Baudžiamoji byla Nr. 1A-259-626/2024

Teisminio proceso Nr. 

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.4.5.2; 1.1.8.1.2;1.2.14.5.2.6; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.2.18.4; 1.2.29.1.3; 2.4.6.4.1; 2.1.14.2

(S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratei Jakubonienei, Justui Namavičiui ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,

nuteistojo R. S. gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

nuteistosios UAB „K.“ atstovui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio bauda.

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį – 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, ir 215 straipsnio 1 dalį – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį – 1 000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, – 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir R. S. paskirta galutinė bausmė – 1 200 MGL (60 000 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką R. S. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo jo sulaikymo 2023 m. vasario 27 d. pagal Europos arešto orderį Vokietijoje iki 2024 m. sausio 17 d. (321 diena). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu a) papunkčiu, R. S. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas – 321 diena pakeista į baudą santykiu 1:2 ir laikytina, kad R. S. yra atlikęs 642 MGL (32 100 Eur) dydžio baudos bausmę, ir likusi atlikti galutinė bausmė yra 558 MGL (27 900 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, R. S. nustatytas trejų metų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas juridinis asmuo UAB „K.“, tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       UAB „K.“ ir R. S. nuteisti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 25 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį už tai, kad R. S., veikdamas organizuota grupe su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo, laikė ir panaudojo netikrus asmens dokumentus, pagamino, laikė ir panaudojo netikrus dokumentus taip padarydamas didelę žalą, neteisėtai įgijo ir laikė elektronines mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, panaudojo neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones bei šių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų, pažeisdamas šių įmonių informacinių sistemų apsaugos priemones, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą bei legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 19 d. R. S. susitarė su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrai daryti kelis nusikaltimus. Tuomet du tyrimo metu nenustatyti asmenys parengė nusikalstamų veikų darymo planą ir paskirstė užduotis. Du tyrimo metu nenustatyti asmenys įsipareigojo: įgyti svetimų asmenų asmens dokumentų duomenis, panaudoti šių dokumentų duomenis bei R. S. nuotrauką ir įgyti R. S. vardu netikrus asmens dokumentus, perduoti šiuos dokumentus R. S. nusikalstamoms veikoms vykdyti; surasti parduodamą Lietuvos Respublikoje veikiančią įmonę ir kartu su R. S. panaudoti R. S. vardu pagamintus netikrus asmens dokumentus, su šiais dokumentais neteisėtai įgyti tokią įmonę bei įgytos įmonės vardu pagaminti netikrus dokumentus ir panaudoti savo, R. S., įgytos įmonės naudai šiuos netikrus dokumentus; kartu su R. S. panaudoti savo, R. S., įgytos įmonės naudai R. S. bei įgytos įmonės vardais pagamintus netikrus dokumentus, su šiais dokumentais apgaule atidaryti R. S. ir įgytos įmonės vardais sąskaitas Lietuvos Respublikoje veikiančiose finansines paslaugas teikiančiose įmonėse ir tokiu būdu neteisėtai įgyti, laikyti svetimas elektronines mokėjimo priemones ir šių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti; kartu su R. S. panaudoti savo, R. S., įgytos įmonės naudai neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungti prie finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų, pažeidžiant šių įmonių informacinių sistemų apsaugos priemones, neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas; surasti nuomojamą lengvąjį automobilį ir kartu su R. S. panaudoti savo, R. S., įgytos įmonės naudai R. S. ir įgytos įmonės vardais pagamintus netikrus dokumentus bei su šiais dokumentais apgaule įgyti svetimą turtą, lengvąjį automobilį; kartu su R. S. panaudoti savo, R. S., įgytos įmonės naudai R. S. ir įgytos įmonės vardais pagamintus netikrus dokumentus bei legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą – įregistruoti apgaule įgytą svetimą automobilį kaip šios įmonės nuosavybę; kartu su R. S. panaudoti savo, R. S., įmonės naudai netikrus R. S. ir įgytos įmonės vardais pagamintus dokumentus bei įmonės vardu registruotą nusikalstamu būdu gautą turtą, automobilį, ir apgaule įgyti svetimą turtą, pinigus, už tariamai įmonės parduodamą tokį automobilį; perduoti R. S. mobilaus ryšio priemonę nusikaltimams vykdyti; duoti R. S. pinigų nusikalstamoms veikoms vykdyti; pagaminti ir perduoti R. S. kitus netikrus dokumentus, būtinus nusikalstamoms veikoms vykdyti; padalinti nusikalstamu būdu gautą turtą.

1.1.                      R. S. įsipareigojo: perduoti dviem nenustatytiems asmenims savo asmens duomenis, asmens atvaizdą, tam, kad būtų įgyti netikri asmens dokumentai R. S. vardu; kartu su dviem nenustatytais asmenimis panaudoti R. S. vardu pagamintus netikrus asmens dokumentus, su šiais dokumentais neteisėtai įgyti tokią įmonę bei įgytos įmonės vardu pagaminti netikrus dokumentus ir panaudoti savo, dviejų nenustatytų asmenų, įgytos įmonės naudai šiuos netikrus dokumentus; kartu su dviem nenustatytais asmenimis panaudoti savo, dviejų nenustatytų asmenų, įgytos įmonės naudai R. S. bei įgytos įmonės vardais pagamintus netikrus dokumentus, su šiais dokumentais apgaule atidaryti sąskaitas Lietuvos Respublikoje veikiančiose finansines paslaugas teikiančiose įmonėse ir tokiu būdu neteisėtai įgyti, laikyti svetimas elektronines mokėjimo priemones ir šių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti; kartu su dviem nenustatytais asmenimis panaudoti savo, dviejų nenustatytų asmenų, įgytos įmonės naudai neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai prisijungti prie finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų, pažeidžiant šių įmonių informacinių sistemų apsaugos priemones, neteisėtai inicijuoti ir atlikti finansines operacijas; kartu su dviem nenustatytais asmenimis panaudoti savo, dviejų nenustatytų asmenų, įgytos įmonės naudai R. S. ir įgytos įmonės vardais pagamintus netikrus asmens dokumentus bei su šiais dokumentais apgaule įgyti svetimą turtą, lengvąjį automobilį; kartu su dviem nenustatytais asmenimis panaudoti savo, dviejų nenustatytų asmenų, įgytos įmonės naudai R. S. ir įgytos įmonės vardais pagamintus netikrus dokumentus bei legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą – įregistruoti apgaule įgytą svetimą automobilį kaip šios įmonės nuosavybę; kartu su dviem nenustatytais asmenimis panaudoti savo, dviejų nenustatytų asmenų, įgytos įmonės naudai netikrus R. S. ir įgytos įmonės vardais pagamintus dokumentus bei įmonės vardu registruotą nusikalstamu būdu gautą turtą, automobilį, ir apgaule įgyti svetimą turtą, pinigus, už tariamai įmonės parduodamą tokį automobilį; vykdyti kitus dviejų nenustatytų asmenų nurodymus ir užduotis.

