Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-10-14][nuasmenintas sprendimas byloje][eI-4243-872-2019].docx
Bylos nr.: eI-4243-872/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 188659752 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Kiti klausimai kylantys iš mokestinių teisinių santykių
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti su gyventojų pajamų mokesčiu susiję klausimai
Mokestiniai teisiniai santykiai
Mokesčiai, įmokos ir kiti privalomieji mokėjimai
Gyventojų pajamų mokestis
Teismo procesiniai dokumentai

?

 

Administracinė byla Nr. eI-4243-872/2019                                                                                         Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02402-2019-3                                                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 12.13.5; 55.1.3 

 (S)

 

img1 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. spalio 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Fausta Vitkienė

dalyvaujant pareiškėjui A. A.,

pareiškėjo atstovui advokatui Edvinui Lenkauskui,

pareiškėjos L. A. atstovui advokatui Ryčiui Rudzinskui,

atsakovės atstovui D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. A. ir A. A. skundus  atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2019-06-10 sprendimą Nr. S-70(7-46/2019); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, atsakovė ar Inspekcija) 2019-03-21 sprendimą Nr. (21.222) FR0682-79 (toliau – ir Sprendimas 1); 3) įpareigoti VMI pakartotinai atlikti A. A. mokestinį patikrinimą, pripažįstant, kad: 2011-09-16 E. L. suteikė A. A. 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolą; 2011-12-09 R. S. suteikė A. A. 300 000 Ukrainos grivinų (96 533 Lt) paskolą; 2012-02-12 V. Z. grąžino A. A. 98 000 Lt likusią dalį paskolos; 2012-01-11 D. J. grąžino A. A. 50 000 Lt paskolą; 2012-02-21 K. R. grąžino A. A. 100 000 JAV dolerių paskolą; A. A. realiai gavo dovanas iš tėvų, kurios buvo deklaruotos PRC911 deklaracijoje; L. A. nurodytos vartojimo išlaidos nėra vien tik susijusios su grynųjų pinigų išlaidomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja L. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti MGK 2019-06-20 sprendimą Nr. S-75(7-56/2019); 2) panaikinti VMI 2019-04-12 sprendimą Nr. (21.222) FR0682-99 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (toliau – ir Sprendimas 2).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartimi administracinės bylos Nr. eI-4243-872/2019 ir Nr. eI-4266-872/2019 sujungtos į vieną administracinę bylą, jai suteikiant administracinės bylos Nr. eI-4243-872/2019.                                                                                                                                                                           

Pareiškėjai skunduose nurodo faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjų atliktu mokestiniu patikrinimu, teigia, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti klaidingai vertinant nustatytas faktines aplinkybes, todėl naikintini.

Pareiškėjas nesutinka su jam apskaičiuotu 20 008,16 Eur mokėtinu  gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – ir GPM), 11 557,27 Eur GPM delspinigių ir pritaikyta 6 002 Eur GPM bauda, iš viso: 37 567,43 Eur.

Pareiškėjas savo nesutikimą grindžia tuo, kad MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti pareiškėjo gautus grynuosius pinigus iš fizinių asmenų, neteisėtai atsisakyta pripažinti iš tėvų gautas dovanas, neteisėtai apskaičiuoti mokesčiai už 2012 metus ir neteisingai apskaičiuotos vartojimo išlaidos.

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime, pažeidžiant tiesioginių ir netiesioginių įrodymų vertinimo taisykles, buvo nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad: 2011-09-16 E. L. suteikė A. A. 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolą, kad 2011-12-09 R. S. suteikė 300 000 Ukrainos grivinų (96 533 Lt) paskolą, kadangi: 1) byloje yra pateikti 2011-09-16 ir 2011-12-09 rašytiniai E. L. ir R. S. paskolos rašteliai, kuriuose aiškiai nurodyta, jog E. L. perduoda 50 000 svarų sterlingų A. A. bei tai, jog R. S. perduoda 300 000 Ukrainos grivinų (96 533 Lt) A. A.. Taip pat byloje nustatyta, kad tiek A. A., tiek ir pats E. L. bei pats R. S. pateikė paaiškinimus, kuriuose patvirtino grynųjų pinigų perdavimo faktą. Taigi, šios aplinkybės yra tiesioginiai įrodymai, kurie patvirtina realų grynųjų pinigų perdavimo A. A. faktą. 2) Mokestinio patikrinimo metu buvo nustatytas ir netiesioginis įrodymas, kuris patvirtina, kad pareiškėjas realiai gavo 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) grynųjų pinigų sumą iš E. L., 300 000 Ukrainos grivinų (96 533 Lt) grynųjų pinigų sumą iš R. S., nes vėliau šiuos pinigus pareiškėjas panaudojo suteikdamas paskolas savo bendrovėms. Šios aplinkybės yra patvirtintos buhalteriniais apskaitos dokumentais. 3) 2011-09-16 E. L. ir 2011-12-09 R. S. paskolos rašteliai mokesčių administratoriui buvo pateikti dar 2012 m., t. y. tuo metu, kai A. A. įnešinėjo grynuosius pinigus į UAB „Trys A“ kasą. Šis dokumentas buvo pateiktas Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Jonavos poskyriui. Tuo metu mokesčių administratorius pripažino, kad A. A. realiai gavo pinigus iš E. L. ir iš R. S., tačiau po 7 metų tas pats mokesčių administratorius šių paskolų jau nebepripažįsta, be to, pareiškėjas dar prieš savo mokestinį patikrinimą minėtas gautas paskolas deklaravo PRC911 deklaracijoje, todėl tai nėra ta situacija, kai paskolos rašteliai atsiranda mokestinio patikrinimo metu. 4) VMI 2018-­11-13 atsiuntė pareiškėjui ir jo atstovui pajamų ir išlaidų lentelę, kurioje buvo pripažinta, kad A. A. 2011-09-16 ir 2011-12-09 realiai gavo pinigus iš E. L. ir iš R. S., tuo tarpu Patikrinimo akte 1 dėl nežinomų ir nesuprantamų priežasčių VMI jau teigia, kad pareiškėjas negavo minėtų paskolų. Kokios aplinkybės lėmė, kad per mėnesį kardinaliai pasikeitė mokesčių administratoriaus pozicija, pareiškėjui nėra žinoma, juolab, kad per tą mėnesį nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų paneigti grynųjų pinigų perdavimo faktą. 5) MGK sprendime akcentuojama, kad sudaryti paskolos sandoriai pasirašyti tik paprasta, notaro nepatvirtinta sutartimi. Šie faktai akcentuojami nepagrįstai, nes E. L. paskola jam buvo suteikta Jungtinėje Karalystėje, o R. S. - Ukrainoje, todėl notarinės formos reikalavimai turėtų būti vertinami pagal sandorių sudarymo vietų teisę, t. y. pagal Jungtinės Karalystės ir Ukrainos teisės aktus (CK 1.38 str. 2 d.), be to, tuo metu Lietuvoje taip pat nebuvo jokio reikalavimo sudaryti tokio pobūdžio paskolos sutartis notarine forma. Notarinės formos nereikalavo patys paskolų davėjai, todėl pareiškėjui nebuvo jokio tikslo siekti, kad sandoriai būtų sudaryti notarine tvarka. 6) Anot MGK, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad E. L. galėjo suteikti 50 000 svarų sterlingų paskolą, tačiau pareiškėjo teigimu, E. L. kartu su savo sutuoktine nuo 2007 m. dirba Didžiojoje Britanijoje ir ten gauna pastovias pajamas, todėl per 4 metus praleistus Didžiojoje Britanijoje kartu su sutuoktine galėjo sukaupti 50 000 svarų sterlingų sumą. 7) MGK sprendime akcentuojama, kad tarp A. A. ir R. S. paaiškinimų yra prieštaravimai dėl perduotų pinigų valiutos, tačiau tuo pačiu ignoruojama aplinkybė, kad pačioje paskolos sutartyje buvo nurodyta paskolos išraiškos forma tiek Ukrainos grivinais, tiek ir ekvivalentais JAV doleriais. Pareiškėjas neneigia, kad pati paskola buvo suteikta Ukrainos grivinais, tačiau A. A. tikslas buvo gauti ir grąžinti paskolą JAV dolerių ekvivalentu, todėl tą pačią dieną Kijeve, Ukrainos grivinai buvo iškeisti į JAV dolerius. Dėl šių priežasčių JAV dolerių suma buvo įrašyta į paskolos sutartį. 8) MGK sprendime teigiama, kad R. S. ir A. A. nepasirašė jokių pinigų grąžinimą užtikrinančių garantijų ir nesudarė papildomų susitarimų dėl paskolos grąžinimo termino pratęsimo. VMI nepagrįstai akcentuoja šias aplinkybes, nes pagal R. S. turtinę padėtį, ši paskolos suma nėra didelė R. S. valdomo turto atžvilgiu, todėl jis, atsižvelgdamas į anksčiau turėtus draugiškus santykius su pareiškėju, nereikalavo jokių užtikrinimo priemonių bei paskolos sutarties termino pratęsimų. Kadangi pasibaigus paskolos suteikimo terminui R. S. nepradėjo jokių išieškojimo veiksmų, pareiškėjas nebuvo suinteresuotas inicijuoti paskolos grąžinimo termino pratęsimo. Pažymi, kad byloje yra pateikti įrodymai, kurie patvirtina, kad pareiškėjas kartu su savo sutuoktine 2011-12-05 atvyko į Ukrainą, 2011-12-09 gavo paskolą iš R. S. ir tą pačią dieną išvyko iš Ukrainos. Nepaisant šių papildomų įrodymų apie paskolos suteikimą ir grynųjų pinigų perdavimą, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti grynųjų pinigų perdavimo faktą dėl to, kad įvežami grynieji pinigai į Lietuvos Respubliką nebuvo deklaruoti įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu MGK nukrypo nuo mokestiniuose teisiniuose santykiuose galiojančio turinio viršenybės prieš formą principo (Mokesčių administravimo įstatymo, toliau – ir MAĮ 10 straipsnis), pagal kurį pirmenybė teikiama faktiškai susiklosčiusioms aplinkybėms, o ne formaliems reikalavimams.

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-02-12 V. Z. grąžino 98 000 Lt likusią dalį paskolos pareiškėjui, kadangi: pareiškėjas ir jo sutuoktinė turėjo pakankamai pajamų suteikti paskolą V. Z.; V. Z. nepanaudojo visų iš pareiškėjo gautų piniginių lėšų, todėl neturėjo pareigos deklaruoti iš pareiškėjo gautą 120 000 Lt paskolą, o jei ir turėjo, tai netinkamas deklaracijos pateikimas negali turėti įtakos pareiškėjo mokestinėms pasekmėms; VMI 2018-­11-13 atsiuntė pajamų ir išlaidų lentelę, kurioje buvo pripažinta, kad pareiškėjas 2011 m. suteikė 120 000 Lt paskolą V. Z., o šis 2012 m. vasario mėn. grąžino 98 000 Lt grynaisiais pinigais; šio asmens prieštaravimai yra prieštaringi dėl to, kad jo neatstovavo profesionalus teisininkas.

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-01-11 D. J. grąžino pareiškėjui 50 000 Lt paskolą, kadangi: šių asmenų paaiškinamai patvirtina realų pinigų perdavimo faktą; tarp paaiškinimų yra tam tikrų prieštaravimų, nes tarp šalių egzistavo ne vieni paskolos teisiniai santykiai, po paskolos teikimo buvo praėję jau 6 metai.

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-02-21 K. R. grąžino 100 000 JAV dolerių paskolą, kadangi: K. R. laiku grąžino visą paskolą, paskolos sutartis ir vekselis bendru susitarimu buvo sunaikinti, tai gali patvirtinti D. L.; VMI, nustatydama, kad K. R. Lietuvoje nebuvo deklaravęs „ženklių pajamų“ ignoravo pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad R. R. pinigus skolinosi verslui Lenkijoje ir nesikreipė į Lenkijos mokesčių administratorių; pareiškėjai 2011 m. pabaigoje turėjo pakankamai laisvų piniginių lėšų paskolinti K. R. minėtą sumą.

