Civilinė byla Nr. e2A-1699-603/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25866-2019-8

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8;

                                                                                                                                               3.3.1.18.1.

                                                                                                                                                           (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos leidiniai“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas J. L. pateikė ieškinį, prašydamas iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Respublikos leidiniai“ priteisti 7000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti ir įpareigoti atsakovę išspausdinti paneigimą su tokio turinio tekstu: „Savaitraštyje „Respublika“ 2018 m. vasario 23 kovo 2 d. Nr. 8 (106) išspausdintas straipsnis „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ neatitinka tikrovės ir jame J. L. pavardė išspausdinta nepagrįstai. J. L. pavardė ir įtariamų „KGB bendradarbių sąrašus“ neturi nieko bendra tarpusavyje. Todėl UAB „Respublikos leidiniai" paneigia  „Respublika“ 2018 m. vasario 23 kovo 2 d.  Nr. 8 (196) straipsnyje išspausdintą „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ informaciją apie J. L..“

2.       Nurodė

3.       Atsakovė pateiktame atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovė dienraštyje „Respublika“ 2018 m. vasario 23 - kovo 2 d. Nr. 8 (196) publikavo įrašą „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“, kuris yra atsakovės leidžiamame savaitraštyje „Respublika“, nesibaigiančio liustracijos proceso Lietuvoje tema, rašoma keturiuose savaitraščio „Respublika“ leidiniuose, tęsinys. Atsakovės teigimu, paskelbta publikacija vertintina kaip tam tikra juodojo humoro satyra, absurdu persmelktas groteskas, paskelbtas kaip atsakas reaguojant į informaciją apie S. S., V. S. ir D. B. galimą bendradarbiavimą su G. N., kad tariamų „įtariamųjų KGB bendradarbių sąrašu“ visuomenei siekta parodyti, kad tol, kol liustracijos procesas Lietuvoje nepasibaigęs, o viešojoje erdvėje pateikiami ir aptarinėjami išlikusios archyvinės medžiagos fragmentai (didžiajai daliai medžiagos esant išvežtai į Rusijos Federaciją saugumo tarnybų), tol „įtariamaisiais KGB bendradarbiais“ galime tapti kiekvienas. Atsakovė nurodė, kad yra susiklosčiusi itin palanki terpė įvairioms interpretacijoms ir nėra nė vienos institucijos, galinčios pateikti neginčijamą išvadą apie konkretaus asmens (ne)bendradarbiavimą su buvusios SSRS saugumo tarnybomis. Atsakovės teigimu, ji neturėjo jokio tikslo rašyti apie ieškovą ir/ar jo pažeminti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) įpareigojo atsakovę UAB „Respublikos leidiniai” išspausdinti paneigimą su tekstu:            „Savaitraštyje „Respublika“ 2018 m. vasario 23 kovo 2 d. Nr.8 (106) išspausdintas straipsnis „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ neatitinka tikrovės ir jame J. L. pavardė išspausdinta nepagrįstai. J. L. pavardė ir įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ neturi nieko bendra tarpusavyje. Todėl UAB „Respublikos leidiniai" paneigia „Respublika" 2018 m. vasario 23 kovo 2 d.  Nr.8 (196) straipsnyje išspausdintą „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS" informaciją apie J. L..“; 2) priteisė iš atsakovės ieškovui J. L. 2000 Eur; 3) priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 29,89 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitos ieškinio dalies netenkino.

5.       Teismas nustatė, jog ieškovas 2018 m. lapkričio 8 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydamas „išspausdinti artimiausiame „Respublika“ laikraštyje atitinkamo dydžio informaciją paneigiant sąraše J. L. pavardę. Taip pat spausdinant paneigimą, atsiprašyti gerbiamo signataro“. Įvertinęs tokio turinio kreipimąsi teismas pažymėjo, jog tai, kad ieškovas kreipėsi tik su prašymu paneigti jį žeminančią informaciją, o kreipdamasis į teismą su ieškiniu nurodė konkretų tekstą, neturėtų nagrinėti ieškovo pareikšto prašymo dėl paneigimo.

6.       Teismas konstatavo, jog atsakovė neįrodė informacijos, kad ieškovas bendradarbiavo su KGB, teisingumo. Pažymėjo, kad iš atsakovės 2018 m. lapkričio 23 d. atsakymo į ieškovo prašymą matyti, jog atsakovė neketino paneigti savo atspausdintos informacijos. Todėl sprendė, jog yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą dalyje dėl atsakovės įpareigojimo išspausdinti informacijos paneigimą.