1.2.                      Vėliau, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2021 m. gruodžio 19 d., bei tyrimo metu nenustatytoje vietoje, R. S. perdavė dviem nenustatytiems asmenims savo asmens duomenis, asmens atvaizdą. Tuomet du tyrimo metu nenustatyti asmenys įgijo Latvijos Respublikos piliečio A. K. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) bei Latvijos Respublikos pilietės A. B. (A. B.) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)  duomenis bei panaudodami šiuos duomenis įgijo netikrus asmens dokumentus, Latvijos Respublikos piliečio A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)  su R. S. nuotrauka bei A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)  su R. S. nuotrauka.

1.3.                      Vėliau, 2021 m. gruodžio 19 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje du tyrimo metu nenustatyti asmenys neteisėtai įgijo netikrus asmens dokumentus, Latvijos Respublikos piliečio A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)  su R. S. nuotrauka bei A. K. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su R. S. nuotrauka, perdavė šiuos dokumentus R. S. bei kartu su R. S. nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Paysera LT“ internetinės svetainės, kur R. S. prisistatė A. K. vardu, pateikė finansines paslaugas teikiančiai įmonei Latvijos Respublikos piliečio A. K. vardu išduotą netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)  su R. S. nuotrauka bei panaudodamas šį netikrą dokumentą A. K. vardu atidarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai įgijo ir laikė svetimos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti šioje sąskaitoje;

1.4.                      Vėliau, 2022 m. sausio 7 d., tyrimo metu nenustatytoje vietoje, du tyrimo metu nenustatyti asmenys ir R. S. nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Paysera LT“ internetinės svetainės, kur R. S. prisistatė A. K., pateikė finansines paslaugas teikiančiai įmonei Latvijos Respublikos piliečio A. K. vardu išduotą netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini)  su R. S. nuotrauka, panaudodamas šį netikrą dokumentą A. K. vardu atidarė UAB „Paysera LT“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir neteisėtai įgijo ir laikė svetimos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti šioje sąskaitoje.

1.5.                      Tuo pačiu metu, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio mėn. pabaigos iki 2022 m. vasario 9 d., tyrimo metu nenustatytose vietose, R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, naudodami telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) bei elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), susisiekė su M. P., melagingai prisistatė jai Latvijos Respublikos piliečiu A. K., pateikė jai tikros A. K. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)  skaitmeninį atvaizdą ir įkalbėjo M. P. parduoti 100 procentų UAB „R.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (vėliau įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „K.“) akcijų. M. P. išsiuntus nurodytu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) pasirašytas UAB „R.“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, tai yra 2021 m. gruodžio 29 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 20 procentų vardinių akcijų, 2021 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 20 procentų vardinių akcijų, 2022 m. sausio 3 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 20 procentų vardinių akcijų 2022 m. sausio 4 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 20 procentų vardinių akcijų, 2022 m. sausio 6 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį dėl 20 procentų vardinių akcijų, R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys melagingai žadėdami M. P. vėliau pasirašyti jiems atsiųstas įmonės akcijų pirkimo–pardavimo sutartis apgaule įkalbėjo M. P. užregistruoti 100 procentų įmonės akcijų pardavimo faktą VĮ „Registrų centras“ bei tokiu būdu pasinaudodami savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuprantančia M. P. pagamino netikrą dokumentą ir panaudojo šį netikrą dokumentą: R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys pavedė M. P. surašyti prašymą VĮ „Registrų centras“ užregistruoti 100 procentų UAB „R.“ akcijų perleidimo A. K. faktą ir pateikti šį dokumentą VĮ „Registrų centras“, dėl ko 2022 m. sausio 12 d. M. P. vykdydama šį pavedimą surašė savo vardu prašymą VĮ „Registrų centras“ registruoti juridinių asmenų registre JAR-1-E, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad A. K. įgijo 100 procentų UAB „R.“ akcijų, pasirašė šį suklastotą dokumentą savo vardu ir 2022 m. sausio 12 d. pateikė šį dokumentą VĮ „Registrų centras“.

1.6.                      Iš karto po to R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „R.“ vardu, naudai ir interesais, faktiškai turėdami teisę netikrų asmens dokumentų pagrindu A. K. vardu prisistatančiu R. S. vardu priimti sprendimus UAB „R.“ vardu bei kontroliuoti šios įmonės veiklą, atstovaudami UAB „R.“ ir iš anksto žinodami, kad UAB „R.“ kartu su jais vykdys suplanuotas įvykdyti nusikalstamas veikas, pavedė M. P. surašyti A. K. bei savo vardais dokumentus, susijusius su įmone, pasirašyti juos A. K. vardu ir pateikti VĮ „Registrų centras“ bei tokiu būdu pasinaudodami savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuprantančia M. P., pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos netikrus dokumentus: R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „R.“ vardu, naudai ir interesais, pavedė M. P. surašyti A. K. vardu sprendimą paskirti A. K. įmonės direktoriumi, pasirašyti dokumentą A. K. vardu ir pateikti šį dokumentą VĮ „Registrų centras“, dėl ko 2022 m. sausio 12 d. M. P., vykdydama šį pavedimą, surašė vienintelio UAB „R.“ akcininko A. K. sprendimą, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad nuo 2022 m. sausio 12 d. įmonės direktoriumi yra skiriamas A. K., pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir 2022 m. sausio 17 d. pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Registrų centras“; R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „R.“ vardu, naudai ir interesais, pavedė M. P. surašyti A. K. vardu įgaliojimą M. P. atstovauti UAB „R.“ interesus VĮ Registrų centre keičiant įmonės pavadinimą, pasirašyti dokumentą A. K. vardu ir pateikti šį dokumentą VĮ „Registrų centras“, dėl ko 2022 m. sausio 12 d. M. P., vykdydama šį pavedimą, surašė A. K. vardu įgaliojimą, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad įmonės UAB „R.“ direktorius A. K. paveda M. P. atstovauti UAB „R.“ interesus VĮ Registrų centre keičiant įmonės pavadinimą, pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir 2022 m. sausio 17 d. pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Registrų centras“; R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „R.“ vardu, naudai ir interesais, pavedė M. P. surašyti A. K. vardu pranešimą VĮ „Registrų centras“ apie keičiamus juridinio asmens kontaktinius duomenis, pasirašyti dokumentą A. K. vardu ir pateikti šį dokumentą VĮ „Registrų centras“, dėl ko 2022 m. sausio 14 d. M. P., vykdydama šį pavedimą, surašė A. K. vardu pranešimą VĮ „Registrų centras“ apie keičiamus juridinio asmens UAB „R.“ kontaktinius duomenis KD-1, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad įmonės UAB „R.“ direktorius yra A. K., pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir 2022 m. sausio 17 d. pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Registrų centras“; R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „R.“ vardu, naudai ir interesais, pavedė M. P. surašyti A. K. vardu prašymą VĮ „Registrų centras“ užregistruoti juridinių asmenų registre UAB „R.“ direktoriumi A. K., pasirašyti dokumentą A. K. vardu ir pateikti šį dokumentą VĮ „Registrų centras“, dėl ko 2022 m. sausio 17 d. M. P. vykdydama šį pavedimą surašė A. K. vardu prašymą VĮ „Registrų centras“ registruoti juridinių asmenų registre JAR-1, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad įmonės UAB „R.“ direktorius yra A. K., pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir 2022 m. sausio 17 d. pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Registrų centras“; R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „R.“ vardu, naudai ir interesais, pavedė M. P. surašyti A. K. vardu įgaliojimą M. P. atstovauti UAB „R.“ interesus VĮ „Registrų centras“ keičiant įmonės pavadinimą ir įstatus, pasirašyti dokumentą A. K. vardu ir pateikti šį dokumentą VĮ „Registrų centras“, dėl ko 2022 m. sausio 25 d. M. P., vykdydama šį pavedimą, surašė A. K. vardu įgaliojimą, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad įmonės UAB „R.“ direktorius A. K. paveda M. P. atstovauti UAB „R.“ interesus VĮ Registrų centre keičiant įmonės įstatus ir pavadinimą į UAB „K.“, pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir 2022 m. sausio 27 d. pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Registrų centras“; R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „R.“ vardu, naudai ir interesais, pavedė M. P. surašyti A. K. vardu sprendimą pakeisti UAB „R.“ įstatus ir pavadinimą į UAB „K.“, pasirašyti dokumentą A. K. vardu ir pateikti šį dokumentą VĮ „Registrų centras“, dėl ko 2022 m. sausio 25 d. M. P., vykdydama šį pavedimą, surašė vienintelio UAB „R.“ akcininko A. K. sprendimą, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad vienintelis UAB „R.“ akcininkas A. K. keičia įmonės pavadinimą į UAB „K.“ ir tvirtina naujus įmonės įstatus, pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir 2022 m. vasario 8 d. pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Registrų centras“; R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „R.“ vardu, naudai ir interesais, pavedė M. P. surašyti prašymą VĮ Registrų centre užregistruoti juridinių asmenų registre sprendimą pakeisti UAB „R.“ pavadinimą į UAB „K.“ bei UAB „K.“ įstatus ir pateikti šį dokumentą VĮ „Registrų centras“, dėl ko 2022 m. vasario 8 d. ir 2022 m. vasario 9 d. M. P., vykdydama šį pavedimą, surašė savo vardu du prašymus VĮ „Registrų centras“ registruoti juridinių asmenų registre JAR-1-E, į kuriuos įrašė melagingus duomenis apie tai, kad yra pakeistas įmonės UAB „R.“ pavadinimas į UAB „K.“ bei patvirtinti nauji įmonės įstatai, pasirašė šį dokumentą savo vardu ir 2022 m. vasario 8 d. bei 2022 m. vasario 9 d. pateikė šiuos suklastotus dokumentus VĮ „Registrų centras“.