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti iš tėvų gautas dovanas, kadangi: pareiškėjas PRC911 deklaracijoje nurodė, jog 2004 m. iš tėvo gavo 30 000 JAV dolerių dovanų, 2005 m. iš tėvo gavo 60 000 JAV dolerių dovanų; 2010 m. iš mamos gavo 35 000 Lt dovanų; 2014 m. iš mamos gavo 15 000 Lt, tačiau VMI pripažino, kad tik tėvas 2004 m. galėjo padovanoti pareiškėjui 30 000 JAV dolerių; nei Patikrinimo akte 1, nei VMI Sprendime 1 nėra pateiktą jokių įrodymų, kad buvo atliktas pareiškėjo tėvų mokestinis tyrimas, todėl tokiu būdu A. A. apskaičiuoti mokesčiai negali būti laikomi teisėtais, nes jis neturi jokių galimybių įvertinti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių pagrįstumo, tokiu būdu tiesiogiai pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisingą ir tinkamą bylos nagrinėjimą; pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie paneigia aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį ir jų parduotą nekilnojamąjį turtą.

        Pareiškėjas nurodo, kad MGK sprendime neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, jog VMI turėjo teisę atlikti A. A. mokestinį patikrinimą už 2012 m., kadangi: nepaisant to, kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą buvo išrašytas 2017-12-21, akivaizdu, kad mokestinis patikrinimas de facto buvo pradėtas atlikti tik 2018 m., vadinasi, Patikrinimo akte 1 buvo pažeistas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas 2012 m. mokestinio laikotarpio atžvilgiu, nes VMI turėjo teisę atlikti mokestinį patikrinimą už einamąjį laikotarpį, t. y. už 2018 m., ir už praėjusius penkerius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-­12-31.

        Pareiškėjo teigimu, Patikrinimo akte 1 visiškai nepagrįstai 2017-06-15 A. A. sutuoktinės paaiškinimas apie vartojimo išlaidas yra įtrauktas kaip vien tik grynųjų pinigų išlaidos apskaičiuojant pareiškėjų grynųjų pinigų pajamas ir išlaidas, nes pareiškėjo sutuoktinė teikdama paaiškinimus nurodė bendras vartojimo išlaidas, kurios buvo patirtos tiek per banką, tiek ir grynaisiais pinigais.

Pareiškėja L. A. skunde nurodo, kad VMI 2019-04-20 priėmė Sprendimą 2, kuriame nurodė, kad pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. A. išlaidos viršijo pajamas, todėl L. A. buvo apskaičiuotas 19 177,37 Eur mokėtinas GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigių suma ir 5 735 Eur GPM bauda. Iš viso: 36 024, 32 Eur mokėtina suma. VMI Sprendime 2 konstatuota, kad pareiškėja privalo sumokėti pusę mokesčių, kurie buvo apskaičiuoti jos sutuoktiniui A. A. pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą (MAĮ 70 str. 1 d.). Dėl šio sprendimo panaikinimo pareiškėja kreipėsi su skundu į MGK, tačiau ši 2019-06-20 sprendimu Nr. S-75(7-56/2019) pareiškėjos skundą atmetė.

Pareiškėja nurodo, kad MGK sprendime neteisėtai pritaikyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, vieno sutuoktinio gautos pajamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) prasme savaime negali būti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis, nes mokesčių mokėtojas GPMĮ prasme yra tas asmuo, kuris faktiškai gauna pajamas. Mokesčių administratorius neturi teisės taikyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos ir apmokestinti abu sutuoktinius, kai mokesčiai yra apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, t. y. MAĮ 70 str. teisiniu pagrindu. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija GPMĮ prasme gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai ginčo pajamos yra gautos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe esančio turto pardavimo. Nagrinėjamu atveju bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija buvo pritaikyta ne dėl bendrosios jungtinės nuosavybės turto pardavimo, o dėl A. A. pritaikyto mokesčių apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą ir tai yra savarankiškas teisinis pagrindas MGK sprendimo panaikinimui.

Pareiškėja pabrėžia, kad mokesčių administratorius reikalavo, kad ji nurodytų visas šeimos išlaidas, o ne kiekvieno šeimos nario atskirai, todėl ir pateikė visos šeimos preliminarias išlaidas, be to, informacijos apie šeimos vartojimo išlaidas pateikimas nei patvirtina, nei paneigia, kad mokestiniuose teisiniuose santykiuose, kurių pagrindu buvo gautos A. A. šaltiniais nepagrįstos pajamos, faktiniu dalyviu taip pat buvo ir pareiškėja, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad šios pajamos buvo įgytos bendra sutuoktinių valia. Pareiškėjos teigimu, po VMI Sprendimo 2 gavimo, sutuoktinių šeimyniniai santykiai faktiškai iširo, todėl natūralu, kad A. A. neginčija, jog pajamas gavo abu sutuoktiniai, nes nesiekia įrodinėti, kad būtent jis asmeniškai tvarkė visus savo verslo reikalus. Mano, kad ji negali būti apmokestinama už sutuoktinio A. A. asmeniškai pasiskolintas ir mokesčių administratoriui neįrodytas grynųjų pinigų sumas, kurias jis panaudojo savo verslui finansuoti.

Pareiškėja nesutinka, kad vienas iš papildomų pagrindų taikyti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją yra tai, kad ji nuo 2015-01-13 dirbo UAB „Baltijos biokuras“, kurios 50 proc. akcijų turėjo jos sutuoktinis, nes darbo santykiai yra visiškai nesusiję su jos sutuoktinio A. A. verslo finansavimu. Pareiškėjos gautas darbo užmokestis buvo tinkamai apmokestintas, todėl jai dėl to negali kilti jokių kitų neigiamų mokestinių padarinių.

Pažymi, kad pareiškėja nedalyvavo suteikiant paskolas A. A. kontroliuojamai UAB „Trys A“, jai tik buvo žinomas faktas, kad sutuoktinis asmeniškai skolinosi dideles pinigų sumas iš E. L., R. S., V. Z., D. J. ir K. R., kurias vėliau panaudojo savo UAB „Trys A“ veiklos finansavimui. Pareiškėja iš šių sandorių negavo jokios ekonominės naudos, todėl ji negali būti apmokestinta už A. A. galimai šaltiniais nepagrįstas pajamas.

Pareiškėjai pateiktuose skunduose taip pat nurodo mokestiniam ginčui reikšmingą LVAT praktiką bei teisės normų ir bylai reikšmingų faktinių aplinkybių analizę. Pateiktų nesutikimo motyvų pagrindu pareiškėjai prašo panaikinti ginčijamus sprendimus.

Pareiškėjas ir pareiškėjų atstovai teismo posėdyje palaikė skunduose išdėstytus argumentus ir prašė skundus patenkinti. 

Atsakovė VMI atsiliepimuose su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Atsakovė paaiškina, kad atliko pareiškėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31 bei surašė 2018-12-20 Patikrinimo aktą  Nr. FR0680-254 (toliau – ir Patikrinimo aktas 1) ir 2018-12-20 patikrinimo aktą Nr. (21.60-32) FR0680-483 (toliau – ir Patikrinimo aktas 2).

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjo ir jos sutuoktinės 2012-2015 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 857 330,45 Lt (248 300, 06 Eur) suma (2012 m. - 698 646 Lt, 2013 m. - 118 207 Lt, 2014 m. - 30 055 Lt, 2015 m. - 10 419 Eur), todėl konstatuota, kad pareiškėjai minėtu laikotarpiu gavo kitų įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruotų ir neapmokestintų pajamų, kurių šaltiniai mokesčių administratoriui nežinomi. VMI, vadovaudamasi CK 3.88 str. 1 dalies ir 3.92 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. A. gautas kitas pajamas pripažino kiekvienam sutuoktiniui lygiomis dalimis. VMI, vadovaudamasi GPMĮ 22 str. 3 dalimi, pripažino, kad pareiškėjų 2012-2015 m. gautos kitos pajamos, priskiriamos B klasės pajamoms, kurias jie turėjo deklaruoti atitinkamų metų metinėse pajamų mokesčio deklaracijose ir nuo jų sumokėti GPM. Pareiškėjai minėtų pajamų nedeklaravo ir į biudžetą GPM nesumokėjo, todėl VMI Patikrinimo akte 1 ir Patikrinimo akte 2 pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, t. y. taikydama MAĮ 70 str. 1 dalį, pareiškėjui papildomai apskaičiavo mokėtiną 20 008,16 Eur GPM sumą (už 2012 m. - 15 420,82 Eur, už 2013 m. - 2 806,71 Eur, už 2014 m. - 819,63 Eur, už 2015 m. - 961 Eur), o pareiškėjai papildomai apskaičiavo mokėtiną 19 177,37 Eur GPM sumą (už 2012 m. - 15 175,80 Eur, už 2013 m. - 2 567,77 Eur, už 2014 m. - 652,80 Eur, už 2015 m. - 781 Eur).

VMI, išnagrinėjusi pareiškėjų pateiktas rašytines pastabas, į jas neatsižvelgė ir 2019-03-21 Sprendimu 1 patvirtino Patikrinimo aktą 1 bei 2019 m. balandžio 14 d. Sprendimu 2 patvirtino Patikrinimo aktą 2. Pareiškėjai, nesutikdami su VMI Sprendimu 1 ir Sprendimu 2, pateikė dėl jų MGK skundus. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2019-06-10 sprendimu Nr. S-70(7-46/2019) nusprendė pakeisti VMI Sprendimą 1: vietoj nurodymo sumokėti 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigius ir 6 002 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjui sumokėti į biudžetą 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigius ir 2 000 Eur GPM baudą; neatleido pareiškėjo nuo dalies apskaičiuotų GPM delspinigių. MGK, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2019-06-20 sprendimu Nr. S-75(7-56/2019 nusprendė pakeisti VMI Sprendimą 2: vietoj nurodymo sumokėti 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigius ir 5 753 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjai sumokėti į biudžetą 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigius ir 1 918 Eur GPM baudą.

Dėl piniginių lėšų likučio ne banke tikrinamojo laikotarpio pradžioje.

Mokestinio patikrinimo metu pagal Elektroninio deklaravimo duomenis (toliau - EDS) nustatyta, kad pareiškėjas ir jo sutuoktinė Vienkartinės gyventojo (šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijos (toliau - Vienkartinė turto deklaracija) neteikė, t. y. nedeklaravo, kad 2003-12-31 turėjo didesnį negu 50 000 Lt piniginių lėšų likutį. Vertinta, kad 2003-12-31 sutuoktiniai bendrai galėjo turėti 100 000 Lt, iš kurių pagal bankų išrašus nustatyta bankų sąskaitose buvusi 5 104 Lt suma ir suma grynaisiais pinigais - 94 896 Lt (100 000 Lt turima bendra piniginių lėšų suma - 5 104 Lt piniginių lėšų likutis banke 2003-12-31).

Pareiškėjas metinių šeimos (gyventojo) turto deklaracijų neteikė. Pareiškėjo sutuoktinė yra pateikusi metines gyventojo turto deklaracijas (prievolė teikti kaip aukojančiai savarankiškam politinės kampanijos dalyviui) už 2011 m. ir 2013 m., kuriose deklaravo per ataskaitinius metus gautų su darbo santykiais susijusių pajamų sumą. Sutuoktiniai neteikė Brangų turtą įsigijusio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijų.

Pareiškėjas 2016-06-30 pateikė Pranešimą apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius (forma PRC911, toliau - Pranešimas), kuriame deklaravo 2004 m., 2005 m., 2010 m., 2011 m. ir 2014 m. iš artimųjų - tėvo A. A., motinos P. A., sesers R. L. ir sūnėno E. L. - dovanų gautas bei pasiskolintas pinigines lėšas, taip pat iš Ukrainos gyventojo R. S. 2011 m. gautą paskolą.

