Civilinė byla Nr.2A-653-565/2014

Teisminio proceso Nr.2-02-3-05754-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija: 30.8.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Petkuvienės ir Jelenos Šiškinos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, VĮ Registrų centras, BUAB „Termesta“, UAB „VAATC“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“, UAB „Bionovus“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, kurį patikslinęs, prašo nustatyti, kad pareiškėjas įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą, esantį žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „H1“, apribotoje taškais 1000-133-132-131-130-129-60-1001-1000, kuri yra žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini): 1) į  674,17 m2 bendro ploto angarą, kadastro duomenyse pažymėtą indeksu 65F1/p (toliau - angaras); 2) į ožinių kranų pokraninius bėgius, kadastro duomenyse pažymėtus 1-2 (ilgis – 533,52 m) ir 13-14 (ilgis – 496,61 m) (toliau - bėgiai) (toliau kartu – taip pat ir turtas).

Pareiškėjas nurodė, kad angarą ir bėgius teisėtai valdyti pradėjo nuo 2008-08-07, kai 2008-08-07 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo šio turto valdymo teisę iš UAB „Termesta“. UAB „Termesta“ turtą valdė nuo 1982 m., t.y. daugiau kaip 10 metų. Angaras ir bėgiai nepriklauso valstybei ar savivaldybei, jų būklė atitinka statinio esminius reikalavimus, jie nėra pripažinti savavališka statyba. 2008-08-07 pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti nebuvo reikalinga notarinė forma, nes angaras ir bėgiai nebuvo registruoti VĮ Registrų centre, UAB „Termesta“ turėjo šį turtą ne nuosavybės teise, o valdymo teise.

Suinteresuotas asmuo BUAB „Termesta“ su pareiškimu sutiko, suinteresuoti asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „VAATC“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, AB „Vilniaus šilumos tinklai“ su pareiškimu nesutiko, suinteresuotas asmuo UAB „Bionovus“ su pareiškimu sutiko iš dalies, o suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-01-18 sprendimu pareiškimą atmetė.

Teismas nurodė, kad 2008-08-07 pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp pareiškėjo ir UAB „Termesta“, nenurodyta, koks konkretus sutartyje nurodytas turtas perduodamas pareiškėjui nuosavybės teise, o koks turtas - valdymo teise, todėl šiuo aspektu negalima vienareikšmiškai teigti, kad angaro ir bėgių perdavimas pareiškėjui kvalifikuotinas pagal pirkimo-pardavimo teisinius santykius, ir kad buvo būtina šią sandorio dalį tvirtinti notarine forma (CK 6.393 str. 1 d.).

Teismas sprendė, kad pagal Statybos įstatymo 2 str. 2 p. nuostatas angaras priskirtinas prie statinių. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 9 ir 11 p. ir Geležinkelių transporto kodekso 3 str. 6 p. nuostatas bėgiai – tai geležinkelio kelio viršutinė konstrukcija, todėl pastaroji konstrukcija (bėgiai) negali būti atskiru valdymo teisės objektu, tuo pačiu negali būti perleidžiamos ir valdymo teisės į tokį objektą.

Teismas iš esmės sutinko su suinteresuotų asmenų teiginiais, kad pareiškėjo nurodytas turtas nėra tinkamai identifikuotas, todėl neįrodyta, kad šį turtą teisėtai valdė tiek BUAB „Termesta“, tiek teisėtai valdo pareiškėjas. Byloje nėra pateikti įrodymai, kad pareiškėjo nurodyti angaras ir bėgiai (atitinkamai nurodomi kaip 674,17 m2 bendro ploto angaras, kuris kadastro duomenyse pažymėtas indeksu 65F1/p, ir ožinių kranų pokraniniai bėgiai, kurie kadastro duomenyse pažymėti 1-2, 13-14, esantys Jočionių g. 13, Vilniuje) buvo ir yra valdomi minėtų bendrovių (CPK 178 str.).