1.7.                      Vėliau, 2022 m. vasario 17 d. R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „K.“ vardu, naudai, interesais bei siekdami UAB „K.“ vardu atidaryti sąskaitą AB „Šiaulių bankas“, neteisėtai įgyti su šia sąskaita susietą elektroninę mokėjimo priemonę bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kartu atvyko į banką AB „Šiaulių bankas“, esantį Vilniaus g. 193, Šiaulių m., kur R. S. melagingai prisistatė AB „Šiaulių bankas“ atstovei UAB „K.“ direktoriumi A. K., pateikė jai netikrą A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su R. S. nuotrauka bei pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos netikrus dokumentus: R. S. užpildė 2022 m. vasario 17 d. AB „Šiaulių bankas“ juridinio asmens anketą, į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis yra A. K., UAB „K.“ vadovas, įrašė suklastotos A. K. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir pateikė šį suklastotą dokumentą AB „Šiaulių bankas“; R. S. užpildė 2022 m. vasario 17 d. AB „Šiaulių bankas“ parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę, į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad jis yra A. K., UAB „K.“ direktorius, pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir pateikė šį suklastotą dokumentą AB „Šiaulių bankas“; R. S. užpildė 2022 m. vasario 17 d. AB „Šiaulių bankas“ paruoštą AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „K.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašė šį dokumentą A. K. vardu ir pateikė šį suklastotą dokumentą AB „Šiaulių bankas“; R. S. kaip UAB „K.“ direktorius A. K. pasirašė A. K. vardu 2022 m. vasario 17 d. AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „K.“ interneto banko paslaugos teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė šį suklastotą dokumentą AB „Šiaulių bankas“. Tokiu būdu 2022 m. vasario 17 d. R. S., du tyrimo metu nenustatyti asmenys, UAB „K.“ neteisėtai įgijo ir laikė AB „Šiaulių bankas“ išduotą elektroninę mokėjimo priemonę, kodų generatorių Nr. (duomenys neskelbtini) bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

1.8.                      Vėliau, 2022 m. vasario 25 d., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „K.“ vardu, naudai ir interesais, nuotoliniu būdu prisijungė prie UAB „Paysera LT“ paskyros, atidarytos panaudojant netikrą A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su R. S. nuotrauka, pateikė UAB „Paysera LT“ elektroninį prašymą, į kurį įrašė žinomai melagingus duomenis, kad A. K. yra UAB „K.“ direktorius ir prašo paskirti jį UAB „K.“ vardu UAB „Paysera LT“ atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju, naudodamas elektroninės bankininkystės duomenis pasirašė šį prašymą, pateikė šį suklastotą dokumentą UAB „Paysera LT“ ir neteisėtai įgijo ir laikė svetimos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kodus, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti šioje sąskaitoje.

1.9.                      Vėliau, 2022 m. kovo 1 d., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami savo ir UAB „K.“ naudai bei siekdami apgaule įgyti svetimą turtą, kartu atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur R. S. melagingai prisistatė Mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,A. n. j.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau MB ,,A. n. j“), atstovui S. G. svetimu vardu A. K., pateikė jam netikrus dokumentus, A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su R. S. nuotrauka bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)  su R. S. nuotrauka, pagamino netikrą dokumentą ir panaudojo šį netikrą dokumentą: R. S. pasirašė A. K. vardu 2022 m. kovo 1 d. MB ,,Automobilių nuoma jums“ ir A. K. automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ir pateikė šį suklastotą dokumentą MB ,,A. n. j“. Iš karto po to, 2022 m. kovo 1 d. MB ,,A. n. j“ atstovui perdavus išnuomotą automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. S., tokiu būdu R. S. savo, dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų, UAB „K.“ naudai apgaule įgijo MB ,,A. n. j“ priklausantį 12 500 Eur vertės automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

1.10.                      Vėliau, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2023 m. kovo 2 d., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „K.“ vardu, naudai, interesais bei siekdami legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagamino netikrus dokumentus: du tyrimo metu nenustatyti asmenys surašė 2022 m. kovo 1 d. MB ,,A. n. j“ direktoriaus S. G. vardu įgaliojimą, į kurį įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. K. turi teisę veikti MB ,,A. n. j“ vardu, S. G. vardu pasirašė šį dokumentą ir perdavė šį suklastotą dokumentą R. S.; du tyrimo metu nenustatyti asmenys surašė 2022 m. kovo 2 d. automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį, į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2023 m. kovo 1 d. MB ,,A. n. j“ atstovas S. G. pardavė UAB „ K.“ atstovui A. K. automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė šį dokumentą S. G. vardu, o R. S. pasirašė šį dokumentą A. K. vardu.