7.       Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, jog atsakovės paskelbta informacija apie ieškovą laikytina žinia. Pažymėjo, kad tokį vertinimą pagrindžia ir konstatuojamasis teiginys laikraščio pirmajame puslapyje, kuriame nurodyta: „Jame pavardės oficialiai pripažinusių, tų, kurių dokumentai iškeliavo į Maskvą, ir tų , kurių „liūdni popieriai“ buvo maišais tempiami iš KGB rūmų“.

8.       Teismas vertino, jog atsakovės išspausdinta informacija apie ieškovą vienareikšmiškai pažeidžia ieškovo garbę ir orumą, todėl priteisė ieškovui 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendė, jog laikraštyje nurodytos ieškovo vardo ir pavardės pakanka ieškovui identifikuoti. Pažymėjo, jog su aplinkybe, kad tai pateikta informacija apie ieškovą, sutiko ir atsakovės atstovė pateikdama atsakymą žurnalistų etikos inspektoriui, pažymėdama, jog < Anot viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo), bendradarbiavimas galėjo būti nereguliarus arba neaktyvus, todėl nevertėtų tvirtinti, kad pareiškėjas, užėmęs aukštą sveikatos apsaugos ministro padėjėjo poziciją, neturėjo jokių kontaktų su KGB.>. Teismo teigimu, atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad teiginiai apie ieškovo bendradarbiavimą su KGB yra teisingi, o atsakovė kaip visuomenės informavimo priemonės atstovė, paskleidusi neteisingą informaciją apie ieškovą neabejotinai gavo finansinės naudos.

9.       Teismas, priteisdamas neturtinę žalą, nesutiko su atsakove, jog ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie po publikacijų patalpinimo turėtas sveikatos problemas. Sprendė, jog nepagrįstai reiškiami įtarimai dėl bendradarbiavimo su KGB Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signatarui, teisėjui, valstybės kontrolieriui, advokatui, neabejotinai sukelia dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą. Teismo vertinimu, dėl to ieškovas visiškai neturėjo kreiptis į gydymo įstaigas dėl vaistų ir/ ar ligos diagnozės nustatymo, kadangi dvasiniai išgyvenimai iki kol jie netampa liga, dažniausiai nenustatomi, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad jie nepatiriami.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10.       Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Respublikos leidiniai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir ieškovo J. L. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:

10.1. Ieškovas iki ieškinio padavimo dienos dėl informacijos paneigimo netinkamai laikėsi išankstinės ikiteisminės tvarkos, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnyje, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau - VVĮ) 44 straipsnyje. VIĮ 44 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visuomenės informavimo priemonė, gavusi paneigimą, privalo jį paskelbti tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu paskelbti. Taigi visuomenės informavimo priemonei pareiga paneigti tikrovės neatitinkančius teiginius, žeminančius asmens garbę ir orumą, atsiranda tuomet, kai yra kreipimasis dėl tokių, t. y. publikuotų, duomenų paneigimo. Ieškovas, teikdamas prašymą paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, reikalavo atsakovės: „išspausdinti artimiausiame „Respublika“ laikraštyje atitinkamo dydžio informaciją paneigiant sąraše J. L. pavardę. Taip pat spausdinant paneigimą, atsiprašyti gerbiamo signataro“. Ieškovas prašyme dėl informacijos paneigimo nenurodė, kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kokia informacija turi būti paneigta, taip pat kokiu būdu, šriftu bei kurioje vietoje turi būti paneigta. Teikdamas patikslintą ieškinį ieškovas nurodė visai kitą paneigimo tekstą, negu jis buvo nurodytas prašyme dėl informacijos paneigimo, prašydamas ieškinyje paneigti tikrovės neatitinkančią informaciją, nors tokio paneigimo neprašė pasinaudodamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

10.2. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga, kurios nesilaikant reikalavimas turi būti paliktas nenagrinėtu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės sutiko, jog ieškovas netinkamai pasinaudojo privaloma ikiteisminio ginčo tvarka, dėl ko ieškovo reikalavimas dėl paneigimo turėjo būti paliktas nenagrinėtu, tačiau tenkindamas ieškovo reikalavimą nepagrįstai priėmė visiškai priešingą sprendimą. Apeliantės teigimu, ginčo informacijos teisingumas ir/ar pagrįstumas neturi ir negali turėti jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl tinkamo ar netinkamo privalomos ikiteisminės tvarkos laikymosi.