VMI, siekdama nustatyti piniginių lėšų likutį tikrinamojo laikotarpio pradžioje (2012-01-01), atliko sutuoktinių pajamų išlaidų analizę už 2004-2011 m. Įvertinusi sutuoktinių turėtus piniginių lėšų likučius 2004-01-01 (banke — 5 104 Lt, ne banke - 94 896 Lt), 2004-2011 m. gautas pajamas 1 388 345 Lt ir patirtas išlaidas 1 521 827 Lt, nustatė, kad sutuoktiniai tikrinamo laikotarpio pradžioje turėjo 17 005 Lt piniginių lėšų likutį banke, o piniginių lėšų likučio ne banke neturėjo (t. y. 2004-2011 m. sutuoktinių išlaidos viršijo pajamas), todėl 2017-06-15 paaiškinimuose nurodyto 576 490 Lt piniginių lėšų likučio grynaisiais pinigais sutuoktiniai sukaupti negalėjo.

Dėl pajamų šaltinių tikrinamuoju 2012-2016 metų laikotarpiu.

Sutuoktiniai 2012-2016 m. įsigijo nekilnojamojo turto už iš viso 16 002 Lt ir 9 900 Eur, perleido už 10 000 Lt ir 40 239 Eur; transporto priemonių įsigijo už 40 053 Lt ir 5 700 Eur, pardavė už 4 000 Lt ir 1 000 Eur. Privalomai registruotino turto įsigijimo / perleidimo sandorių duomenys įvertinti apskaičiuojant sutuoktinių 2012-2016 m. pajamas ir išlaidas.

Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2012 metus. Nustatyta, kad piniginių lėšų likučio ne banke sutuoktiniai negalėjo sukaupti, kad sutuoktinių 2012 m. patirtos išlaidos 698 646 Lt viršijo gautas pajamas (17 006 Lt lėšų likutis banke 2012-01-01 + 381 940 Lt, 2012 m. pajamos - 1 087 044 Lt, 2012 m. išlaidos - 10 548 Lt, lėšų likutis banke 2012-12-31).

Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2013 metus. Nustatyta, kad sutuoktinių 2013 m. patirtos išlaidos 118 207 Lt viršijo gautas pajamas (10 548 Lt lėšų likutis banke 2013-01-01 + 255 056 Lt, 2013 m. pajamos - 354 750 Lt, 2013 m. išlaidos - 12 902 Lt, lėšų likutis banke 2013-12-31 - 16 159 Lt, piniginių lėšų likutis ne banke 2013-12-31).

Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2014 metus. Nustatyta, kad piniginių lėšų likučio ne banke negalėjo sukaupti, kad sutuoktinių 2014 m. patirtos išlaidos 30 055 Lt viršijo gautas pajamas (12 902 Lt lėšų likutis banke 2014-01-01 + 16 159 Lt lėšų likutis ne banke 2014-12-31 + 144 733 Lt 2014 m. pajamos - 190 601 Lt 2014 m. išlaidos - 13 248 Lt).

Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2015 metus. Nustatyta, kad sutuoktinių 2015 m. patirtos išlaidos 10 419 Eur viršijo gautas pajamas (3 837 Eur lėšų likutis banke 2015-01-01 + 121 912 2015 m. pajamos - 70 077 Eur 2015 m. išlaidos - 18 603 Eur lėšų likutis banke 2015-12-31 - 47 488 Eur piniginių lėšų likutis ne banke 2015-12-31).

Dėl gautų pajamų ir patirtų išlaidų už 2016 metus. Nustatyta, kad sutuoktinių 2016 m. gautos pajamos viršijo patirtas išlaidas ir sutuoktiniai 2016-12-31 galėjo sukaupti 2017-06-15 paaiškinimuose nurodytą 5 300 Eur piniginių lėšų likutį ne banke (18 603 Eur lėšų likutis banke 2016-01-01 +70 106 Eur 2016 m. pajamos - 72 111 Eur 2016 m. išlaidos - 38 980 Eur kitos nenustatytos išlaidos - 19 806 Eur lėšų likutis banke 2016-12-31 + 5 300 Eur piniginių lėšų likutis ne banke 2016-12-31).

Taigi, tikrinamuoju laikotarpiu sutuoktinių išlaidos 2012-2015 m. iš viso 857 330,45 Lt (248 300, 06 Eur) suma viršijo jų gautas pajamas.

Dėl sutuoktinių sudarytų sandorių su fiziniais asmenimis.

Atsakovė akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl sutuoktinių sudarytų sandorių su juridiniais asmenimis nėra.

Pareiškėjas ir jo sutuoktinė paaiškinimuose nurodė, kad tikrinamojo laikotarpio išlaidoms padengti naudojo iki tikrinamojo laikotarpio fizinių asmenų suteiktas dovanas, pasiskolintas pinigines lėšas bei fizinių asmenų grąžintas paskolas. Pareiškėjas pateiktame Pranešime nurodė, kad 2004-2011 m. iš tėvų P. A. ir A. A. iš viso gavo 90 000 JAV dolerių ir 50 000 Lt dovanų; iš sesers R. L. pasiskolino 50 000 Lt, iš sūnėno E. L. pasiskolino 50 000 svarų sterlingų ir iš Ukrainos gyventojo R. S. pasiskolino 37 500 JAV dolerių. Po atliko mokestinio tyrimo (atliekamo mokestinio patikrinimo metu) pareiškėjas nurodė, jog be deklaruotų gautų paskolų 2008-2015 m. iš fizinių asmenų pasiskolino 80 000 Lt ir 9 830 Eur, 2011-2016 m. fiziniams asmenims suteikė 170 000 Lt, 100 000 JAV dolerių ir 5 398 Eur paskolų.

Apibendrinus pareiškėjo Pranešime (PRC911) deklaruotus duomenis, kontrolės veiksmų metu pateiktus dokumentus ir paaiškinimus apie grynaisiais pinigais gautas dovanas, paskolas, taip pat grynaisiais pinigais fizinių asmenų pareiškėjui sugrąžintas paskolas, kuriomis pareiškėjas grindžia dalį pajamų šaltinių, konstatuota, kad pareiškėjas neįrodė dovanų iš tėvų (A. A., P. A. - 211 652 Lt) ir gautų / susigrąžintų paskolų iš fizinių asmenų (E. L. - 198 370 Lt), R. S. (96 533 Lt), V. Z. (120 000 Lt), D. J. (50 000 Lt), K. R. (100 000 JAV dolerių) pagrindu gautų piniginių lėšų šaltinių (iš viso 893 495 Lt).

Dėl sandorių, sudarytų su pareiškėjo tėvais A. A. ir P. A., vertinimo. Pareiškėjas 2016-06-30 pateiktame Pranešime nurodė, kad iš tėvo A. A. 2004-02-11 dovanų gavo 30 000 JAV dolerių (81 093 Lt), 2005-02-11 dovanų gavo 60 000 JAV dolerių (161 625 Lt), iš motinos P. A. 2010-12-25 gavo 35 000 Lt dovanų, 2014-02-11 - 15 000 Lt dovanų.

VMI 2018-05-10 atliko pareiškėjo tėvų mokestinius tyrimus, siekiant nustatyti tėvų galimybes dovanoti pinigines lėšas sūnui ir nustatė, kad A. A. 2004 m. galėjo sūnui padovanoti 30 000 JAV dolerių (81 093 Lt), tačiau finansinių galimybių 2005 m. sūnui padovanoti 60 000 JAV dolerių (161 652 Lt) neturėjo, o motina neturėjo finansinių galimybių dovanoti pareiškėjui 2010 m. - 35 000 Lt ir 2014 m. - 15 000 Lt. VMI vertinimu, pareiškėjo Pranešime nurodyta iš tėvo A. A. 2005-02-11 gauta 60 000 JAV dolerių (161 625 Lt) dovana, iš motinos P. A. 2010-12-25 gauta 35 000 Lt dovana, 2014-02-11 - 15 000 Lt dovana kaip pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamų šaltinis nevertintos pagrįstai.

Dėl pareiškėjo skunde išdėstyto teiginio, jog Patikrinimo akte 1 nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo atliktas pareiškėjo tėvų mokestinis tyrimas, VMI pažymi, kad pareiškėjo tėvų mokestinių tyrimų metu surinkta informacija, t. y. informacija apie kitą mokesčių mokėtoją, priskirtina paslaptyje laikomai informacijai ir atitinkamai mokestinio tyrimo ataskaitos prie Patikrinimo akto 1 nepridėtos.

Dėl sandorių su E. L., vertinimo. Pareiškėjas pateikė 2011-09-16 paskolos raštelį, pagal kurį E. L. jam suteikė beprocentinę 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolą, numatytas paskolos grąžinimo terminas 2013-06-01. Pareiškėjas nurodė, kad E. L. norėjo prisidėti prie verslo, todėl 2011 m. per du kartus pareiškėjui paskolino 50 000 svarų sterlingų (be procentų). Pirmą kartą 20 000 svarų sterlingų pareiškėjui atvežė į Lietuvą E. L., o 30 000 svarų sterlingų perdavė savo namuose Londone. Gautos 30 000 svarų sterlingų sumos pareiškėjas nedeklaravo, pinigus vežėsi grįždamas lėktuvu į Lietuvą. Lietuvoje pinigus išsikeitė į litus ir įnešė į UAB „Trys A“ banko sąskaitą, 2018-03-20 dienai paskola nebuvo negrąžinta.

Nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos gautos piniginės lėšos iš E. L. realiai nebuvo suteiktos, o tokia išvada grindžiama šiomis aplinkybėmis: nei paskolos davėjas, nei paskolos gavėjas nenurodė konkrečių atvykimo į Lietuvą ar Didžiąją Britaniją datų, piniginių lėšų perdavimo datų; piniginės lėšos suteiktos grynaisiais pinigais, o duomenų, kurie patvirtintų realų grynųjų piniginių lėšų perdavimą nepateikta; pareiškėjas nenurodė konkrečių valiutos keitimo datų, valiutos keitimo vietos, keičiamos valiutos sumos; E. L. paaiškinime nurodė, kad pinigus skolino pareiškėjo vystomam verslui, kuriuos tikėjosi atgauti pareiškėjui pardavus nekilnojamąjį turtą, tačiau nustatyta, kad pareiškėjas turto pardavimo pajamas naudojo kito asmeninio turto įsigijimui, o ne paskolų grąžinimui; sudarę ženklios sumos - 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolos sandorį, pasirašė tik paprastą, notaro nepatvirtintą sutartį; nenumatytas paskolos grąžinimo prievolės įvykdymo užtikrinimas (įkeitimas, garantija, laidavimas); paskolos grąžinimo terminas numatytas - 2013-06-01, tačiau paskola nebuvo grąžinta ir praėjus daugiau kaip trejiems metams (2016-12-31), tačiau jokie papildomi susitarimai paskolos grąžinimo termino pratęsimui, paskolos grąžinimo užtikrinimui ir pan. pasirašyti nebuvo; E. L. klausiamas apie pajamų šaltinius, panaudotus 50 000 svarų sterlingų sumai sukaupti, išskyrus abstraktų atsakymą, kad pinigus sukaupė iš savo ir žmonos santaupų - nenurodė nei savo, nei sutuoktinės gaunamų pajamų, taip pat nenurodė apytikslių pragyvenimo išlaidų bei per kokį laikotarpį pavyko sutaupyti ženklią pajamų sumą. Dėl pareiškėjo su skundu teismui pateiktos 2009 m. gautų pajamų pažymos kopijos, pažymi, kad pagal ją taip pat matyti, jog E. L. pajamos, gautos Didžiojoje Britanijoje 2009 m. (mokestiniai metai iki balandžio 5 d.) sudarė tik 24 999,96 svarų sterlingų (su mokesčiais) arba 21 207,96 svarų sterlingų (be mokesčių). Šios aplinkybės būtent ir suponuoja išvadą, jog E. L. finansinės galimybės nėra laikytinos pakankamomis paskolinti pareiškėjui be jokių paskolos grąžinimą užtikrinančių garantijų praktiškai dvigubai didesnę sumą, nei jis pats uždirba per metus. Taip pat pažymi, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kad į UAB „Trys A“ kasą įneštos lėšos pareiškėjo būtų gautos minėto paskolos sandorio pagrindu.

Atsakovė pažymi, kad 2018-11-13 pareiškėjui ir jo atstovui atsiųstoje lentelėje mokesčių administratorius pateikė turimus duomenis apie mokesčių mokėtojo gautas pajamas ir patirtas išlaidas, iš esmės nevertindamas ir nepasisakydamas dėl tokių duomenų realumo. Tokios analizės rezultatai mokesčių mokėtojui buvo pateikti Patikrinimo akte 1, kuriame yra detaliai aprašytos mokėtojo atžvilgiu nustatytos aplinkybės, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu.

