Civilinė byla Nr. e2-22591-1125/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17132-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Skaistė Cinkutė,

sekretoriaujant Vitai Grušienei, Odetai Bielskytei

dalyvaujant ieškovo S. U. atstovui advokato padėjėjui Osvaldui Raščiukevičiui,

atsakovės uždarosios akcinė bendrovės „Saurusa“ atstovei advokato padėjėjai Rasa Danilkevičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saurusa“ dėl ginčo dėl su darbo santykiais susijusių sumų.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Pareikštu ieškiniu ieškovas S. U. prašo panaikinti 2020 m. gegužės 13 d. minėtą komisijos sprendimą Nr. DGKS-3221, priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui S. U. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB „Saurusa“) 1 213,60 Eur (atskaičius mokesčius) neišmokėtą darbo užmokestį, 804 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas (atskaičius mokesčius) ir 1 213,60 Eur darbo netesybas, skaičiuojant nuo darbo santykių pabaigos 2020 m. balandžio 2 d. iki sprendimo visiško įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už 6 (šešis) mėnesius bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodo, kad 2019 m. spalio 8 d. sudarė su atsakove darbo sutartį Nr. 152, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju – ekspeditoriumi, o atsakovė įsipareigojo mokėti 1, 301 MMA dydžio darbo užmokestį bei 50 proc. dienpinigių sumos, kuri nustatyta pagal Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“, t. y. 31 Eur/1 d. Už pirmąją komandiruotę, laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d., ieškovas gavo 5 226 Eur dydžio darbo užmokestį ir dienpinigius (atskaičius mokesčius), t. y. po 80, 40 Eur/1 d. Pažymi, kad pagal žodinį susitarimą ieškovui neturėjo būti mokamas darbo užmokestis už pirmąją komandiruotės dieną (išvykimo) ir paskutiniąją (atvykimo dieną). Tuo tarpu už antrąją komandiruotę, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 8 d., ieškovas gavo tik 1 520 Eur, nors buvo išvykęs 34 dienas (išminusavus išvykimo ir atvykimo dienas), t. y. po 42, 22 Eur/1 d. Ieškovo skaičiavimu už antrąją komandiruotę turėjo būti išmokėtas 2 733, 60 Eur darbo užmokestis (kartu su dienpinigiais). Tai reiškia, kad ieškovui nebuvo išmokėta 1 213, 60 Eur darbo užmokesčio ir dienpinigių suma.

3.       Ieškovas nurodo, kad iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 8 d. dirbo 241 val. ir 56 min.. (198 val. ir 44 min. 2020 m. sausio mėn. bei 43 val. ir 12 min. 2020 m. vasario mėn.). Pažymi, kad ieškovas grįžo iš komandiruotės Vokietijoje, nes darbo metu darbo vietoje susižalojo koją ant jos užkritus krovininiui konteineriui su detalėmis, nuslidus nuo pastato. Dėl šios priežasties ieškovas nuo 2020 m. vasario 10 d. iki 2020 m. kovo 27 d. buvo nedarbingume.

4.       Atsakovei nemokant darbo užmokesčio ir ėmus skleisti apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, 2020 m. kovo 31 d. ieškovas pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva nuo 2020 m. balandžio 3 d. Šį prašymą atsakovė patenkino ir šalių susitarimu darbo santykiai nutrūko. Tačiau nei paskutinę darbo dieną, nei vėliau nebuvo išmokėtas jam priklausantis darbo užmokestis bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Kadangi dar iki sutarties nutraukimo atsakovė vėlavo mokėti darbo užmokestį, ieškovas 2020 m. kovo 20 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Ieškovo skaičiavimu, jam neišmokėta suma sudaro 1 213, 60 Eur neišmokėtas darbo užmokestis, 804 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas, 1 213, 60 Eur dydžio netesybos, padaugintos iš uždelstų mėnesių skaičiaus.