10.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas skelbtiną tekstą įpareigojo paneigti ne ginčo informaciją, tačiau visą paskelbtą straipsnį. Mano, jog toks įpareigojimas Atsakovės giliu įsitikinimu, toks pirmosios instancijos teismo įpareigojimas yra neadekvatus ir neproporcingas, išeinantis už ieškinio ribų.

10.4. Pirmosios instancijos teismas suklydo kvalifikuodamas ginčo informaciją kaip žinią, o spręsdamas dėl teisinio paskleistos informacijos kvalifikavimo rėmėsi išimtinai tik straipsnio antrašte, ignoruodamas tiek lingvistines konstrukcijas, tiek skyrybos ženklus bei paskleistos ginčo informacijos kontekstą.

10.5. Sprendžiant klausimą dėl asmens garbės ir orumo pažeidimo svarbu įvertinti visą publikacijos kontekstą, tačiau apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į paskleistos informacijos kontekstą. Apeliantės paskelbtas straipsnis „Įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ buvo tik vienas iš epizodų platesnės diskusijos dėl visai Lietuvos visuomenei aktualaus klausimo – nesibaigiančio liustracijos proceso Lietuvoje, o ją paskatino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro viešai paskelbta informacija apie tai, kad kardinolas V. S., aktorius D. B. ir dirigentas S. S. galimai bendradarbiavo su G. N., jog laikraščio „Respublika“ redaktorius ir žurnalistus šokiravo tai, kad tokia informacija buvo paskelbta jau po šių Lietuvai itin nusipelniusių žmonių mirties, nepaliekant jiems jokios galimybės atsiliepti į tokią žinią, patikslinti ją ar paneigti. Pažymi, jog atsakovė šia tema rašė keturiuose savaitraščio „Respublika“ leidiniuose, o ginčo straipsnio pavadinimas suprantamas ne kaip kategoriškas jo autoriaus teiginys, bet kaip galima jo prielaida, spėjimas ar nuomonė. Apeliantės teigimu, straipsnio pavadinimas pateikiamas kabutėse, kas suprantama kaip netiesiogine ironiška reikšme pavartoti žodžiai arba žodžiai, nuo kurių autorius nori atsiriboti, pateikti kaip svetimus. Apeliantės nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia, jog ginčo informacija turėjo būti priskiriama nuomonės kategorijai, kuri neperžengė saviraiškos laisvės ribų ir nepažeidė CK 2.24 straipsnio.

10.6. Ginčo straipsnis taip pat vertintinas kaip tam tikra juodojo humoro satyra, absurdu persmelktas groteskas, paskelbtas kaip atsakas reaguojant į informaciją apie S. S., V. S. ir D. B. galimą bendradarbiavimą su KGB. Be to, ginčo informacija nėra konkrečiai susijusi su ieškovo asmeniu, kadangi tokiu vardu ir pavarde asmenų yra ne vienas, o šalia ginčo informacijos nurodytos tik asmenų pavardės ir vardai, bet nėra skelbiama jokia papildoma informacija, galinti identifikuoti konkretų asmenį ar jo amžių. Apeliantės teigimu, byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad ieškovą straipsnyje atpažino nors vienas trečiasis asmuo. Taigi straipsnis parengtas neturint tikslo beprasmiškai šmeižti ieškovą, menkinti jo garbę ar orumą, o informacija paskleista turint pozityvų tikslą.

10.7. Pagal teismų praktiką, bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, teisės pažeidimo pripažinimas tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas tuo atveju, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Todėl pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog apeliantė pažeidė ieškovo garbę ir orumą bei siekdamas apginti pažeistą ieškovo teisę, turėjo pareigą svarstyti, ar nepakanka ieškovo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo pripažinimo bei pateikti motyvuotą išvadą, kodėl toks teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankamas.

10.8. Spęsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė jokių neigiamų padarinių, kilusių ieškovui dėl atsakovės viešai paskleistos informacijos. Taigi nėra objektyvių duomenų, jog ieškovui padaryta neturtinė žala.

