt., vertė 94,12 Eur (2018-06-27 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6486);
40. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-3,(500x1000), 1 vnt., vertė 91,23 Eur (2013-07-12 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV3766);
41. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-3,(500x1000), 1 vnt., vertė 85,43 Eur (2012-12-05 PVM sąskaita faktūra Nr.NAV3326);
42. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-3,(500x1000), 1 vnt., vertė 81,09 Eur (2012-01-31 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV0000760);
43. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-6, (600x700), 1 vnt., vertė 89 Eur (2019-01-11 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6742);
44. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-6 (500x700), 2 vnt., vieneto vertė 82,46 Eur (2017-09-07, 2019-01-11 PVM sąskaitos faktūros Nr.NAV6101, NAV6742);
45. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-8 (600x1000), 1 vnt., vertė 113,07 Eur (2019-01-11 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV6742);
46. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NGV-8, (500x1000), 4 vnt., vieneto vertė 133,10 Eur (2018-11-28, 2018-12-13, 2019-01-10, 2018-01-25 110,00 Eur. PVM sąskaitos faktūros Nr. NAV6703, NAV6723, NAV6735, NAV6287);
47. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NGI-1/32, 2 vnt., vieneto vertė 30,62 Eur (2009-07-17 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV0254);
48. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NGI-1/32, 1 vnt., vertė 30,11 Eur (2009-12-08 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV 0360);
49. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NGI-1/32, 1 vnt., vertė 30,63 Eur (2009-04-17 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV0107);
50. Rankšluosčių džiovintuvą - gyvatuką NV-11 (500x1000), 1 vnt., vertė 117,96 Eur (2014-06-04 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV/VK000287);
51. Rankšluosčių džiovintuvą - kopetėles NV-4, (500x1000) 1 vnt., vertė 89,79 Eur (2014-07-30 PVM sąskaita faktūra Nr. NAV4485).
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 873,20 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt tris Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Grąžinti uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 6 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. birželio 5 d.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėja Aušra Volskytė