Civilinė byla Nr. 2A-217/2014                                          Proceso Nr. 2-55-3-00299-2012-0

                                          Procesinio sprendimo kategorijos:

                                          42.11.1; 44.3; 99.5; 99.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3837-115/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties nutraukimo ir sutarties nutraukimo datos ir sąlygų nustatymo, trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo vienašalį Prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SP-289 nutraukimą; nutraukti sutartį ir nustatyti sutarties nutraukimo datą bei sąlygas: nustatyti, kad nurodyta sutartis nutraukiama nuo 2011-12-12, taip pat, kad ji nebuvo įvykdyta laiku esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, todėl nutraukiama nesant ieškovo kaltės, o ieškovas atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės priemonių, nustatytų sutartyje, t. y. delspinigių (sutarties 5.1 p.); pripažinti, kad atsakovas 2012-02-03 neteisėtai pasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu - 2011-08-01 sutarties įvykdymo garantija Nr. OS110616/2, t. y. neturėdamas tam pagrindo pateikė bankui reikalavimą, siekdamas neteisėtai gauti 908 897 Lt sumą. Nurodė, kad 2011-07-18 ieškovas su atsakovu pasirašė Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SP-289 (toliau tekste – Sutartį), kuria ieškovas įsipareigojo iki 2011-11-01 pristatyti į Lietuvą atsakovui 150 vagonų, kurie, atsakovo pageidavimu, turėjo būti pagaminti Rusijos vagonų gamykloje „Abakanvagonmaš“. 2011-10-19 Rusijos Federalinio geležinkelio transporto sertifikacijos registras (toliau tekste – RSFGT) paskelbė 2011-09-27 sprendimą, jog uždraudžiama į visą Rusiją įvežti geležinkelio vagonų vežimėlių rėmus, išlietus Kremenčiuko plieno liejimo gamykloje, t. y. pagrindinio atsakovo užsakytų vagonų dalių gamintojo gaminius. Atsakovas apie susidariusią situaciją buvo informuotas 2011-10-19, ir jam buvo pasiūlyta sutarties įvykdymo terminą pratęsti iki 2012-05-01. 2011-11-05 pasitarimo metu atsakovui buvo pateiktas papildomas pasiūlymas pakeisti vagonų gamintoją. 2011-11-09 raštu Nr. 2-4871 atsakovas pasiūlė iki 2011-12-11 pateikti oficialų dokumentą dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių konstatavimo. Visi reikalingi dokumentai atsakovui buvo įteikti 2011-12-09, tačiau atsakovas 2011-12-02 raštu Nr. 2-5322 įspėjo dėl sutarties nutraukimo, o 2011-12-07 pateikė sąskaitą su priskaičiuotais delspinigiais. Faktą, jog Rusijos valstybės valdymo institucijos sprendimas turėjo lemiamą įtaką ginčo Sutarčiai vykdyti, patvirtina tai, kad vagonų gamykla „Abakanvagonmaš“ po 2011-09-27 sprendimo priėmimo buvo priversta nutraukti (sustabdyti) visą platforminių vagonų gamybą, nes visiems geležinkelio riedmenų gamintojams sprendimu buvo uždrausta ne tik įvežti, bet ir naudoti turimas sandėliuose komplektuojančias detales nuo tos dienos, kai centrinė institucija priėmė sprendimą. 2012-01-25 atsakovas buvo informuotas, kad vagonų gamykloje „Abakanvagonmaš“ nenumatytos aplinkybės neišnyko, jos tęsiasi toliau, nes vagonų gamyba nėra atnaujinta. Atsakovas, nekreipdamas dėmesio į Rusijos Federacijos Chakasijos regiono prekybos ir pramonės rūmų 2011-11-30 sprendimą,     2012-01-25 pažymą Nr. 1879-12 bei realiai vykstant deryboms, 2012-02-03 pateikė reikalavimą bankui, kuris buvo išdavęs garantiją, sumokėti jam net 908 000 Lt. Kadangi nenumatytos aplinkybės atsirado sutartį vykdant Rusijoje, vienintelė kompetentinga įstaiga, galėjusi konstatuoti force majeure aplinkybių atsiradimą, yra ir galėjo būti tik Rusijos Federacijos įgaliota įstaiga – Prekybos ir pramonės rūmai. Visos aplinkybės patvirtina, jog vykdant sutartį įvyko force majeure, todėl turėjo būti taikomos Sutarties bendrųjų sąlygų 11 punkto nuostatos atleidžiant ieškovą nuo atsakomybės.

Atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį. Nurodė, kad 2011-11-03 susitikimo metu ieškovas nepateikė pasiūlymo pratęsti sutarties termino pusmečiui, priešingai, informavo, kad negali tiksliai nurodyti, ar galės, ir jeigu galės, tai kada, patiekti sutartimi numatytą prekių kiekį. 2011-11-07 ieškovas pateikė raštą Nr. 13-1392, kuriuo prašė nutraukti sutartį šalių susitarimu. Suėjus 2011-11-09 atsakovo rašte nurodytam terminui ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė jokių nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą patvirtinančių įrodymų,     2012-12-02 raštu atsakovas informavo ieškovą apie vienašališką sutarties nutraukimą nuo        2011-12-12. Atsakovas sutartį nutraukė laikydamasis sutartyje nustatytos tvarkos, t. y. suėjus 31 dienai nuo sutartyje numatytos vagonų pristatymo datos išsiuntė ieškovui įspėjimą, o suėjus 10 dienų terminui nuo tokio įspėjimo pateikimo, nutraukė sutartį. Ieškovo minimos aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga, kadangi RSFGT 2011-09-27 sprendimas yra sietinas su sertifikavimo tvarkos pažeidimu, todėl sertifikato galiojimo sustabdymas yra sietinas išimtinai su jo turėtoju ir tai negali būti laikoma nenugalima jėga, be to, negalėjimą vadovautis sertifikato galiojimo laikinu sustabdymu papildomai patvirtina prieštaravimai tarp faktinių aplinkybių apie vagonų pristatymo laiką. Nurodė, kad sertifikato galiojimas laikinai buvo sustabdytas 2011-09-27, t. y. suėjus pirmos partijos pristatymo terminams. 2011-12-02 RSFGT sprendimu Nr. 02867IS laikinas sertifikato galiojimo sustabdymas buvo panaikintas, todėl 2011-12-12 objektyviai egzistavo galimybė tinkamai įvykdyti didžiąją dalį sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (pagaminti ir pristatyti 100 vagonų). Reikalingų prekių nebuvimas rinkoje, ar tai, kad skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles, nėra laikoma force majeure aplinkybėmis. Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui pasitelkdamas OAO „Abakanvagonmaš“, kuri savo ruožtu pasitelkė OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“, ieškovas prisiėmė visą atsakomybę taip pat ir už jų veiksmus. Pagal 1993-07-07 Rusijos Federacijos įstatymo dėl Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų Nr. 5340-1 15 str. 3 d. tik Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmai gali konstatuoti force majeure aplinkybes. Chakasijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmams tokia teisė nėra suteikta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė, kad 2011-07-18 Prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SP-289 nebuvo įvykdyta laiku esant nenugalimos jėgos aplinkybėms. Pripažino, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ neteisėtai pasinaudojo 2011-07-18 Prekių pirkimo – pardavimo sutarties Nr. SP-289 įvykdymo užtikrinimu pagal 2011-08-01 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus išduotą sutarties įvykdymo garantiją Nr. OS110616/2. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė ieškovui UAB „Skinest Baltija“ iš atsakovo AB „Lietuvos geležinkeliai“ 4 288 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas 2011-07-18 šalių sudarytos Sutarties vykdymo metu susiklosčiusią situaciją, kai Rusijos Federacijos federalinė biudžetinė įstaiga „Federalinio geležinkelio transporto sertifikacijos registras“ 2011-09-27 sustabdė RSFGT sertifikato galiojimą dalims, gaminamoms OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“, traktavo kaip nenugalimos jėgos aplinkybę, nustatęs, kad ieškovas nei Sutarties sudarymo, nei jos vykdymo metu negalėjo numatyti aplinkybės, jog Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos gali uždrausti į šalį įvežti OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ produkciją, negalėjo kontroliuoti Rusijos Federacijos kompetentingų institucijų veiksmų priimant sprendimus dėl RSFGT sertifikato galiojimo dalims, gaminamoms OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“, sustabdymo ar užkirsti kelią tokiems sprendimams priimti.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes CK 6.212 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas laikyti nenugalima jėga prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, nebuvimą, neturėtų būti taikomas, kadangi Sutartis buvo viešojo pirkimo sutartis, griežtas jos nuostatų laikymasis itin svarbus, taigi ieškovas iš esmės neturėjo galimybės keisti savo pasiūlymo ir pateikti kito gamintojo (ne OAO „Abakanvagonmaš“) vagonus, be to, turėtos tiekti prekės yra specifinės paskirties, joms buvo nustatyti aiškūs techniniai reikalavimai, o tai tiesiogiai sąlygojo ieškovo veiksmų rasti reikiamas prekes apribojimą. Kadangi OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ produkcijai nustatyti apribojimai akivaizdžiai užkirto kelią OAO „Abakanvagonmaš“ laiku pagaminti ginčo vagonus, teismas sprendė, jog Sutarties objektyviai nebuvo galima įvykdyti laiku, nes ieškovas, atsižvelgiant į Sutarties turinį, fiziškai nebūtų pajėgęs pateikti Sutarties sąlygas atitinkančių vagonų nustatytu terminu.

Kadangi nenugalimos jėgos aplinkybės trukdė prekės gamintojui OAO „Abakanvagonmaš“, kuris buvo pasitelktas sutarties įvykdymui (ir ši aplinkybė buvo pripažinta jau Sutarties pasirašymo metu), laiku pagaminti užsakytą prekių kiekį, teismas padarė išvadą, kad tos pačios aplinkybės trukdė prekės tiekėjui vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus pirkėjui dėl tų pačių priežasčių, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagal Sutartį nebuvo prisiėmęs aplinkybių, kurios užkirto kelią OAO „Abakanvagonmaš“ laiku pagaminti ginčo kiekį vagonų, atsiradimo rizikos.