10.9. Skundžiamame sprendime nurodytas argumentas apie atsakovės kaip visuomenės informavimo priemonės atstovės gautą finansinę naudą dėl paskleistos informacijos nepagrįstai nulėmė teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, taip pat nemotyvuotas bei prieštarauja bylos medžiagai. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės gautą bet kokią finansinę naudą dėl ginčo informacijos paskleidimo, be to, ieškovas tokios aplinkybės neįrodinėjo.

10.10. Ieškovo prašoma priteisti neturtinės žalos suma neatitinka teisminės praktikos, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, ja siekiama ne ginti savo pažeistas teises, o praturtėti apeliantės sąskaita. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis nesuderinamas su teismų analogiškose bylose priteisiamais neturtinės žalos dydžiais, ypač atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir ieškovo statusą.

11.       Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo spendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo argumentus:

11.1. Atsakovė nepagrįstai nurodo, jog nebuvo pasinaudota ar netinkamai pasinaudota ikiteismine ginčų sprendimo tvarka. Atsakovė pripažįsta, jog yra gavusi ieškovo prašymą paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, pažeidžiančias ieškovo garbę ir orumą, tačiau toks prašymas buvo ignoruotas. Nors prašyme nebuvo nurodytas konkretus tekstas, tačiau prašyme nurodytas reikalavimas pakankamai aiškus ir suprantama, kokios žinios neatitinka tikrovės. Tuo atveju, jeigu atsakovei buvo neaišku, ji turėjo pareigą susisiekti su ieškovu ir paprašyti patikslinti reikalavimą.

11.2. Teismas neišėjo iš ieškinio reikalavimo ribų, kadangi patikslintame ieškinyje aiškiai suformuluotas paneigimo tekstas. Taip pat teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad tik ieškovo pavardė nepagrįstai ir neteisingai patalpinta sąraše, o ne įpareigota atsakovė paneigti visą straipsnį.

11.3. Atsakovės paskleisti duomenys laikytini žinia. Paskelbtą ginčo informaciją laikydama nuomone, o ne žinia apeliantė siekia sumenkinti paskelbtą žinią, ją paversti satyra. Nors atsakovė nurodo, kad skelbdama ginčo žinią neturėjo pakankamai informacijos apie ieškovo bendradarbiavimą su KGB, tačiau nurodydama sąraše konkrečias pavardes ir straipsnio pavadinimą įrašydama kabutėse visuomenėje suformavo nuomonę, jog skelbiamas oficialus „Įtariamų „“KGB bendradarbių sąrašas“, o ieškovas yra įtariamų KGB bendradarbių sąraše.

11.4. Skelbdama įtariamų bendradarbiavimu su KGB asmenų sąrašą atsakovė nenurodė, ar toks sąrašas iš tikro egzistuoja bei kokie yra kiekvieną asmenį identifikuojantys duomenys. Tai, jog nėra daugiau asmenį identifikuojančių duomenų, nereiškia, jog tokia žinia neliečia konkretaus asmens. Akivaizdu, jog paskelbdama asmenų sąrašą atsakovė siekė šokiruoti visuomenę, o nurodyti visuomenei žinomi J. L. vardas ir pavardė yra siejami su ieškovu. Atsakovė nėra nurodžiusi procesiniuose dokumentuose, apie kokį J. L. yra paskelbusi žinią, todėl sudaro pagrindą manyti, jog tokia žinia paskleista apie ieškovą, o tokią nuomonę susidarė ir visuomenė.

11.5. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog paskleidžiant duomenis apie asmens padarytą nusikaltimą nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, o tokie duomenys akivaizdžiai žemina asmenį.

11.6. Priteista neturtinė žala nelaikytina didele, atsižvelgiant į atsakovo žinomumą visuomenėje. Ieškovą įvardijus kaip įtariamą KGB bendradarbį padaryta žala reputacijai, jaučiasi sumenkintas kaip asmenybė, patyrė gėdą prieš visuomenę, taip pat prarado galimybę bendrauti kaip anksčiau su pažįstamais asmenimis bei pasikeitė gyvenimo kokybė. Mano, jog priteista suma yra aiškiai per maža, tačiau jos neginčija. Kadangi paskleisdama žinomai melagingas žinias atsakovė gavo naudos, priteista suma atitinka teisingumo ir protingumo reikalavimus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

12.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13.       Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

14.       Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

15.       Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB „Respublikos leidiniai“  2018 m. vasario 23 – kovo 2 d. leidinyje „Respublika“ išspausdino publikaciją su antrašte „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“, kurioje tekste vardinamos pavardės ir vardai, o tarp jų nurodytas ir ieškovas J. L.. Ieškovas įrodinėja, jog tokia publikacija žemina jo, kaip žinomo visuomenės veikėjo garbę ir orumą, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus. Atsakovė su ieškovo argumentais nesutinka, įrodinėdama, jog visų pirma nesilaikyta ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, be to, ginčo informacija laikytina nuomone, o ne žinia, o neturtinės žalos priteisimo reikalavimas nepagrįstas.

