Civilinė byla Nr. 2-584-601/2015

                                                                 Proceso Nr. 2-69-3-11569-2013-8

    Procesinio dokumento kategorija 2.6.10.2.4.1.;

(S)

                                                                        2.6.10.6.; 2.6.10.8.; 2.6.18.3.; 3.2.6.1.;

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei,  dalyvaujant ieškovės atstovui adv. A. V., atsakovės E. K. įmonės atstovei adv. N. K., atsakovo UAB „Rivalita“ atstovui adv. T. L., atsakovo UAB „Studija Archispektras“ atstovui adv. padėjėjui T. J., trečiojo asmens draudimo bendrovės „Millenium Insurance Company Limited“ atstovui adv. A. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vikstata“ ieškinį atsakovei E. K. įmonei dėl skolos priteisimo ir pagal E. K. įmonės priešieškinį ieškovei UAB „Vikstata“, atsakovėms UAB „Rivalita“, UAB „Studija Archispektras“ su trečiaisiais asmenimis UAB „Smailusis skliautas“ ir BD „Millenium Insurance Company Limited“ dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Byloje pareikšti reikalavimai

1. Ieškovė (ieškiniu) prašo:

• atsakovės E. K. įmonės vienašališką rangos sutarties Nr. SSR 2015/05/21 nutraukimą su ieškove UAB ,,Vikstata“ pripažinti negaliojančiu;
• ieškovės UAB ,,Vikstata“ naudai priteisti 65 622,38 Eur skolą, 459,35 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės E. K. įmonės;
• priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė (priešieškiniu) prašo :

           - pripažinti ieškovės UAB „Vikstata“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienašališkai   pasirašytus 2016 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktus negaliojančiais;

         - solidariai iš UAB „Vikstata“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Rivalita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Studija Archispektras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 388 975,29 EUR nuostolių atlyginimo;

         - priteisti iš UAB „Vikstata“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Rivalita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir UAB „Studija Archispektras“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo;

         - priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės paaiškinimai

3. Ieškovė prašo ieškinį patenkinti, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad tarp ieškovės (rangovo) ir atsakovės E. K. įmonės (užsakovo) 2015 m. birželio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos darbų sutarties Nr. SSR 2015/05/21 (toliau - sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti stomatologijos klinikos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, (toliau – objektas) rekonstrukciją pagal atsakovės pridedamą sąmatą ir pateiktą techninį projektą 12/ND-01-TP-SA, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. Ieškovė, atlikusi visus sutartyje numatytus ir papildomus darbus, 2016 m. sausio 29 d. išrašė ir pateikė techninės priežiūros vadovui atliktų darbų aktus: Nr. 1-3, Nr. 1-4, S002-A001, S010-A002, S009-A006, S005-A007, S004-A006 (sutartiniai darbai) ir papildomų darbų aktus:  Nr. 1- vėdinimo papildomi darbai, Nr. 2 – papildomas kondicionierius, Nr. 1-3 – kompiuterinis telefoninis tinklas, Nr. 1-3 – signalizacija, Nr. 1 – sienų plytelių klijavimo darbai, A001 – naujų grindų įrengimas 125 m2, A001 – grindų aptaisymas PVC danga, Nr. 2 – laiptai ir papildomi darbai, Nr. 2 – papildomi lubų darbai, Nr. 1 – stiklo pertvara, laminuotų stiklų montavimo darbai, A001 – tvorelės įrengimas, A002 – seno stogo hidroizoliacijos darbai. Dėl visų papildomų darbų techninės priežiūros vadovas yra pasirašęs darbų žurnale. Nurodytų atliktų darbų aktų, pažymų ir sąskaitų faktūrų nepasirašė nei techninės priežiūros vadovas, nei atsakovė, nenurodant nepasirašymo priežasčių. Todėl 2016 m. vasario 26 d. šiuos dokumentus ieškovė pasirašė vienašališkai. Atsakovė informavo apie dalies darbų trūkumus, kurie buvo ištaisyti. Atsakovė nepriėmė net tų darbų, dėl kurių kokybės nereiškė jokių pretenzijų.