1.11.                      Iš karto po to, 2022 m. kovo 2 d., apie 12.50 val., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami savo ir UAB „K.“ naudai bei siekdami legalizuoti nusikalstamu būdu įgytą automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu atvyko į VĮ „Regitra“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), kur R. S. melagingai prisistatė VĮ „Regitra“ atstovui UAB „K.“ direktoriumi A. K., pateikė jam netikrą A. K. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. PA1127534 su R. S. nuotrauka, netikrą 2022 m. kovo 1 d. MB ,,A. n. j.“ direktoriaus S. G. vardu surašytą įgaliojimą, netikrą 2022 m. kovo 2 d. MB ,,A. n. j“ ir UAB „K.“ sudarytą automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartį bei pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos netikrus dokumentus: R. S., veikdamas kaip UAB „K.“ atstovas, užpildė A. K. vardu transporto priemonės įgijimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2022 m. kovo 2 d. MB ,,Automobilių nuoma jums“ pardavė UAB „K.“ automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė šią deklaraciją A. K. vardu ir pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Regitra“; R. S., veikdamas kaip UAB „K.“ atstovas, užpildė A. K. vardu transporto priemonės perleidimo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2022 m. kovo 2 d. MB ,,Automobilių nuoma Jums“ pardavė UAB „K.“ automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė šią deklaraciją A. K. vardu ir pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Regitra“; R. S., veikdamas kaip UAB „K.“ atstovas, užpildė A. K. vardu prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo, į kurį įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „K.“, pasirašė šį prašymą A. K. vardu, pateikė šį suklastotą dokumentą VĮ „Regitra“. Iš karto po to R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami savo ir UAB „K.“ naudai, pasinaudodami savo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuprantančiu VĮ „Regitra“ atstovu E. K., legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą, įregistravo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „K.“ vardu bei pagamino netikrą dokumentą: R. S. prašymu ir pateiktų netikrų dokumentų pagrindu E. K. surašė 2022 m. kovo 2 d. automobilio registracijos liudijimą Nr. Y821127, į kurį įrašė melagingus duomenis apie tai, kad automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „K.“, bei išdavė šį suklastotą dokumentą R. S..

1.12.                      Vėliau, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 3 d., apie 10.30 val., iki 2022 m. kovo 8 d., 9.36 val., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami savo ir UAB „K.“ naudai bei siekdami apgaule įgyti T. N. turtą, 8000 Eur, susisiekė telefonu su T. N., melagingai prisistatė jam parduodamo automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku, pasiūlė parduoti automobilį už 8 000 Eur, o T. N. nesutikus su tokiu pasiūlymu, pasiūlė parduoti automobilį už 6 000 Eur ir susitarė 2022 m. kovo 8 d. atvaryti automobilį apžiūrai į (duomenys neskelbtini). Iš karto po to, 2022 m. kovo 8 d., vykdydamas dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymą ir siekdamas apgaule įgyti savo, dviejų tyrimo metu nenustatytų asmenų, UAB „K.“ naudai T. N. turtą, 6000 Eur, R. S. atvarė automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) miestą, tačiau nebaigė nusikalstamo sumanymo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes 2022 m. kovo 8 d., apie 10.20 val., jam automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojant susitikti su T. N., jo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini), sustabdė ir paėmė kaip pagrobtą turtą policijos pareigūnai. Tokiu būdu R. S., du tyrimo metu nenustatyti asmenys, UAB „K.“ veikdami organizuota grupe pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės MB ,,A. n. j.“ ir T. N. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 20 500 Eur.

1.13.                      Iš karto po to, 2022 m. kovo 8 d., apie 10.20 val., (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. S. pateikė policijos pareigūnams netikrus A. K. vardu išduotus asmens dokumentus, tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su R. S. nuotrauka bei vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) su R. S. nuotrauka, netikrą automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.14.                      Vėliau, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 8 d., 12.40 val., iki 2022 m. kovo 9 d., 13.43 val., (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės patalpose (duomenys neskelbtini), tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, R. S. melagingai prisistatė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnams, atliekantiems su juo procesinius veiksmus ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), A. K. vardu, nurodė žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnams įrašius šiuos duomenis į procesinius dokumentus tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus ir panaudojo šiuos netikrus dokumentus: R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 8 d. nutarimą sulaikyti A. K., jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 8 d. įtariamojo A. K. laikino sulaikymo protokolą, jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 8 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo A. K. protokolą, jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 8 d. teisių įtariamajam A. K. išaiškinimo protokolą, jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 9 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo A. K. protokolą, jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 9 d. teisių įtariamajam A. K. išaiškinimo protokolą, jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 9 d. pranešimą apie įtarimą A. K., jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 9 d. įtariamojo A. K. apklausos protokolą, jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 9 d. nutarimą paleisti į laisvę laikinai sulaikytą A. K., jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnui įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 9 d. nutarimą skirti kardomąsias priemones A. K., jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui; R. S. nurodė policijos pareigūnui žinomai melagingus savo asmens duomenis bei policijos pareigūnu įrašius šiuos duomenis į 2022 m. kovo 9 d. pažymą apie kardomosios priemonės dokumentų paėmimo paskyrimą A. K., jis pasirašė A. K. vardu šį dokumentą ir pateikė šį suklastotą dokumentą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūnui.

1.15.                      Be to, UAB „K.“ ir R. S., kuris veikdamas organizuota grupe su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojo neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones bei šių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų pažeisdamas šių įmonių informacinių sistemų apsaugos priemones, o būtent: 2021 m. iki gruodžio mėn. 19 d. R. S. susitarė su dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis bendrai daryti kelis nusikaltimus. Tuomet du tyrimo metu nenustatyti asmenys parengė nusikalstamų veikų darymo planą ir paskirstė užduotis. Du tyrimo metu nenustatyti asmenys įsipareigojo: įgyti svetimų asmenų asmens dokumentų duomenis, panaudoti šių dokumentų duomenis bei R. S. nuotrauką ir įgyti R. S. vardu netikrus asmens dokumentus, perduoti šiuos dokumentus R. S..