5.       Atsiliepimu atsakovė UAB „Saurusa“ prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovo argumentas, jog buvo sudarytas žodinis susitarimas neatitinka tikrovės. Teigia, kad faktas, jog gera valia tam tikrais laikotarpiais ieškovui mokėjo papildomas sumas, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas pakeičiantis darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką sudarytoje 2019 m. spalio 8 d. darbo sutartyje Nr. 152. Pažymi, kad šalys yra sudariusios rašytinę darbo sutartį, kurioje įtvirtino darbo užmokesčio mokėjimo sąlygas, t. y. ieškovas su atsakove yra susitarę, jog darbuotojui mokami dienpinigiai yra lygūs 50 proc. dienpinigių sumos, kuri nustatyta pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“. Taip pat sutarties 5.5.2. p. numatyta, kad darbdavys pasilieka sau teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas, tačiau tai nepakeičia pagrindinės dienpinigių mokėjimo tvarkos pagal sutarties 5.5.1. p. Šios sutarties sąlygos ieškovui žinomos, jis su jomis sutiko pasirašydamas darbo sutartį su atsakove. Be kita ko, atsakovė pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas atlikos savo pareigas pažeisdamas darbo sutartį, t. y. nepagarbiai kalbėjo su atsakovės klientais, grasino susidorojimu ir panašiai, išmokėjo ieškovui jam priklausančias darbo išmokas pagal sudarytos sutarties nuostatas, jokių papildomų įmokų ieškovui nepriklausė.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovo S. U. atstovas advokato padėjėjas Osvaldas Raščiukevičius papildomai paaiškino, kad ieškovas dirbdamas pas atsakovę buvo dviejose komandiruotėse, kurių viena truko 65 dienas, kita 34 dienas. Už pirmąją komandiruotę su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta taip kaip ieškovas ir atsakovė buvo sutarę. Ieškovas pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudarytos dvi sutartys, viena lietuviška, kita vokiška, tačiau nei viena iš sutarčių neatspindėjo tikrosios šalių valios dėl darbo užmokesčio. Ieškovas ir atsakovė buvo sutarę, kad ieškovui bus mokama 80 Eur per dieną, jei komandiruotė (kaip ieškovas vadina kadencija) trunka trumpiau nei 9 savaites ir 82 Eur per dieną, jei ilgiau nei devynias savaites, sumos sutartos į rankas. Už pirmąją kadenciją ir buvo atsiskaityta kaip buvo sutarta.

7.       Atsakovės UAB „Saurusa“ atstovė advokato padėjėja Rasa Danilkevičiūtė papildomai paaiškino, kad atsakovė neigia, jog buvo papildomas susitarimas. Be to, atsakovė mano, kad ieškovas sąmoningai nurodo mažesnį dienų skaičių, neįskaičiuodamas į komandiruotės dienas pirmos ir paskutinės dienos, kadangi skaičiuojant ieškovo prašomas išmokėti sumas ir dalijant sumas iš mažesnio dienų skaičiaus, jos gaunasi didesnės. Pažymi, kad maksimalūs komandiruotpinigiai, patvirtinti Vyriausybės 62 Eur už dieną. Suma, kurią bando įrodyti ieškovas daug didesnė. Atsakovė nurodo, kad atlyginimą ieškovui skaičiavo pagal lietuvišką sutartį, vokiška sutartis buvo parengta tik informaciniu tikslu, kad būtų galima pateikti pareigūnams Vokietijoje. Ja atsakovė nesivadovavo. Atsakovo atstovė neneigė, kad už pirmą komandiruotę ieškovui buvo išmokėtos ieškovo nurodomos sumos, tačiau pažymėjo, kad pagal darbo sutartį (sutarties 5.5.2 punktą) atsakovė turėjo teisę mokėti ir didesnius dienpinigius, todėl ir mokėjo didesnius. Nurodė, kad ieškovui nemokėjo dienpinigių, kokius mokėjo už pirmą komandiruotę, nes ieškovas sukonfliktavo su klientu Vokietijoje. Atsakant į klausimus paaiškino, kad drausminių nuobaudų ieškovui skiriat nebuvo, ieškovas apie tai, kad jam už antrą komandiruotę bus išmokėta mažesnė suma įspėtas ar atskirai informuotas nebuvo. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas atsakovė neginčijo.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

8.       Byloje kilęs ginčas dėl ieškovui S. U. mokėtinu sumų, t. y. 1 213, 60 Eur darbo užmokesčio, 804 Eur kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei netesybų (skaičiuojant netesybas taikant 1 213, 60 Eur sumą bei skaičiuojant ne ilgiau kaip už šešis mėnesius).