4. Dėl darbų trūkumų. 2016 m. vasario 11 d. buvo sudarytas defektų šalinimo grafikas, kuris 2016 m. vasario 15 d. buvo patvirtintas techninės priežiūros vadovo. Defektai buvo šalinami, tačiau atsakovė ribojo darbuotojų skaičių objekte. 2016 m. kovo 9 d. atsakovė pateikė defektinį aktą apie statybos darbų defektų šalinimą, neatliktus darbus 2016 m. kovo 7 d., tačiau visi nurodyti defektai yra mažareikšmiai, netrukdantys objekto naudoti pagal paskirtį. Be to, dalis nurodytų defektų ar neatliktų darbų nėra priskirtini ieškovės atsakomybei: 1) pirmo aukšto tualeto pritaikymas (pagal atskirą sąmatą) žmonėms su negalia negalėjo būti įgyvendintas, nes atsakovė nepateikė projekto korekcijos, 2) defektai PVC grindyse ištaisyti, grindų įrengimas atitinka STR nuostatas, 3) pretenzijos dėl trečio aukšto durų nepagrįstos, nes jų tipas buvo suderintas su atsakove, 4) dėl fasado dalių perdažymo buvo bendrauta su atsakove, reikėjo sulaukti tinkamų oro sąlygų, tačiau vėliau atsakovė persigalvojo ir nustojo bendradarbiauti. Ieškovė atsakė (2016-03-15 atsakymas) į atsakovės pateiktą 2016 m. kovo 9 d. pretenziją, kur nuginčijo praktiškai visas nurodytas pozicijas ir nurodė, jog darbus baigs 2016 m. kovo 18 d.

5. Dėl terminų praleidimo. Sutartyje numatyta (4.1. p.), kad darbai turi būti užbaigti ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 31 d. Šis terminas buvo praleistas, nes tą tiesiogiai įtakojo atsakovės papildomi reikalavimai bei projektinių sprendinių keitimai:

    1) atsakovė (užsakovė) pakeitė patalpų išplanavimą;

    2) užsakovė ilgai rinkosi stiklo paketus – galutinis suderinimas pasirašytas tik 2015-09-09;

    3) 2015-10-08 užsakovė pakeitė lubų tipus;

    4) 2015-10-23 su užsakove buvo suderinti stiklo paketų apkaustai, kurių tiekimas užtruko 2 savaites;

    5) tik 2015-11-03 užsakovė pateikė sprendinį stomatologinių kėdžių tvirtinimui, nurodė jų vietą;

    6) 2015-11-18 užsakovė pageidavo papildomai įrengti patalpą serveriui;

    7) užsakovė pareikalavo perdažyti sienas dėl tariamai netinkamo dažų tipo, nors tai iš anksto buvo suderinta su užsakove;

    8) nurodė pakeisti duris, kurios buvo suderintos su užsakove;

    9) 2015 m. gruodžio 22 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kuriuo galutinis darbų užbaigimo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 88-89);

    10) buvo susitarta dėl papildomų darbų atlikimo, kurių dalį užsakovė nurodė atlikti jau po galutinio darbų atlikimo termino.

6. Dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Ieškovė yra pilnai įvykdžiusi savo prievoles pagal sutartį, todėl atsakovė turi atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras VIK Nr. 05189 – 14 031,10 Eur ir VIK Nr. 05190 – 28 233,78 Eur, kurios turėjo būti apmokėtos 2016 m. kovo 25 d., kurios nebuvo apmokėtos. Taip pat atsakovė turėjo pervesti lėšas – 23 357,50 Eur, kurias buvo sulaikiusi kiekvieno aktavimo metu. Taigi, atsakovė yra skolinga 65 622,38 Eur (14 031,10 Eur + 28 233,78 Eur + 23 357,50 Eur). Kadangi atsakovė sąskaitas faktūras turėjo apmokėti iki 2016 m. kovo 25 d., todėl ieškovė prašo priteisti delspinigius už 35 dienas (sutarties 4.1. p. – 0,02 % už pavėluotą dieną), t. y. 459,35 Eur (65 622,38 Eur x 0,002 x 35).

7. Dėl sutarties nutraukimo. Atsakovė nesiekė spręsti sutarties vykdymo metu kilusių klausimų, ko pasekoje neteisėtai ir nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį, motyvuojant, jog ieškovės darbai yra su defektais ir praleisti darbų atlikimo terminai, kas neturi jokio pagrįstumo, kadangi sutartį atsakovė nutraukė jau po visų darbų atlikimo ir jų pridavimo. Be to, atsakovė neinformavo ieškovės apie sutarties nutraukimą, o tik 2016 m. balandžio 11 d. atsiliepime į ieškovės pretenziją dėl apmokėjimo už atliktus darbus paminėjo, kad sutartis nutraukta – 2016 m. kovo 19 d.

