Civilinė byla Nr. eA2-36-758/2021

Proceso Nr. 2-11-3-00923-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.3.4.3; 3.3.4.2.9

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. vasario 18 d.

Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio nemokumo administratorius yra R. P. (R. P.), atstovaujamas advokatės A. G. (pareiškėjo atstovė) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eL2-6723-844/2018, kurioje kreditoriumi yra UAB „(duomenys neskelbtini)“,  

n u s t a t ė :

Pareiškėjas BUAB „(duomenys neskelbtini)“, prašo atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinėje byloje Nr. eL2-6723-844/2018; panaikinti 2010 m. spalio 29 d. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-6723-844/2018, o prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti, pripažįstant, kad 2018 m. spalio 24 d. Taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams bei viešajam interesui; priteisti iš kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolininko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad 2018-11-21 Panevėžio apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-651-280/2018 nutarė iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankroto administratoriumi paskirti R. P.. 2019-01-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-250-798/2019 buvo nutarta Panevėžio apygardos teismo 2018-11-21 nutartį palikti nepakeistą. Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą, 2018-10-23 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-651-280/2018, kuria nutarė: (1) taikyti iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“; (2) uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėti ar kitaip apsunkinti (įkeičiant ar pan.) savo turimą neareštuotą turtą, leidžiant juo atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, ieškovu, vykdyti mokėjimus į valstybės biudžetą. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius, susipažinęs su perduotais bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitais dokumentais, nustatė, kad 2018-06-26 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 90 000 Eur reikalavimo teisę į UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2018-09-30 dienos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingas 74 190,27 Eur sumą; 2018-10-19 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai priėmė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-6723-844/2018 dėl 90 000,00 Eur išieškojimo iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu; 2018-10-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Taikos sutartį civilinėje byloje Nr. eL2-6723-844/2018; 2018-11-06 Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eL2- 6723-844/2018, kuria, be kita ko, nutarė patvirtinti 2018-10-24 Taikos sutartį. Pagal minėtą Taikos sutartį šalys susitarė, kad įskaito turimus Taikos sutarties 1 p. ir 2 p. nurodytus vienarūšius priešpriešinius piniginius reikalavimus (90 000,00 Eur ir 74 190,27 Eur), atitinkamai po įskaitymo skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skola kreditoriui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudaro 15 809,73 Eur. Pareiškėjo nemokumo administratoriaus vertinimu, šiuo atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-6724-758/2018, kadangi Taikos sutartis tarp kreditoriaus ir skolininko buvo sudaryta 2018-10-24, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo priimta 2018-11-06, tai yra, kai visam skolininko turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2018-10-23 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje N r. eB2-651-280/2018), taigi negalėjo būti įskaitoma 74 190,27 Eur suma. Šiuo atveju pareiškėjas (skolininkas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kai pirmosios instancijos teismo 2018-11-06 nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą nutartį, o nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka. Taikos sutartis, kuria šalys susitarė atlikti įskaitymus, sudaryta 2018-10-24, teismo patvirtinta 2018-11-06, t. y. galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms (nuo 2018-10­-23). Įskaitymas, esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, pažeidžia kitų įmonės kreditorių teises patenkinti jų reikalavimus.

Kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į prašymą dėl civilinės bylos atnaujinimo, per teismo nustatytą terminą, nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus proceso dalyviams apie rašytinį teismo posėdį CPK 153 straipsnio 2 dalyje, 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo instituto, nurodoma, kad, siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipiasi per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Pagal CPK 370 straipsnio, reglamentuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai.

Vadovaudamasis nurodytomis nuostatomis, teismas šiuo atveju patikrina, ar pareiškėjos prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

Prašydamas atnaujinti procesą, pareiškėjas remiasi tuo, kad taikos sutartis, kuria šalys susitarė atlikti įskaitymus, sudaryta 2018-10-24, t. y. galiojant teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Taigi pareiškėjas remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu.

Remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jei pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėta. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, civilinėje byloje eL2-6723-844/2018, susitarė ir teismas 2018-11-06 patvirtino jų taikos sutartį, kuria šalys susitarė, kad įskaito turimus Taikos sutarties 1 p. ir 2 p. nurodytus vienarūšius priešpriešinius piniginius reikalavimus (90 000,00 Eur ir 74 190,27 Eur), atitinkamai po įskaitymo skolininko (UAB „(duomenys neskelbtini)“) skola kreditoriui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) sudaro 15 809,73 Eur.

Pareiškėja teigia, kad taikos sutartis buvo sudaryta tuo metu kai visam skolininko turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2018-10-23 Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje N r. eB2-651-280/2018), taigi negalėjo būti įskaitoma 74 190,27 Eur suma.

Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Įstatyme taikos sutartis apibrėžta kaip šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis).

Savo esme taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia ginčą, sutarties sąlygose pačios nusistatydamos savo teises ir pareigas, tačiau tik teismo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis joms turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis).

Kadangi esminis šios sutarties bruožas yra tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, tai taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti, t. y. ši sutartis turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2012).

Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, nustatytų Civiliniame kodekse, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų. Jeigu taikos sutarties sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, teismas tokios sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

Teismas, 2018-11-06 tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų nenustatė. Šalims susitarus taikiai byla buvo nutraukta. Pažymėtina, kad taikos sutartis tarp šalių buvo sudaryta iki bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-651-280/2018, nutarta taikyti iki bus išspręstas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo laikinąsias apsaugos priemones atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“: uždrausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėti ar kitaip apsunkinti (įkeičiant ar pnš.) savo turimą neareštuotą turtą, leidžiant juo atsiskaityti su bendrovės darbuotojais, ieškovu, vykdyti mokėjimus į valstybės biudžetą. Sustabdyti atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto realizavimą ir (ar) išieškojimą pagal priimtus teismų ir kitų institucijų sprendimus ir pagal juos išduotus vykdomuosius raštus.

Pažymėtina, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įsigalioja nuo jos priėmimo momento ir yra vykdoma skubiai (CPK 148 straipsnio 5 dalis, 152 straipsnio 1 dalis). Teismas, ištyręs Panevėžio apygardos teismo 2018-10-23 nutarties turinį pažymi, kad joje nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ uždrausta pardavinėti ar kitaip apsunkinti savo turimą neareštuotą turtą, tačiau šia nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nedraudė atlikti įskaitymus ir sudaryti taikos sutartis.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas laiko, kad pareiškėjas esamoje situacijoje nepagrindė proceso atnaujinimo pagrindo, nenustatyta, kad šalių sudaryta taikos sutartis prieštarautų imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, todėl procesas civilinėje byloje Nr. eL2-6723-844/2018, neatnaujinamas.

Teismas taip pat pažymi, jog CK 2.87 straipsnio ir 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatos suteikia galimybę apginti teises, pažeistas dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo ar akcininko neteisėtų veiksmų. CK 2.87 straipsnio nuostatos įpareigoja bendrovės valdymo organų narius bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalius, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jų asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams ir kt. Taigi, jeigu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius mano, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (ar) kreditoriai patyrė žalą dėl įmonės vadovo ar kitų pagal kompetenciją atsakingų asmenų neteisėtų veiksmų, jis turi galimybę šias teises ginti civilinio proceso tvarka pateikdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 370 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-6723-844/2018.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas                                                                                           Gintautas Būga