Dėl sandorių su R. S., vertinimo. Pareiškėjas VMI pateikė 2011-12-09 paskolos raštelį, pagal kurį jam Ukrainos gyventojas R. S. suteikė beprocentinę 300 000 Ukrainos grivinų (atitinka 37 500 JAV dolerių arba 96 533 Lt) paskolą, kurios grąžinimo terminas 2012-06-01. Kartu su paskolos rašteliu pareiškėjas pateikė 2017-10-13 R. S. paaiškinimą, kuriame R. S. nurodė, jog jis gyvena Ukrainoje, savo draugui pareiškėjui 2011-12-09 grynaisiais pinigais suteikė 300 000 grivinų beprocentinę paskolą, pinigus perdavė savo sodyboje (Ukrainoje); pinigų jis tuomet turėjo, nes neseniai buvo pardavęs nuosavą namą; paskolos pareiškėjas dar nėra grąžinęs, bet tikisi, kad artimiausiu laiku paskola bus grąžinta.

Paskolos suteikimo pareiškėjui faktas nepripažintas bei atitinkamai ši suma nepriskirta prie iki tikrinamojo laikotarpio gautų pajamų, nes: išskyrus paskolos raštelį ir paaiškinimus, pareiškėjas jokių kitų dokumentų, galinčių pagrįsti grynųjų pinigų sumos perdavimą, nepateikė; R. S. paaiškinime teigė, kad paskolą pareiškėjui suteikė grynaisiais pinigais Ukrainos grivinomis, kurių suma atitinka 37 500 JAV dolerių, tačiau pareiškėjas 2017-09-21 paaiškinime nurodė priešingai - kad paskolą gavo JAV doleriais; pareiškėjas paaiškinime nurodė nedeklaravęs įvežamų pinigų, nes vežamą sumą pasidalino tarp trijų asmenų - šiuo atveju įvežamų grynųjų pinigų suma nesiekė įstatymu nustatytos deklaruotinos sumos. Tačiau, vertinant tai, kad pareiškėjas žinojo apie prievolę deklaruoti didesnę nei 10 000 Eur sumą, ir tai, kad jis paaiškinimuose teigė gavęs pinigus ir turėjo paskolos sutartį, vengimas deklaruoti įvežamą grynųjų pinigų kiekį yra nesuprantamas ir logiškai nepagrįstas; pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nenurodė konkrečios Lietuvos Respublikos sienos kirtimo datos, neįvardino kartu vykusių šeimos narių, taip pat nenurodė, kaip konkrečiai panaudojo 37 500 JAV dolerių sumą; kontrolės veiksmų metu bankai pateikė informaciją apie pareiškėjo turėtose sąskaitose vykdytas operacijas nuo sąskaitų atidarymo dienos iki 2016-12-31 (tikrinamo laikotarpio pabaigos), taip pat apie kitas bankuose vykdytas operacijas, tačiau duomenų apie pareiškėjo keistą valiutą nėra; ženklios sumos paskolos sandoris pasirašytas tik paprasta, notaro nepatvirtinta sutartimi, nepasirašė jokių pinigų grąžinimą užtikrinančių garantijų; paskolos grąžinimo terminas numatytas 2012-06-01, o paskola nebuvo grąžinta ir praėjus daugiau kaip ketveriems metams (2016-12-31), per tą laikotarpį nebuvo pasirašyti papildomi susitarimai paskolos grąžinimo termino pratęsimui, paskolos grąžinimo užtikrinimui ir pan.

Pažymi, jog nepateikta jokių įrodymų, kad į UAB „Trys A“ kasą įneštos lėšos pareiškėjo buvo gautos minėto paskolos sandorio pagrindu. Dėl mokesčių administratoriaus neva pasikeitusios pozicijos vertinant minėtos paskolos suteikimo realumą, akcentuoja, kad mokesčių administratoriaus nustatytų paskolos suteikimo aplinkybių teisiškai reikšmingas vertinimas pateiktas Patikrinimo akte 1, kuriame yra detaliai aprašytos mokėtojo atžvilgiu nustatytos aplinkybės, susijusius su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu.

Dėl sandorių, sudarytų su V. Z., vertinimo. Pagal VMI turimus bankų sąskaitų išrašus, nustatyta, kad V. Z. L. A. 2013 m. pervedė 4 000 Lt ir pareiškėjui 2013 m. pervedė 22 000 Lt ir 2015 m. 2 000 Eur, o iš pareiškėjo 2015 m. gavo 2 800 Eur, tačiau pateiktuose paaiškinimuose (2017-09-05, 2017-09-21, 2017-10-12) nei pareiškėjas, nei V. Z. aiškiai nenurodė, kuris kuriam teikė paskolas, kada ir kokio dydžio sumos buvo paskolintos bei kada ir kokiu būdu jos grąžintos. Mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas 2018-03-20 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė naujas sandorių su V. Z. aplinkybes, t. y. aplinkybę, jog tai, kad 2012-01-01 dienai V. Z. jam buvo skolingas 120 000 Lt. 

VMI, įvertinusi surinktus duomenis bei visų sandorių šalių paaiškinimuose nurodytą informaciją, pareiškėjo 120 000 Lt paskolos suteikimo V. Z. ir jos sugrąžinimo fakto nepripažino ir vertino, kad pareiškėjas 2011 m. 120 000 Lt paskolos suteikimo grynaisiais pinigais išlaidų nepatyrė ir pajamų, susigrąžinus paskolą, negavo, nes: pareiškėjas mokestinio tyrimo metu nenurodė jokių duomenų nei apie 2011 m. 120 000 Lt paskolos suteikimą V. Z., nei apie šios paskolos grąžinimo aplinkybes - šiuos duomenis nurodė tik 2018-03-20 paaiškinime, pateiktame mokestinio patikrinimo metu, t. y. paaiškinimą teikė žinodamas apie atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytą nepakankamą išlaidoms patirti pajamų sumą; V. Z. 2017-10-12 pateiktame paaiškinime nenurodė jokių duomenų nei apie 2011 m. 120 000 Lt paskolos gavimą, nei apie jos sugrąžinimą, o priešingai, nurodė, kad su A. ir L. A. nebuvo sudaręs jokių sandorių; V. Z. VMI teikė duomenis apie iš fizinių asmenų gautas paskolas, tačiau duomenų apie iš pareiškėjo gautą 120 000 Lt paskolą nenurodė; V. Z. Pranešimą apie gautų pajamų ir įsigyto turto (įskaitant pasiskolintas pinigines lėšas) įsigijimo šaltinius (forma PRC911) pateikė laiku, t. y., nepraleisdamas teisės aktų nustatyto pateikimo termino, todėl darytina išvada, kad jis žinojo apie tokio pranešimo pateikimą reglamentuojančių aktų nuostatas bei atsakomybę už jų nevykdymą. Nustatyta, kad jis savalaikiai deklaravo iš septynių fizinių asmenų gautas žymiai mažesnes paskolų sumas, o didžiausios - 120 000 Lt iš pareiškėjo gautos paskolos nedeklaravo; pareiškėjui 2017-05-24 buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti (FR0698) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31, tačiau, vykdydamas nurodymą, pareiškėjas 2017-06-15 pateiktame paaiškinime jokių duomenų apie V. Z. suteiktas ir iš jo susigrąžintas paskolas nenurodė; pareiškėjo 2018-04-30 paaiškinime nurodyta, kad 120 000 Lt paskolos suteikimui buvo sudaryta paskolos sutartis bei nurodyta, kad V. Z., gavęs pinigus, pareiškėjui išdavė vekselį, tačiau šiuos teiginius paneigia V. Z. paaiškinimai, kuriuose jis teigė su A. A. paskolų sutarčių nesudarinėjęs, o apie vekselio išdavimą nenurodė; įvertinus pareiškėjo ir L. A. 2004-2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nustatyta, kad sutuoktinių 2011 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, todėl pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų 120 000 Lt paskolos suteikimui.

Dėl pareiškėjo argumento, kad V. Z. neturėjo prievolės deklaruoti minėto dydžio paskolą, VMI pažymi, jog pagal V. Z. 2018-04-16 paaiškinimą, kad neva gauta paskola turėjo būti panaudota atitinkamo turto įsigijimui, toks panaudojimo paskirties numatymas atitinka VMI išaiškinime detalizuotas prievolės deklaruoti gautas paskolos ir dovanas atsiradimo sąlygas. Vadinasi tuo atveju, jei V. Z. būtų gavęs tokią paskolą, jis, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei išaiškinimu, turėjo pareigą ją deklaruoti. Ši aplinkybė per se (pati savaime) pareiškėjui jokių pasekmių nesukelia, o yra vertinama kitų nustatytų aplinkybių kontekste. Pareiškėjas, pasirinkdamas atitinkamas pajamas paskolos sandorio pagrindu gauti grynaisiais pinigais, jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimą pareiškėjui nepateikė.

Dėl sandorių, sudarytų su D. J., vertinimo. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad D. J. 2008-07-08 mokėjimo pavedimu į L. A. banko sąskaitą pervedė 19 000 Lt (mokėjimo paskirtis - „sąskaitos papildymas“), o pareiškėjas 2011 m. mokėjimo pavedimais D. J. pervedė 7 000 Lt (mokėjimo paskirtys - „sąskaitos papildymas“). Pareiškėjas 2017-09-21 paaiškinime nurodė, kad D. J. yra jo draugas, su kuriuo pažįstami apie 20 metų, pareiškėjo sutuoktinei L. A. 2008 m. į banko sąskaitą pervedė 19 000 Lt, o pareiškėjas, nurodytais mokėjimo pavedimais grąžino D. J. sutuoktinės skolą. D. J. 2017-09-29 paaiškinime nurodė, kad jis apie 20 metų pažįstamas su L. ir A. A., laikas nuo laiko vieni kitiems padeda finansiškai. D. J. nurodė, kad tiksliai nepamena pervedimų paskirties, bet tai galėjo būti skolinami ar grąžinami pasiskolinti pinigai. D. J. pažymėjo, kad paskolų sutarčių su L. ir A. A. nesudarinėjo, nes juos sieja draugiški santykiai ir jokio atlygio už pagalbą vieni iš kitų neprašo, taip pat nurodė, kad daugiau jokių sandorių su L. ir A. A. nėra sudaręs. Tačiau atliekamo mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas 2018-03-20 paaiškinime nurodė, kad tikrinamo laikotarpio pradžioje (2012-01-01) D. J. jam buvo skolingas 50 000 Lt. Pareiškėjo įgaliotasis atstovas advokatas E. Lenkauskas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2011 m. kovo mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. banko pavedimais ir grynaisiais pinigais paskolino D. J. 50 000 Lt (konkrečiai kokias sumas paskolino banko pavedimais ir grynaisiais pinigais, taip pat pinigų skolinimo datų nenurodė); rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, D. J. pagal žodinį susitarimą įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2012-12-31. Advokatas E. Lenkauskas pažymėjo, kad D. J. pinigines lėšas skolinosi buto pirkimui, tačiau pasikeitus situacijai, D. J. 2012 m. sausio mėn. pradžioje visą 50 000 Lt sumą grąžino grynaisiais pinigais pareiškėjo namuose.

VMI, vertindama pareiškėjo atliekamo mokestinio patikrinimo metu naujai pateiktus duomenis apie sandorius su D. J., kurie nebuvo žinomi atliekamo mokestinio tyrimo metu, nustatė, kad išanalizavus pareiškėjo ir L. A. bankuose esančių sąskaitų išrašus už 2004-2016 m., papildomų pervedimų D. J. nebuvo atlikta, todėl D. J. pervestos 7 000 Lt (2011 m.) ir 2015 m. 2 950 Eur (2015 m.) sumos, pagal pareiškėjo ir D. J. mokestinio tyrimo metu pateiktus paaiškinimus, įvertintos kaip 2008 m. L. A. iš D. J. gautos paskolos sugrąžinimas. Be to, įvertinusi pareiškėjų 2004-2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nustatė, kad sutuoktinių 2011 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, todėl pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų 50 000 Lt paskolos suteikimui ir todėl pareiškėjo 50 000 Lt paskolos suteikimo D. J. ir jos sugrąžinimo faktas nepripažintas.