9.       Pagal Darbo kodekso 139 straipsnio 1 dalį darbo užmokestis – atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestį sudaro: bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis) (1 punktas); papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (2 punktas); priedai už įgytą kvalifikaciją (3 punktas); priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą (4 punktas); premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą (5 punktas); premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus (6 punktas).

10.       Byloje nustatyta, kad ieškovas S. U. 2019 m. spalio 8 d. darbo sutarties Nr. 152 pagrindu dirbo atsakovės įmonėje UAB „Saurusa“  vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose (darbo sutarties 1.2. punktas), šia darbo sutartimi sulygta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį 1.301 MMA prieš mokesčius. Atlyginimas mokamas dviem mokėjimais per mėnesį, iki kito mėnesio 20 dienos, pervedant į darbuotojo sąskaitą. Galimi piniginiai priedai ir (arba) premijos įmonės vadovo sprendimu arba bendrovėje nustatyta tvarka (1.3. punktas). Sutarties 5.5 punkte nustatyti darbuotojo ir darbdavio įsipareigojimai dėl dienpinigių tvarkos ir nurodyta: darbuotojui mokami dienpinigiai yra lygūs 50 procentų dienpinigių sumos, kuri yra nustatyta konkrečios valstybės (valstybių) maksimalių dienpinigių sumos pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ (darbo sutarties 5.5.1. punktas); darbdavys pasilieka sau teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas, tačiau tai nepakeičia pagrindinės dienpinigių mokėjimo tvarkos pagal šios sutarties 5.5.1. punktą.

11.       Į bylą pateikta dar viena darbo sutartis 2019 m. spalio 8 d. taip pat sudaryta tarp ieškovo S. U. ir atsakovės UAB „Saurusa“ (sutartyje nurodyta GMbH Saurusa), pagal kurios 2.1. punktą nurodyta, kad darbuotojas įdarbinamas tolimųjų reisų vairuotoju šalies viduje ir užsienio kelionėse.  Pagal šios darbo sutarties 4. 1. punktą sulygta, kad darbuotojas gaus ne mažesnį atlyginimą kaip 9,19 Eur per valandą. 4.2. punkte nurodyta, kad atlyginimas mokamas iki 15 kito mėnesio dienos už praėjusį mėnesį. 4.3. punkte nustatyta, kad už laikotarpius nuo vienos darbinės užduoties iki kitos, kurie truks iki 5 dienų be pertraukos, atlyginimas nebus mokamas. Už laikotarpius nuo vienos darbinės užduoties iki kitos, kurie truks ilgiau kaip 5 dienas be pertraukos, bus mokamas minimalus mėnesinis atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.

12.       Taigi į bylą pateiktos dvi tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos darbo sutartys dėl tų pačių pareigų, tą pačią dieną, bet jose nustatyti visiškai kiti atlyginimo dydžiai ir jo mokėjimo tvarkos. Tai patvirtina, jog darbdavys nebuvo aiškiai nurodęs darbuotojui, kokia jo atlyginimo suma. Bylos nagrinėjimo metu darbdavys prašė vadovautis lietuviška sutartimi, t. y. sutartimi sudaryta tarp S. U. ir UAB „Saurusa“ 2019 m. spalio 8 d. darbo sutarties Nr. 152 bei šios sutarties 5.5.1. bei 5.5.2. punktais, kur nurodyta dienpinigių mokėjimo tvarka. Kaip jau minėta, darbdavys neneigia, kad už pirmą komandiruotę ieškovui buvo sumokėtos ieškovo nurodytos sumos, aiškina, kad antros komandiruotės metu ieškovas sukonfliktavo su atsakovės klientu dėl to už antrą komandiruotę nebuvo sumokėtos tokios sumos, mano, kad darbdavys vadovaudamasis sutartimi (sutarties 5.5.2. punktu) turi teisę spręsti, kokios sumos bus išmokamos.