Teismas sutiko su suinteresuoto asmens Lietuvos Vyriausybės nurodytais argumentais, kad nėra aišku, ar angaras ir bėgiai buvo apskaitomi privatizuojamo juridinio asmens apskaitos dokumentuose. Tuo atveju, jei toks turtas nebuvo apskaitomas, tai valstybė negavo pajamų už valstybei priklausančių akcijų privatizavimą, todėl turtas turėjo likti valstybės nuosavybė ir taikytinos CK 4.69 str. 3 d. nuostatos, pagal kurias draudžiama įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į valstybei priklausančius daiktus. Pažymėtina, kad į šį argumentą pareiškėjas neatsikirto, t.y. nepateikė papildomų įrodymų, kad kitu teisėtu pagrindu pradėjo valdyti angarą ir bėgius.

Pagal CK 4.71  str. 1. d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi, o pagal šio straipsnio 2 d. jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu. Taigi net ir tuo atveju, jei UAB „Termesta“ būtų teisėtai valdžiusi turtą 10  metų, tai pareiškėjas 2008-08-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu turtą galėjo valdyti tik nuo 2008-08-07, t.y. akivaizdu, kad pareiškėjo valdymas neatitinka CK 4.68 str. nustatytų reikalavimų.

Byloje nustatytų aplinkybių ir esančių įrodymų visumos pagrindu teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė pakankami įrodymų, jog yra visos CK 4.68-4.71 str. reglamentuojamos sąlygos, kurios būtinos nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į angarą ir bėgius, todėl pareiškimą atmetė.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-18 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę ne į geležinkelio kelią, o į ožinio krano bėgių kelią. Pagal Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymą ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-09-17 įsakymu Nr.A1-425 patvirtintas Kranų kėlimo naudojimo taisykles ožinis kranas yra potencialiai pavojingas įrenginys, skirtas krovinių kėlimui, tačiau jis nėra geležinkelio transportas. Taigi, šios bylos kontekste taikyti Geležinkelio transporto kodeksą ir tapatinti įrenginio eksploatavimui skirtą bėgių kelią su geležinkelio keliu yra visiškai nepagrįsta.

Pagal aukščiau nurodyto įsakymo III skyrių kėlimo kranai montuojami ant bėgių kelio, kuriame yra tiesiami ir montuojami bėgiai. Tiek bėgiai, tiek abu bėgius sudarantis bėgių kelias yra laikytini daiktais, kurie gali būti ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu.

Nors pareiškime pareiškėjas vartojo netikslią bėgių kelio sąvoką - bėgiai, tačiau iš pateikto plano ir pridėtų privatizavimo bei valdymo teisės pirkimo-pardavimo dokumentų matyti, kad tikrieji šalių ketinimai buvo perleisti ir įsigyti valdyti ožinio krano bėgių kelią, kurį sudaro bėgiai, pažymėti plane 1-2 (ilgis - 3,52 m), 13-14 (ilgis - 496,61 m).

2. Pareiškėjas tiek kartu su pareiškimu, tiek kartu su apeliaciniu skundu pateikė dokumentus, kurie įrodo, kad angarą ir bėgius UAB „Termesta“ teisėtai pradėjo valdyti 1982 – 1984 metais, kai pagal valstybinės įmonės Vilniaus TEC-3 sąmatą pastatyti laikinieji pastatai ir statiniai, tame tarpe angaras ir bėgiai, buvo perduoti Energetinės statybos tresto Vilniaus TEC-3 statybos montavimo valdybai, kuri po privatizavimo buvo reorganizuota į UAB „Termesta“.

Su apeliaciniu skundu pateikti UAB „Termesta“ bei pareiškėjo turto apskaitos dokumentai patvirtina, kad angaras ir bėgiai buvo apskaitomi tiek UAB „Termesta“, tiek pareiškėjo dokumentuose. Tai paneigia teismo teiginius, kad nėra aišku, ar turtas buvo apskaitomas privatizuojamo juridinio asmens apskaitos dokumentuose.