8. Dėl priešieškinio. Ieškovė nurodo, kad priešieškinio reikalavimai, įskaitant, bet neapsiribojant priešieškinio suma, yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl priešieškinis yra atmestinas. Atsakovės nepagrįstai prašo tiesioginių patirtų nuostolių - 16 465,18 Eur., nes:

1) 3 122,68 Eur už PVC grindų įrengimo darbus susidarė dėl to, kad atsakovė pirko kiliminę dangą, kuri nebuvo numatyta techniniame ir/ar darbo projekte ir šalių suderintose sąmatose, todėl ieškovei nekyla jokia pareiga atlyginti tokios grindų dangos įrengimo kaštus, dėl kurios šalys nebuvo susitarusios;

2) 4 614 Eur prašoma už tualeto patalpos pritaikytos neįgaliesiems įrengimą pirmame aukšte, kas tarp šalių nebuvo suderinta, šiam darbui atsakovė samdė kitus rangovus, todėl reikalavimas atlyginti tualeto patalpos įrengimo išlaidas, kai tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl šio tualeto įrengimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas,

3) 1 483,99 Eur prašoma už langų perkaustymo ir kitus darbus, nors iš prie priešieškinio pridėtos sutarties matyti, kad darbai įvertinti 705 Eur su PVM, todėl reikalavimas atlyginti daugiau nei dvigubai didesnę sumą yra nepagrįstas ir neteisėtas;

4) 7 244,51 Eur prašoma už išlaidas naujų durų įsigijimui, nors ieškovė pateikė įrodymus, kad durų tipas buvo suderintas su atsakovės atstove E. K., todėl ieškovei nekyla pareiga sumokėti už duris, kurias atsakovė keitė savo noru ir iniciatyva, kadangi ieškovės sumontuotos durys buvo tinkamos, su nežymiais, greitai ištaisomais defektais.

  Be to, atsakovė piktnaudžiaudama reikalauja atlyginti aukščiau nurodytus „tariamus“ nuostolius, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, kurį įtraukusi į PVM atskaitą gali ir/ar yra susigrąžinusi (PVM suma 3457,68 Eur (16 465,18 * 21 %).

  Negautų pajamų (372 510,11 Eur) reikalavimas yra neteisėtas. Šią išvadą pagrindžia byloje atlikta teismo finansinė ekspertizė bei kitų byloje surinktų įrodymų visuma (medicininės įrangos užsakymo dokumentai ir kt.). Akcentuotina, kad iš šiandien pateikto statybos inspekcijos rašto matyti, kad iki šios dienos atsakovas nėra gavęs statybos užbaigimo akto, t. y. faktiškai veiklą vykdo nelegaliai, nes pastatas nėra priduotas valstybinei komisijai.

3. Atsakovės E. K. įmonės paaiškinimai

9. Atsakovė prašo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. tarp atsakovės E. K. įmonės ir atsakovės UAB „Studija Archispektras“ (toliau - Studija Archispektras) buvo sudaryta Projektavimo sutartis Nr. 2012/EK (toliau - Projektavimo sutartis), pagal kurią Studija Archispektras įsipareigojo:

-  pagal atsakovės pateiktą projektavimo užduotį parengti Stomatologijos klinikos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstravimo Techninį projektą;

- projektui parengti paskirti atestuotą projekto vadovą, kurio pareigos, teisės ir atsakomybė nustatytos STR 1 05.06:2005 „Statinio projektavimas" (sutarties 5 punktas);

- vykdyti architektūrinės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, projekto dalies autorinę priežiūrą ( 8.2 punktas);

- atsakyti už statybos normatyvinių dokumentų pažeidimą projektuojant bei už blogo projekto padarinius ( sutarties 9.1 punktas).

Projektavimo sutartyje numatytas techninis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, projektas Nr. 12/ND-01-TP (toliau - Techninis projektas) buvo parengtas, suderintas su kompetentingomis ir atsakingomis institucijomis bei pateiktas atsakovei E. K. įmonei. 2014 m. sausio 23 d. Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė atsakovei statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-21-140123-00039. 2016 m. birželio 1 d. tarp atsakovės E. K. įmonės ir atsakovės UAB „Rivalita“, (toliau - Techninis prižiūrėtojas; atsakovė (2)) buvo sudaryta Statinio statybos techninės priežiūros sutartis Nr. PTP15-0601 (toliau - Techninės priežiūros Sutartis; 3 t. b. l. 4), kurios pagrindu Techninis prižiūrėtojas įsipareigojo:

• atlikti stomatologijos klinikos rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Kaune, statybos darbų techninę priežiūrą pagal atsakovės (1) parengtą Techninį projektą bei atstovauti atsakovę visais su objekto statyba susijusiais klausimais pagal atsakovės pageidavimus bei pateiktus pirminius dokumentus (Sutarties 1 punktas);
• atstovauti atsakovei parenkant projektavimo firmą, rengiant statinio techninį projektą, organizuojant statybos rangovo (subrangovo) parinkimo konkursą, sudarant sutartis, rengiant statybos techninę dokumentaciją (sudarant sąmatas, jas tikrinant, ruošiant konkursinę medžiagą ir pan.) (Sutarties 4.1 punktas);
• vykdyti statybos techninę priežiūrą vadovaujantis teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Sutarties 4.2 punktas);
• atsakingu asmeniu už statybos statinio techninę priežiūrą skirti V. B. (Sutarties 4.3 punktas);
• koordinuoti kitų bendrosios statybos techninės priežiūros, specialiosios statinio techninės priežiūros bei atsakovės paskirtų vadovų veiklą (Sutarties 4.4 punktas);
• reguliariai lankytis objekte ir tikrinti, kad darbai būtų atliekami pagal objekto techninį projektą, laikantis darbų grafiko, kontroliuoti darbams naudojamų medžiagų ir įrengimų kokybę ir neleisti jų naudoti, jei jie neatitinka objekto techninio projekto, statybos ar kitų normatyvinių dokumentų privalomųjų reikalavimų (Sutarties 4.5 punktas);
• tikrinti atliktų statybos ir montavimo darbų kokybę ir jų kiekius (Sutarties 4.6 punktas);
• teikti ieškovei privalomus vykdyti nurodymus dėl objekte vykdomų darbų, įforminant tai statybos darbų žurnale ir patvirtinant objekto statybos techninės priežiūros vadovo tinkamu parašu (Sutarties 4.7 punktas);
• rekomenduoti atsakovei priimti iš ieškovės darbus, jeigu dėl jų nėra pastabų (Sutarties 4.8 punktas);
• sužinojus, kad statinio projekto sprendiniai neatitinka faktiškų statybos sąlygų arba dėl kitų priežasčių negali būti realizuojami, kreiptis į Užsakovą, o jam pavedus, į statinio projektuotoją dėl projektinių sprendinių koregavimo (Sutarties 4.9 punktas);
• dalyvauti rengiant projekto atidavimo naudoti dokumentaciją ir priimant objektą naudojimui (Sutarties 4.10 punktas).

2015 m. birželio 2 d. tarp atsakovės E. K. įmonės ir ieškovės buvo sudaryta Statybos rangos darbų sutartis Nr. SSR2015/05/21 (toliau – Rangos sutartis). Rangos sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo :

• atlikti stomatologijos klinikos rekonstrukciją (duomenys neskelbtini), Kaune (pagal pridedamą sąmatą ir Techninį projektą) (Sutarties 1.1 punktas);
• Sutartyje numatytus darbus baigti ne vėliau kaip iki 2015 m. spalio 31 d. (Sutarties 4.1 punktas);
• kokybiškai atlikti visus Sutartyje nurodytus darbus bei neatlygintinai pašalinti atliktų darbų trūkumus (Sutarties 7.1.1 punktas);
• vykdyti atsakovės ir atsakovės (2) nurodymus, kurie yra būtini tinkamam darbų vykdymui pagal projektą, jų užbaigimui ir trūkumų ištaisymui (Sutarties 7.1.7 punktas);
• įsigyti statybos žurnalą ir užtikrinti, kad jis kasdien būtų tinkamai pildomas (Sutarties 7.1.8 punktas);
• informuoti atsakovę apie darbų eigą, teikti kitą su darbų vykdymu susijusią informaciją, sudaryti sąlygas atsakovei ir Atsakovei (2) susipažinti su darbais susijusia dokumentacija (Sutarties 7.1.10 punktas);
• savo sąskaita parengti visus dokumentus, reikalingus tinkamam atliktų darbų perdavimui - priėmimui,
• taip pat savo lėšomis atkurti prarastą statybos dokumentaciją (Sutarties 7.1.16 punktas);
• perduoti atliktus darbus atsakovei Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 7.1.17 punktas);
• prieš pasirašant galutinį atliktų darbų aktą perduoti atsakovei popieriuje 1 (vienu) egzemplioriumi sukomplektuotą, sutvarkytą pagal turinį dokumentaciją (Sutarties 7.1.18 punktas);
• organizuoti objekto statybos užbaigimo komisijos darbą, pateikti įvertinimo komisijai visą reikiamą dokumentaciją ir gauti statybos užbaigimo aktą (Sutarties 7.1.19 punktas);
• operatyviai per atsakovės nustatytą protingą terminą pašalinti nustatytus darbų trūkumus (Sutarties 7.1.20 punktas).