1.16.                      Vėliau, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. vasario 25 d., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami UAB „K.“ vardu, naudai ir interesais, faktiškai turėdami teisę netikrų asmens dokumentų pagrindu A. K. vardu prisistatančiu R. S. vardu priimti sprendimus UAB „K.“ vardu bei kontroliuoti šios įmonės veiklą, atstovaudami UAB „K.“ ir iš anksto žinodami, kad UAB „K.“ kartu su jais vykdys suplanuotas įvykdyti nusikalstamas veikas, panaudojo savo, dviejų nenustatytų asmenų, UAB „K.“ naudai neteisėtai įgytos elektronines mokėjimo priemonės, susijusios su UAB „Paysera LT“ atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kodus, melagingai pateikė UAB „Paysera LT“ save kaip A. K., neteisėtai prisijungė prie finansines paslaugas teikiančios UAB „Paysera LT“ informacinės sistemos, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas šios įmonės informacinė sistemos apsaugos priemones, bei inicijavo ir atliko pervedimo operacijas: 2022 m. sausio 5 d., 21.02 val., pervedė 340 Eur M. P. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 18 d., 17.31 val., pervedė 154 Eur A. K. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 22 d., 14.32 val., pervedė 230 Eur M. P. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 25 d., 11.32 val., pervedė 19,45 Eur A. K. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.17.                      Vėliau, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 18 d. iki 2022 m. balandžio 8 d., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami savo ir UAB „K.“ naudai, panaudojo neteisėtai įgytos elektroninės mokėjimo priemonės, susijusios su UAB „Paysera LT“ atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kodus, melagingai pateikė UAB „Paysera LT“ save kaip A. K., neteisėtai prisijungė prie finansines paslaugas teikiančios UAB „Paysera LT“ informacinės sistemos, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas šios įmonės informacinės sistemos apsaugos priemones, bei inicijavo ir atliko pervedimo operacijas: 2022 m. vasario 18 d., 17.33 val., pervedė 20,08 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. vasario 18 d., 17.47 val., pervedė 25 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. vasario 25 d., 11.32 val., pervedė 10 Eur A. K. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 21 d., 14.33 val., pervedė 70 Eur M. P. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 20 d., 13.22 val., pervedė 12,91 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. vasario 20 d., 13.18 val., pervedė 7,47 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. vasario 25 d., 11.44 val., pervedė 5 Eur į UAB „K.“ sąskaitą Nr.  (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 28 d., 22.07 val., pervedė 8,58 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. vasario 28 d., 21.22 val., pervedė 37,51 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. kovo 2 d., 18.17 val., pervedė 250 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. kovo 5 d., 17.56 val., pervedė 180 Eur MB ,,A. n. j.“ į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. kovo 7 d., 12.58 val., pervedė 10,51 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. kovo 8 d., 19.31 val., pervedė 15 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. kovo 8 d., 13.07 val., pervedė 300 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. kovo 28 d., 17.11 val., pervedė 50 Eur A. K. į sąskaitą Nr.  (duomenys neskelbtini); 2022 m. kovo 28 d., 17.11 val., pervedė 50 Eur A. K. į sąskaitą Nr.  (duomenys neskelbtini); 21.02 val., pervedė 50 Eur A. K. į sąskaitą Nr.  (duomenys neskelbtini); 2022 m. kovo 28 d., 22.25 val., pervedė 37,51 Eur į nenustatytą sąskaitą; 2022 m. balandžio 7 d., 17.54 val., pervedė 14,08 Eur į nenustatytą sąskaitą.

1.18.                      Vėliau, laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 4 d. iki 2022 m. balandžio 20 d., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami savo ir UAB „K.“ naudai, panaudojo neteisėtai įgytos elektroninės mokėjimo priemonės, susijusios su UAB „Paysera LT“ atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kodus, melagingai pateikė UAB „Paysera LT“ save kaip UAB „K.“ vadovą A. K., neteisėtai prisijungė vieną šimtą aštuonis kartus prie finansines paslaugas teikiančios UAB „Paysera LT“ informacinės sistemos, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas šios įmonės informacinės sistemos apsaugos priemones, bei inicijavo ir atliko pervedimo operacijas: 2022 m. vasario 28 d., 21.15 val., atliko 5 Eur pervedimą A. K. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 28 d., 21.24 val., atliko 32 ct pervedimą A. K. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

1.19.                      Vėliau, laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 17 d. iki 2022 m. kovo 8 d., R. S. ir du tyrimo metu nenustatyti asmenys, veikdami savo ir UAB „K.“ naudai, panaudojo neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę, kodų generatorių Nr. (duomenys neskelbtini), susijusį su AB „Šiaulių bankas“ atidaryta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bei šios naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, kodus, melagingai pateikė AB „Šiaulių bankas“ save kaip UAB „K.“ vadovą A. K., neteisėtai prisijungė tris kartus prie finansines paslaugas teikiančios UAB „Paysera LT“ informacinės sistemos, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas šios įmonės informacinės sistemos apsaugos priemones, bei inicijavo ir atliko pervedimo operaciją: 2022 m. vasario 17 d. atliko 23 Eur pervedimą AB „Šiaulių bankas“.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

2.       Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. K. apeliaciniame skunde prašo 1) Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti R. S. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad jis nusikalstamas veikas, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe; 2) panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. S. paskirtų baudos bausmių ir galutinės bausmės vykdymo. R. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskirti 5 metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį paskirti 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti galutinę 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką R. S. įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo sulaikymo 2023 m. vasario 27 d. pagal Europos arešto orderį Vokietijoje iki 2024 m. sausio 17 d. (321 laisvės atėmimo dieną). Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

3.       Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. S. kaltu, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau už nusikalstamas veikas parinko netinkamą bausmės rūšį, nepripažino jo dalyvavimo organizuota grupe atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be pagrindo taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą ir todėl neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę.

4.       Anot apelianto, apygardos teismas už padarytas nusikalstamas veikas R. S. baudos bausmes paskyrė nepagrįstai, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Įvertinus tai, jog R. S. padarė 6 nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, trys apysunkių ir dvi sunkių nusikaltimų kategorijoms, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, veikas padarė veikdamas organizuota grupe, yra nedirbantis, teismo parinktos sankcijose numatytos baudos bausmės neįgyvendins bausmės paskirties, numatytos BK 41 straipsnyje. Teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes parinkdamas bausmės rūšį tinkamai neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, stadiją, bendrininkavimo formą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat, vertindamas R. S. asmenybę, ne tik nevertino jo realių finansinių galimybių sumokėti paskirtą 558 MGL (27 900 Eur) dydžio baudą (yra 56 metų amžiaus, nedirbantis, nėra Lietuvos Respublikos pilietis), tačiau ir to, jog anksčiau jis jau buvo teistas užsienio valstybėje dėl pinigų plovimo.

5.       Apelianto manymu, apygardos teismas nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė organizuota grupė. R. S. buvo kaltinamas ir nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. kaltinime padarius nusikalstamas veikas jam buvo inkriminuotas dalyvavimas organizuota grupe. Kasacinio teismo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 22 d. teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, jog konstatavus organizuotos grupės buvimą, jos padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK straipsnio dalį, kuri numato organizuotą grupę kaip kvalifikuojantį požymį. Jeigu taikomas BK specialiosios dalies straipsnis tokio kvalifikuojančio požymio neturi, organizuotos grupės padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos be nuorodos į BK 24 straipsnį, nepriklausomai nuo organizuotos grupės dalyvių vaidmens darant šias veikas. Organizuotos ar bendrininkų grupės veikos pripažįstamos padarytomis sunkinančiomis aplinkybėmis, tai numatyta naujojo BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte.

6.       BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, jog skirdamas bausmę, teismas, be kitų aplinkybių, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Todėl, šiuo atveju, apygardos teismui nepripažinus (nenustačius) veikų padarymo dalyvaujant organizuota grupe R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kartu tokios R. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės nebuvo įvertintos skiriant R. S. už nusikalstamas veikas bausmes bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir skiriant švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę.

