Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-120/2010
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.25.4.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Vytauto Masioko, Josifo Tomaševičiaus, Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
sekretoriaujant Rasai Miškelevičiūtei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui,
nuteistajai R. V.,
vertėjai Loretai Kireilytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį 3250 Lt (25 MGL) dydžio bauda, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams.
Priteista iš R. V.: nukentėjusiajai J. K. 300 Lt turtinei, 5000 Lt neturtinei žalai ir 858,19 Lt proceso išlaidoms atlyginti; nukentėjusiosios A. K. atstovei pagal įstatymą N. K. 200 Lt turtinei, 6000 Lt neturtinei žalai ir 455,19 Lt proceso išlaidoms atlyginti.
Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis, kuriuo Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendis pakeistas: pašalinta iš nuosprendžio, kad dėl R. V. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo eismo įvykio metu mažametei pėsčiajai A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; R. V. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį paskirta 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones vieneriems metams; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria priteista iš R. V. N. K. 200 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti, jos civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas. Kita nuosprendžio dalis nepakeista. Priteista iš R. V. nukentėjusiajai J. K. 800,80 Lt proceso išlaidoms atlyginti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (tačiau palikti jo dalį dėl proceso išlaidų) ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais (dėl civilinio ieškinio), nuteistosios R. V., prašiusios kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. V. pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad 2007 m. spalio 11 d., apie 16.50 val., Šalčininkuose, Vilniaus g., važiuodama automobiliu „Opel Zafira“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apie 40 km/h greičiu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus, nes artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir matydama, kad joje į važiuojamąją kelio dalį išėjo pėsčiosios J. K. ir mažametė A. K., laiku nestabdė automobilio, dėl to partrenkė pėsčiąją J. K., kuriai dėl eismo įvykio nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistosios apeliacinį skundą, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – pašalino iš nuosprendžiu pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybę, kad dėl eismo įvykio mažametei pėsčiajai A. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas padarė išvadą, kad A. K. patirto nesunkaus psichikos sutrikimo, pasireiškusio potrauminio streso sutrikimu, trukusiu ilgiau kaip dešimt dienų, priežastis buvo ne R. V. Kelių eismo taisyklių pažeidimas, o eismo įvykio metu kilusios pasekmės – mažametei artimo žmogaus močiutės J. K. partrenkimas ir dėl to šiai padaryti sužalojimai. Teismas nurodė, kad tarp A. K. patirto psichikos sutrikimo ir R. V. padaryto Kelių eismo taisyklių 75 punkto pažeidimo nėra būtinojo tiesioginio priežastinio ryšio, nes A. K. nebuvo eismo įvykio dalyvė; ji šioje baudžiamojoje byloje be pagrindo pripažinta nukentėjusiąja. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sušvelnino ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajai R. V. paskirtą bausmę, taip pat panaikino nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, kur mažametės A. K. atstovei N. K. buvo priteista 200 Lt turtinei ir 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti; šis civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 1 d. nuosprendį su pakeitimais: priteisti iš R. V. nukentėjusiajai A. K. 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
Prokuroro manymu, nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tarp R. V. padaryto Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimų pažeidimo ir mažametės A. K. sveikatos sutrikdymo (patirto psichikos sutrikimo) nėra būtinojo tiesioginio priežastinio ryšio. Sprendžiant priežastinio ryšio tarp pavojingos veikos ir padarinių (šiuo atveju – eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo) klausimą, turi būti taikoma būtinosios pasekmės kilimo sąlygos taisyklė, kurios nepaisė apeliacinės instancijos teismas. Šios taisyklės taikymas reiškia privalomumą nustatyti faktą, ar baudžiamajame įstatyme aprašyta veika buvo būtina pasekmių kilimo sąlyga (kitaip tariant, ar kiltų pasekmės, jei nebūtų padaryta pavojinga veika). Nagrinėjamoje byloje mažametės A. K. sveikatos sutrikdymas įvyko būtent dėl to, kad buvo padaryta pavojinga veika, R. V. pažeidus Kelių eismo taisykles. Priešingu atveju – jei nuteistoji nebūtų pažeidusi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jokių pasekmių vaiko sveikatai nebūtų. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismo argumentai apie tai, kad A. K. nepatyrė fizinių sužalojimų ir nebuvo eismo įvykio dalyvė, nematė automobilio susidūrimo su J. K. kūnu momento, padaryti netinkamai įvertinus bylos duomenis.