Darbai iki Rangos sutartyje nurodyto termino - 2015 m. spalio 31 d. nebuvo atlikti. 2015 m. gruodžio 4 d. ieškovei išliejus išlyginamąjį rekonstruojamų patalpų grindų sluoksnį ir jam išdžiūvus, grindų sluoksnyje atsirado mikro įtrūkimai, t. y. defektai, dėl kurių grindys buvo netinkamos naudoti. 2015 m. gruodžio 22 d. tarp ieškovės ir atsakovės E. K. įmonės buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 , kuris suteikė ieškovei teisę ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 31 d. ištaisyti paaiškėjusius grindų trūkumus. Tačiau grindų trūkumai iki nurodytos datos nebuvo ištaisyti. 2016 m. sausio 27 d. atsakovė E. K. įmonė nustatė ieškovės atliktų darbų trūkumus ir apie trūkumus el. laišku informavo atsakovę UAB „Rivalita“. Atsakovė UAB „Rivalita“ E. K. nustatytų trūkumų sąrašą ir kartu su E. K. įmonės pretenzijomis pateikė ieškovei. 2016 m. sausio 29 d. buvo sudarytas Stomatologijos klinikos rekonstrukcijos defektinis aktas, kuris buvo papildytas 2016 m. vasario 1 d., 2016 m. vasario 3 d. defektiniais aktais. Nurodyti defektiniai aktai buvo pateikti ieškovei. 2016 m. vasario 5 d. ieškovė  pateikė atsakovei E. K. įmonei raštą Nr. V16-S-006 dėl defektų šalinimo grafiko. Šiuo raštu ieškovė pripažino atliktų darbų defektus ir nurodė, kad visi defektų šalinimo darbai bus užbaigti vėliausiai 2016 m. vasario 12 d. Tačiau atliktų darbų trūkumai nurodytu terminu nebuvo pašalinti. 2016 m. vasario 5 d. E. K. įmonė pateikė ieškovei el. laišką (2 t. b. l. 36) , kuriame nurodė, kad ieškovės pateiktas defektų šalinimo grafikas yra netinkamas, kadangi trūkumų (defektų) šalinimo grafikas privalo būti tikslus, konkrečiai ir aiškiai detalizuojant vykdytinus darbus, planuojamą jų trukmę, darbo pradžią, pabaigą. Šiame laiške taip pat buvo nurodyta, kad į defektų šalinimo darbų sąrašą yra įtraukti ne visi defektiniuose aktuose nurodyti defektai. Tačiau prašomo grafiko ieškovė nepateikė. 2016 m. vasario 6 d. E. K. įmonė pakartotinai pareikalavo ieškovės pateikti trūkumų (defektų) taisymo grafiką (2 t. b. l. 39-41), pareikalavo, kad trūkumų taisymo darbai būtų prižiūrimi ieškovės atsakingų darbuotojų, kiekvienas ištaisytas trūkumas (defektas) būtų priduotas dalyvaujant tiek atsakovei E. K. įmonei, tiek atsakovei UAB „Rivalita“. 2016 m. vasario 11 d. ieškovė pateikė Stomatologijos klinikos rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini), Kaune, defektų šalinimo grafiką 2016 m. vasario - kovo mėn. 2016 m. vasario 12 d. atsakovė UAB „Rivalita“ (E. K. įmonės nurodymu) pateikė ieškovei defektų šalinimo grafiko papildymą, nurodydama į defektų šalinimo grafiką įtraukti grafike neužfiksuotus defektus (2 t. b. l. 41-42). 2016 m. vasario 12 d. (2 t. b. l. 42) ieškovė pateikė E. K. įmonei pakoreguotą darbų vykdymo grafiką. 2016 m. vasario 29 d.  E. K. įmonė kreipėsi į ieškovę el. paštu (2 t. b. l. 48), prašydama informuoti apie vykdomus trūkumų šalinimo (defektų taisymo) darbus. E. K. įmonė nurodė ir paaiškėjusius papildomus defektus, t. y. elektrinėje vedant laidus buvo pastebėtos sienoje paliktos skylės, netvarkingai sudėti loveliai, nebaigti stogo konstrukcijų įrengimo darbai ( 2 t. b. l. 49). 2016 m. vasario 29 d. ieškovė  pateikė atnaujintą defektų šalinimo grafiką, kuriame nurodė, kad defektų šalinimo grafiku numatyti darbai bus galutinai užbaigti 2016 m. kovo 9 d. Tačiau atliktų darbų trūkumai nustatytu terminu nebuvo pašalinti. 2016 m. kovo 9 d. E. K. įmonė ieškovei pareiškė pretenziją (1 t. b. l. 72-75) dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo. 2016 m. kovo 15 d. ieškovė pateikė E. K. įmonei atsakymą į pretenziją, kuriuo atliktų darbų trūkumus pripažino, informavo, kad visus darbus baigs iki 2016 m. kovo 18 d., taip pat pareiškė poziciją, kad praleistą galutinį darbų atlikimo terminą įtakojo užsakovės papildomi reikalavimai ir projektinių sprendinių keitimai.