13.       Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Darbo sutartis turi būti aiškinama tokiu būdu, kad jos aiškinimo rezultatas būtų suderinamas su darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, juos atitiktų ir jiems neprieštarautų. <...> Aiškinant darbo sutartį atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Esant ginčui dėl sutarties sąlygų turinio, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat reikia vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2004; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

14.       Kasacinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, kad taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2010). Reikalavimai gerbti bendro gyvenimo taisykles, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų turi būti taikomi darbo subjektams įgyvendinant teises ir vykdant pareigas, taip pat ir tarpusavio susitarimais nustatant tokias teises ir pareigas; šiais principais turi vadovautis ir teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010; 2013 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2013; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2014).

15.       Darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, taip pat gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-248/2018).

16.       Pagal darbo sutarties sąlygas taip pat matyti, kad į darbo užmokestį dienpinigiai buvo įtraukti (pažymėtina, kad įprastai dienpinigiai mokami Vyriausybės nustatyta tvarka ir nėra įtraukiami į darbo sutartį), taigi, vertindamas 2019 m. spalio 8 d. darbo sutarties Nr. 152, 1.3. punkto, 55.1. punkto bei 5.5.2. punkto sąlygas, kuria, pasak atsakovės, ji vadovavosi mokėdama darbo užmokestį, teismas šias sąlygas vertina kompleksiškai. Visų pirma, teismas pažymi, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovui už pirmą komandiruotę, kuri vyko laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d.  atsakovė  apmokėjo visą ieškovo ieškinyje nurodomą sumą, kuri ir sudaro darbo užmokestį dėl kurio, pasak ieškovo, iš tiesų buvo susitarta, sudarant darbo sutartį ir pradedant darbo santykius. Už antrą komandiruotę, kuri vyko laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 8 d. ieškovui buvo sumokėta tik dalis sutarto atlygio, ieškovas už 34 dienas, kuomet buvo išvykęs, gavo 1 520 Eur sumą. Atsakovė neginčijo ieškovo skaičiavimų, t. y. gautos sumos, taip pat neginčijo aplinkybės, kad už antrą komandiruotę ieškovui buvo išmokėta mažesnė suma, nes pasak atsakovės atstovės, tai atsakovė galėjo daryti darbo sutarties Nr. 152, 5.5.2. punkto pagrindu, t. y. šio punkto pagrindu atsakovė galėjo spręsti, ar mokėti didesnius, ar mažesnius dienpinigius, todėl atsakovė išmokėjo mažesnę sumą nei už pirmąją komandiruotę, mažesnės sumos išmokėjimą, pasak atsakovės, nulėmė ieškovo netinkamas elgesys su atsakovės klientu. Šią aplinkybę ieškovė grindžia į byla pateiktais tarnybiniais pranešimais bei reikalavimais pasiaškinti, kuriais ieškovas paprašytas pasiaiškinti dėl konfliktiško elgesio su įmonės klientais bei darbuotojais (2020 m. vasario 10 d. pranešimas Nr. TP-60, 2020 m. vasario 10 d. Nr. 14, 2020 m. vasario 11 d., Nr. 15, 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 28 d.). Ieškovas pasiaiškinimų neteikė, kaip ieškovui įteikti minėti reikalavimai pasiaiškinti byloje duomenų nepateikta. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad jokių drausminių priemonių ieškovui taikyta nebuvo, o mokėti mažesnes sumas už antrą komandiruotę nuspręsta dėl konfliktinės situacijos su ieškovu. Jokių konkrečių pažeidimų, kuriuos jis padarė atlikdamas vairuotojo – ekspeditoriaus pareigas atsakovė nenurodė (vėlavimas pristatyti krovinius ar kt.). Teismas pažymi, kad apie tai, jog ieškovui bus išmokamos mažesnės sumos, nei jis gavo pirmos komandiruotės metu, darbdavys atskirai darbuotojo neįspėjo (tą patvirtino atsakovės atstovė posėdžio metu). Be kita ko, tai kad rašytinė sutartis neatspindėjo tikrosios šalių valios patvirtina nurodytos aplinkybės, pavyzdžiui sutarties 4 punkte nurodyta, kad nustatomas darbo laikas 40 valandų per savaitę, darbas vykdomas dieną ir naktį. O pagal faktą, buvo vedama visai kita darbo laiko apskaita, pildant žiniaraštį (pavyzdžiui imant darbo savaitę nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. sausio 10 d. ieškovo darbo laikas valandomis sudarė 48, 16 val. tai matosi į bylą pateiktoje darbo laiko apskaitoje, imant ir kitas savaites darbo apskaita buvo kitokia nei sulygta sutartyje (pvz. savaitė nuo 2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 17 d.).