Teismas konstatavo, kad ieškovas iki pat Sutarties vienašalio nutraukimo elgėsi sąžiningai, tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tačiau nei Sutartis, nei įstatymai (CK 6.212 str. 4 d.) nedraudė atsakovui Sutartį nutraukti vienašališkai, todėl ieškovo reikalavimų pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ar pakeisti Sutarties nutraukimo pagrindą netenkino.

Pripažinęs, kad Sutartis nebuvo įvykdyta, t. y. vagonai nepatiekti nustatytu terminu, ne dėl ieškovo kaltės, teismas padarė išvadą, kad Sutarties neįvykdymas negalėjo būti pagrindas atsakovui pasinaudoti ieškovo pateiktu Sutarties įvykdymo užtikrinimu – trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc 2011-08-01 išduota Sutarties įvykdymo garantija Nr. OS110616/2. Kadangi atsakovas minėtu Sutarties įvykdymo užtikrinimu faktiškai pasinaudojo, tokius atsakovo veiksmus teismas pripažino neteisėtais.

Kadangi ieškovo reikalavimai iš esmės yra patenkinti, nes pasiektas pagrindinis tikslas – pripažinta, kad ieškovas nėra kaltas dėl Sutarties neįvykdymo ir atsakovas neteisėtai pasinaudojo Sutarties įvykdymo užtikrinimu, visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir valstybei teismas priteisė tik iš atsakovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-12-21 sprendimo dalį, kuria buvo tenkinti ieškovo UAB „Skinest Baltija” reikalavimai bei priteistos iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių sampratą, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendime nepagrįstai nustatyta, kad nei sutarties sudarymo metu, nei jos vykdymo metu aplinkybės, kad Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos gali uždrausti į šalį įvežti OAO “Kremenčugskij stalelitejnyj zavod” produkciją, nebuvo galima numatyti. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad nurodyta gamykla būtų nesutikusi su minėtu RSFGT sprendimu ir būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų, pvz., pateikusi apeliaciją, priešingai, ji ėmėsi korekcinių priemonių ir sertifikato galiojimo laikinas sustabdymas buvo panaikintas 2012-02-12 RSFGT sprendimu. Be to, sertifikato galiojimas priklauso nuo jo turėtojo veiksmų, kuriais jis sudaro arba nesudaro sąlygas sertifikatui išduoti/galioti/panaikinti.

Teismas nevertino į bylą pateikto įrodymo – RSFGT rašto, kuriame nurodyta, kad OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ neplaninės patikros metu buvo nustatyti krovinių vagonų vežimėlių šoninių rėmų konstrukciniai neatitikimai, pažeidžiantys saugumo normatyvų reikalavimus ir projektinius – techninius dokumentus. Todėl sertifikato galiojimo laikinas sustabdymas, susijęs su sertifikato tvarkos, kuri turėjo ir galėjo būti žinoma kiekvienam vidutiniškai protingam ir apdairiam jo turėtojui, pažeidimu, laikytinas galimu numatyti reiškiniu, nesudarančiu nenugalimos jėgos aplinkybių.

Negalėjimą pasiremti sertifikato galiojimo laikinu sustabdymu kaip nenugalimos jėgos aplinkybe papildomai patvirtina prieštaravimai tarp nurodytų faktinių aplinkybių, kurių teismas nenagrinėjo ir nepašalino: 2011-10-17 OAO „Abakanvagonmaš" rašte Nr. 1012 (t. 1, b. l, 125-126) nurodė, kad OAO „Kremenčugskij Stalelitejnyj zavod” 1 partiją - 100 komplektų vagonų turėjo pristatyti iki 2011 m. 1 dekados, t. y. iki rugsėjo 10 d., o OAO „Abakanvagonmaš“ planavo 50 vagonų pristatyti ieškovui iki 2 dekados, t. y. iki rugsėjo 20 d. Tačiau vėliau pateiktuose raštuose minėti terminai dėl nepaaiškintų priežasčių pasikeitė - 2011-11-30 OAO „Abakanvagonmaš“ rašte Nr. 171 ir Chakasijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmų 2011-11-30 laiške Nr. 13-1519 nurodyta, jog OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod” pirmąją šoninių rėmų partiją (400 vnt.) turėjo pagaminti ir pristatyti OAO „Abakanvagonmaš“ per 2011 m. 1-2 rugsėjo dekadas, t. y. iki rugsėjo 20 d. Kaip minėta, sertifikato galiojimas laikinai buvo sustabdytas rugsėjo 23 d., t. y. suėjus pirmos partijos pristatymo terminams. Taigi sertifikato galiojimo laikinas sustabdymas neturėjo įtakos prievolės (dalies prievolės) sutartu laiku pristatyti detales pažeidimui.

Be to, pirmosios instancijos teismas neteisėtai išplėtė nenugalimos jėgos aplinkybių sampratą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pagal bylos aplinkybes CK 6.212 str. 1 d. įtvirtintas draudimas laikyti nenugalima jėga prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, nebuvimą rinkoje, neturėtų būti taikomas.

Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pateikti įrodymai netiesiogiai patvirtina, jog RSFGT sertifikato galiojimo OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod” gaminamoms dalims sustabdymą lėmė ne techninės šių dalių savybės, o politinės priežastys, vadovaudamasis įrodymų sampratos neatitinkančiais laikraščio “Magistral” duomenimis (CPK 177 str.). Šią teismo išvadą paneigia prima facie įrodomąją galią turintis RSFGT 2012-03-01 raštas, kuriame yra aiškiai įvardintos priežastys – konstrukciniai neatitikimai, pažeidžiantys saugumo normatyvų reikalavimus.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas pagal sutartį nebuvo prisiėmęs aplinkybių, kurios užkirto kelią OAO „Abakanvagonmaš“ laiku pagaminti ginčo kiekį vagonų, atsiradimo rizikos, kadangi jis, nusprendęs naudotis trečiųjų asmenų pagalba, prisiėmė ir galimo pažeidimo riziką.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias garantijos taikymą, kadangi ieškovas sutartyje numatytais terminais nepristatė prekių, bankui kilo besąlyginė pareiga sumokėti apeliantui 908 897 Lt garantijos sumą (CK 6.90 str.). 

Apeliantas nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 str., 270 str.), kadangi visiškai nevertino ir nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį ir posėdžių metu išdėstytų argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų, o sprendimas išimtinai paremtas ieškovo nurodytais motyvais ir dokumentais.

Teismas taip pat pažeidė procesinės teisės normas, nustatančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką ir jų paskirstymą. Ieškovo atstovas advokatas R. J. teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir 2012-06-18 ir 2012-09-13 išrašus iš savo asmeninės sąskaitos, iš kurių matosi, kad ieškovas į jo sąskaitą nurodytomis dienomis padarė du pavedimus po 2 000 Lt, mokėjimai buvo atlikti atitinkamai pagal sąskaitas faktūras Nr. 7 ir Nr. 11. Tačiau nei prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų, nei šio prašymo prieduose ieškovas (jo atstovas) nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidų dydį ir jo pagrįstumą patvirtinančių dokumentų. Todėl nesant galimybės nustatyti, už kokias teisines paslaugas ir kokioje byloje ieškovui buvo apskaičiuotos 4 000 Lt vertės atstovavimo išlaidos, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visa apimtimi tenkino advokato prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, taip pažeisdamas CPK 98 str.

Abejonių dėl patirtų išlaidų pagrįstumo kelia ir prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis – 4 000 Lt, kadangi išnagrinėtoje byloje nuo 2012-04-20 iki 2012-06-19 ieškovo interesams atstovavo advokatas R. M., kurį nuo 2012-06-19 pakeitė advokatas R. J.. Ieškovo į bylą pateikti procesiniai dokumentai - prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinys, atsiliepimas į apelianto atskirąjį skundą, prašymas dėl dokumentų pateikimo, buvo pateikti iki atstovavimo sutarties su advokatu R. J. sudarymo. Taigi šių dokumentų rengime šis advokatas nedalyvavo. Advokatas R. J. dalyvavo 4 posėdžiuose, iš kurių 2012-06-21 ir 2012-09-01 buvo atidėti, 2012-10-31 parengiamasis posėdis truko 30 minučių, o 2012-12-04 - 2 val. ir 40 min. Todėl advokato atlyginimas už dalyvavimą 2012-10-31 ir 2012-12-04 teismo posėdžiuose turėtų sudaryti 382,50 Lt (127,50 Lt*3 val.).

Apeliantas nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis nurodydamas, kad atmesdamas du iš keturių ieškovo pareikštų reikalavimų, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimai buvo patenkinti iš esmės (CPK 93 str. 2 d.).

