Administracinė byla Nr. eA-2035-556/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04973-2024-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.1; 9.2; 9.3

(N)

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė A. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas)
2024 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. 24S200426 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2.       Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1.       Sprendimu atsakovas nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos į kilmės valstybę
per 14 dienų nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos; neuždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvą; įspėti pareiškėją, kad per nustatytą laiką jai neišvykus iš Lietuvos, bus priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš šalies.

2.2.       Atsakovas Sprendime pripažino, kad pareiškėja galėjo (duomenys neskelbtini), tačiau tyrimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie (duomenys neskelbtini), kurie jos kilmės valstybėje sistemiškai susiduria su (duomenys neskelbtini).

2.3.       Atsakovo teisinis vertinimas prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Tai, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nėra lemiamas kriterijus, kuriuo remiantis galima būtų konstatuoti, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą dėl jos politinių pažiūrų, nėra visiškai pagrįsta, nes rizikos vertinimas turi būti nukreiptas į ateitį, o ne būti koncentruotas į tai, ar pareiškėja praeityje patyrė persekiojimą (buvo sulaikyta). Šioje byloje lemiama aplinkybė dėl prieglobsčio pareiškėjai suteikimo yra ne tai, kodėl pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini), o tai, kad sprendime atsakovas nustatė esamą faktą – pareiškėja (duomenys neskelbtini). Žinoma kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Vien šios dvi aplinkybės, kurios yra nustatyti faktai byloje, lemia pareiškėjos pagrįstą baimę patirti persekiojimą ir atsakovo pareigą pareiškėjai suteikti prieglobstį.

2.4.       Pareiškėja Migracijos departamentui aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė savo itin priešišką poziciją dėl (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini). Šioje byloje rizikos vertinimas turėjo būti koncentruotas ne į tai, ar pareiškėja tikrai praeityje patyrė persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini), o į tai, ar ji, grįžusi į (duomenys neskelbtini), galės šiuos įsitikinimus išreikšti nepatirdama režimo persekiojimo.

2.5.        Migracijos departamentas pripažįsta, kad pareiškėja galėjo dalyvauti (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas turėjo įvertinti, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini). Sprendimo nurodytos aplinkybės ir pareiškėjos pasakojimas rodo, kad pareiškėja turi (duomenys neskelbtini), todėl Migracijos departamentas turėjo pareigą įvertinti ar pareiškėja šiuos įsitikinimus galėtų laisvai išreikšti (duomenys neskelbtini).

2.6.       Dėl įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), vertinimo manytina, kad atsakovo taikomas įrodinėjimo standartas pagrįstai baimei patirti persekiojimą įrodyti iš esmės reikalauja, kad (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, suprantama, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini). Atsargumo priemonių naudojimas (duomenys neskelbtini)siekiant neatskleisti tapatybės teisėsaugai neturėtų būti kliūtis gauti prieglobstį, ypač įvertinus tai, kad pareiškėja pateikė bendrai nuoseklų ir įrodymais pagrįstą pasakojimą.

2.7.       Atsakovas netyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjos veikla socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“, administruojamais kanalais (paskyromis), skelbiama informacija, tik apsiribojo vien deklaratyviais teiginiais, jog pareiškėja nepateikė įrodymų dėl ((duomenys neskelbtini).

2.8.       Pareiškėjos aiškiai išreikšti (duomenys neskelbtini), dalyvavimas (duomenys neskelbtini), sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėja turi (duomenys neskelbtini) arba šie jai gali būti priskirti persekiotojo. Jeigu pareiškėja būtų grąžinta į (duomenys neskelbtini) ir toliau (duomenys neskelbtini), vadovaujantis kilmės valstybės informacija, „(duomenys neskelbtini)“ kanalų naudotojai ir administratoriai gali būti nuteisti už dalyvavimą ekstremistinėje veikloje. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta. Pareiškėja prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė iš karto atvykusi iš kilmės šalies. Nors atsakovas nurodė, kad pareiškėja neįrodė, nepagrindė, kad jai yra kilusi reali persekiojimo (duomenys neskelbtini)grėsmė, pabrėžia, kad EŽTT praktikoje išvystyta, kad prieglobsčio prašytojui nėra keliamas reikalavimas pateikti neginčytinus persekiojimo įrodymus, o į kilmės valstybės informaciją bei pateiktus šaltinius privaloma atsižvelgti vertinant persekiojimo baimę, ypatingai atsižvelgiant, jeigu prieglobsčio prašytojas priklauso sistemingai persekiojamai ir pažeidžiamai grupei.

2.9.       Pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini).

2.10.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad institucijos, vertindamos, ar prašytojo baimė patirti persekiojimą yra visiškai pagrįsta, turi įvertinti ar nustatytų aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į jo asmeninę situaciją, prašytojas gali pagrįstai baimintis , kad jo atžvilgiu realiai bus imtasi persekiojimo veiksmų. Taip pat Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra nurodęs, kad pagrįsta persekiojimo grėsmės tikimybė turi būti nustatoma, jei ji yra daugiau nei tik hipotetinė, teorinė, menka ar neapibrėžta. Taigi, pakanka nustatyti bent menkiausią tikimybę, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl jos galimo persekiojimo jo kilmės valstybėje yra pagrįstos, tokiu atveju laikoma, kad ji persekiojimo grėsmę įrodė.