Dėl sandorių, sudarytų su K. R., vertinimo. Mokestinio tyrimo metu VMI 2017-05-19 raštu pareiškėjui nurodė pateikti 2012-2016 m. dokumentus, tarp jų ir suteiktas / gautas paskolas patvirtinančius dokumentus. Mokestiniam tyrimui pareiškėjas paskolos sutarčių ar kitų dokumentų ir paaiškinimų, susijusių su 100 000 JAV dolerių suteikimu K. R., nepateikė. Tuo tarpu atliekamo mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas 2018-03-20 paaiškinime nurodė naujas aplinkybes dėl paskolų suteikimo, t. y. pateikė informaciją apie K. R. 100 000 JAV (266 940 Lt) dolerių įsiskolinimą pareiškėjui 2012-01-01 dienai (paskolos sutarties ir kitų su paskolos suteikimu / grąžinimu susijusių dokumentų pareiškėjas nepateikė). Pareiškėjo atstovas advokatas E. Lenkauskas nurodė, kad 2011 m. gruodžio mėn. tarp pareiškėjo ir K. R. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią pareiškėjas suteikė 100 000 JAV dolerių paskolą grynaisiais pinigais; 2012 m. kovo mėn. (tikslios datos pareiškėjas neatsimena) K. R. pareiškėjui grąžino 100 000 JAV dolerių grynaisiais pinigais pareiškėjo sesers R. L. namuose; K. R. laiku ir tinkamai grąžino visą paskolą, todėl paskolos sutartis ir vekselis bendru susitarimu buvo sunaikinti, todėl mokestiniam patikrinimui šių dokumentų pateikti nėra galimybės.

Mokestinio patikrinimo metu pagal Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad K. R. mirties data - 2016-06-29. Pagal VMI turimus duomenimis nustatyta, K. R. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, teikė metines pajamų deklaracijas, kuriose ženklių gautų pajamų sumų nedeklaravo, nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nevykdė. Pagal pareiškėjų bankuose esančių sąskaitų išrašus už 2004-2016 m. jokių tarpusavio pervedimų tarp sutuoktinių ir K. R. nenustatyta. Be to, įvertinusi pareiškėjo ir L. A. 2004-2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nustatė, kad sutuoktinių 2011 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, todėl pareiškėjas neturėjo pakankamai pajamų 100 000 JAV dolerių paskolos suteikimui ir todėl paskolos suteikimo K. R. ir jos sugrąžinimo faktas nepripažintas.

Pažymi, kad K. R. pajamų deklaracijose pateikti duomenys sudaro informaciją apie kitą asmenį, kuri nepatenka į sąrašą informacijos nelaikomos paslaptyje. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju informacija apie kito asmens (K. R.) gautas pajamas nei Patikrinimo akte 1, nei VMI ir MGK sprendimuose nedetalizuota pagrįstai.

Dėl šeimos vartojimo išlaidų apskaičiavimo

Paaiškina, kad L. A., mokestinio tyrimo metu vykdydama 2017-05-24 mokesčių administratoriaus nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti Nr. (21.109-32) FR0698-64 (toliau – ir 2017-05-24 nurodymas), kuriame buvo nurodyta pateikti informaciją apie 2012-01-01 – 2016-12-13 laikotarpiu patirtas apytiksles vartojimo išlaidais grynaisiais pinigais, 2017-06-15 pateiktame paaiškinime apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas detaliai nurodė metines išlaidų sumas grynaisiais pinigais, skirtas šeimos maistui, aprangai, būsto priežiūrai ir apmokėjimui už paslaugas, sveikatos priežiūrai, transportui, ryšių paslaugoms, poilsiui ir kultūrai bei kitoms nepaminėtoms išlaidoms patirti: 2012 m. - 9 739 Lt, 2013 m. - 10 135 Lt, 2014 m. - 10 268 Lt, 2015 m. - 2 729 Eur, 2016 m. - 2 958 Eur. Tuo tarpu pareiškėjas patikrinimo metu (2018-12-03) nurodė kitas šeimos patirtų vartojimo išlaidų aplinkybes, t. y., nurodė, kad didžioji dalis šeimos išlaidų buvo patirta per banko sąskaitas, o ne grynaisiais pinigais. VMI, įvertinusi banko sąskaitų išrašų duomenis nustatė, kad metinės šeimos vartojimo išlaidos 2012 m. sudarė 46 593 Lt (3 asmenų šeimai), 2013 m. - 41 492 Lt (3 asmenų šeimai), 2014 m. - 39 965 Lt (3 asmenų šeimai), 2015 m. - 14 419 Eur (2 asmenų šeimai nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.), 2016 m. - 17 837 Eur (2 asmenų šeimai). Taigi mokestinio patikrinimo metu dalis šeimos patirtų vartojimo išlaidų tikrinamuoju laikotarpiu apskaičiuota pagal bankų išrašus, kita dalis, patirta grynaisiais pinigais, vertinta pagal L. A. pateikto paaiškinimo duomenis.

Dėl MAĮ 68 straipsnio nuostatų taikymo

Atsakovė pažymi, kad pagal MAĮ 120 str. 1 dalį, mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Pareiškėjo mokestinis patikrinimas atliktas vykdant 2017-12-22 pavedimą tikrinti Nr. (21.59) FR0773-2591, todėl pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai dėl MAĮ 68 straipsnio numatyto mokesčių apskaičiavimo arba perskaičiavimo termino pažeidimo nepagrįsti. Atsižvelgus į pavedimo tikrinti išrašymo datą mokesčių administratorius mokestį galėjo apskaičiuoti (arba perskaičiuoti) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31. Patikrinimo metu papildomai mokėtinos sumos pareiškėjo apskaičiuotos už 2012-2015 m., papildomų mokestinių prievolių už 2016 m. pareiškėjui nenustatyta.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės

Atsakovė nurodo, jog santuoka tarp pareiškėjų sudaryta 1991-04-27. Duomenų, paremtų juridinę galią turinčiais dokumentais (vedybų sutartis, turto pasidalinimo faktai Vedybų sutarčių registre), apie tai, kad sutuoktiniai tikrinamuoju laikotarpiu (2012-2016 m.) nevedė bendro ūkio nėra. Taigi bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjos ir A. A. pajamų (kaip turto) dalių nustatymo, reikšmingomis laikytinos ir kitos mokestinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės: 1) pareiškėja ir jos sutuoktinis A. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2012-2016 m. įsigijo nekilnojamojo turto iš viso už 16 002 Lt ir 9 900 Eur, perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto nekilnojamo turto už 10 000 Lt ir 40 239 Eur; 2) pareiškėja ir jos sutuoktinis skolinosi bei skolino pingines lėšas asmenims, vieno sutuoktinio paskolintos lėšos buvo grąžinamos pervedant jas į kito sutuoktinio banko sąskaitą, vieno sutuoktinio gauta paskola buvo grąžinta kito sutuoktinio; 3) UAB „Baltijos biokuras“, kurios 50 proc. valdė pareiškėjos sutuoktinis, dirbo ir pati pareiškėja (nuo 2015-01-13 iki 2016-10-11, nuo 2016-11-09 ir šiuo metu), taigi pareiškėja dalyvavo šios bendrovės veikloje; 4) pareiškėja 2017-06-16 pateikė paaiškinimą, A. A. 2018-12-03 pateikė paaiškinimą, kuriuose nurodė sutuoktinių šeimos bendrai patirtas vartojimo išlaidas.

Akcentuoja, kad pagal MAĮ 70 straipsnį nustatytos 2012-2015 m. apmokestinamos nedeklaruotos pajamos yra išvestinis dydis (pajamų ir išlaidų skirtumas), neleidžiantis nustatyti pajamų rūšies (kilmės), todėl, įvertinant aplinkybę, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis A. A. kartu disponavo šeimos gautomis pajamomis bei patyrė išlaidas, nėra pagrindo teigti, kad iš nežinomų šaltinių gautos pajamos, buvo gautos tik A. A.. Taigi santuokos metu pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. A. gautos neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos nagrinėjamu atveju pagrįstai priskirtos abiems sutuoktiniams.

Atsakovės nuomone, pareiškėjų skunduose išdėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant nuginčyti mokesčių administratoriaus apskaičiuotą papildomai į valstybės biudžetą mokėtiną GPM.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ginčas byloje kilo dėl MGK sprendimų, iš esmės patvirtinančių mokesčių administratoriaus sprendimus (Sprendimas 1 ir Sprendimas 2), kuriais pareiškėjams papildomai apskaičiuoti mokėtini GPM, GPM delspinigiai ir GPM baudos, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje ir MGK bylose Nr. 7-56/2019 ir Nr. 7-46/2019 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad:

Pareiškėjai A. A. ir L. A. yra sutuoktiniai.

VMI atliko pareiškėjų GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31.

VMI 2018-12-20 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-82 (toliau – kaip minėta, Patikrinimo aktas 1, MGK bylos medžiagos Nr. 7-46/2019 2 t., b. l. 1–19) papildomai apskaičiavo A. A. mokėtiną 20 008,16 Eur GPM sumą (už 2012 m. - 15 420,82 Eur, už 2013 m. - 2 806,71 Eur, už 2014 m. - 819,63 Eur, už 2015 m. - 961 Eur).

VMI 2018-12-20 patikrinimo aktu Nr. (21.60-32)FR0680-483 (toliau – kaip minėta, Patikrinimo aktas 2, MGK bylos medžiagos Nr. 7-56/2019 1 t., b. l. 56–72) papildomai apskaičiavo L. A. mokėtiną 19 177,37 Eur GPM sumą (už 2012 m. - 15 175,80 Eur, už 2013 m. - 2 567,77 Eur, už 2014 m. - 652,80 Eur, už 2015 m. - 781 Eur).

VMI 2019-03-21 sprendimu Nr. (21.222) FR0682-79 (toliau – kaip minėta, Sprendimas 1, MGK bylos medžiagos Nr. 7-46/2019 1 t., b. l. 144–153) patvirtino Patikrinimo aktą 1 ir nurodė pareiškėjui A. A. sumokėti į biudžetą 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigių ir 6 002 Eur GPM baudą.

VMI 2019-04-12 sprendimu Nr. (21.222) FR0682-99 (toliau – kaip minėta, Sprendimas 2, MGK bylos medžiagos Nr. 7-56/2019 1 t., b. l. 9–17) patvirtino Patikrinimo aktą 2 ir nurodė pareiškėjai L. A. sumokėti į biudžetą 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigių ir 5 753 Eur GPM baudą.

        VMI Sprendime 1 ir Sprendime 2 konstatuota, kad sutuoktinių 2012-2015 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas 857 330,45 Lt (248 300,06 Eur) suma (2012 m. - 698 646 Lt, 2013 m. - 118 207 Lt, 2014 m. - 30 055 Lt, 2015 m. - 10 419 Eur) ir šioms išlaidoms padengti sutuoktiniai naudojo įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas pajamas. VMI, vadovaudamasi Civilinio kodekso 3.88 str. 1 dalies ir 3.92 straipsnio nuostatomis, bendras jų šeimos pajamas bei išlaidas sutuoktiniams padalino lygiomis dalimis.

MGK 2019-06-10 sprendimu Nr. S-70(7-46/2019) (MGK bylos medžiagos Nr. 7-46/2019 3 t., b. l. 157–178) pakeitė VMI Sprendimą 1: vietoj nurodymo sumokėti 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigius ir 6 002 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjui A. A. sumokėti į biudžetą 20 008,16 Eur GPM, 11 557,27 Eur GPM delspinigius ir 2 000 Eur GPM baudą; neatleido pareiškėjo nuo dalies apskaičiuotų GPM delspinigių.

MGK 2019-06-20 sprendimu Nr. S-75(7-56/2019) (MGK bylos medžiagos Nr. 7-56/2019 2 t., b. l. 163–176) pakeitė VMI Sprendimą 2: vietoj nurodymo sumokėti 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigius ir 5 753 Eur GPM baudą, nurodė pareiškėjai L. A. sumokėti į biudžetą 19 177,37 Eur GPM, 11 111,95 Eur GPM delspinigius ir 1 918 Eur GPM baudą.