7.       Pasak apelianto, apygardos teismas nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką R. S. paskyrė baudą. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-179-719/2022 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš šių aplinkybių (pavyzdžiui, kaltininko asmenybei, socialinei aplinkai ir pan.) neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė. Ir tik tada, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 1, 3 dalys). BK 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams. Todėl sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas organizuotos grupės nariams, turi būti nustatytos išimtinės tiek asmenybės, tiek nusikaltimų pavojingumą mažinančios aplinkybės, kurios leistų daryti išvadą, jog sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokuroro manymu, tokių aplinkybių šiuo atveju nenustatyta. Kaip jau minėta, R. S. padarė 6 nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, trys apysunkių ir dvi sunkių nusikaltimų kategorijoms, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, veikas padarė veikdamas organizuota grupe, nors ir pripažino savo kaltę, tačiau bandė menkinti savo vaidmenį, nenurodė kitų organizuotos grupės narių, planavo įvykdyti kitas analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau nusikalstama veikla buvo užkardyta policijos pareigūnų, yra nedirbantis, anksčiau buvo teistas užsienio valstybėje už pinigų plovimą, šio baudžiamojo proceso metu buvo suimtas net 321 dieną, kas parodo, jog tiek parenkant ir skiriant, tiek ir pratęsiant kardomąją priemonę, R. S. padaryti nusikaltimai ir jo asmenybė teismų buvo įvertinti kaip itin pavojingi. Todėl įvertinus R. S. asmenybę, t. y. jo asmeninės savybės nėra išskirtinės ir nerodo mažesnio jo asmenybės pavojingumo BK 54 straipsnio 3 dalies prasme, taip pat jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, darytina išvada, jog apygardos teismas nepagrįstai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė švelnesnę negu įstatymo nustatyta bausmę.

8.       Paskyrus bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925), 25 straipsnio 3 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje; 25 straipsnio 3 dalyje ir 216 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, jos buvo subendrintos apėmimo būdu. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodoma, jog bausmės yra bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bausmių bendrinimo pagrindas yra nurodytas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas.

9.       Aprašomojoje nuosprendžio dalyje apygardos teismas nurodė, jog R. S., veikdamas organizuota grupe su dviem nenustatytais asmenimis, pasinaudodamas UAB „K.“ ir A. K. duomenimis, klastodamas dokumentus, ruošdamasis ir vykdydamas sukčiavimo nusikalstamą veiką, idealiąja sutaptimi atitinkamose nusikalstamų veikų dalyse įgyvendina kartu ir kitų nusikalstamų veikų, numatytų BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, sudėčių elementus. Toliau apygardos teismas nurodė, jog R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos kaip tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį ir padarytos organizuota grupe su dviem nenustatytais asmenimis pagal BK 25 straipsnio 3 dalį.

10.       BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius. R. S. padarė 6 nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių (BK 198¹ straipsnio 1 dalyje), trys apysunkių (BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje) ir dvi sunkių (BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-1925) ir 216 straipsnio 1 dalyje) nusikaltimų kategorijoms. Paprastai teismų praktikoje pripažįstama, kad pavojingumu labai skiriasi skirtingos nusikalstamų veikų rūšys, t. y. nusikaltimai nuo baudžiamųjų nusižengimų, o nusikaltimai vieni nuo kitų labai skiriasi pagal pavojingumą, jeigu jie priskiriami ne tai pačiai ir ne gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas. Konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdis ir laipsnis gali lemti, kad nusikaltimai, priskiriami skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, labai nesiskiria pagal pavojingumą tačiau šiuo atveju jokių motyvų apie tokį panašų pavojingumą apygardos teismas savo sprendimuose neišdėstė.

11.       BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl idealios bei realios nusikalstamų veikų sutapčių, nurodant, kad baudžiamajame įstatyme neatskleistos idealios ir realios sutapties sąvokos ir kad šis klausimas yra teorijos ir įstatymo aiškinimo dalykas. Pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis suprantama kaip atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, nurodytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, nustatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, Nr. 2K-267/2010, Nr. 2K-16/2014, Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys).

12.       R. S. nenustatytų asmenų siūlymu sutiko A. K. vardu tapti bendrovės Lietuvoje vadovu, jiems perdavė savo nuotraukas. Minėtų asmenų nurodymu, pasinaudodamas suklastotais A. K. dokumentais, veikė UAB „K.“ vardu, A. K. ir UAB „K.“ vardu atidarė sąskaitas finansinėse įstaigose, perduodamas prisijungimo prie sąskaitų duomenis nenustatytiems asmenims. Šių asmenų nurodymu A. K. vardu jis išsinuomojo automobilį „Volkswagen Golf iš MB „A. n. j.“, turint tikslą jį pasisavinti. Iš šių asmenų gavęs suklastotus dokumentus, VĮ „Regitra“ užregistravo minėtą automobilį UAB „K.“ vardu, jų nurodymu vyko šį automobilį parduoti T. N.. Policijos pareigūnams sulaikius jį ir pagrobtą automobilį, slėpė savo tapatybę ir prisistatė A. K. vardu, pateikė suklastotus asmens dokumentus. Po sulaikymo visus procesinius dokumentus taip pat pasirašė A. K. vardu.

13.       Nagrinėjamu atveju asmenų, veikusių organizuota grupe, nusikalstamas sumanymas ir tikslas buvo didelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule, tačiau įgyvendinant šį sumanymą buvo padarytos kelios savarankiškos nusikalstamos veikos – klastojami dokumentai, neteisėtai įgyjamos, laikomos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės, neteisėtai inicijuojamos ir atliekamos finansinės operacijos, neteisėtai prisijungiama prie informacinės sistemos, pasinaudojant suklastotais dokumentais sudaromos sutartys siekiant apgaule įgyti svetimą turtą. Tam tikri nusikalstamų veikų epizodai turi visus nusikalstamos veikos požymius ir atskirai būtų vertinami kaip baigtinės nusikalstamos veikos, tuo metu atliekant nusikalstamus veiksmus kitos nusikalstamos veikos nėra daromos. Pvz., suklastoti dokumentai – vairuotojo pažymėjimas ir kiti pateikiami policijos pareigūnams (tokia veika niekaip nesusijusi su kitomis asmeniui inkriminuotomis veikomis) ir kt. Taigi, nusikalstami veiksmai padaryti skirtingu laiku bei aplinkybėmis, todėl byloje nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį nesudaro idealios nusikaltimų sutapties su veikomis, kvalifikuotomis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-569/2014, Nr. 2K-183/2010), kaip ir veikos pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, BK 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį su kitomis veikomis nėra padalytos idealia nusikaltimų sutaptimi, todėl R. S. paskirtos atitinkamos bausmės turėjo būti bendrinamos ne apėmimo, o dalinio sudėjimo būdu.

14.       Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. S. gynėjas ir nuteistosios UAB „K.“ atstovas – apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15.       Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, prokuroro apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, taip pat paisydama BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyto draudimo bloginti nuteistojo padėtį daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde, sprendžia, kad Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pripažįstant nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nustatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje – BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Kitoje dalyje, t. y. dėl, pasak prokuroro skundo, nepagrįsto BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, netinkamo bausmių bendrinimo ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės, prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmetami.

Dėl nuteistojo R. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte

16.       Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pripažinti R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas organizuota grupe, argumentuodamas tuo, kad apygardos teismas, pripažinęs, jog nuteistasis R. S. yra padaręs minėtas inkriminuojamas veikas, veikdamas organizuota grupe, nepagrįstai nuosprendyje nurodė, kad R. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto argumentu.  