2.11.       Vien tai, kad atsakovas pripažino pareiškėjos dalyvavimą (duomenys neskelbtini), jau savaime laikoma pakankamu įrodyti galimą jos persekiojimo grėsmę (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra pateikusi Migracijos departamentui eilę įrodymų, kad ji buvo sulaikyta, taip pat pateikė nuotraukų, kuriose galima matyti, kad (duomenys neskelbtini), vedė (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės, vertinamos kartu, turėjo būti pakankamos konstatuoti, kad pareiškėja pagrįstai bijo būti persekiojama; pareiškėjos pasakojimas buvo nuoseklus ir neprieštaringas.

2.12.       Atsakovas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Eiliniai piliečiai, kokia yra ir pareiškėja, dėl savo pažiūrų gali patirti persekiojimą kilmės valstybėje. Kilmės valstybės informacija patvirtina, jog bet koks asmuo, (duomenys neskelbtini).

2.13.       Atsižvelgiant į teismų praktiką vertinant aplinkybę, ar asmuo pagrįstai bijo būti persekiojimas dėl (duomenys neskelbtini) įsitikinimų, pripažintina, kad pareiškėjos pateikti duomenys, duoti paaiškinimai patvirtina, kad ji atliko aktyvius veiksmus, reikšdama savo (duomenys neskelbtini) ir kad ji buvo patekusi į teisėsaugos institucijų akiratį. Be to, vadovaujantis ESTT naujausia praktika, vien tokių pažiūrų turėjimas, nesant jų reiškimo ar persekiojimo taikymo asmeniui, jau būtų pakankamas. Atsakovas iš esmės taiko netinkamą testą – ar kilmės šalies valdžios institucijos atkreips į pareiškėją dėmesį ar ne, sužinos apie jos pažiūras ar ne. Tinkamas testas pabėgėlių teisės prasme šiuo atveju būtų: ar pareiškėjai būtų pavojus, jei kilmės šalis žinotų pareiškėjos politines pažiūras (jei grįžusi į kilmės šalį aktyviai reikštų savo politines pažiūras).

2.14.       EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendime byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą byloje (pareiškimo Nr. 55978/20) pažymėjo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų asmens išsiuntimas. Pareiškėjos atveju atsakovas individualių, su pareiškėja susijusių aplinkybių neįvertino, todėl skundžiamas sprendimas nėra išsamus, teisėtas bei pagrįstas. Atsakovas nerinko informacijos apie asmenų, (duomenys neskelbtini) pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Sprendime neįvertinta pagrindinė pareiškėjos baimės grįžti į kilmės valstybę priežastis – tikimybė būti (duomenys neskelbtini).

2.15.       Atsakovas, neįvertinęs minėtų aplinkybių, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, pažeidė Lietuvos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintus principus ir 10 straipsnio nuostatas. Netinkamai nustatyta įrodinėjimo našta ir lygis lėmė reikšmingų pareiškėjai faktų nepripažinimą, kurių pripažinimas būtų lėmęs prieglobsčio suteikimą. Netinkamai įvertinta persekiojimo grėsmė lėmė, kad buvo atmesti pripažinti faktai kaip nepakankami, nors tinkamai atlikus vertinimą prieglobsčio suteikimui pilnai užtektų net ir tų faktų, kurie buvo nustatyti.

3.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.       Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1.       Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pagrįstų prielaidų visuma, vertinant jas surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, suponuoja išvadą, jog rizika pareiškėjai nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe, todėl jos deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytoja neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis surinkta informacija, pareiškėjos kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl ji taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.  

4.2.       Nors pareiškėja (duomenys neskelbtini), vis dėl to pareiškėjos (duomenys neskelbtini), jog pagal byloje surinktus duomenis būtų galima pripažinti jai kylančios baimės būti persekiojamai dėl šios veiklos visišką pagrįstumą. Migracijos departamentas gavo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos raštą, kuriame nurodyta, kad neturi duomenų apie (duomenys neskelbtini), tyrimo metu pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu informacijos apie jos (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta.

4.3.       Be to, pareiškėjai siekiant įrodyti, jog šiuo atveju jai grėsmė kyla dėl to, jog su atitinkamu persekiojimu yra susidūrę kiti panašaus profilio asmenys, pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, t. y. persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Pareiškėjos skunde nurodoma informacija apie (duomenys neskelbtini) nėra pakankamas pagrindas nuspręsti apie pareiškėjai kylančios baimės būti persekiojamai visišką pagrįstumą, byloje nesant pakankamai duomenų apie individualią pareiškėjos kaip (duomenys neskelbtini).

4.4.       Atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus (žr. 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1588-556/2024). Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos pasakojimas apie administruojamus (duomenys neskelbtini) kanalus ir (duomenys neskelbtini) bei dėl to jai kylančią individualizuotą persekiojimo riziką, nėra pagrįstas ir savaime pagrindžiantis tarptautinės apsaugos poreikį. Nustatytų aplinkybių kontekste pareiškėjos ryšys su minėta veikla nėra nustatytas ir viešas ar kilmės valstybės teisėsaugos institucijoms žinomas.