16.       Taigi byloje kilo ginčas dėl visuomenės informavimo priemonėje paskleistų duomenų vertinimo ir teisinio jų kvalifikavimo, taip pat dėl pažeistų asmens teisių gynybos būdo parinkimo.

Dėl argumentų, susijusių su ikiteisminės ginčo tvarkos nesilaikymu

17.       Apeliantė įrodinėja, jog ieškovas prašyme dėl informacijos paneigimo nenurodė, kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, taip pat kokia informacija turi būti paneigta, kokiu būdu, šriftu bei kurioje vietoje, o teikdamas  patikslintą ieškinį nurodė visai kitą paneigimo tekstą, negu jis buvo nurodytas prašyme dėl informacijos paneigimo. Mano, jog tai sudaro pagrindą konstatuoti ikiteisminės ginčo tvarkos nesilaikymą, dėl ko ieškovo reikalavimą pirmosios instancijos teismas privalėjo palikti nenagrinėtu.

18.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog tuo atveju, kai tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę, įstatyme įtvirtinta vadinamoji replikos teisė ir nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka – asmuo, apie kurį šie duomenys paskleisti, dėl jų paneigimo pirmiausia turi kreiptis į tokius duomenis paskleidusią visuomenės informavimo priemonę ir pareikalauti, kad ši išspausdintų ar kitaip paskelbtų surašytą paneigimą. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos (CK 2.24 straipsnio 2 dalis, Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnis). Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą. Duomenų, neatitinkančių tikrovės ir žeminančių kito asmens reputaciją, paneigimo tvarką ir terminus tokiu atveju nustato teismas (CK 2.24 straipsnio 4 dalis).

19.       Tačiau teisėjų kolegija nepritaria apeliantės argumentui, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą būtų nesilaikęs išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovas J. L. kreipėsi su 2018 m. lapkričio 8 d. prašymu į atsakovę, prašydamas paneigti sąraše esančią ieškovo pavardę bei jo atsiprašyti. Tokios aplinkybės neginčijo ir atsakovė apeliaciniame skunde. Iš atsakovės 2018 m. lapkričio 23 d. atsakymo matyti, jog apeliantė su tokiu ieškovo reikalavimu nesutiko, nurodydama, jog publikacijoje nepaskelbė informacijos, žeminančios ieškovo garbę ir orumą, tokio tikslo apskritai neturėjo, o paskelbta publikacija vertinama atsietai nuo publikacijos konteksto. Esant tokiems duomenims darytina išvada, jog atsakovės nesutikimas su ieškovo reikalavimu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tokio pobūdžio ginčui spręsti nepasinaudojo privaloma išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, o kreipdamasis į teismą pažeidė CK 2.24 straipsnio 2 dalies reikalavimą.

20.       Pažymėtina ir tai, kad apeliantės argumentas, jog ieškovas patikslindamas ieškinį nurodė skelbtiną tekstą, kurio nebuvo nurodęs kreipdamasis su 2018 m. lapkričio 8 d. prašymu į atsakovę, taip pat nesudaro pagrindo sutikti su apeliante, jog ieškovas nesilaikė išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Iš ieškovo prašymo turinio aiškiai matyti, dėl kokios publikacijos buvo kreiptasi, aiškus kreipimosi tikslas – paneigti, kad J. L. yra sąraše, todėl apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog į ją dėl informacijos paneigimo buvo kreiptasi nesilaikant teisės norminių aktų.

     Dėl publikacijos teisinio vertinimo

21. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo publikacijos teisiniu vertinimu, nurodydama, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai paskelbta informacija vertinta kaip žinia, o tokia išvada padaryta tik remiantis straipsnio antrašte, ignoruojant straipsnių visumą ir kontekstą bei lingvistinę konstrukciją.