Kadangi ieškovė nurodytu terminu darbų nebaigė, atliktų darbų trūkumų (defektų ) neištaisė, remiantis 2016 m. kovo 9 d. pretenzija, Rangos sutartis tarp ieškovės ir E. K. įmonės buvo nutraukta. 2016 m. balandžio 5 d. ieškovė pateikė E. K. įmonei pretenziją dėl apmokėjimo už atliktus darbus (1 t. b. l. 80-81) 65 622,38 eurų sumai, su kuria E. K. įmonė nesutiko (1 t. b. l. 82-90). 2016 m. balandžio 29 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį dėl 65 622,38 eurų skolos už atliktus darbus priteisimo. Pažymi, kad bendra sutartimi sulygtų rekonstrukcijos darbų kaina buvo 283 000 eurų (neįskaitant papildomų, rekonstrukcijos darbų eigoje atliktų darbų). E. K. įmonė iš viso pagal Sutartį yra sumokėjusi ieškovei 248 468,89 eurų sumą.

10. Dėl priešieškinio.

Atsakovė E. K. įmonė nurodo, jog jos patirtus nuostolius sudaro:

1) išlaidos atliktų darbų trūkumų (defektų) taisymui ir neatliktų darbų užbaigimui – 16 465,18 Eur suma. Atsakovė pažymi, kad siekdama ištaisyti rekonstrukcijos darbų trūkumus (defektus) ir užbaigti (atlikti) nebaigtus darbus ji turėjo kreiptis į naujus rangovus, ko pasekoje papildomai patyrė:

- 3 122,68 Eur dydžio išlaidas už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus pagal su UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“, sudarytas sutartis;

- 4 614,00 Eur dydžio išlaidas už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo, antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbus, pagal su G. V. (individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. 611847), sudarytą Statybos subrangos sutartį Nr. 2016/03/22;

- 1 483,99 Eur dydžio išlaidas už: 1) langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, 2) durų stabdžių sudėjimo darbus, 3) fasado tvarkymo darbus, pagal su UAB „Langvila“, sudarytą Produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16/149;

- 7 244,51 Eur dydžio išlaidas už naujų durų įsigijimui pagal su UAB „Saloža“, sudarytą Sutartį Nr. 2016-02-17.

2) negautos pajamos (negautas grynasis pelnas) – 372 510,11 Eur suma. Atsakovė pažymi, kad pagrįstai tikėjosi, jog objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos darbai bus užbaigti laiku (laikantis Sutartyje numatytų terminų), atsakovė galutinai įsirengs patalpas taip, kad jose galėtų būti teikiamos ortodontų, protezavimo, chirurginio, estetinio bei terapinio gydymo paslaugos, ir vėliausiai 2015 m. gruodžio pradžioje pradės rekonstruotose patalpose vykdyti veiklą.

Negautas pajamas dėl statybos dalyvių – ieškovės UAB „Vikstata“, atsakovės (1) UAB „Studija Archispektras“ ir atsakovės (2) UAB „Rivalita“ atliktų neteisėtų veiksmų (sutartinių prievolių pažeidimo) įrodinėja Lietuvos teismo ekspertų sąraše įrašytos ekspertės M. O., turinčios teisę atlikti buhalterijos, finansų ekspertizes, 2016 m. birželio 23 d. konsultacine išvada, kurioje nurodyta, kad atlikus atsakovės pateiktų dokumentų bei duomenų tyrimą, nustatyta, kad dėl laiku nebaigtų statybos rangos darbų E. K. įmonė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. kas mėnesį negavo po 53 215,73 Eur grynojo pelno.

11. Dėl ieškovės argumentų.

     Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad 2015 m birželio 2 d. Rangos sutartis buvo įvykdyta tinkamai, o E. K. įmonė nepagrįstai atsisakė priimti 2016 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktus bei apmokėti pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė neneigia, kad buvo praleistas galutinis darbu atlikimo terminas, tačiau nurodo, kad praleistą galutinį darbų atlikimo terminą tiesiogiai įtakojo tiek užsakovės papildomi reikalavimai, tiek projektinių sprendinių keitimai. Atsakovė, nesutikdama su ieškovės argumentais nurodo, kad:

- trečio aukšto patalpų perplanavimas buvo atliktas jau 2015 metų liepos mėnesį . Šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktas įrodymas - UAB „Studija Archispektras“ 2015.07 Stomatologijos klinikos (duomenys neskelbtini), Kaune rekonstravimo projektas Trečio aukšto planas (patalpų perplanavimas) brėžinio žymuo: 15V-01-DP-SA-3 (t. 16. b. l. 17). Pateiktas dokumentas patvirtina, kad rekonstravimo projektas trečio aukšto planas (patalpų perplanavimas) brėžinio žymuo: 15V-01-DP-SA-3 buvo paruoštas jau 2015 metų liepos mėnesį. Byloje pateikti įrodymai (UAB „Vikstata“ 2017-04-03 Lydraščio (t. l, b. 1. 61) Priedas Nr. 1 (t. 1, b l. 62.) patvirtina, kad ieškovė, vadovaudamasi brėžiniu (15V-01-DP-SA-3 laida 1) stomatologijos klinikos (duomenys neskelbtini), Kaune, trečiame aukšte įrengė patalpas. Šios aplinkybės patvirtina, kad trečio aukšto patalpų perplanavimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ieškovės vėluojamų atlikti darbų terminams;

- ieškovės nurodytos aplinkybės, kad stiklo paketų suderinimas buvo pasirašytas tik 2015-09-09, buvo pakeistas lubų tipas patalpose ir tik 2015-10-23 su užsakove buvo suderinti stiklo pakeltų apkaustai nepatvirtina aplinkybių, kad šie derinimai negalėjo būti atlikti anksčiau ir, kad tai buvo tiesioginė priežastis, kuri įtakojo praleistą galutinį darbų atlikimo terminą. Be to, ieškovas, būdamas savo srities profesionalė, matydama, kad sutartimi sulygtų darbų numatytais terminais atlikti nesuspės, siekdamas išvengti atsakomybės už sutarties įvykdymo termino praleidimą, privalėjo inicijuoti galutinio sutartimi sulygto darbų atlikimo termino pratęsimą, tačiau tokios iniciatyvos neįgyvendino;

- yra visiškai nepagrįstas ir nelogiškas ieškovės teiginys, kad tik 2015-11-03 buvo pateiktas sprendinys stomatologinių kėdžių tvirtinimui, šis darbas nebuvo numatytas techniniame ir darbo projekte. Stomatologijos klinikos (duomenys neskelbtini), Kaune patalpų rekonstravimo ir techninį ir darbo projektus ruošė atsakovė UAB „Studija Archispektras“. Darbo projektus užsakinėjo ieškovė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė E. K. įmonė pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina, kad Stomatologijos klinikos (duomenys neskelbtini), Kaune, trečio aukšto patalpų perplanavimas buvo atliktas jau 2015 metų liepos mėnesį. Byloje pateiktas UAB „Studija Archispektras“ paruoštas trečio aukšto plano su techn. nuotekų ir suspausto oro planais brėžinys (žymuo 10/05-20 DP-ŠV.B6) akivaizdžiai patvirtina, kad stomatologinių kėdžių prijungimo vietos buvo nurodytos Darbo projekte. Be to, pateiktas įrodymas taip pat patvirtina, kad jau 2015 m. UAB „Studija Archispektras“ buvo paruošti darbo projekto brėžiniai dėl stomatologijos klinikos pastato trečiame aukšte vykdomų ieškovės darbų, nors darbai - vandentiekio ir nuotekų - sistema, buvo vykdomi tik 2016 m. sausio mėnesį. Tai patvirtina aplinkybes, kad sutartiniai darbai buvo vėluojami atlikti dėl ieškovės kaltės, o ne dėl sprendinių keitimo (trečio aukšto patalpų perplanavimo);

- buvo reikalaujama perdažyti sienas ne dėl netinkamos dažų spalvos, o dėl netinkamai parinktų dažų (dažai buvo neplaunami) bei nekokybiškai atliktų dažymo darbų. 2016 m. sausio 27 d. E. K. el. laiške, siųstame atsakovei UAB „Rivalita“, nurodyta, kad „atsakovas gali apmokėti už Ieškovo pirktus dažus, tačiau už perdažymo darbus atsisakoma mokėti“. 2016 m. vasario 12 d. atsakovės UAB „ Rivalita“ siųstame el. laiške (2 t. b. l. 38-39) ieškovei taip pat nurodyti atliktų dažymo darbų defektai, bet ne netinkamai parinkta dažų spalva. Atsižvelgiant į nurodytą, atmestini ieškovės argumentai dėl reikalavimo perdažyti sienas dėl netinkamos dažų spalvos tipo ir taip E. K. įmonei įtakojant sutartimi sulygto darbų atlikimo termino praleidimą;