4.5.       ESTT jurisprudencija aiškinant 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES, Kvalifikavimo direktyva) nepaneigia tyrimo metu nustatytų aplinkybių, kad duomenų apie pareiškėjos atžvilgiu taikytiną persekiojimą dėl (duomenys neskelbtini)viešai prieinamuose šaltiniuose nerasta, o tokių įrodymų nepateikė ir pati pareiškėja. Todėl laikytina, kad jos pasakojimas apie galimą persekiojimą dėl jo deklaruojamų politinių įsitikinimų grįžimo į kilmės valstybę atveju yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio. Atsakovas neginčijo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) ir jos pasakojimo apie „(duomenys neskelbtini)“ kanalų administravimą, tačiau atsižvelgiant į visas aplinkybes ((duomenys neskelbtini)), Migracijos departamento vertinimu rizika pareiškėjai dėl jos veiklos nukentėti ateityje yra išskirtinai hipotetinė, grindžiama ypatingai neapibrėžta tikimybe.

4.6.       Tarptautinė apsauga (prieglobstis ar papildoma apsauga) asmeniui suteikiama nuo jam gresiančių veiksmų, o ne nuo tų, kuriuos jis jau yra patyręs, kadangi neįmanoma apsaugoti žmogaus nuo to, kas jau įvyko, t. y. prieglobsčio paskirtis yra būtent apsaugoti nuo ateityje gresiančių veiksmų, o ne „kompensuoti“ už tai, ko jau negalima pakeisti. Siekiant įvertinti galimo persekiojimo grėsmę, nagrinėjant prieglobsčio prašymus atliekamas perspektyvinis gresiančio persekiojimo įvertinimas.

4.7.       Pareiškėjos akcentuojama ESTT praktika (2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimas byloje Nr. C-151/22) niekaip nepaneigia Migracijos departamento teisės vertinti visas aplinkybes, susijusias su prieglobsčio prašytojo nurodytais politiniais įsitikinimais ir pažiūromis. Minėtoje byloje ESTT nurodo žemutinę ribą, kurios pakanka konstatuoti, kad prieglobsčio prašytojas apskritai turi politinius įsitikinimus, tačiau tiesiogiai ir atskirai pabrėžia, kad šis išaiškinimas neturi įtakos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo vertinimui. Tai nėra naujas išaiškinimas, kadangi ir nacionaliniai teisės aktai nustato, jog vertinant, ar prieglobsčio prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, apskritai nesvarbu, ar jis iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, jei tokią savybę prieglobsčio prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Tačiau tai yra sąlyginis, o ne universalus kriterijus, kuris yra taikomas, tik jei atlikus tyrimą, yra nustatyta tiek prieglobsčio prašytojui gresianti reali ir individuali žala, tiek konstatuota, kad ši žala prilygtų persekiojimui, tiek identifikuotas pats persekiotojas, tačiau žalos padarymo motyvas slypi ne paties prieglobsčio prašytojo savybėse, o nustatyto persekiotojo supratime apie prieglobsčio prašytoją.

4.8.       Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime būtent ir buvo vertinta pareiškėjos individuali situacija, ar ji pagrįstai bijo būti asmeniškai persekiojama dėl (duomenys neskelbtini), kurias jai gali priskirti potencialūs persekiojimo vykdytojai jos kilmės šalyje, tačiau tokių grėsmių nebuvo nustatyta. Nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Migracijos departamentas surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją ir atsižvelgiant į tai priėmė ginčijamą sprendimą.

II.

5.       Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos A. L. skundą atmetė.

6.        Teismas vadovavosi Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtintu Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), apžvelgė aktualią teismų praktiką dėl prieglobsčio prašytojo nurodomos baimės būti persekiojam vertinimo.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia (duomenys neskelbtini).

8.       Buvo atkreiptas dėmesys, kad atsakovas, vertindamas prieglobsčio prašytojos tarptautinės apsaugos poreikį, kreipėsi konsultacijos į Užsienio reikalų ministeriją ir, remiantis Aprašo 92.6 punktu, paprašė šios įstaigos pateikti turimą faktinę informaciją, galinčią turėti įtakos priimant sprendimą dėl pareiškėjos teisinės padėties. Užsienio reikalų ministerija 2023 m. spalio 25 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

9.       Vertindamas pareiškėjos nurodytas priežastis ir pateiktus įrodymus tarptautinės apsaugos poreikiui pagrįsti, taip pat atsakovo pateiktą vertinimą, kad pareiškėjos pateiktos nuotraukos, vaizdo įrašai pareiškėjos (duomenys neskelbtini), teismas sutiko su atsakovo argumentais, jog pareiškėja nepagrindė, kad gyvenimo kilmės valstybėje metu būtų patyrusi persekiojimą (duomenys neskelbtini), o nuogąstavimai dėl numanomo saugumo pajėgų susidomėjimo jos asmeniu yra grindžiami ne oficialiais duomenimis, bet prielaidomis. Teismo įsitikinimu, tyrimo metu nustatytos aplinkybės savaime nepagrindžia tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini)) tikėtino motyvo ir tikslo ieškoti prieglobsčio prašytojos, siekti ją sulaikyti ir nubausti.

10.       Pasisakydamas dėl pareiškėjos pateiktų nuorodų į socialiniuose tinkluose publikuojamus jos redaguotus straipsnius, laikraščius ir pokalbių kanalus, taip pat nuorodą į „(duomenys neskelbtini)“ pokalbių kanalą (pasak pareiškėjos (duomenys neskelbtini)), teismas nurodė, kad vien tai, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) ar administravo „(duomenys neskelbtini)“ kanalą, užsiėmė (duomenys neskelbtini) veikla, savaime nesuponuoja pagrįstos persekiojimo rizikos, t. y. prieglobsčio prašytojas turi stengtis kaip įmanoma labiau pagrįsti tokios grėsmės jo asmeniui regimybę per individualizuotą atvejį, o ne bendro pobūdžio kilmės valstybės informaciją.