Kasatorius remiasi įvykio aplinkybėmis ir pažymi, kad A. K. ėjo per pėsčiųjų perėją kartu su nukentėjusiąja J. K., buvo šalia jos, ir tik atsitiktinumo dėka pati nebuvo parblokšta R. V. vairuojamo automobilio. Be to, mažametė A. K. matė visą eismo įvykio situaciją iki tol, kol nukentėjusiąją J. K. išvežė greitosios medicinos pagalbos automobilis. Būtent eismo įvykis traumavo A. K. psichiką, t. y. ji patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą – potrauminio streso sutrikimą. Dėl to neturi reikšmės tai, kad ji nepatyrė fizinių sužalojimų ir nematė automobilio kontakto su J. K. momento. Mažametės A. K. močiutei J. K. padaryto sveikatos sutrikdymo neįmanoma atskirti nuo eismo įvykio, t. y. R. V. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo, todėl teismo išvada, kad jis nesietinas su vaiko sveikatos sutrikimu yra klaidinga. Tai, kad A. K. sveikata sutriko iš karto po R. V. sukelto eismo įvykio, kai buvo partrenkta su mažamete ėjusi jos močiutė, patvirtina bylos duomenys, t. y. nukentėjusiosios J. K., mažametės motinos N. K. parodymai, teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės akto išvados, kur konstatuota, kad A. K. 2007 m. spalio 16 d. nustatytas praeinantis psichikos sutrikimas po patirto psichotraumuojančio įvykio – potrauminio streso sutrikimo, kuris prilyginamas nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Šiame ekspertizės akte aprašyti A. K. asmens sveikatos istorijos duomenys visiškai sutampa su N. K. ir J. K. parodymais apie pablogėjusią vaiko sveikatos būklę po eismo įvykio. Asmens sveikatos istorijoje aprašyta vaiko baimė ne tik dėl močiutės sveikatos, bet apskritai baimė automobiliams, baimė eiti per gatvę dėl galimo jos ir jai artimų žmonių sužalojimo eismo įvykio metu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo R. V. veiką bei skyrė teisingą bausmę, tačiau nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo keistina. Patenkinęs nukentėjusiosios A. K. įstatyminės atstovės N. K. civilinį ieškinį, teismas priteisė iš R. V. N. K. 200 Lt turtinei, 6000 Lt neturtinei žalai ir 445,19 Lt proceso išlaidoms atlyginti, tačiau neturtinė žala buvo padaryta mažametei A. K., o ne jos įstatyminei atstovei, tai nurodyta ir teismui pateiktame N. K. civiliniame ieškinyje. CK 6.285 straipsnis, reglamentuojantis žalos atlyginimą fizinio asmens, kuriam nėra suėję keturiolikos metų, sveikatos sužalojimo atveju, numato neturtinės žalos atlyginimą pačiam nukentėjusiajam, o ne jo įstatyminiam atstovui, todėl 6000 Lt neturtinei žalai atlyginti turi būti priteista ne įstatyminei atstovei N. K., o mažametei A. K.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinio skundo esmė – priežastinio ryšio klausimo išsprendimas tarp R. V. veikos – Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimų pažeidimo ir mažametės A. K. patirto nesunkaus psichikos sveikatos sutrikimo. Kasatorius teigia, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp šios veikos ir padarinių, nes jie kilo dėl A. K. akivaizdoje įvykusio eismo įvykio, kuris traumavo jos psichiką; dėl to neturi reikšmės tai, kad A. K. pati nepatyrė fizinių sužalojimų ar nematė automobilio atsitrenkimo į su ja ėjusią J. K. momento. Apeliacinės instancijos teismo išvadas kasatorius mano esant nepagrįstas ir neteisingas, nes šis teismas netaikė būtinosios pasekmės kilimo sąlygos taisyklės, netinkamai vertino bylos duomenis.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistoji R. V., vairuodama automobilį (kelių transporto priemonę), pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta per pėsčiųjų perėją ėjusios J. K. sveikata. Taip pat nustatyta, kad po įvykio nesunkiai sutriko mažametės A. K. (gim. 2001 m. lapkričio 30 d.), ėjusios su J. K., psichinė sveikata. Nagrinėjant kasacinį skundą spręstinas klausimas – ar A. K. patirtas psichikos sutrikimas pagal teismų nustatytas ir sprendimuose nurodytas faktines įvykio aplinkybes yra nuteistosios padarytos nusikalstamos veikos elementas, įeinantis į šio nusikaltimo sudėtį kaip objektyvusis požymis.