3. Pirmos instancijos teismas spręsdamas ginčą neteisingai skaičiavo pareiškėjo turto valdymo trukmę ir ginčo santykiams nepagrįstai netaikė CK 4.71 str. 2 d.

Kaip jau nurodyta, angarą ir bėgius UAB „Termesta" pradėjo valdyti nuo 1982-1984 metų, vėliausia nuo 1992 metų, t.y. iki jų perdavimo pareiškėjui šis turtas buvo valdytas mažiausiai 16 metų. Po perdavimo iki pareiškimo pateikimo teismui dienos pareiškėjas turtą valdė 4 metus, tačiau atsižvelgiant į tai, kad visų teisėtai, atvirai ir sąžiningai valdžiusių asmenų laikas skaičiuojamas kartu, pareiškėjo valdymas trunka mažiausiai 20 metų ir atitinka tiek visus reikalavimus valdymo terminui, tiek ir kitus CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus.

Suinteresuoti asmensy Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „VAATC“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Lietuvos Vyriausybė su apeliaciniu skundu nesutiko. Suinteresuoti asmenys nurodė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, jog yra visos CK 4.68 – 4.71 str. nustatytos sąlygos, kurios būtinos nustatyti pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į angarą ir bėgius.

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Kasacinis teismas išaiškino, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str. 11 p.). Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 str. 1 d. suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Taigi šiuo atveju teisminio nagrinėjimo dalykas yra CK 4.58-4.71 str. nustatytų aplinkybių, patvirtinančių valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, konstatavimas ir nuosavybės teisės įgijimo fakto pripažinimas, o nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-379/2004; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2008-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).

Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo.

Pareiškėjas, pagrįsdamas CK 4.68 str. 1 d. nustatytą ne mažesnį kaip 10 metų nepertraukiamą turto valdymo terminą, remiasi CK 4.71 str. 2 d. ir ta aplinkybe, kad iki 2008-08-07, kai turto valdymo teisė iš UAB „Termesta“ perėjo pareiškėjui, UAB „Termesta“ turtą nepertraukiamai valdė nuo 1982 – 1984 metų, vėliausiai – nuo 1992 metų. UAB „Termesta“ turto valdymą pareiškėjas grindžia šiomis aplinkybėmis: 1982 – 1984 metais pagal valstybinės įmonės Vilniaus TEC-3 sąmatą pastatyti laikinieji pastatai ir statiniai, tame tarpe angaras ir bėgiai, buvo perduoti Energetinės statybos tresto Vilniaus TEC-3 statybos montavimo valdybai, kuri po privatizavimo buvo reorganizuota į UAB „Termesta“. Šias aplinkybes pareiškėjas įrodinėja statybų bazės objektų perdavimo – priėmimo aktu (1 t., 8-9 b.l.), 1984-03-02 nurodymu Nr.46 (1 t., 10-12 b.l.), laikinųjų pastatų ir statinių, perduodamų Vilniaus TEC-3 SMV, objektų balansinės vertės formavimo žiniaraščiu (12-13 b.l.), centrinės privatizavimo komisijos 1993-12-13 protokolu Nr.115 (1 t., 14-18 b.l.), 1992-02-01 ir 1992-07-01 ilgalaikio turto sąrašais (2 t., 50-61 b.l.), privatizuojamos valstybinės įmonės reorganizuojamos į akcinę bendrovę turto perdavimo – priėmimo aktu (2 t., 62 b.l.), ilgalaikio turto inventorine kortele (2 t., 73 b.l.), ilgalaikio turto žiniaraščiu (2 t., 74 b.l.).