11.       Teismas darė išvadą, kad pareiškėja tinkamai nepagrindė jai kylančios realios (ne vien hipotetinės) rizikos būti persekiojamai grįžimo į kilmės valstybę atveju, ji taip pat nepateikė individualizuotą grėsmę patvirtinančių įrodymų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nėra patekusi į (duomenys neskelbtini), viešai (duomenys neskelbtini), kilmės valstybę paliko teisėtu būdu, todėl atsakovas padarė pagrįstą išvadą, jog (duomenys neskelbtini).

12.       Teismas analizavo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su jos nubaudimu (patraukimu administracinėn atsakomybėn), pastebėjo, kad pareiškėjos pateikta (duomenys neskelbtini), tačiau iš pateikto rašytinio įrodymo neįmanoma nustatyti teisinio pagrindo, t. y. dėl kokių priežasčių pareiškėja (duomenys neskelbtini).

13.       Įvertinęs pareiškėjos paaiškinimą, kad (duomenys neskelbtini), teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėja tikėtina buvo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjos sulaikymas (duomenys neskelbtini) savaime nepatvirtina persekiojimo rizikos dėl konvencinių priežasčių. Teismo įsitikinimu, pareiškėja nepateikė informacijos, leidžiančios konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga identifikavo ją kaip (duomenys neskelbtini).

14.       Įvertinęs pareiškėjos teismui pateiktus rašytinius įrodymus, teismas pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), teismo įsitikinimu, savaime nelemia persekiojimo.

15.       Teismas nurodė, kad pareiškėjos pateiktos nuotraukos ir įrašai iš socialinių tinklų yra sukurtos jau po ginčijamo sprendimo, įrašuose dėmesys yra skirtas (duomenys neskelbtini), šie įrašai nesulaukė komentarų (sureaguota 10 kartų), o identifikuoti pareiškėją yra sudėtinga. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos pareikta (duomenys neskelbtini) nepaaiškina jai individualiai gresiančio persekiojimo rizikos.

16.       Dėl kitų pareiškėjo teiktų įrodymų ((duomenys neskelbtini)) teismas nurodė, kad dalis pareiškėjos pateiktų įrodymų buvo dar iki ginčijamo Sprendimo priėmimo, tačiau jie nebuvo pateikti atsakovui. Teismas konstatavo, kad įvertinus visus byloje esančius įrodymus, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, nulemtas jos turimų arba jai priskirtų asmeninių savybių, t. y. pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

17.       Pasisakydamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjai nesuteikimo, teismas nurodė, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės jai tikimybės. Kadangi nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė ar kad kyla pavojus asmens laisvei, saugumui dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu, teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka ir Įstatymo 87 straipsnyje nustatytų sąlygų.

18.       Pasisakydamas dėl Sprendimo dalies, kuria pareiškėja grąžinama į kilmės valstybę, pagrįstumo, teismas nurodė, kad priėmus sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, asmuo netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 5 punktu, prieglobsčio prašytoja turi būti grąžinta į užsienio valstybę. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai neuždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką.

19.       Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą, rėmėsi aktualia kilmės valstybės informacija. Teismo įsitikinimu, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Departamento tyrimo metu surinktą informaciją, o tik nurodė bendrą situaciją (duomenys neskelbtini). Taigi, iš byloje esančių duomenų nebuvo nustatyta, kad egzistuoja pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjai gresia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje nurodyti veiksmai. Netenkinęs reikalavimo panaikinti Sprendimą, teismas netenkino skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš nauji išnagrinėti pareiškėjos tarptautinės apsaugos prašymą.

III.

20.       Pareiškėja A. L. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.  

21.       Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1.       Akcentuotinas pareiškėjos profilis – ji (duomenys neskelbtini).

21.2.       Pareiškėjos aktyvią (duomenys neskelbtini) patvirtina dokumentai, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui su skundu ir papildomais paaiškinimais.

21.3.       Pastebėtina, kad teismas kritiškai vertino pareiškėjos teismui pateiktus dokumentus apie (duomenys neskelbtini) dėl to, kad ji šių dokumentų nepateikė Migracijos departamentui. Visgi, toks motyvas neatitinka ESTT išaiškinimų (žr. ESTT 2019 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Nr. C-556/17) – teismas turi pareigą atlikti vertinimą, kuriame prireikus būtų atsižvelgta į naujas aplinkybes, paaiškėjusias po to, kai buvo priimtas sprendimas, dėl kurio vėliau paduotas skundas. Valstybės narės savo nacionalinę teisę turi pritaikyti taip, kad nagrinėdamas nurodytus skundus teismas išnagrinėtų visas faktines ir teisines aplinkybes, taigi tarptautinės apsaugos prašymą būtų galima nagrinėti išsamiai, nereikalaujant grąžinti bylos minėtai institucijai.

21.4.       Vadinasi, teismas ne tik privalėjo vertinti Migracijos departamento atliktą tyrimą dėl pareiškėjos tarptautinės apsaugos poreikio, tačiau ex nunc (nuo dabar, ateityje) turėjo įvertinti ir prieglobsčio proceso bei teisminio proceso metu pateiktus duomenis bei šių pateiktų duomenų kontekste įvertinti, ar pareiškėja atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.