22.       Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, sprendžiant reikalavimus dėl asmens garbės ir orumo gynimo, svarbu nustatyti, buvo paskleista žinia ar nuomonė.

24.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Pagal kasacinio teismo praktiką žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas; nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

25.       Pažymėtina ir tai, kad siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės svarbiausia įvertinti pateikiamo straipsnio kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Žinios ir nuomonės atskyrimas yra fakto klausimas, kuris sprendžiamas tiriant ir vertinant byloje surinktų įrodymų visumą. Vertinant, ar paskleista informacija yra žinia, ar nuomonė, negalima apsiriboti atsietu pažodiniu paskleisto teksto traktavimu, kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į teiginio kontekstą, paskelbimo (pasakymo, išspausdinimo ir kt.) aplinkybes ir pan. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog atsakovės paskelbta informacija laikytina žinia. Iš paskelbtos publikacijos matyti, jog po antrašte „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ vardinami vardai ir pavardės, tarp jų paskelbta ir ieškovo vardas bei pavardė. Vertintina, jog toks išdėstymas sudaro teiginių įspūdį, juolab kad, nėra pateikta jokių paaiškinimų. Nors apeliantė remiasi argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nevertino viso konteksto bei išleistų publikacijų, tačiau matyti, kad viena iš publikacijų buvo išleista prieš ginčo informaciją, o kitos dvi – po ginčo informacijos, tačiau iš pateiktoje publikacijoje jokių nuorodų apie tai nepateikta (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka ir su apeliantės argumentu, jog straipsnio pavadinimas bei jo pateikimas kabutėse suprantami kaip ironija, juodo humoro satyra, ar kaip absurdu persmelktas groteskas. Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose vertinant informacijos poveikį jos gavėjui taikytinas vidutinio (eilinio) informacijos gavėjo supratimo standartas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015), tačiau nagrinėjamu atveju informacijos turinys gali sudaryti įspūdį vidutiniam skaitytojui, jog pateikiama informacija yra patikima, o ne kaip nurodė apeliantė, ironija ar absurdu persmelktas groteskas.

27.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog ginčo informacija nėra susijusi su ieškovu, o tokiu vardu ir pavarde yra ne vienas asmuo. Pažymėtina, jog nors iš tiesų paskleistoje informacijoje nėra nurodyta daugiau asmenį identifikuojančių požymių, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog ginčo informacijoje nurodytas ne ieškovo vardas ir pavardė. Nėra pagrindo abejoti, jog ieškovas dėl savo visuomeninės veiklos bei jos pobūdžio yra žinomas visuomenėje, todėl sutiktina su ieškovu, kad pateiktame sąraše pamatęs J. L. vardą ir pavardę skaitytojas .susies su žinomu visuomenėje asmeniu, t. y. ieškovu. Taigi ,toks apeliantės argumentas neturi jokios teisinės reikšmės vertinant ginčo informaciją kaip žinią.

28.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovės paskleista informacija apie ieškovą neatitiko tikrovės, todėl vadovaudamasis CK 2.24 straipsniu turėjo teisinį pagrindą įpareigoti atsakovę išspausdinti paneigimą su ieškovo nurodytu tekstu. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog tekste nurodytas įpareigojimas paskelbti apie teksto neatitikimą tikrovei apima visą Savaitraštyje „Respublika“ 2018 m. vasario 23 kovo 2 d. Nr.8 (106) išspausdintame straipsnyje „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ tekstą, kai tuo tarpu ieškovas reiškia reikalavimą dėl informacijos apie save neatitikimo bei savo garbės ir orumo pažeidimo. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, jog skelbtiname tekste turėtų būti padarytas techninio pobūdžio teksto patikslinimas, nekeičiant ieškovo reikalavimo esmės. Todėl vertintina, jog atsakovė turėtų paskelbti tokio turinio paneigiančią informaciją: „Savaitraštyje „Respublika“ 2018 m. vasario 23 kovo 2 d. Nr.8 (106) išspausdintas straipsnis „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ dalyje dėl J. L. neatitinka tikrovės ir jame J. L. pavardė išspausdinta nepagrįstai. J. L. pavardė ir įtariamų „KGB bendradarbių sąrašas“ neturi nieko bendra tarpusavyje. Todėl UAB „Respublikos leidiniai" paneigia „Respublika" 2018 m. vasario 23 kovo 2 d.  Nr.8 (196) straipsnyje išspausdintą „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS" informaciją apie J. L..“.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

29.       Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtine žala, įrodinėdama, jog pakankama satisfakcija yra pripažinimas, jog ginčo informacija pažeidžia asmens garbę ir orumą ir/ar tokios informacijos paneigimas. Ieškovas savo ruožtu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo reputacijai padarytą žalą, todėl pagrįstai sprendė dėl neturtinės žalos atlyginimo.  