Konkretaus nusikaltimo sudėties nustatymą visų pirma lemia BK straipsnio dispozicijoje aprašyti nusikaltimo sudėties požymiai. BK 281 straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas – tai veika, kai asmuo vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyksta eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra: veika, kuria pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės (ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklės); padariniai – eismo įvykis ir dėl jo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata; priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių padarinių. Šie BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra būtini, todėl tik nustačius visų jų buvimą, yra pagrindas konstatuoti esant baudžiamajame įstatyme apibrėžtą ir įvykdytą nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis minėtomis baudžiamojo įstatymo taikymo nuostatomis teisiškai reikšminga tai, ar yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp R. V. padarytos pavojingos veikos (kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo) ir A. K. konstatuoto psichikos sveikatos sutrikdymo. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis baudžiamojo įstatymo prasme reiškia teisinę išvadą apie tai, kad atsiradusios pasekmės buvo sukeltos veika, nurodyta taikytino BK straipsnio ir jo dalies dispozicijoje, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Toks priežastinis ryšys yra objektyvaus pobūdžio, dėsningas, todėl konstatuojamas tuo atveju, kai būtent pavojinga veika, o ne kitos priežastys yra nulėmę padarinių atsiradimą. Vadinasi, baudžiamajai teisinei atsakomybei būtinas tiesioginis priežastinis ryšys, nes nepakanka paprasto ryšio plačiąja prasme, kada veika gali būti tik susijusi su kilusiais padariniais, tačiau tarp jų yra įsiterpę kiti veiksniai (priežastys), turėję įtakos atitinkamiems padariniams kilti.
Iš BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos konstrukcijos išplaukia, kad pirmiausia pažeidžiamos kelių eismo saugumo taisyklės, dėl to įvyksta eismo įvykis, o dėl šio įvykio (jo metu) nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata. Pagal Kelių eismo taisykles eismo dalyvis yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis); eismo įvykis – įvykis kelyje (taip pat viešose ar privačiose teritorijose), kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių (arba sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas). Taigi nagrinėjamoje byloje vertintina ir tai, ar A. K. buvo eismo įvykio dalyvė, t. y. ar nuteistosios R. V. vairuojama transporto priemonė, šiai pažeidus Kelių eismo taisykles, eismo įvykio metu judėdama paveikė pėsčiąją (A. K.). Atskleidžiant tiesioginio priežastinio ryšio turinį, šios aplinkybės yra reikšmingos, nes jos parodo objektyvią įvykių seką.
Abiejų instancijų teismai nustatė, kad R. V. sukelto eismo įvykio metu A. K. nuteistosios vairuojamo automobilio nebuvo traumuota, su juo nekontaktavo, o jos psichinė sveikata sutriko po patirto psichiką traumuojančio įvykio. Apeliacinės instancijos teismas išvadas dėl tiesioginio priežastinio ryšio nebuvimo tarp R. V. veikos (eismo saugumo taisyklių pažeidimo) ir padarinių (A. K. nesunkaus psichikos sveikatos sutrikimo, trukusio ilgiau kaip dešimt dienų) grindė tuo, kad A. K. nebuvo eismo įvykio dalyvė, iki šio įvykio momento buvo perėjusi automobilio eismo juostą ir įvykio metu nepatyrė jokių fizinių sužalojimų, jos sveikatos sutrikimo priežastis tiesiogiai buvo ne kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimas, o vėliau patirtas psichiką traumuojantis įvykis – potrauminio streso sutrikimas dėl eismo įvykio metu kilusių padarinių – mažametei artimo žmogaus – močiutės J. K. nubloškimo ir šiai padarytų sužalojimų.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė teisingas išvadas, jog nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp R. V. padaryto kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo (veikos) ir A. K. nesunkaus sveikatos sutrikimo, todėl baudžiamasis įstatymas (BK 281 straipsnio 1 dalis) taikytas tinkamai.
Teisėjų kolegija konstatavusi, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pašalindamas iš pirmosios instancijos teismo pripažintos įrodyta R. V. nusikalstamos veikos aplinkybę – A. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, iš esmės nenagrinėja su tuo susijusios kasacinio skundo dalies dėl A. K., kaip nukentėjusiajai, priteistinos žalos, t. y. civilinio ieškinio klausimo išsprendimo (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio naikinimo ar keitimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas; šis nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, paliktinas galioti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą.
Teisėjai Albinas Sirvydis
Vytautas Masiokas
Josifas Tomaševičius
Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis
Viktoras Aidukas
Dalia Bajerčiūtė