21.5.       Teismas tik formaliai pasisakė apie pareiškėjos pateiktus dokumentus, tačiau jų nevertino pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 5 dalį (Įstatymo 83 str.), t. y. kai nustatomos sąlygos, kurioms esant faktų, kuriais grindžiamas tarptautinės apsaugos prašymas, nereikia patvirtinti. Pareiškėjos pasakojimas apie (duomenys neskelbtini) buvo nuoseklus, atitinkantis kilmės valstybės informaciją, be to, patvirtintas liudininkų parodymais, todėl visi šie aspektai turėjo būti vertinami kaip nustatyti faktai, pareiškėjos naudai. Atsakovas ir teismas iš pareiškėjos reikalavo kiekvieną savo teiginį pagrįsti neginčijamais rašytiniais įrodymai, o tai iš principo prieštarauja prieglobsčio teisės principams - toks reikalavimas kuria iliuzinę prieglobsčio sistemą.

21.6.       Teismas vertino, kad pareiškėja elgėsi pasyviai, tačiau pagal Aprašo 89 punkto reikalavimus atsakovas turi bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju, veikti aktyviai.
Iš 2023 m. gruodžio 12 d. apklausos matyti, kad Migracijos departamento darbuotojas pareiškėjai nurodė kalbėti labiau glaustai, esmę, nesiplėsti dėl detalių ir pan. Prieglobsčio prašytojo apklausa yra bene svarbiausia prieglobsčio procedūros dalis, apklausos metu turi būti skatinamas prieglobsčio prašytojo laisvas pasakojimas (angl. free narrative), kurio metu jis galėtų atskleisti visas detales, kas šiuo atveju nebuvo atlikta, nebuvo susisiekta su pareiškėjos nurodytais asmenimis (jiems suteiktas prieglobstis). Tai, kad pareiškėja buvo (duomenys neskelbtini) (apie tai pareiškėjos prašyta detaliai nepasakoti) jau suponuoja, kad ji patyrė netinkamą elgesį ir, tikėtina, yra pažeidžiama, tačiau joks pažeidžiamumo vertinimas jos atžvilgiu nebuvo inicijuotas. Advokatui išklausius pareiškėją ir paaiškinus prieglobsčio procedūros esmę, įvardijus, kokius įrodymus ji turi pateikti, pareiškėja surinko įrodymus ir pateikė teismui.

21.7.       Teismas ir atsakovas iš pareiškėjos reikalauja, kad ji savo teiginius pagrįstų išskirtinai rašytiniais dokumentais, tokios pačios įrodinėjimo naštos savo teiginiams institucijos netaiko. Teismas pritarė Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėja, tikėtina, buvo (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau ši išvada yra atsakovo prielaida. Pareiškėjai turėjo būti taikomi Direktyvos 2011/95 ES 4 straipsnyje nustatyti kriterijai. Pareiškėja pateikė vienintelį turimą dokumentą, kuris (duomenys neskelbtini), detaliai (kiek jai buvo leista Migracijos departamento darbuotojo) ir nuosekliai papasakojo (duomenys neskelbtini), o jos pasakojimas atitinka kilmės valstybės informaciją, nes jos profilio asmenys dažnai sulaikomi ((duomenys neskelbtini)), apie tai, kad buvo sulaikyta dėl (duomenys neskelbtini), ji informavo jau pateikiant prieglobsčio prašymą ir nėra nustatyta priežasčių dėl kurių pareiškėjos bendras patikimumas būtų vertintinas kritiškai. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti taikoma abejonės privilegija, o tai, kad ji buvo sulaikyta dėl opozicinės veiklos turėjo būti laikoma nustatytu faktu.

21.8.       Teismo išvada, kad pareiškėjos baimė būti persekiojamai yra hipotetinė, neatitinka EŽTT praktikos (žr. šio teismo sprendimą byloje T. K. prieš Lietuvą), kuri jau atsispindi naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1680-1188/2025). Tai, kad asmenys, kritikuojantys (duomenys neskelbtini), yra sistemiškai (duomenys neskelbtini), patvirtina nepriklausomi, kompetentingi bei objektyvūs šaltiniai (detalizuojami apeliaciniame skunde), iš kurių pateikiamų vertinimų spręstina, kad (duomenys neskelbtini); kt. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos parengtoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tikslu (duomenys neskelbtini).

21.9.       Tikrinant informaciją susijusią individualiomis pareiškėjos aplinkybėmis, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini).

21.10.       Iš kilmės valstybės informacijos akivaizdu, kad asmenys, esantys panašioje situacijoje kaip pareiškėja, (duomenys neskelbtini). Įvertinus aktualią kilmės valstybės informaciją akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini). Remiantis EŽTT jurisprudencija, tokiomis aplinkybėmis teismas nereikalauja, kad pareiškėjai įrodytų, jog yra kitų ypatingų skiriamųjų požymių, jei dėl to Konvencijos 3 straipsnyje numatyta apsauga taptų iliuzinė. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, kadangi teismo reikalavimas, jog pareiškėjos opozicinė veikla visais atžvilgiais būtų vieša prieštarauja EŽTT standartams,