Nagrinėjamu atveju mokestinis ginčas byloje kilęs dėl Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsnio nuostatų taikymo, dėl GPM neapmokestinamų pajamų, dėl atsisakymo pripažinti pareiškėjo A. A. gautus grynuosius pinigus iš fizinių asmenų, dėl atsisakymo pripažinti iš tėvų gautas dovanas, dėl apskaičiuotų mokesčių už 2012 metus, dėl neteisingai apskaičiuotų vartojimo išlaidų bei bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos taikymo.

Pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato MAĮ.

MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas mokesčių visuotinio privalomumo principas nustato imperatyvą kiekvienam mokesčių mokėtojui mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, kas suponuoja mokesčių mokėtojo savalaikį, tikslų bei teisingą mokestinės prievolės įvykdymą vadovaujantis mokesčių įstatymais (MAĮ 40 str. 1 d. ir 4 d., 66 str. 1 d.). Mokesčių mokėtojui, nevykdant ar netinkamai vykdant šią pareigą, mokestis apskaičiuojamas mokesčių administratoriaus iniciatyva pagal mokesčių mokėtojo pateiktas deklaracijas, apskaitos ir kitus dokumentus arba taikant įstatymų leidėjo MAĮ įtvirtintus specialiuosius mokesčių apskaičiavimo būdus (MAĮ 66 str. 2 d.). Vienas iš tokių būdų yra, kai mokesčiai apskaičiuojami pagal mokesčių administratoriaus atliktą įvertinimą. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus.

Aiškinant šį teisinį reguliavimą, LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad mokesčių administratorius įgyja teisę apskaičiuoti mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą esant dviem būtinoms sąlygoms, kurių buvimas sudaro prielaidas taikyti šioje teisės normoje įtvirtintą elgesio modelį: pirma, mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka ir, antra, to padaryti (apskaičiuoti mokesčio) negalima dėl to, jog mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus (pvz.: LVAT 2015-12-02 nutartis Nr. A-2210-502/2015, 2016-02-04 nutartis Nr. A-384-442/2016 ir kt.). Taip pat LVAT, aiškindamas mokesčių apskaičiavimui pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą būtinų sąlygų identifikavimą, yra akcentavęs, jog mokesčių mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime dar nereiškia, jog kartu yra konstatuojama ir tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka (tiesiogiai). Nuostata, kad mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, kai negali nustatyti mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka, reiškia, kad net esant kuriam nors nurodytam mokesčio mokėtojo elgesio atvejui, visada būtina įvertinti ir spręsti, ar dėl to mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine, tai yra atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta, tvarka (tiesiogiai). Pastaroji sąlyga turi būti konstatuota atsižvelgiant į faktus, aplinkybes bei kitą turimą informaciją, t. y. jų pagrindu, o pareiga pagrįsti būtinybę mokestinės prievolės dydį apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą tenka mokesčių administratoriui (pvz., LVAT 2012-11-12 nutartis Nr. A442- 1984/2012; 2013-04-15 sprendimas Nr. A-602-27/2013 ir kt.).

LVAT praktikoje pažymėta, kad išvados apie mokesčių mokėtojo tam tikrų civilinių sandorių pagrindu gautų pajamų realumą darytinos sistemiškai bei kompleksiškai įvertinus visus tiesioginius bei netiesioginius įrodymus, pagrindžiančius ar paneigiančius objektyvų pajamų gavimo faktą. Vien atskirų formalių įrodymų (pvz., paprasta rašytine ar notarine forma sudarytų sutarčių) apie pajamas pateikimas, nesant realaus pajamų gavimo fakto, patvirtinto visapusiška pajamų gavimo faktinių aplinkybių analize, paties pajamų gavimo nepagrindžia. Tokia išvada darytina ir atsižvelgiant į Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (LVAT 2011-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-442-1111/2011, 2015-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-110-438/2015).

LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad pareiga nurodyti pajamų šaltinius pirmiausia tenka mokesčių mokėtojui, kuris ir privalo užtikrinti, jog esant kompetentingų valstybės institucijų reikalavimui, galės pateikti šiuos šaltinius pagrindžiančius dokumentus. Pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (LVAT 2013-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-27-13/2013).

Taigi, šioje byloje teismas turi patikrinti, ar Inspekcija objektyviai ir teisingai vertino pareiškėjų pateiktus įrodymus, kuriais pareiškėjai grindė pajamų gavimo realumą. Toliau pasisakytina dėl konkrečių epizodų, dėl kurių kilo ginčas.

Dėl paskolos iš E. L. (gautos Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje)

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, jog 2011-09-16 E. L. suteikė jam 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt) paskolą. Pareiškėjas nurodė, jog E. L. yra jo sesers R. L. sūnus, kuris kartu su sutuoktine nuo 2007 m. gyvena Didžiojoje Britanijoje, ten gauna pastovias pajamas, todėl per ketverius metus praleistus Didžiojoje Britanijoje galėjo sukaupti 50 000 svarų sterlingų sumą. Šią aplinkybę jis įrodinėjo 2011-09-16 paskolos sutartimi, duomenimis apie E. L. gautas pajamas už 2009 m. (mokestiniai metai iki balandžio 5 d.) - 24 999,96 svarų sterlingų (su mokesčiais) arba 21 207,96 svarų sterlingų (be mokesčių) (MGK bylos 2 t., b. l. 23; el. b. t. 1, b. l. 64–65) bei paties pareiškėjo ir E. L. paaiškinimais. Pareiškėjas teigė, jog 20 000 svarų sterlingų į Lietuvą atvežė pats E. L., o 30 000 svarų sterlingų jam perdavė savo namuose Londone. Nors pareiškėjas tvirtino pasiskolinęs visą sumą per du kartus, tačiau ir teismo posėdyje negalėjo nurodyti konkrečių pinigų perdavimo datų. Abstrakčiai nurodė, jog paskolos sutartis buvo surašyta gavus antrąją sumą. Pareiškėjo teigimu, šiomis lėšomis E. L. ketinęs prisidėti prie pareiškėjo verslo. Gautos 30 000 svarų sterlingų sumos pareiškėjas nedeklaravo, pinigus vežėsi grįždamas lėktuvu į Lietuvą. Lietuvoje pinigus išsikeitė į litus ir įnešė į UAB „Trys A“ banko sąskaitą.

 Paminėtina, jog paskolos suma sąlyginai didelė - 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt), skolos grąžinimo terminas daugiau nei 1,5 m. (2013-06-01), tačiau paskolos sutartyje nenumatytos nei palūkanos, nei užtikrinimo priemonės, kas paprastai yra būdinga paskoliniams santykiams.

Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino, jog nebuvo pasirašyta jokių papildomų susitarimų dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo. Tačiau, jo teigimu, minima paskola E. L. buvo grąžinta 2019-09-02, E. L. kartu su sutuoktine sutikus priimti iš pareiškėjų jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. šalims susitarus atsiskaityti pagal šią sutartį įskaičius priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (pardavėjų reikalavimą pirkėjui sumokėti 50 000 GBP (Jungtinės Karalystės svarų sterlingų)). Nors pareiškėjas suteiktos paskolos grąžinimo aplinkybę įrodinėjo į bylą pateikta 2019-09-02 pirkimo-pardavimo sutartimi, tačiau, įvertinus aplinkybę, jog minimas sandoris sudarytas jau ginčą nagrinėjant teisme, todėl yra vertintina kritiškai.

Atsikertant į pareiškėjo argumentą, jog mokesčių administratorius 2018-11-13 pareiškėjui atsiųstoje pajamų ir išlaidų lentelėje buvo pripažinęs, kad pareiškėjas pagal 2011-09-16 paskolos raštelį gavo iš E. L. 50 000 svarų sterlingų paskolą, atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog lentelėje buvo tik užfiksuoti pareiškėjo pateikti duomenys, tačiau mokesčių administratorius jokios išvados ar sprendimo tuo klausimu nepriėmė, t. y. jų iš esmės nevertino ir nepasisakė dėl minėtų duomenų realumo. Tokios analizės rezultatai mokesčių mokėtojui buvo pateikti Patikrinimo akte 1, kuriame detaliai parašytos mokėtojo atžvilgiu nustatytos aplinkybės, susijusios su mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžiu.

Teismas sutinka su Inspekcijos padaryta išvada, jog A. A. nurodytos gautos piniginės lėšos iš E. L. realiai nebuvo suteiktos, kadangi pareiškėjo pozicija dėl piniginių lėšų grynaisiais pinigais pagal 2011-09-16 paskolos raštelį gavimo grindžiami tik pačia paskolos sutartimi bei neišsamiais ir nekonkrečiais paaiškinimais, o objektyvių duomenų, kurie patvirtintų realų piniginių lėšų perdavimą, nepateikta. E. L. pateikti duomenys apie jo gautas pajamas už 2008-2009 m. taip pat nėra pakankami, kad jais būtų pagrindžiama aplinkybė, jog E. L. ir jo sutuoktinė gaudavo pakankamas pajamas, iš kurių galėjo paskolinti beveik dvigubai didesnę paskolos sumą nei patys uždirbdavo per metus. Pažymėtina, jog jokių duomenų apie E. L. sutuoktinės gautas pajamas nepateikta, taip pat nepateikta bent apytikslių E. L. ir jo sutuoktinės pragyvenimo išlaidų.

Pažymėtina, jog vien tik aplinkybė, jog buvo sudaromos sutartys tarp artimų asmenų, savaime nepašalina mokesčių mokėtojo pareigos pagrįsti gautas pajamas, t. y. imtis pakankamų priemonių, leisiančių ateityje pagrįsti piniginių lėšų perleidimo / gavimo faktą.

Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo versija vertintina kritiškai, kaip neatitinkanti gyvenimiškų sprendimų ir ekonominės logikos, kitų objektyvių įrodymų apie pinigų gavimą nėra, todėl laikytina, kad pateiktas dokumentas neįrodo, kad pareiškėjas realiai gavo 50 000 svarų sterlingų (198 370 Lt), o Inspekcijos vertinimas šioje situacijoje atitiko objektyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl paskolos iš Ukrainos gyventojo R. S.

Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu pateikė 2011-12-09 R. S. paskolos raštelį, kuriame įrašyta, jog A. A. skolinasi iš R. S. 300 000 Ukrainos grivinų, ekvivalentas 37 500 JAV dolerių, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2012-06-01 (MGK bylos 2 t., b. l. 29 - 30). Taip pat pateiktas R. S. paaiškinimas, kuriame jis teigia paskolinęs pareiškėjui grynaisiais 300 000 grivinų be palūkanų; pinigus paskolinęs sodyboje; tuo metu pinigų jis turėjęs, kadangi neseniai buvo pardavęs savo namą Chmelinskio mieste. Paaiškinimo surašymo dieną (2017-10-13) pareiškėjas nebuvo grąžinęs nei dalies paskolos (MGK bylos 2 t., b. l. 31–32).

Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, jog R. S. yra jo draugas, kuris gyvena Ukrainoje ir jis pareiškėjui grynaisiais suteikė 300 000 grivinų beprocentinę paskolą. Pinigus perdavė savo sodyboje ir jis iš karto nuvažiavęs į turgų juos išsikeitė į JAV dolerius. Pinigų R. S. tuo metu turėjo, nes neseniai buvo pardavęs nuosavą namą. Nors į Ukrainą pareiškėjas vykęs su sutuoktine, tačiau pinigų perdavimo metu ji nedalyvavusi. Patvirtino, jog iki šiol paskolos nėra grąžinęs, nors tuo pačiu teigė, jog kai R. S. buvo Lietuvoje, jam perdavęs 5000 Eur automobilio pirkimui.