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Skinest Baltija“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas AB „Lietuvos geležinkeliai“ organizavo viešąjį atvirą konkursą MT-5-6 „Prekinių vagonų pirkimas“ (t. 1, b. l. 89-115), jo laimėtoju buvo pripažintas ieškovo UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymas (t. 2, b. l. 23), todėl 2011-07-18 atsakovas su ieškovu sudarė Prekių pirkimo – pardavimo sutartį Nr. SP-289, pagal kurią ieškovas kaip tiekėjas įsipareigojo patiekti atsakovui kaip pirkėjui 150 vnt. prekinių platforminių vagonų (13-9004 modelio), pagamintų OAO „Abakanvagonmaš“, Rusijoje, iki 2011-11-01 (t. 1, b. l. 11-25). Sutarties įvykdymas iš ieškovo pusės buvo užtikrintas trečiojo asmens Nordea Bank Finland Plc 2011-08-01 išduota Sutarties įvykdymo garantija Nr. OS110616/2 (t. 1, b. l. 26). Siekdamas įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį, ieškovas 2011-07-22 su OU Diklerk Trans sudarė Krovininių vagonų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 02/07-2011, kuria OU Diklerk Trans įsipareigojo patiekti ir parduoti atsakovui skirtų 150 vnt. modelio 13-9004 vagonų platformų, pagamintų OAO „Abakanvagonmaš“ vagonų gamykloje, iki 2011-11-01 (t. 2, b. l. 10-16). Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų regioninio skyriaus Chakasijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmų 2011-11-30 ir 2012-01-25 rašte nurodyta, kad susitarimas tarp OAO „Abakanvagonmaš“ ir OU Diklerk Trans dėl 13-9004 modelio 150 vnt. vagonų platformų gamybos ir patiekimo ieškovui iki 2011-10-31 buvo pasirašytas 2011-06-30 (t. 1, b. l. 39-40, 87). 2011-11-30 raštu OAO „Abakanvagonmaš“ patvirtino, kad sutartį, sudarytą su OU Diklerk Trans, pradėjo vykdyti nedelsiant po jos sudarymo, t. y. 2011-07-25, pateikė paraišką OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ dėl stambių vagoninių liejinių gamybos ir tiekimo – išorinių rėmų (600 vnt.) ir viršlinginių sijų. Gamykla informavo, kad pirmoji šoninių rėmų partija (400 vnt.) buvo pagaminta 2011 m. rugsėjo 1-2 dekadose ir paruošta siuntimui, tačiau to padaryti nepavyko dėl Rusijos Federacijos valstybės institucijų 2011-09-27 sprendimo (kuris paskelbtas 2011-10-19) laikinai sustabdyti RSFGT sertifikato galiojimą šoniniams rėmams, pagamintiems AO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ (t. 1, b. l. 44). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad sertifikato laikinas sustabdymas draudžia įvežti produkciją į visą Rusijos Federacijos teritoriją nuo sprendimo priėmimo momento, o visiems Rusijos Federacijos subjektams draudžia naudoti šią produkciją ir taikyti ją bet kokiu pavidalu. 2011-10-19 pranešimu Nr. 13-1279 ieškovas informavo atsakovą, kad negalės Sutartyje nustatytu terminu pateikti numatyto kiekio platforminių vagonų, nes Rusijos Federacijos valstybinės institucijos sustabdė vagonų gamintojui OAO „Abakanvagonmaš“ detales tiekiančios gamyklos OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ RSFGT atitikties sertifikato galiojimą, šias aplinkybes, vadovaudamasis Sutarties 11.1 p., šią aplinkybę laiko atitinkančiomis nenugalimos jėgos aplinkybes (t. 1, b. l. 27-28), bei pasiūlė Sutarties įvykdymo terminą perkelti iki 2012-05-01. 2011-11-05 dvišalio susitikimo metu nutarta leisti UAB „Skinest Baltija“ iki 2011-11-07 papildyti nurodomas aplinkybes ir pateikti jas pagrindžiančius dokumentus, spręsti dėl tolesnio Sutarties vykdymo (t. 1, b. l.  30-31). 2011-11-08 ieškovas pateikė prašymą dėl prekių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 155-157). Atsakovas 2011-11-09 raštu Nr. 2-4871 „Dėl prekių pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo“ pranešė, jog Sutartį laikydamasis Specialiųjų sąlygų 5.3. p. numatytos tvarkos nutrauks nuo 2011-12-11 (t. 1, b. l. 32), o civilinė atsakomybė ieškovui galėtų būti netaikoma pateikus įrodymus, pagrindžiančius force majeure aplinkybes. Siekdamas pagrįsti, jog Sutarties negali įvykdyti dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, ieškovas 2011-12-09 atsakovui pateikė Rusijos Federacijos Chakasijos Respublikos prekybos ir pramonės rūmų       2011-11-30 raštą Nr. 1557-11, kuriuo tvirtinama, kad OAO „Abakanvagonmaš“ dėl RSFGT priimto sprendimo sustabdyti sertifikato galiojimą negali įvykdyti savo įsipareigojimų ieškovui (t. 1, b. l. 39-40); OAO „Abakanvagonmaš“ 2011-11-30 raštą Nr. 171, kuriuo buvo patvirtinta, kad vagonų platformos galės būti patiektos 2012 m. I pusmetį (t. 1, b. l. 44-45); OU Diklerk Trans 2011-12-02 raštą Nr. 51 dėl negalėjimo sutartu laiku patiekti vagonų dėl RSFGT sertifikato galiojimo sustabdymo (t. 1, b. l. 48). Nepaisant šių dokumentų, atsakovas Sutartį nutraukė vienašališkai nuo 2011-12-12, apie tai įspėjęs 2012-12-02 raštu, kurį ieškovas gavo 2012-12-10 (t. 1, b. l. 117), o 2012-09-06 atsakovas gavo trečiojo asmens išduotą Sutarties įvykdymo garantiją – 908 897 Lt (t. 2, b. l. 109-110). Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos rūmų 2012-07-05 sertifikatas Nr. 10/623 (t. 2, b. l. 84-85) patvirtino nenugalimo jėgos aplinkybes, kurios sutrukdė Kremenčugo plieno liejimo gamyklai įvykdyti įsipareigojimus OAO „Abakanvagonmaš“ ir pristatyti komplekto gaminius, 2011-08-11 sutartyje numatytais terminais, ir dėl to tapo neįmanoma OAO „Abakanvagonmaš“ laiku įvykdyti įsipareigojimus ir pristatyti prekes sutartyje numatytais terminais. Rusijos Federacijos prekybos, pramonės ir amatų rūmai 2012-08-23 raštu AB „Lietuvos geležinkeliai“ patvirtino, kad tikrai buvo išduotas 2012-07-05 sertifikatas, kuriuo buvo paliudytos nenugalimos jėgos aplinkybės, atsiradusios vykdant 2011-06-30 sutartį, sudarytą tarp OU Diklerk Trans ir OAO „Abakanvagonmaš“, bei 2011-08-11 sutartį tarp OAO „Abakanvagonmaš“ ir Kremenčugo plieno liejimo gamykla, o dėl 2011-07-22 pirkimo – pardavimo sutarties vykdymo sertifikate nenugalimos jėgos aplinkybės nagrinėjamos nebuvo ir atitinkamai neliudijamos (t. 2, b. l. 98).