21.11.       EŽTT minėtoje byloje akcentavo, kad tikros grėsmės buvimo vertinimas privalo būtinai būti griežtas (angl. rigorous) ir jis turi koncentruotis į numatomas pasekmes, kurias sukeltų asmens išsiuntimas. Vertindamas pareiškėjos visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamai dėl politinių įsitikinimų pagrįstumą, atsakovas ne kartą nurodė, kad neidentifikuota jokių požymių, jog pareiškėjos veikla būtų patekusi į tikėtino persekiotojo ((duomenys neskelbtini)) dėmesį, o teismas šiems teiginiams pritarė. Taigi, atsakovas ir teismas pareiškėjai sukuria neproporcingai didelę naštą įrodyti, kad ji jau yra / buvo identifikuota kilmės valstybės teisėsaugos, taip pažeisdami nacionalinę ir tarptautinę teisę bei teismų praktiką, t. y. pagrįstai baimei įrodyti užtenka parodyti, jog persekiojimas yra pakankamai (angl. reasonably) tikėtinas. Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią įrodinėjimo lygis yra pakankamas, jeigu įrodoma nors ir labai maža, tačiau galinti realiai nutikti persekiojimo grėsmės tikimybė (žr. 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2847-520-2022).

21.12.       Nepaisant Aprašo 99.1 punkte įtvirtinto reikalavimo (jis atitinka ir tarptautinių organizacijų parengtus dokumentus), atsakovas pareiškėjos teiginius, kad ji bijo grįžti į (duomenys neskelbtini), nepagrįstai kvalifikuoja kaip neturinčius jokios įrodomosios vertės. Pareiškėja jau buvo (duomenys neskelbtini) ir būtent tai ją ir paskatino ieškot prieglobsčio. Taigi, atsakovas (ir teismas) iš esmės reikalauja, kad prieš pareiškėją jau būtų imtasi persekiojimo veiksmų. Argumentas, neva nėra duomenų, (duomenys neskelbtini), tėra tik spėlionės, nes Migracijos departamentas, kaip ir pareiškėja, neturi prieigos prie (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento argumentas dėl (duomenys neskelbtini) duomenų bazės niekaip neįrodo, kad pareiškėja nėra paieškoma ar identifikuota (duomenys neskelbtini). Tai, kad (duomenys neskelbtini).

21.13.       Pareiškėjos situacija nebuvo vertinama kaip individualių aplinkybių visuma – teismas ir atsakovas, išskyręs atskirus epizodus, juos vertino atsietai vienas nuo kito. Pareiškėja (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini). Visos šios aplinkybės kartu sudaro pareiškėjos profilį ir jos turi būti vertinamos kaip aplinkybių visuma, kuri ir pagrindžia pareiškėjai kylančią persekiojimo grėsmę. Teismas kaip ir atsakovas nevertino pareiškėjos individualių aplinkybių visumos; atsakovas įvertino kiekvieną individualią aplinkybę izoliuotai nesivadovaudamas nei Kvalifikavimo direktyva, nei kilmės valstybės informacija (daugeliu atveju kilmės valstybės informacija apskritai net nebuvo renkama) bei atliko formalų ir nepagrįstą vertinimą ir visa tai lėmė klaidingą išvadą, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą dėl jos turimų (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta. Įvertinus visas aplinkybes, pagrįstai galima manyti, jog pareiškėjos veiksmai (duomenys neskelbtini), lemia visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam dėl turimų politinių įsitikinimų, o tai įrodo būtinybę jai suteikti prieglobstį.

21.14.       Teismas tinkamai neatliko pareiškėjai kylančių grėsmių perspektyvinio vertinimo, taikė per aukštą įrodinėjimo standartą ir toliau sistemingai nepaisė prieglobsčio teisės standartų, nors lygiai tokie patys trūkumai jau buvo identifikuoti EŽTT byloje T. K. prieš Lietuvą. Įvertinus aukščiau pateiktą kilmės valstybės informaciją, akivaizdu, kad pareiškėja priklauso sistemiškai persekiojamų asmenų grupei ir jos baimė patirti Konvencijos 3 straipsniui prieštaraujančius veiksmus savo atžvilgiu yra visiškai pagrįsta, todėl jai turi būti suteiktas prieglobstis. Pareiškėją išsiuntus į (duomenys neskelbtini), jai kiltų reali grėsmė patirti kankinimus ar kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą, o tokia situacija atitinka ir persekiojimo sąvoką.

22.       Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23.       Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

23.1.       Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik tuos įrodymus ir bylos medžiagą, kurią pateikė Migracijos departamentas, bet įvertino ir pačios pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus, kurie nebuvo žinomi iki ginčijamo Sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė ir pateikė savo vertinimą dėl pareiškėjos pateiktų įrodymų ((duomenys neskelbtini); kt.). Teismas pasisakydamas dėl minėtų įrodymų įvykdė pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamus ESTT sprendimo Nr. C-556/17 išaiškinimus. Aplinkybė, kad pareiškėja nesutinka su tokiu vertinimu ir iš esmės jo nepaneigia jokiais objektyviais įrodymais ar įtikinamais argumentais, nėra pagrindas teigti, kad teismo sprendimas yra priimtas nesilaikant bendrų principų ar suformuotos teisminės praktikos. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia selektyviai atrinktomis aplinkybėmis, kvestionuodama išsamaus ir kompleksinio tyrimo dėl jos prieglobsčio motyvų ir pateiktų įrodymų tyrimo rezultatus.