17.       Teismas atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su sutarties sudarymu ir elgesiu po jo, tai, kad ieškovo nurodomas žodžiu sutartas darbo sutarties sąlygas, ieškovui išvykus į pirmą komandiruotę darbdavys vykdė, apskritai sutartis buvo vykdoma pagal susitarimą, o ne sutarties sąlygas (tiek darbo laiko skaičiavimas, tiek darbo užmokesčio mokėjimas) teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė, kad su darbdaviu buvo sutarta dėl darbo užmokesčio, kuris faktiškai ir buvo išmokėtas už komandiruotę laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 17 d., todėl darbdaviui kilo pareiga pagal tokią pat tvarką skaičiuoti ir išmokėti sumas ir už antrąją komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 3 d. iki 2020 m. vasario 8 d., dėl ko pagrįstas spręsti, jog ieškovo reikalavimas dalyje dėl 1 213, 60 Eur (po mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio tenkintinas visiškai ieškovui iš atsakovės priteisiant nurodytą sumą.

18.       Atsakovė neginčijo ieškovo reikalavimo priteisti 804 Eur (po mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas, todėl šis reikalavimas taip pat tenkintinas visa apimti. Pažymėtina, kad pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, tokia kompensacijas išmokama pasibaigus darbo santykiams. Šiuo atveju darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. balandžio 2 d.

Dėl netesybų priteisimo.

19.       Ieškovas taip pat reiškia reikalavimą priteisti 1 213, 60 Eur netesybų, skaičiuojant netesybas nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki kol atsakovė pilnai atsiskaitys su ieškovu, bet ne ilgiau nei už šešis mėnesius. Atsakovė prašomų netesybų neginčijo,

20.       DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

21.       Pažymėtina, kad nurodytame straipsnyje nustatyta sankcija nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaito. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

22.       Šiuo atveju teismas vertina, jog sprendžiant dėl atsakovui taikytinos sankcijos dydžio, yra būtina atsižvelgti į byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes: faktiniai ieškovės ir atsakovo darbo santykiai truko ne ilgą laiko tarpą nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2020 m. balandžio 2 d., t.y. pusę metų. Atsakovės įsiskolinimo dydis, kurį nustatė teismas sudaro 1 213, 60 Eur (po mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio ir 804 Eur (po mokesčių)  už nepanaudotas atostogas, todėl priteisti įstatymo nustatytą sankciją už uždelstą atsiskaityti laiką taikant šešių mėnesių terminą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga teisės pažeidimo ir sankcijos kontekste, teismo vertinimu, netesybos mažintinos priteisiant netesybų sumą už tris mėnesius ir priteisiant ieškovui 3 640, 80 Eur netesybų (po mokesčių).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

23.       Ieškovas pateikė prašymą priteisti 610 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai. Iš esmės tenkinus ieškovo reikalavimus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo tenkintinas ir ieškovui S. U. iš atsakovės UAB „Saurusa“ priteistinos 610 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

24.       Kadangi nuo žyminio mokesčio mokėjimo darbo bylose atleisti tik darbuotojai, tenkinus ieškovo reikalavimus iš atsakovės UAB „Saurusa“ valstybės naudai priteistinas 127 Eur dydžio žyminis mokestis.

25.       Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo S. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saurusa“ tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui S. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurusa“, įmonės kodas 304966402, buveinė Vilkpėdės g. 22, Vilnius, 1 213, 60 Eur (po mokesčių) neišmokėto darbo užmokesčio, 3 640, 80 Eur (po mokesčių) netesybų,  804 Eur (po mokesčių) kompensaciją už nepanaudotas atostogas.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Saurusa“, įmonės kodas 304966402, buveinė Vilkpėdės g. 22, Vilnius, valstybės naudai 127 Eur žyminį mokestį.

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                             Skaistė Cinkutė