Byloje ginčas iš esmės kilo dėl sutarties neįvykdymo ir nutraukimo pagrindų bei teisinių pasekmių.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo Sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl ieškovo kaltės, o dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, kurios atitinka nenugalimos jėgos aplinkybių sampratą, pasak jo, teismas netinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino nenugalimos jėgos aplinkybes reglamentuojančias materialinės teisės normas (CPK 177 str., 185 str., 197 str., CK 6.212 str.). Tačiau teisėjų kolegija tokius argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje yra reglamentuoti visiško ar dalinio atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai: nenugalima jėga, valstybės veiksmai, trečiojo asmens veiksmai, nukentėjusiojo asmens veiksmai, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. CK 6.212 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Š. v. UAB „Paira”, bylos Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d.nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-370/2010;2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pajūrio viešbučiai“ ir kt. v. AB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-3-268/2012).

Kaip matyti iš UAB „Skinest Baltija“ (tiekėjas) ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (pirkėjas) 2011 m. atviro konkurso pagrindu 2011-07-18 sudarytos Prekių pirkimo – pardavimo sutarties, tiekėjas įsipareigojo patiekti pirkėjui (prekių gavėjui) 150 vnt. prekinių platforminių vagonų, atitinkančių jiems nustatytus techninius reikalavimus, iki 2011-11-01. Šių vagonų gamintoju atsakovas, kaip perkančioji organizacija, organizuodamas viešąjį pirkimą, parinko konkretų subjektą - OAO „Abakanvagonmaš“, jis taip pat yra konkretizuotas ir minėtoje Sutartyje. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovas pagal nurodytą Sutartį įsipareigojo pristatyti atsakovui nustatytus reikalavimus atitinkančius vagonus atsakovui, tačiau jis neprisiėmė atsakomybės dėl vagonų pagaminimo. Sutarčiai vykdyti, t. y. vagonams pagaminti, buvo būtina pasitelkti trečiuosius asmenis, tai aiškiai atsispindėjo šalių sudarytoje Sutartyje. Ieškovas šiuos įsipareigojimus įvykdė, sudarydamas sutartį su OU Diklerk Trans tam, kad nurodyta įmonė kaip tarpininkas sudarytų sutartį su numatytuoju vagonų gamintoju OAO „Abakanvagonmaš“. Taip pat į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad tiek gamintojas, tiek gamintojo pasirinkta gamykla patvirtino, kad turi galiojančius sertifikatus, kurie reikalingi vykdant tarpusavyje susijusias sutartis: viešojo pirkimo vykdymo metu OAO „Abakanvagonmaš“ 2011-04-01 pateikė atsakymą į UAB „Skinest Baltija“ raštą, jog garantuoja, kad pristatys 150 vnt. 13-9004 modelio platformų 2011 m. antrąjį pusmetį UAB „Skinest Baltija“ adresu; platformos atitinka reikalavimus, pateiktus AB „Lietuvos geležinkeliai“ rengiamo konkurso MT-5-6 medžiagoje; tiekiamos produkcijos kokybę garantuoja įmonė gamintoja ir RSFGT atitikties sertifikatas (t. 2, b. l. 35); Rusijos Federacijos prekybos ir pramonės rūmų 2012-07-05 išduotas sertifikatas patvirtina, kad pagal OAO „Abakanvagonmaš“ ir OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ 2011-08-11 sudarytą sutartį dėl dalių, reikalingų prekių (numatytų OU Diklark Trans ir OAO „Abakanvagonmaš“ 2011-06-30 sudarytoje sutartyje dėl 13-9004 modelio geležinkelio platformų gamybos ir tiekimo pagal gamybos techninius reikalavimus) gamybai, tiekimo, o būtent – šoninių rėmų ir linginių sijų (toliau vadinamų komplekto gaminiai) planuojami tiekimui komplekto gaminiai buvo sertifikuoti, gamykla 2011-08-08 gavo RSFGT atitikties sertifikatą. Tokie duomenys patvirtina, kad kliūčių nurodytoms sutartims vykdyti dėl jų gaminamos bei tiekiamos produkcijos atitikimo nustatytiems reikalavimams nebuvo nuo Sutarties sudarymo momento iki pranešimo apie Rusijos Federacijos valstybės institucijos (įstaigos) priimtą sprendimą laikinai sustabdyti OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ išduoto RSFGT sertifikato galiojimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad valstybės institucijų veiksmai nepripažintini force majeure aplinkybėmis, nes tokius veiksmus galima numatyti, be to, kad sertifikato (kuris išduodamas, kai būtina patvirtinti produkto, proceso ar paslaugos atitikimą nustatytiems reikalavimams) galiojimas priklauso nuo jo turėtojo veiksmų. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti į ieškovo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų apimtį ir įvertinti tai, kad ieškovas, įsipareigojęs užtikrinti patiekiamų prekių kokybę, pateikti techninius dokumentus ir galiojančius sertifikatus atsakovui, negalėjo numatyti, jog prekių gamintojo pasirinktam subjektui OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ gali būti laikinai sustabdytas sertifikato galiojimas, o jo tiekiamas detales uždrausta įvežti į gamintojo šalį ar jas naudoti gamyboje, tuo labiau, kontroliuoti šios aplinkybės ar kokiu nors būdu išvengti jos neigiamo poveikio. Pažymėtina ir tai, kad RSFGT sertifikato galiojimas buvo laikinai sustabdytas dėl neplaninės patikros metu nustatytų rezultatų, todėl ir dėl šios priežasties tokia aplinkybė negalėjo būti žinoma Sutarties sudarymo metu, nes tokia patikra paprastai atliekama kompetentingos institucijos iniciatyva. Be to, nebūdamas sutarties, sudarytos su OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ šalimi, ieškovas neturi teisės tikrinti, kaip yra vykdomi gamybos darbai, taip pat, ar gaminama produkcija gali būti sertifikuojama. Pažymėtina ir tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, kad būtent dėl šalių Sutarčiai reikalingų prekių gaminimo OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ buvo laikinai sustabdytas SRFGT atitikties sertifikato galiojimas. Tokios aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nebuvo prisiėmęs nurodytų aplinkybių, susijusių su OAO „Abakanvagonmaš“ negalėjimu įvykdyti laiku sutartį, t. y. pagaminti reikiamą kiekį vagonų, atsiradimo rizikos.