23.2.       Apeliantės teiginiai, kad Migracijos departamentas nesilaikė bendradarbiavimo pareigos, laikytini nepagrįstais, be kita ko, grindžiami selektyviomis, ignoruojant visumą, citatomis iš apklausos. Kadangi pareiškėja pradėjo pasakoti apie įvykius, visiškai nesusijusius su jos prieglobsčio prašymo motyvais, jos buvo paprašyta koncentruoti savo pasakojimą į esminius motyvus, įvykius ir pasakojimus, tačiau pareiškėja nebuvo nutraukiama jokioje apklausos stadijoje. Migracijos departamentas apklausos metu pareiškėjai paaiškino, kad ji gali išsamiai papasakoti savo prieglobsčio prašymo motyvus, pateikti visus dokumentus, kurie pagrįstų prieglobsčio prašymą ir išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjai buvo tinkamai paaiškintos jos teisės ir pareigos, pareiškėjai jos buvo žinomos. Be to, pareiškėjai buvo užduodami patikslinamieji klausimai apie įvykius, datas, vietoves, asmenis, jos veiklą, išaiškinta teisė teikti įrodymus (gyvai ar elektroniniu paštu) ir pan. Atsakovas nepažeidė pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoja. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja, kaip prieglobsčio prašytoja, pateikė tik dalį faktinių duomenų, kurie buvo patikrinti ir, kaip jau minėta, pagrįstai pripažinti, kaip negalintys nulemti prieglobsčio prašymo tenkinimą.

23.3.       Apeliaciniame skunde akcentuojamas EŽTT 2022 m. kovo 22 d. sprendimas byloje T. K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 55978/20) nėra aktualus nagrinėjamai bylai, nes minėtoje byloje pareiškėjas, ((duomenys neskelbtini). Taigi nurodytos bylos ir šiuo atveju nagrinėjamos bylos aplinkybės nėra tapačios. Nors pareiškėja (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje, vis dėl to pareiškėjos ((duomenys neskelbtini), jog pagal byloje surinktus duomenis būtų galima pripažinti jai kylančios baimės būti persekiojamai dėl šios veiklos visiška pagrįstumą. Užsienio reikalų ministerijos rašte taip pat nurodyta, kad ((duomenys neskelbtini), tyrimo metu pareiškėjos gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, informacijos apie jos ((duomenys neskelbtini) taip pat nerasta. Pareiškėjai siekiant įrodyti, jog šiuo atveju jai grėsmė kyla dėl to, jog su atitinkamu persekiojimu yra susidūrę kiti panašaus profilio asmenys, pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma ir individualaus pobūdžio. Apeliantės nurodoma informacija apie kitiems asmenims iškeltų baudžiamųjų bylų eigą nėra pakankamas pagrindas nuspręsti apie pareiškėjai kylančios baimės būti persekiojamai visišką pagrįstumą, byloje nesant pakankamai duomenų apie individualią pareiškėjos kaip (duomenys neskelbtini).

23.4.       Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai yra abstraktūs ir savaime nepatvirtina pareiškėjai gresiančio persekiojimo. Pareiškėjos akcentuojamame (duomenys neskelbtini) rašte yra pateikta tik bendro pobūdžio informacija, nepateikti jokie teiginius patvirtinantys šaltiniai ar kilmės valstybės informacija, todėl labai tikėtina, kad nurodomas raštas yra surašytas vien iš pareiškėjos žodžių.

23.5.       Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo pažymėtina, kad pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius, nes tai būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas, atliekant tyrimą (vertinimą) vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nei pareiškėjos praeities įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjos baimės patirti persekiojimą pagrįstumo. Migracijos departamentas neturėjo pagrindo konstatuoti pagrįstą tikimybę, kad grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėja bus kankinama, su ja bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi; byloje objektyvių įrodymų, kurie šią išvadą paneigtų.

23.6.       Asmuo privalo įrodyti aplinkybes, pagrindžiančias pagrįstą persekiojimo baimę dėl vienos ar kelių tarpusavyje susijusių priežasčių, o institucija, nagrinėjanti prieglobsčio prašytojo prašymą, turi pareigą išanalizuoti atvejį taip, kad iki smulkmenų būtų nustatytos baimės priežastys. Tačiau pareiškėja iš esmės šios savo pareigos nepaisė ir tinkamai nebendradarbiavo su Migracijos departamentų, nors tokia galimybė jai buvo suteikta ir nebuvo varžoma ar ribojama.

23.7.       Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat selektyviai cituoja tarptautinių institucijų parengtas gaires. Buvo atliktas pareiškėjos veiklos ir jos profilio vertinimas ir tyrimo metu nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti ją prie ((duomenys neskelbtini) profilio, kurie jos kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini).

23.8.       Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde iš esmės nepagrindžia konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus ir tiriant bylos aplinkybes, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir jais patvirtinamų aplinkybių bei siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus ir byloje esančius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

24.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), nuspręsta įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę nuo sprendimo dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo įsigaliojimo dienos, neuždrausta pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir pareiškėja įspėta, kad per nustatytą laiką jai neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš šalies, pagrįstumo ir teisėtumo.

25.       Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 5 p.) buvo pateiktas apeliacinis skundas su prašymu priimti naują sprendimą – skundą tenkinti (20 p.). Apeliacinio skundo argumentai išdėstyti šios nutarties 21.1–21.14 punktuose.