30.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 

31.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, jog priteisdamas neturtinę žalą pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių neigiamų padarinių, kilusių ieškovui dėl atsakovės viešai paskleistos informacijos. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, paskleidus asmens garbę ir orumą žeminančius ir tikrovės neatitinkančius duomenis, svarbu įvertinti paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį. Nagrinėjamu atveju iš teismo sprendimo turinio matyti, jog spręsdamas dėl neturtinės žalos bei jos dydžio teismas vertino nepagrįstai reiškiamų įtarimų dėl bendradarbiavimo su KGB sukeltus išgyvenimus ieškovui, taigi argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių neigiamų padarinių atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

32.       Papildydama pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog paskleista informacija apie bendradarbiavimą su KGB yra akivaizdžiai neigiamo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio, tokia informacija turi neabejotinai ypatingą ir jautrų poveikį, todėl nekyla abejonių, jog tokios informacijos paskleidimas visuomenėje apie ieškovą, atsižvelgiant į jo visuomeninę bei darbinę veiklą, sukėlė neigiamus išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą bei reputacijos pablogėjimą. Pažymėtina, jog bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą. Todėl padaręs išvadą, kad paskleista informacija buvo žeminanti ieškovo garbę ir orumą, teismas pagrįstai pripažino ieškovą patyrusiu neturtinę žalą. 

33.       Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, CPK 4 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014; 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019 67 punktą). Taigi pažymėtina, jog apeliantės įrodinėjamas neturtinės žalos dydis kitose bylose neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, kiekvienu atveju neigiami dvasiniai išgyvenimai vertinami individualiai.

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo pakeisti sprendimo dalies dėl neturtinės žalos ieškovui priteisimo ir atsakovės argumentas, jog ieškovo garbės ir orumo įžeidimo fakto pripažinimas ir/ar tokios informacijos paneigimas ne (būtų) pakankama satisfakcija. Pažymėtina, jog pažeistų teisių gynybos būdą pasirenka asmuo, reiškiantis reikalavimą; kita vertus, teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendė, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą. Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovo garbės ir orumo pažeidimo fakto pripažinimas (taip pat ir/ar tokios informacijos paneigimas), įvertinus bylos aplinkybes, paskleistos informacijos pobūdį ir jos poveikį, tai, jog informacija paskleista apie žinomą visuomenėje asmenį,  nėra pakankama satisfakcija ieškovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo funkcija – remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį skausmą, kitus neigiamus išgyvenimus, todėl sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo vertintinas kaip pakankamas ieškovo moralinei nuoskaudai atlyginti ir yra teisingas (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

      Dėl procesinės bylos baigties

35.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistu, patikslinant tik atsakovei nurodytą išspausdinti paneigimo tekstą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36.       Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

37.       CPK  normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantei neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

     atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Respublikos leidiniai” apeliacinio skundo netenkinti.

        Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą iš esmės nepakeistą. 

        Patikslinti ieškovo nurodytą paneigimo tekstą: „Savaitraštyje „Respublika“ 2018 m. vasario 23 kovo 2 d. Nr. 8 (106) išspausdintas straipsnis „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ dalyje dėl J. L. neatitinka tikrovės ir jame J. L. pavardė išspausdinta nepagrįstai. J. L. pavardė ir įtariamų „KGB bendradarbių sąrašus“ neturi nieko bendra tarpusavyje. Todėl UAB „Respublikos leidiniai" paneigia  „Respublika“ 2018 m. vasario 23 kovo 2 d.  Nr. 8 (196) straipsnyje išspausdintą „ĮTARIAMŲ „KGB BENDRADARBIŲ SĄRAŠAS“ informaciją apie J. L..“

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 Teisėjai                                                                    Loreta Bujokaitė

Jūra Marija Strumskienė

                                                                      Eglė Surgailienė