Jeigu laikyti įrodytais pareiškėjo teiginius, kad angaras, į kurį prašoma nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, ir pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nurodytas centrinis medžiagų sandėlis (1 t., 8-9 b.l., 10-11 b.l.), sandėliai (savo) (2 t.,  50-61 b.l.), metalinis angaras, esantis montažinėje aikštelėje (2 t., 73, 74 b.l.), yra vienas ir tas pats objektas, taip pat vienas ir tas pats objektas yra bėgiai, į kuriuos prašoma nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, ir bėgiai, pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus esantys stambinamojo surinkimo aikštelėje (1 t., 10-11, 12-13 b.l.), ožinio krano pokraniniai keliai (2 t., 53-61 b.l.), bėgiai, esantys montažinėje aikštelėje (2 t., 73, 74 b.l.), tai byloje esantys dokumentai duoda pagrindą padaryti išvadą, kad angaras ir bėgiai yra valstybei priklausantis turtas, kuris iš valstybinės įmonės Vilniaus TEC-3 1982-07-15 aktu ir 1984-03-02 nurodymu Nr.46 buvo perduotas Energetinės statybos tresto Vilniaus TEC-3 statybos montavimo valdybai (1 t., 8-9, 10-11, 12-14 b.l.), kuri vėliau buvo reorganizuota į UAB „Termesta“ (1 t., 14-18, 2 t., 62 b.l.). Kaip jau nurodyta, pagal CK 4.69 str. 3 d. įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokio daikto teisėtai valdyti kaip savo.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad nėra aišku, ar angaras ir bėgiai buvo apskaitomi privatizuojamos valstybinės įmonės apskaitos dokumentuose, nes, priešingu atveju, valstybė negavo pajamų už jai priklausančių angaro ir bėgių privatizavimą, ir šis turtas liko valstybės nuosavybe, pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus, kad angaras ir bėgiai buvo įtraukti į privatizuojamos valstybinės Vilniaus TE-3 statybos įmonės apskaitos dokumentus (2 t., 50-61, 62, 63-72 b.l.). Šiais įrodymais pareiškėjas faktiškai įrodinėja, kad UAB „Termesta“ įgijo nuosavybės teisę į turtą Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-09-29 nutarimo Nr.713 „Dėl valstybei priklausančių akcijų privatizuotose įmonėse pardavimo tvarkos“ nustatyta tvarka (CK 4.47 str. 12 p.). Kad turtas galėjo tapti UAB „Termesta“ nuosavybe nurodytu pagrindu, patvirtina jau aptarti dokumentai. UAB „Termesta“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad įmonė kreipėsi į Nekilnojamojo turto registrą dėl nuosavybės teisių į turtą įregistravimo, tačiau prašymas buvo atmestas nesant pakankamai dokumentų, patvirtinančių UAB „Termesta“ nuosavybės teises į turtą (1 t., 115-117 b.l.). Tačiau byloje nėra įrodymų, kad dokumentai, patvirtinantys UAB „Termesta“ nuosavybės teises į turtą nėra išlikę. Iš UAB „Termesta“ atsiliepime nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad reikiami dokumentai nebuvo pateikti dėl to, kad UAB „Termesta“ administratorius neturėjo galimybės peržiūrėti visų įmonės dokumentų dėl didelio jų kiekio.

Tokiu atveju, jei UAB „Termesta“ yra įgijusi nuosavybės teises į turtą, UAB „Termesta“ atžvilgiu netenkinama CK 4.68 str. 1 d. sąlyga, kad asmuo, siekiantis įgyti nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, negali būti to daikto savininkas. Todėl ir pareiškėjo atžvilgiu netenkinama CK 4.68 str. 1 d. sąlyga dėl 10 metų nepertraukiamo valdymo, nes nėra pagrindo taikyti CK 4.71 str. 2 d. ir pareiškėjo bei UAB „Termesta“ valdymą skaičiuoti kartu.

Nesant visų CK 4.68-4.71 str. nustatytų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į angarą ir bėgius pripažinimo. Pareiškėjo nurodyti apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisto ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl, nenustačius absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                     Rūta Burdulienė

Rūta Petkuvienė

Jelena Šiškina