26.       Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

27.       Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo 86 (Pabėgėlio statuso suteikimas) ir 87 (Papildomos apsaugos suteikimas) straipsniai.

28.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-960-821/2024, 2024 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1291-1047/2024). Pažymėtina, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Kita vertus, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1281-968/2024).

29.       Be kita ko, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)).

30.       Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs.

31.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu remiantis byloje esančiais įrodymais susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalimi, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl vienokio ar kitokio įrodymų vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, pakanka. Teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar tarp įrodymų nėra prieštaravimų ir panašiai. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, tačiau ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas ir įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

32.       Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš esmės grindė ((duomenys neskelbtini) ir visuomenine veikla ((duomenys neskelbtini) – žr. nutarties 21.1 p.), nukreipta prieš ((duomenys neskelbtini).

33.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus, nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjos pasakojimas apie jai gresiantį individualų persekiojimą nėra pakankamai pagrįstas. Iš pareiškėjos pateiktų paaiškinimų galima spręsti, jog ji yra pirmiau ((duomenys neskelbtini), tačiau tas požiūris buvo išreikštas minimaliai bei siaurai. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėja būtų patekusi į sąrašą asmenų kaip ((duomenys neskelbtini), jos sulaikymo faktas nepaneigtinas. Tačiau, kad izoliacija nuo visuomenės buvo susijusi ((duomenys neskelbtini), patvirtinančių duomenų nėra. Pareiškėja taip pat neįrodė, jog kilmės valstybėje (gyvenamojoje vietovėje) jai grėstų realus persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, rimta grėsmė gyvybei ir sveikatai. Nesant kitų prašymą suteikti prieglobstį pagrindžiančių argumentų, pripažintina, jog atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, todėl jai teisėtai nesuteiktas pabėgėlio statusas. Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjos siekis likti Lietuvoje labiau susijęs su socialinėmis ir/ar ekonominėmis priežastimis, o ne su tarptautinės apsaugos poreikiu.

34.       Siekis apsidrausti nuo tikėtinos (duomenys neskelbtini), negali būti tapatinamas su persekiojimu, socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas suteikti prieglobstį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017; 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3664-968/2022; kt.). Pareiškėjos nurodyta baimė grįžti į kilmės valstybę vis dėlto yra susijusi su bendra saugumo padėtimi jos kilmės šalyje, kuri savaime nelemia pabėgėlio statuso jai suteikimo. Taip pat bendra saugumo padėtis per se (pati savaime) nelemia individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje eA-3322-789/2022; 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1570-502/2023; kt.).

35.       Prieglobsčio prašytojo profilis ir individualios aplinkybės nesuponuoja išvados dėl realios persekiojimo rizikos grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, kad savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas dar neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009; ir kt.). Todėl pareiškėjos argumentai dėl bendros situacijos, vykstančios jos šalyje, t. y. kilmės valstybėje vykstančių žmogaus teisių galimų pažeidimų (iškeltų bylų, sulaikymų), niekaip nepagrindžia individualaus pobūdžio persekiojimo galimybės jos atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pateikta informacija (dėl galbūt kilsiančios persekiojimo dėl politinių įsitikinimų grėsmės), perspektyvinio individualaus vertinimo aspektu, yra hipotetiška, paremta pareiškėjos subjektyviu vertinimu.

36.       Teisėjų kolegijos nuomone, iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjai, taip pat pakankamai išsamiai išnagrinėjo susiklosčiusią situaciją kilmės valstybėje, individualią situaciją ir nenustatė, kad pareiškėja atitinka
Įstatymo 87 straipsnyje išvardytas sąlygas, kurių pagrindu pareiškėjai galėtų būti suteikta papildoma apsauga. Atsakovas atskleidė ir analizavo kilmės valstybės informaciją, rėmėsi oficialiais šaltiniais, šią informaciją susiejo su individualiomis pareiškėjos savybėmis.

37.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, administracinėje byloje nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjai tikimybės, nenustatyta, kad kilmės valstybėje jai grėstų kankinimai ar mirties bausmė, taip pat kitos įstatymų leidėjo reikalaujamos aplinkybės prieglobsčio suteikimui, todėl sutiktina, jog pareiškėja neatitiko Įstatymo 86–87 straipsnio nustatytų kriterijų. Byloje fiksuotos aplinkybės nepakankamoms siekiamam teisiniam statusui įgyti. Prieglobsčio tikslas – suteikti tinkamą statusą ir tarptautinę apsaugą tik tiems asmenims, kuriems iš tikro reikia apsaugos. Valstybės narės įsipareigoja apsaugoti tik tuos asmenis, kurie realiai bėga nuo persekiojimo ar karo, ir negalima jų grąžinti į šalį, kurioje jie gali būti pavojuje. Pagal Konvenciją, valstybės turi teisę, laikydamosi nusistovėjusių tarptautinės teisės normų ir savo sudarytų sutarčių (taip pat Konvenciją) įsipareigojimų, kontroliuoti užsieniečių patekimą į savo teritoriją, gyvenimą joje ir išsiuntimą iš jos. Pagal Konvenciją konkreti teisė į prieglobstį nėra numatyta.

38.       Dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo yra tinkamos, ir apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

39.       Regionų administracinis teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti ne tik pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais, bet ir kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. L. (A. L.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                Ramūnas Gadliauskas

                                                                                Ričardas Piličiauskas

                                                                                Arūnas Sutkevičius