17.       Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, už tai, kad veikdamas organizuota grupe su UAB „K.“ ir dviem tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įgijo, laikė ir panaudojo netikrus asmens dokumentus, pagamino, laikė ir panaudojo netikrus dokumentus, taip padarydamas didelę žalą, neteisėtai įgijo ir laikė elektronines mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti ir atlikti, panaudojo neteisėtai įgytas elektronines mokėjimo priemones bei šių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, neteisėtai prisijungė prie finansines paslaugas teikiančių įmonių informacinių sistemų, pažeisdamas šių įmonių informacinių sistemų apsaugos priemones, pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą bei legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog R. S. šiuos jam inkriminuotus nusikaltimus padarė veikdamas organizuota grupe. Kai nusikalstamą veiką padaro organizuota grupė, tai laikoma atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, nustatęs, kad nusikalstamą veiką padarė organizuota grupė, privalo šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę taikyti visiems grupės nariams. Užtenka vien aktyvaus dalyvavimo organizuotoje grupėje, nesvarbu, kokio pobūdžio veiksmus kaltininkas atliko, kad jam būtų pripažįstama atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pažymėtina, jog organizuota grupė kartu yra ir BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos kvalifikuojantis požymis. BK 60 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Taigi, jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra kaltininkui inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymis ar padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis ir teismas tokia aplinkybe rėmėsi kvalifikuodamas veiką, ji nebegali būti pripažinta kaltininko atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kaip matyti iš ginčijamo nuosprendžio, apygardos teismas, pripažindamas R. S. kaltu be nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir dėl kitų jam inkriminuotų veikų (BK 25 straipsnio 3 dalis, 198¹ straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis, 214 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis, 216 straipsnio 1 dalis, BK 25 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 3 dalis), kuriuose būtinasis požymis – organizuota grupė nėra nustatytas, t. y. aptariami nusikaltimai gali būti padaromi ir neveikiant organizuota grupe, nepaisant to, kad nuteistasis pasikėsino apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, veikdamas organizuota grupe, bei parinkdamas R. S. bausmę, šios aplinkybės nepripažino atsakomybę sunkinančia. Teisėjų kolegijos vertinimu tokiu būdu pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą – nepripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, padarymo organizuota grupe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl apygardos nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl R. S. paskirtų bausmių

18.       Apeliaciniame skunde nurodyta, jog teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes, parinkdamas bausmės rūšį, tinkamai neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, stadiją, bendrininkavimo formą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat, vertindamas R. S. asmenybę, ne tik nevertino jo realių finansinių galimybių sumokėti paskirtą 558 MGL (27 900 Eur) dydžio baudą (yra 56 metų amžiaus, nedirbantis, nėra Lietuvos Respublikos pilietis), tačiau ir to, jog anksčiau jis jau buvo teistas užsienio valstybėje dėl pinigų plovimo.

19.       Sutiktina su apeliantu, kad nusikalstama veika, padaryta kelių tarpusavyje susitarusių asmenų, yra labiau pavojinga nei veika, padaryta vieno asmens, ir tokiu būdu įstatymo leidėjas griežtina atsakomybę tiems asmenims, kurie veikia kartu darant nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu dėl nuteistajam R. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, nes kitos rūšies bausmės paskyrimu nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. 

20.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia (be kita ko) reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui.

21.       Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. 

22.       BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), numatyta nusikalstama veika laikoma sunkiu nusikaltimu, už kurio padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų; BK 198¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika laikoma nesunkiu nesikaltimu, už kurio padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų; BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkiams nusikaltimams, už kurių padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; BK 216 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkiems nusikaltimams, už kurio padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų; 300 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, už kurio padarymą baudžiama tik laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamos veikos padarymą turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas. Kai įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje yra nustatyta laisvės atėmimo bausmė ir kitos alternatyvios bausmės, pirmiausiai turi būti svarstoma galimybė skirti kitos rūšies bausmę nei laisvės atėmimą. Tik nustačius, kad kitos rūšies bausmės paskyrimas neleis pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, turėtų būti skiriama griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas.

23.       Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. S. padarė 6 nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių, trys apysunkių ir dvi sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 4 ir 5 dalys), jis veikė tiesiogine tyčia, viena nusikalstama veika (BK 182 straipsnio 3 dalis) nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kiti nusikaltimai padaryti turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą – tiek MB „Automobilių nuoma jums“ (12 500 Eur vertės automobilį), tiek T. N. 8 000 Eur, tačiau realiai materialinė žala nepadaryta, nes automobilis grąžintas teisėtam jo savininkui, o T. N. nenusipirko apgaulės būdu pasisavinto automobilio, dėl ko šioje byloje nebuvo pareikšti civiliniai ieškiniai, nusikaltimai nėra smurtiniai R. S. vaidmuo organizuotoje grupėje buvo antraeilis, jis nebuvo organizatoriumi – nenustatytų asmenų siūlymu sutiko kito asmens vardu tapti bendrovės Lietuvoje vadovu, vykdė kitų bendrininkų nurodymus – jiems perdavė savo nuotraukas, pasinaudodamas suklastotais dokumentais, veikė UAB „K.“ vardu, atidarė sąskaitas finansinėse įstaigose, perdavė prisijungimo prie sąskaitų duomenis nenustatytiems asmenims, svetimu vardu išsinuomojo automobilį, turint tikslą jį pasisavinti, iš šių asmenų gavęs suklastotus dokumentus, VĮ „Regitra“ užregistravo minėtą automobilį UAB „K.“ vardu, vyko parduoti šį automobilį. Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą, jį charakterizuojančias aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad byloje yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jog dalį nusikalstamų veikų padarė organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, R. S. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas ir kitos pirmiau aptartos aplinkybės, kartu atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę (Lietuvoje neteistas, administracine tvarka nebaustas), amžių (56 metai), taip pat jo potencialų pavojingumą visuomenei, rodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus švelniausią įstatymo, numatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Tokia pirmosios instancijos teismo paskirta bausmės rūšis laikytina adekvati (proporcinga) V. S. padarytoms nusikalstamoms veikoms bei jo asmenybės pavojingumui ir atitinka bendrąsias bausmių skyrimo taisykles. Šios išvados nepaneigia apeliacinio skundo argumentai, kad ginčijamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nedirbo, yra vyresnio amžiaus. Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuroras nenurodė argumentų, kurie paneigtų nuteistojo galimybes, būnant laisvėje įsidarbinti ir gauti legalias pajamas. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų, trukdančių jam įsidarbinti, neturi. Be to, pagal galiojančią teisę laisvės atėmimas negali būti laikomas pakaitalu potencialiai neįvykdytinai baudos bausmei: skirtingos rūšies ar dydžio bausmės yra skiriamos pagal veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę, todėl jos viena kitos neatstoja. Tai, kad R. S. praeityje buvo teistas užsienio valstybėje už pinigų plovimą, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, savaime nelemia, dėl kurios baudos paskyrimas, būtų laikytinas, neteisingu. Šiuo atveju nėra pagrindo R. S. paskirti prokuroro prašomų griežtesnių BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje sankcijose numatytų alternatyvių baudai bausmių, kadangi teisėjų kolegijos vertinimu, tokios bausmės savo rūšimi būtų aiškiai neproporcingos ir būtų pažeistas teisingumo principas.