Pažymėtina, jog pareiškėjas suteiktos paskolos faktą įrodinėjo 2011-12-09 pasirašyta paskolos sutartimi bei pateiktais savo ir R. S. paaiškinimais. Jokių kitų dokumentų, galinčių pagrįsti grynųjų pinigų perdavimą jis nepateikė. Paminėtina, jog R. S. paaiškinime nurodė, jog paskolą suteikė Ukrainos grivinais, pats pareiškėjas 2017-09-21 paaiškinime nurodė, jog pinigus jam perdavė JAV doleriais, Ukrainoje (MGK 2 t., b. l. 25), tuo tarpu teismo posėdyje pareiškėjas teigė, jog paskola suteikta Ukrainos grivinais, kuriuos jis turguje išsikeitęs į JAV dolerius. Vežant per sieną pinigų nedeklaravęs, kadangi važiavo trise ir kiekvienas po lygiai pasidalinę vežamą sumą (MGK 2 t., b. l. 25).

Kaip jau minėta, pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių pajamų gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos. Nors nagrinėjamu atveju paskolos suma santykinai didelė, tačiau paskolos sutartyje nėra numatytos palūkanos ar užtikrinimo priemonės, kas paprastai yra būdinga paskoliniams santykiams. Paskolos pareiškėjas iki šiol negrąžino, jokių susitarimų dėl paskolos grąžinimo termino atidėjimo nepasirašė.

Nors pareiškėjas teigė, jog R. S. turėjo galimybę paskolinti pakankamai didelę pinigų sumą, tačiau šį teiginį patvirtinančių įrodymų į bylą taip pat nepateikė.

Sutiktina su Inspekcijos padaryta išvada, jog pareiškėjui žinant apie prievolę deklaruoti didesnę nei 10 000 Eur sumą ir įvertinus jo teiginius, jog vežant per sieną turėjo gautus pinigus ir paskolos sutartį, vengimas deklaruoti įvežamą grynųjų pinigų kiekį yra nesuprantamas ir logiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog pateiktuose paaiškinimuose pareiškėjas nenurodė, kaip konkrečiai panaudojo 37 500 JAV dolerių sumą. Ženklios sumos paskolos sandoris pasirašytas tik paprasta, notaro nepatvirtinta sutartimi, nepasirašyta jokių pinigų grąžinimą užtikrinančių garantijų, paskolos grąžinimo terminas numatytas 2012-06-01, o paskola nebuvo grąžinta ir praėjus daugiau kaip ketveriems metams (2016-12-31), per tą laikotarpį nepasirašyti jokie papildomi susitarimai paskolos grąžinimo termino pratęsimui, paskolos grąžinimo užtikrinimui ir pan.

Taigi, pareiškėjo nurodyta versija apie gautą paskolą iš R. S., nepateikus jokių papildomų objektyvių įrodymų apie pinigų gavimą, vertintina kritiškai. Darytina išvada, jog vien tik pareiškėjo pateiktas paskolos raštelis neįrodo, jog pareiškėjas realiai gavo 300 000 Ukrainos grivinų (ekvivalentas 37 500 JAV dolerių), todėl Inspekcijos vertinimas šioje situacijoje atitiko objektyvumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Dėl sutuoktinių sudarytų sandorių su fiziniais asmenimis.

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-02-12 V. Z. grąžino 98 000 Lt likusią dalį paskolos pareiškėjui, kadangi: pareiškėjas ir jo sutuoktinė turėjo pakankamai pajamų suteikti paskolą V. Z.; V. Z. nepanaudojo visų iš pareiškėjo gautų piniginių lėšų, todėl neturėjo pareigos deklaruoti iš pareiškėjo gautą 120 000 Lt paskolą, o jei ir turėjo, tai netinkamas deklaracijos pateikimas negali turėti įtakos pareiškėjo mokestinėms pasekmėms; VMI 2018-­11-13 atsiuntė pajamų ir išlaidų lentelę, kurioje buvo pripažinta, kad pareiškėjas 2011 m. suteikė 120 000 Lt paskolą V. Z., o šis 2012 m. vasario mėn. grąžino 98 000 Lt grynaisiais pinigais; šio asmens prieštaravimai yra prieštaringi dėl to, kad jo neatstovavo profesionalus teisininkas.

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-01-11 D. J. grąžino pareiškėjui 50 000 Lt paskolą, kadangi: šių asmenų paaiškinamai patvirtina realų pinigų perdavimo faktą; tarp paaiškinimų yra tam tikrų prieštaravimų, nes tarp šalių egzistavo ne vieni paskolos teisiniai santykiai, po paskolos suteikimo buvo praėję jau 6 metai.

Taip pat pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-02-21 K. R. grąžino 100 000 JAV dolerių paskolą, kadangi: K. R. laiku grąžino visą paskolą, paskolos sutartis ir vekselis bendru susitarimu buvo sunaikinti, tai gali patvirtinti D. L.; VMI, nustatydama, kad K. R. Lietuvoje nebuvo deklaravęs „ženklių pajamų“ ignoravo pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad R. R. pinigus skolinosi verslui Lenkijoje ir nesikreipė į Lenkijos mokesčių administratorių; pareiškėjai 2011 m. pabaigoje turėjo pakankamai laisvų piniginių lėšų paskolinti K. R. minėtą sumą.

Pareiškėja pažymėjo, jog ji nedalyvavo suteikiant paskolas A. A. kontroliuojamai UAB „Trys A“, jai tik buvo žinomas faktas, kad sutuoktinis asmeniškai skolinosi dideles pinigų sumas iš E. L., R. S., V. Z., D. J. ir K. R., kurias vėliau panaudojo savo UAB „Trys A“ veiklos finansavimui.

Pažymėtina, jog mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas nenurodė jokių duomenų nei apie 2011 m. paskolų (120 000 Lt, 50 000 Lt, 100 000 JAV dolerių) suteikimą minėtiems asmenims, nei apie šių paskolų grąžinimo aplinkybes – šie duomenys nurodyti tik 2018-03-20 pareiškėjo paaiškinime ir 2018-04-30 pareiškėjo advokato paaiškinime, kurie pateikti mokestinio patikrinimo metu, tai yra, paaiškinimai pateikti žinant apie atlikto mokestinio tyrimo metu nustatytą nepakankamą išlaidoms patirti pajamų sumą. Nei V. Z. 2017-10-12, nei D. J. 2017-09-29 paaiškinimuose taip pat nenurodė jokių duomenų apie iš pareiškėjo gautas paskolas (120 000 Lt ir 50 000 Lt). K. R. mokesčių administratoriui paaiškinimo nepateikė, nes šis asmuo miręs (mirties data – 2016-06-29). Pareiškėjui 2017-05-24 buvo duotas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31, tačiau pareiškėjas 2017-06-15 pateiktame paaiškinime jokių duomenų apie V. Z. ir D. J. suteiktas ir iš jų susigrąžintas paskolas nenurodė. Be to, mokesčių administratorius nustatė, jog V. Z. Pranešime (forma PRC911) savalaikiai deklaravo iš septynių fizinių asmenų gautas gerokai mažesnes paskolų sumas, o didžiausios – 120 000 Lt iš pareiškėjo gautos paskolos nedeklaravo. Be to, V. Z. 2017-10-12 pateiktame paaiškinime nenurodė jokių duomenų nei apie 2011 m. 120 000 Lt paskolos gavimą, nei apie jos sugrąžinimą, priešingai – nurodė, kad su A. ir L. A. nebuvo sudaręs jokių sandorių.

Taigi, pareiškėjo nurodyta versija, jog V. Z. nepanaudojo visų iš pareiškėjo gautų piniginių lėšų, todėl neturėjo pareigos deklaruoti iš pareiškėjo gautą 120 000 Lt paskolą, o jei ir turėjo, tai netinkamas deklaracijos pateikimas negali turėti įtakos pareiškėjo mokestinėms pasekmėms vertintina kritiškai.

Pareiškėjo teigimu, MGK sprendime nepagrįstai atsisakyta pripažinti, kad 2012-01-11 D. J. grąžino pareiškėjui 50 000 Lt paskolą. Tačiau mokestinio patikrinimo metu pareiškėjas paskolos sutarčių ar kitų dokumentų ir paaiškinimų, susijusių su 100 000 JAV dolerių suteikimu K. R., nepateikė. Be to, mokestinio patikrinimo metu pagal Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad K. R. mirties data – 2016-06-29. Pagal VMI turimus duomenis nustatyta, jog K. R. vykdė veiklą pagal verslo liudijimą, teikė metines pajamų deklaracijas, kuriose ženklių gautų pajamų sumų nedeklaravo, nekilnojamojo turto pardavimo sandorių nevykdė. Pagal pareiškėjų bankuose esančių sąskaitų išrašus už 2004-2016 metus jokių tarpusavio pervedimų tarp sutuoktinių ir K. R. nenustatyta.

Inspekcija įvertinusi pareiškėjų 2004-2011 m. gautas pajamas bei patirtas išlaidas, nustatė, kad sutuoktinių 2011 m. patirtos išlaidos viršijo gautas pajamas, todėl pareiškėjai neturėjo pakankamai pajamų paskolų suteikimui (minėtu laikotarpiu sutuoktiniai gavo 1 388 345 Lt pajamas ir patyrė 1 521 827 Lt išlaidas). Nagrinėjamu atveju sutiktina su Inspekcijos vertinimu, jog pasikeitusi pareiškėjo pozicija po atlikto mokestinio tyrimo dėl paskolinių santykių su minėtais asmenimis laikytina tik jo pasirinkta gynybine pozicija, kad išvengtų mokestinių prievolių vykdymo. 

Dėl sandorių, sudarytų su pareiškėjo tėvais A. A. ir P. A., vertinimo. 

Pareiškėjo teigimu, nepagrįstai MGK sprendime atsisakyta pripažinti iš tėvų gautas dovanas, kadangi pareiškėjas PRC911 deklaracijoje nurodė, jog 2004 m. iš tėvo gavo 30 000 JAV dolerių dovanų, 2005 m. iš tėvo gavo 60 000 JAV dolerių dovanų; 2010 m. iš mamos gavo 35 000 Lt dovanų; 2014 m. iš mamos gavo 15 000 Lt, tačiau VMI pripažino, kad tik tėvas 2004 m. galėjo padovanoti pareiškėjui 30 000 JAV dolerių; nei Patikrinimo akte 1, nei VMI Sprendime 1 nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo atliktas pareiškėjo tėvų mokestinis tyrimas, todėl tokiu būdu A. A. apskaičiuoti mokesčiai negali būti laikomi teisėtais, nes jis neturi jokių galimybių įvertinti mokesčių administratoriaus nustatytų aplinkybių pagrįstumo, tokiu būdu tiesiogiai pažeidžiama pareiškėjo teisė į teisingą ir tinkamą bylos nagrinėjimą; pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie paneigia aplinkybes apie tėvų turtinę padėtį ir jų parduotą nekilnojamąjį turtą.

Nors pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu taip pat teigė, jog VMI neteisėtai atsisakė pripažinti jo iš tėvų gautas dovanas, tačiau egzistuoja praktika, jog įrodinėjimo dalykas tokiu atveju yra aplinkybės, ar pinigų sumos mokesčių mokėtojui realiai buvo ar nebuvo perduotos, tai yra gautos ar negautos pajamos. Šios aplinkybės turėtų būti įrodinėjamos tiesioginiais įrodymais, iš kurių galima daryti vienareikšmę išvadą apie įrodinėjamą dalyką sudarančias aplinkybes (pavyzdžiui, mokėjimo pavedimai, patvirtinantys lėšų judėjimą, asmenų, iš kurių pajamos neva gautos paaiškinimai apie tai, kad lėšos perduotos ir neperduotos, kitų liudytojų, galinčių patvirtinti ar paneigti lėšų perdavimą, parodymai). Įstatymas nedraudžia įrodinėti ir netiesioginiais įrodymais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo motina P. A. 2017-10-18 pateiktame paaiškinime nurodė, jog savo sūnui A. A. yra padovanojusi apie 50 000 Lt, bet per kelis kartus. Jam trūkdavo tai pragyvenimui, tai verslui, turėjo skolų, kurias reikėjo grąžinti. Tai buvo pagalba sūnui. Pinigai buvo sutaupyti iš nuolat gaunamų jos ir vyro pajamų, 1999 ir 2003 metais parduoti butai, automobilis, 2004 m. parduotas butas, garažas, sodyba, sodas ir t. t. (MGK 2 t., b. l. 150). Pareiškėjo tėvai Vienkartinių turto deklaracijų neteikė, t. y. nedeklaravo, kad 2003-12-31 turėjo didesnį negu 50 000 Lt piniginių lėšų likutį.