Nors apeliantas nurodo, kad teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad Sutartis galėjo būti iš dalies įvykdyta, nes produkcijos tiekėjas OAO „Kremenčugskij stalelitejnyj zavod“ pirmąją šoninių rėmų partiją (400 vnt.) turėjo pagaminti ir pristatyti vagonų gamintojui 2011 m. 1-2 dekadas, t. y. iki SRFGT atitikties sertifikato galiojimo laikino sustabdymo, pažymėtina, kad ši aplinkybė nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl ieškovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės taikymo, kadangi ieškovas, nebūdamas šios sutarties šalimi, negalėjo kontroliuoti šių gamyklos veiksmų, be to, net ir pristačius reikiamas detales nurodytais terminais, jos negalėjo būti naudojamos vagonų gamintojo minėto SRFGT sprendimo pagrindu.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovas dėl susiklosčiusių aplinkybių objektyviai negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, kadangi alternatyvūs tiekėjai atsisakė patiekti vagoninius liejinius dėl 2011 m. suformuotų sutarčių, valstybinių užsakymų, pertekliaus nebuvimo, o ieškovui derantis su atsakovu dėl kito gamintojo pasirinkimo ar analogiškų prekių tiekimo, kaip tai numatė Sutarties 3.8 punktas, nebuvo gautas teigiamas atsakymas.

Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nagrinėjamu atveju CK 6.212 straipsnio 1 dalyje numatytas draudimas laikyti nenugalima jėga prekių, reikalingų prievolei įvykdyti, nebuvimą rinkoje nėra taikytinas dėl to, kad ieškovas dėl viešojo pirkimo sutarties specifiškumo iš esmės neturėjo galimybės keisti savo pasiūlymo ir pateikti kito gamintojo vagonus (nors sutartyje buvo numatyta galimybė gavus pirkėjo sutikimą pakeisti gamintoją) bei prekių specifiškumo, ir papildomai pažymėtina, kad šiuo atveju į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina, kad rinkoje nėra prievolės įvykdymui reikalingų prekių, priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad tokių prekių yra, tačiau jos negali būti gautos dėl kitų aplinkybių, t. y. dėl to, kad kiti šių prekių tiekėjai (FVUĮ „Uralvagonzavod“, AAB „Altajvagon“, RAB „Promtraktor-Promlit“) jau sutarties, sudarytos OAO „Abakanvagonmaš“ su OU „Diklerk Trans“, vykdymo pradžioje nepatvirtino savo galimybių tiekti tokias prekes (komplekto dalis – šoninius rėmus bei lingines sijas, reikalingas 13-9004 modelio platformoms) dėl valstybinių užsakymų vykdymo bendrovei AAB „Rusijos geležinkeliai“, tiek ir tuomet, kai ieškovas sužinojo apie valstybės institucijos priimtą sprendimą – kad sutartys dėl produkcijos gamybos ir tiekimo sudarytos dar 2011 metų pradžioje, pertekliaus visiems 2011 m. ir 2012 m. pirmajam pusmečiui jie neturi (t. 1, b. l. 44-45).

Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad 2011-12-02 buvo atšauktas sertifikato galiojimo sustabdymas, tačiau, įvertinant tai, kad ši aplinkybė apie sertifikato galiojimo sustabdymo atšaukimą paaiškėjo ne anksčiau kaip 2011-12-02, tuo tarpu ieškovas nuo 2011 m. lapkričio mėn. derėjęsis su atsakovu tiek dėl sutarties sustabdymo, tiek dėl sutarties nevykdymo aplinkybių pripažinimo force majeure aplinkybėmis, nesulaukė iš atsakovo teigiamo atsakymo, o 2012-12-02 atsakovas pateikė raštą, kuriuo įspėjo, kad nuo 2012-12-12 sudaryta sutartis bus vienašališkai nutraukta, nėra pagrindo sutikti su apelianto dėstomais argumentais, kad teismas neįvertino šių aplinkybių, nes jos nesudaro pagrindo paneigti teismo konstatuoto fakto, jog sutartis nebuvo įvykdyta ne dėl ieškovo kaltės, o dėl nuo jo nepriklausančių force majeure aplinkybių.