25.       Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, netinkamai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir jam paskyrė baudą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-377-489/2018, Nr. 2K-103-303/2022 ir kt.). Nors BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje baudos bausmė nenumatyta, tačiau, nagrinėjamu atveju, aukščiau paminėtos aplinkybės dėl bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, skyrimo R. S. sudaro pagrindą spręsti, jog BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, išeinanti iš BK 41 straipsnyje keliamų bausmės tikslų, nes yra aiškiai neproporcinga, neatitinka nuteistojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką skyrė švelnesnę bausmę – baudą, negu šio straipsnio sankcijose už padarytą nusikalstamą veiką numatyta bausmė.

26.       Apibendrindama pateiktus duomenis ir argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas R. S. bausmes parinko tinkamai. Jos atitinka byloje nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumai, bausmės paskirčiai, yra proporcingos ir teisingos, neprieštarauja teisingumo principui.

Dėl bausmių bendrinimo

27.       Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su paskirtų bausmių bendrinimo būdu. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodoma, jog bausmės yra bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje bausmių bendrinimo pagrindas yra nurodytas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, taip pat prašo R. S. paskirtas bausmes subendrinti ne bausmių apėmimo būdu, o iš dalies jas sudedant.

28.       Nėra pagrindo sutikti su prokuroro skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, R. S. veikas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 25 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį vertindamas kaip padarytas idealiosios sutapties sąlygomis ir taikydamas bausmių apėmimo bendrinimo būdą.

29.       Realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra pripažįstama tais atvejais, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nustatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-43/2014, Nr. 2K-138-976/2015, Nr. 2K-144-489/2015, Nr. 2K-238-699/2017). Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu metu padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Teismų praktikoje taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti ir tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-345-507/2015, Nr. 2K-83-942/2018). Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą atlikti tam tikrą neteisėtą veiksmą, jį gali padaryti prieš tai padarydamas kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, kvalifikuotinus kaip atskira nusikalstama veika. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinėje praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, Nr. 2K-516/2005, Nr. 2K-437/2006, Nr. 2K-477/2008, Nr. 2K-355/2009).

30.       Atsakant į prokuroro skundo argumentus dėl R. S. inkriminuotų veikų padarymo realiąja, o ne idealiąja sutaptimi, teisėjų kolegija pastebi, kad prokuroras kaltinime nurodytus R. S. veiksmus – jog jam veikiant organizuotoje grupėje, turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, buvo surastas nuomojamas lengvasis automobilis ir panaudoti asmens tapatybę patvirtinantys ir įgytos, fiktyvios, įmonės vardu pagaminti bei nuosavybės teisę į lengvąjį automobilį neva patvirtinantys netikri dokumentai, kurių pagrindu išnuomotas lengvasis automobilis buvo užregistruotas VĮ „Regitra“ fiktyviai įkurtos įmonės vardu, įregistravus apgaule įgytą svetimą automobilį kaip fiktyvios įmonės nuosavybę, toliau, turint tikslą vėl apgaule įgyti svetimą turtą (pinigus), už tariamai įmonės parduodamą tokį automobilį, kurių, kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykdyti nepavyko dėl nuo R. S. valios nepriklausančių aplinkybių, nes tuo metu, kai pastarasis vyko parduoti šį automobilį, jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, traktuoja kaip vieną nusikalstamą veiką – pasikėsinimą sukčiauti. Taigi kaltinimas neatskyrė atskirų epizodų, kurie leistų spręsti apie kelias atskiras nusikalstamas veikas – automobilio įgijimą apgaulę, kaip baigtą daryti sukčiavimą, ir bandymą įgyti T. N. pinigus apgaule, kaip pasikėsinimą sukčiauti. Teisėjų kolegija, nesant prokuroro prašymo sunkinti nuteistojo R. S. teisinę padėti daugiau, nei to prašoma prokuroro skunde, neturi teisinio pagrindo kvalifikuoti jo veikas kaip du atskirus nusikaltimus, priešingu atveju – nuteistojo teisinė padėtis taptų sunkesnė, nei ta, kuri nustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, todėl šios klaidos ištaisyti negali (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

31.       Kaip yra nustatyta, nuteistajam R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 25 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, buvo apjungtos vieno sumanymo – apgaule, veikiant su kitais organizuotos grupės nariais, užvaldžius svetimą turtą bei nedelsiant užregistravus jį VĮ „Regitra“, t. y. legalizavus šį nusikalstamu būdu įgytą automobilį, iškarto parduoti jį ir gauti pinigus. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad tuo tikslu nuteistasis, veikdamas su kitais grupės nariais, suklastojo asmens tapatybės kortelę ir vairuotojo pažymėjimą, šiuos dokumentus panaudojo įgyjant įmonę, atidarant įmonės vardu sąskaitas, įgyjant, laikant ir panaudojant elektronines mokėjimo priemones bei naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, išsinuomojant automobilį bei jį, panaudojus kitus suklastotus dokumentus, užregistruojant VĮ „Regitra“, t. y. padarė šešias baigtines tyčines nusikalstamas veikas – du sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), 216 straipsnio 1 dalis), tris apysunkius nusikaltimus (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 3 dalis) ir vieną nesunkų nusikaltimą (BK 198¹ straipsnio 1 dalis). Taigi, sumanymas buvo vienas, dėl kurio buvo atlikta eilė veiksmų, kurie buvo intensyvūs, laikotarpyje nuo konkrečiai nenustatytos dienos, bet ne anksčiau kaip 2021 m. gruodžio 19 d., iki 2022 m. kovo 3 d.

32.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo R. S. ir bendrininkų nusikalstamų veikų laikotarpis laikytinas pakankamai trumpu sprendžiant sutapties klausimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tokiu atveju veikų, padarytų idealiąja sutaptimi, vertinimas yra teisingas, atitinka teismų praktikos išaiškinimus dėl sutapties požymių ir baudžiamasis įstatymas, priešingai nei teigiama prokuroro apeliaciniame skunde, bendrinant bausmes byloje pritaikytas tinkamai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ginčijamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas bausmių bendrinimo būdas (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) laikytinas akivaizdžia rašybos klaida, nes nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytas aptartas teisingas bausmių bendrinimo būdas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33.       Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. lapkričio 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis (175.00 Eur) teikiant antrinę teisinę pagalbą R. S. ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.

34.       Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016 ir kt.). 

35.       Nagrinėjamu atveju nuteistajam gynėjas paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies – pripažinta nuteistojo atsakomybę sukinanti aplinkybė, kiti prokuroro prašymai (skirti R. S. griežtesnes bausmes ir jas bendrinti iš dalies sudedant, taip skiriant griežtesnę galutinę subendrintą bausmę nei buvo paskirta ginčijamu nuosprendžiu) atmesti. Atsižvelgus į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas. 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 

n u s p r e n d ė :

Šiaulių apygardos teismo 2024 m. sausio 17 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti R. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas 25 straipsnio 3 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalyje, padarė organizuota grupe.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti. 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme netenkinti.

Teisėjai                                                                                                          Jūratė Jakubonienė

                                                  Justas Namavičius

                                                                                                                      Vitalija Norkūnaitė