Be to, mokesčių administratorius pareiškėjų tėvų mokestinių tyrimų metu taip pat surinko ir vertino Inspekcijos duomenų bazėse esančią informaciją, kredito unijos „Jonavos žemės“, „Swedbank“, AB, VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centro, VSDFV Kauno skyriaus bei Jonavos rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus pateiktą informaciją. Paminėtina, jog pareiškėjo motinai P. A. 1990-08-07 buvo paskirta bei mokama senatvės pensija, nuo 2005-05-23 paskirta / mokama našlių pensija. Pareiškėjo tėvui A. A. 1991-01-28 buvo paskirta / mokama invalidumo pensija. A. A. 2000-10-12 nustatytas invalidumas (1-a grupė – visiška negalia) (MGK 2 t., b. l. 172).

Kaip matyti pagal pateiktus duomenis, Inspekcija atliko pareiškėjų tėvų mokestinius patikrinimus už laikotarpį: pareiškėjo tėvo nuo 2004-01-01 iki 2005-05-23 (mirė 2005-05-23), pareiškėjo motinos nuo 2004-01-01 iki 2014-12-31 (pareiškėjo tėvo – 2018-05-11 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-581; pareiškėjo motinos – 2018-05-11 mokestinio tyrimo ataskaita Nr. FR0686-585), todėl pareiškėjo teiginiai, jog mokesčių administratorius neatliko tyrimo ir neįrodė, kad pareiškėjo tėvai negalėjo jam padovanoti ginčo sumų, laikytini nepagrįstais. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu, jog pareiškėjo nurodyta iš tėvo A. A. 2005-02-11 gauta 60 000 JAV dolerių (161 625 Lt) dovana, iš motinos P. A. 2010-12-25 gauta 35 000 Lt dovana, 2014-02-11 - 15 000 Lt dovana kaip pareiškėjo ir jo sutuoktinės pajamų šaltinis nevertintos pagrįstai.

Dėl pareiškėjo argumento, jog jam nebuvo leista susipažinti su tėvų mokestinio tyrimo metu surinktais duomenimis, pažymėtina, jog pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su surinkta medžiaga, kadangi ji išsamiai buvo išdėstyta patikrinimo akte, taip pat tokią galimybę pareiškėjas turėjo ir vėliau – Komisijoje. MAĮ 155 str. 2 d. įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė Komisijoje susipažinti su byloje esančia medžiaga. Kaip matyti iš MGK 2019-05-27 posėdžio protokolo pareiškėjas ir jo atstovas dalyvavo nagrinėjant pareiškėjo skundą Komisijoje (MGK 2 t., b. l. 155), todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl neteisėtai apskaičiuotų mokesčių už 2012 metus

Pareiškėjas nurodo, kad MGK sprendime neteisėtai ir nepagrįstai pripažino, jog VMI turėjo teisę atlikti A. A. mokestinį patikrinimą už 2012 m., kadangi: nepaisant to, kad pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą buvo išrašytas 2017-12-21, akivaizdu, kad mokestinis patikrinimas de facto buvo pradėtas atlikti tik 2018 m., vadinasi, Patikrinimo akte 1 buvo pažeistas mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminas 2012 m. mokestinio laikotarpio atžvilgiu, nes VMI turėjo teisę atlikti mokestinį patikrinimą už einamąjį laikotarpį, t. y. už 2018 m., ir už praėjusius penkerius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2017-­12-31.

Pagal MGK byloje esančius duomenis matyti, jog VMI pavedimas tikrinti surašytas 2017-12-22 Nr. (21.59-32) FR0773-2591. Pavedime nurodyta mokestinį patikrinimą pradėti 2017-12-27, baigti iki 2018-02-27 (Komisijos byla 1. t., b. l. 144). Pagal MAĮ 120 str. 1 d. mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio pavedimo išrašymas. Taigi, mokestinio patikrinimo medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo mokestinis patikrinimas atliktas vykdant 2017-12-22 pavedimą tikrinti Nr. (21.59-32) FR0773-2591, todėl pareiškėjo teiginiai dėl MAĮ 68 straipsnio numatyto mokesčių apskaičiavimo arba perskaičiavimo termino pažeidimo nepagrįsti. Atsižvelgus į pavedimo tikrinti išrašymo datą, mokesčių administratorius mokestį galėjo apskaičiuoti (arba perskaičiuoti) už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2016-12-31. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, patikrinimas atliktas už 2012-2016 metų laikotarpį, todėl pareiškėjo argumentas dėl neteisėtai apskaičiuotų mokesčių už 2012 metus atmestinas kaip nepagrįstas. 

Dėl šeimos vartojimo išlaidų apskaičiavimo

        Pareiškėjo teigimu, Patikrinimo akte 1 visiškai nepagrįstai 2017-06-15 A. A. sutuoktinės paaiškinimas apie vartojimo išlaidas yra įtrauktas kaip vien tik grynųjų pinigų išlaidos apskaičiuojant pareiškėjų grynųjų pinigų pajamas ir išlaidas, nes pareiškėjo sutuoktinė teikdama paaiškinimus nurodė bendras vartojimo išlaidas, kurios buvo patirtos tiek per banką, tiek ir grynaisiais pinigais. Pareiškėjas pažymi, jog ant 2017-06-15 pareiškėjo sutuoktinės paaiškinimo ranka yra užrašyta, kad tai yra paaiškinimai apie „tik grynųjų išlaidas“.

Pagal MGK byloje esančius duomenis matyti, jog mokesčių administratorius, atlikęs detalią pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. A. 2004-2011 m. pajamų ir išlaidų analizę, nustatė, kad sutuoktiniai tikrinamo laikotarpio pradžioje (2012-01-01) turėjo 17 005 Lt piniginių lėšų likutį banke, o piniginių lėšų likučio ne banke neturėjo (t. y., įvertinus sutuoktinių 2004 - 2011 m. bankiniais pavedimais gautas pajamas ir patirtas išlaidas nustatyta, kad sutuoktinių išlaidos viršijo pajamas). 2017-06-15 pateiktame paaiškinime (Komisijos byla, 1 t., b. l. 144–147) L. A. apie gyventojo (šeimos) apytiksles vartojimo bei kitas išlaidas detaliai nurodė metines išlaidų sumas grynaisiais pinigais, skirtas šeimos maistui, aprangai, būsto priežiūrai ir apmokėjimui už paslaugas, sveikatos priežiūrai, transportui, ryšių paslaugoms, poilsiui ir kultūrai bei kitoms nepaminėtoms išlaidoms patirti: 2012 m. – 9 739 Lt, 2013 m. 10 135 Lt, 2014 m. – 10 268 Lt, 2015 m. – 2 729 Eur, 2016 m. – 2 958 Eur. Tuo tarpu pareiškėjas patikrinimo metu (2018-12-03) nurodė kitas šeimos patirtų vartojimo išlaidų aplinkybes, t. y. nurodė, kad didžioji dalis šeimos išlaidų patirta per banko sąskaitas, o ne grynaisiais pinigais. Įvertinus banko sąskaitų išrašų duomenis, nustatyta, kad metinės šeimos vartojimo išlaidos 2012 m. sudarė 46 593 Lt (3 asmenų šeimai), 2013 m. – 41 492 Lt (3 asmenų šeimai), 2014 m. – 39 965 Lt (3 asmenų šeimai), 2015 m. – 14 419 Eur (2 asmenų šeimai nuo 2015 m. rugpjūčio mėn.), 2016 m. – 17 837 Eur (2 asmenų šeimai). Taigi, mokestinio patikrinimo metu dalis šeimos patirtų vartojimo išlaidų tikrinamuoju laikotarpiu apskaičiuota pagal bankų išrašus, kita dalis, patirta grynaisiais pinigais, vertinta pagal L. A. pateikto paaiškinimo duomenis.

Darytina išvada, jog Inspekcija pareiškėjų pajamų analizę už 2004 - 2011 metus atliko pagal objektyvius bankų sąskaitų duomenis bei pačių mokesčių mokėtojų paaiškinimus, teiktus vykdant mokesčių administratoriaus nurodymus, kuriais nesivadovauti nėra pagrindo, todėl pareiškėjo argumentas dėl netinkamo šeimos vartojimo išlaidų apskaičiavimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės

Pareiškėja nurodo, kad MGK sprendime neteisėtai pritaikyta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, nes pagal LVAT praktiką, vieno sutuoktinio gautos pajamos GPMĮ prasme savaime negali būti laikomos abiejų sutuoktinių lygiomis dalimis gautomis pajamomis, nes mokesčių mokėtojas GPMĮ prasme yra tas asmuo, kuris faktiškai gauna pajamas. Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija GPMĮ prasme gali būti taikoma tik tokiu atveju, kai ginčo pajamos yra gautos iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybe esančio turto pardavimo.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog santuoka tarp pareiškėjų sudaryta 1991-04-27. Duomenų, paremtų juridinę galią turinčiais dokumentais (vedybų sutartis, turto pasidalinimo faktai Vedybų sutarčių registre), apie tai, kad sutuoktiniai tikrinamuoju laikotarpiu (2012-2016 m.) nevedė bendro ūkio nėra. Nors pareiškėjas teismo posėdyje teigė su pareiškėja kartu nebegyvenantis, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, jog pareiškėjų bendroji jungtinė nuosavybė yra pasibaigusi. Be to, sprendžiant dėl pareiškėjos ir pareiškėjo pajamų (kaip turto) dalių nustatymo, reikšmingomis laikytinos ir kitos mokestinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės: 1) pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2012-2016 m. įsigijo nekilnojamojo turto iš viso už 16 002 Lt ir 9 900 Eur, perleido bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėto nekilnojamo turto už 10 000 Lt ir 40 239 Eur; 2) pareiškėjai skolinosi bei skolino pingines lėšas asmenims, vieno sutuoktinio paskolintos lėšos buvo grąžinamos pervedant jas į kito sutuoktinio banko sąskaitą, vieno sutuoktinio gauta paskola buvo grąžinta kito sutuoktinio; 3) UAB „Baltijos biokuras“, kurios 50 proc. valdė pareiškėjos sutuoktinis, dirbo ir pati pareiškėja (nuo 2015-01-13 iki 2016-10-11, nuo 2016-11-09 ir šiuo metu), taigi pareiškėja taip pat dalyvavo šios bendrovės veikloje; 4) pareiškėja 2017-06-16 pateikė paaiškinimą, A. A. 2018-12-03 pateikė paaiškinimą, kuriuose nurodė sutuoktinių šeimos bendrai patirtas vartojimo išlaidas.

Pagal MAĮ 70 straipsnį nustatytos 2012-2015 m. apmokestinamos nedeklaruotos pajamos yra išvestinis dydis (pajamų ir išlaidų skirtumas), neleidžiantis nustatyti pajamų rūšies (kilmės), todėl, įvertinant aplinkybę, kad pareiškėjai kartu disponavo šeimos gautomis pajamomis bei patyrė išlaidas, nėra pagrindo teigti, kad iš nežinomų šaltinių gautos pajamos, buvo gautos tik A. A.. Taigi, sutiktina su Inspekcijos išvada, jog santuokos metu pareiškėjos ir pareiškėjo gautos neapskaitytos ir nedeklaruotos pajamos nagrinėjamu atveju pagrįstai priskirtos abiems sutuoktiniams, todėl pareiškėjos argumentai dėl neteisėtai pritaikytos bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos atmestini kaip nepagrįsti.

 

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, remdamasis šiame sprendime išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad tiek VMI, tiek MGK sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinti pareiškėjų prašymus ir juos naikinti nėra pagrindo (ABTĮ 91 str.).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą akcentuota, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjai prašė teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjų skundo reikalavimai atmesti, todėl prašymas priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Pareiškėjų L. A. ir A. A. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

        Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėja                                                                                                                   Fausta Vitkienė


Paminėta tekste:
  • CK1 1.38 str. Sandorio formai taikytina teisė
  • CK3 3.88 str. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
  • A-2210-502/2015
  • A-384-442/2016