Pažymėtina, kad nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jam negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusiosios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.

Atsižvelgiant į tai, kad 2011-10-19 atsakovui paaiškėjo aplinkybės, kurioms esant ieškovas pranešė, kad negalės ginčo Sutartyje nustatytu terminu patiekti numatyto kiekio platforminių vagonų, nes Rusijos Federacijos valstybinė įstaiga sustabdė vagonų gamintojui detales tiekiančios įmonės SRFGT atitikties sertifikato galiojimą, tokias aplinkybes pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaip bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino atleidžiančiomis ieškovą nuo civilinės atsakomybės, kadangi jos nepriklausė nuo ieškovo valios, jas sąlygojo valstybės institucijos veiksmai, atitinkantys force majeure aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo civilinės atsakomybės esant nenugalimos jėgos aplinkybėms institutą (CK 6.212 str. 1 d., 6.253 str. 1 d.), visapusiškai ir išsamiai įvertino į bylą pateiktus įrodymus, patvirtinančius force majeure aplinkybių buvimą nagrinėjamu atveju (CPK 185 str.), pagrįstai konstatavo sutarties nutraukimą dėl jos neįvykdymo, tačiau atsižvelgiant į įstatyme numatytus teisių gynimo būdus, nustačius, kad sutartis buvo neįvykdyta ne dėl ieškovo kaltės, bet dėl force majeure aplinkybių, šia prasme siekiant teisinio korektiškumo bei aiškumo, tikslintina sprendimo rezoliucinė dalis (CK 6.217 str. 5 d., 6.256 str. 4 d.).

Tuo pačiu pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, jog esant nustatytam sutarties neįvykdymo pagrindui, kurį sąlygojo nuo ieškovo nepriklausančios aplinkybės, atsakovas neteisėtai pasinaudojo sutarties įvykdymo užtikrinimu – banko išduota Sutarties įvykdymo garantija.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliantas ginčija teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovui priteista 4 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti argumentuodamas tuo, kad ieškovas tinkamai nepagrindė šių išlaidų. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais argumentais. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovo atstovas advokatas R. J. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir 2012-06-18 bei 2012-09-13 išrašus iš savo asmeninės sąskaitos (t. 2, b. l. 120-122), iš kurių matosi, kad ieškovas į jo sąskaitą šiomis dienomis pervedė po 2 000 Lt, nurodant paskirtį – pagal sąskaitas faktūras Nr. 7 ir Nr. 11. Kitų įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, o būtent, kad visos jos buvo skirtos teikiant atstovavimo paslaugas nagrinėjamoje byloje, ieškovas nepateikė. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad šis advokatas ieškovo interesus atstovavo tik nuo 2012-06-19 (t. 2, b. l. 39), ieškovo į bylą pateikti procesiniai dokumentai, t. y. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinys, atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą, prašymas dėl dokumentų pateikimo, buvo pateikti iki nurodytos atstovavimo sutarties sudarymo, tačiau jis rengė 2012-09-07 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šis atstovas dalyvavo 4 teismo posėdžiuose, iš kurių 2012-06-21 posėdis buvo atidėtas, 2012-09-11, nors buvo atidėtas, tačiau truko 55 min., 2012-10-31 parengiamasis posėdis truko 30 min., o 2012-12-04 – 2 val. 40 min. Taigi įvertinant CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, susipažįstant su bylos medžiaga bei rengiantis teismo posėdžiams), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ darytina išvada, kad realios, būtinos ir pagrįstos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pripažintinos 800 Lt dydžio. Todėl teismo priteistos iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidos mažintinos nuo 4 288 Lt iki 1 088 Lt (CPK 88 str.).

Apeliantas nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis argumentuodamas tuo, kad teismas netinkamai nustatė patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju patenkinus du iš keturių ieškovo pareikštų reikalavimų teismo priimtu procesiniu sprendimu iš esmės buvo pasiektas ieškovui naudingas rezultatas, kuriuo pripažinta, kad ieškovas nėra kaltas dėl sutarties neįvykdymo ir atsakovas neteisėtai pasinaudojo prievolės įvykdymo užtikrinimu, atsižvelgiant į pagrindinius civilinio proceso tikslus bei principus (CPK 2 str., 3 str. 1 d.), darytina išvada, kad toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra teisingas, todėl nėra pagrindo jų perskirstyti.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, o kita – iš esmės paliktina nepakeista, patikslinant rezoliucinę dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą iš dalies pakeisti:

sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti, sumažinant uždarajai akcinei bendrovei „Skinest Baltija“, juridinio asmens kodas 300070820, iš akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ priteistas bylinėjimosi išlaidas nuo 4 288 Lt iki 1 088 Lt;

kitą sprendimo dalį palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant jos rezoliucinę dalį nustatant, kad nuo 2011-12-12 nutraukta 2011-07-18 Prekių pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SP – 289 nebuvo įvykdyta laiku ne dėl ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skinest Baltija“ kaltės, o dėl force majeure aplinkybių.