- trečiame aukšte ieškovės įstatytos vidaus durys buvo itin nekokybiškos ir visiškai skyrėsi nuo klinikoje įstatytų kitų vidaus durų. Durų nekokybiškumo faktas buvo fiksuotas ir techninio prižiūrėtojo. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, kad durys buvo kokybiškos ir nebuvo pagrindo jas keiti. Be to, duris ieškovė montavo tik 2016-01-25-26 dienomis (statybos darbų žurnalas Nr. 3, 29 psl.) - pastabose techninis prižiūrėtojas nurodo, kad „durys sumontuotos ne pagal Užsakovo užsakymą“. 2016-02-05 rašte Dėl defektų šalinimo (2 t. b. l. 34) ieškovė pripažįsta, kad sumontavo netinkamas vidaus duris, nurodydama, kad taisys defektus - 2016-02-10 išmontuos netinkamas vidaus duris. Be to, 2016-05-09 (atsakovo UAB „Studija Archispektras“) architekto E. Ž. rašte (4 t. b. l. 172) taip pat nurodyta, kad „3 aukšte nesumontuotos stiklinės priešdūminės durys tarp laiptinės ir 1 patalų holo“. Nurodytos aplinkybės bei byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dėl trečiame aukšte įstatytų netinkamų vidaus durų bei nesumontuotų stiklinių priešdūminių durų atsakomybė tenka ieškovei, bet ne užsakovei E. K. įmonei. Durys buvo montuojamos tik 2016 m. sausio mėnesio pabaigoje, kai pagal kalendorinį darbų grafiką durys turėjo būti montuojamos 2015 m. rugsėjo, spalio mėnesiais;

- neginčija, kad 2015-12-22 buvo pasirašytas Papildomas susitarimas Nr. 1 (4 t. b. l. 88) prie Rangos sutarties, tačiau šis susitarimas su ieškove buvo pasirašytas atsižvelgiant į tai, kad 2015-12-04 išliejus išlyginamąjį grindų sluoksnį, atsirado įtrūkimai, t. y. paaiškėjo defektai dėl grindų įrengimo trečiame aukšte. Susitarimu ieškovė įsipareigojo vėliausiai iki 2016-01-31 ištaisyti susidariusius grindų defektus. Susitarime nėra aptartos aplinkybės dėl kitų pagal Rangos sutartį atliekamų darbų terminų pratęsimo, nors iš byloje pateiktų įrodymų 2015 m. gruodžio 16 d. ieškovės siųsto darbų atlikimo grafiko, statybos darbų žurnalų akivaizdžiai matosi, kad ieškovė nesilaikė kalendorinio darbų vykdymo grafiko ir 2015-12-16 buvo neatlikusi didelės dalies darbų: tai tualeto keramika ir pajungimas, lubos, durys, silpna srovė, elektra, santechnika, rekuperatorius, liukas ant stogo ir jo apdaila, langai, stogas parapetai, stogo tvorelė, lauko fasadas, vidinių sienų apdaila ir kt. Tą pripažįsta ir ieškovė bei atsakovai savo procesiniuose dokumentuose;

- byloje nepateikti įrodymai (CPK 178 str.), kokius darbus užsakovė nurodė atlikti suėjus Galutiniam darbų atlikimo terminui. Tuo labiau, jei tai buvo sutartimi sutarti atlikti darbai, tai pagal sutarties nuostatas bei kalendorinį darbų vykdymo grafiką šie darbai turėjo būti atlikti iki 2015-10-31, nes Galutinis darbų atlikimo terminas (4 t. b. l. 88) buvo pratęstas tik dėl grindų įrengimo, bet ne dėl kitų darbų.

Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė pažeidė savo sutartines pareigas darbus atlikti kokybiškai ir neatlygintinai pašalinti darbų trūkumus (Sutarties 7.1.1 p.). Pateikti įrodymai (2 t. b. l. 34, 35, 36, 38, 39, 40, 42, 48, 49, 177-181) patvirtina, kad ieškovė pripažino darbų trūkumus, įsipareigojo juos ištaisyti, tačiau savo pareigų neįvykdė. Atliktų darbų trūkumai ir defektai buvo fiksuoti ir techninio prižiūrėtojo defektiniuose aktuose, ir antstolės R. P. faktinių aplinkybių 2016 m. kovo 22 d. konstatavimo protokole.

Antstolės R. P. 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2016 m. kovo 22 d. 13:00 val., buvo konstatuoti klinikos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos metu ieškovės atliktų darbų šie trūkumai bei nebaigti darbai:

I aukštas:

1. Pradėti darbai tualeto patalpoje, kuri pritaikyta neįgaliesiems (89 p.);
2. Neužtaisyta elektros laidų kanalo apačia ;

Laiptinė:

3. Nenuimtas elektros laidų kanalas;

Išorė:

4. Pastato cokolis neparuoštas dažymui ir nenudažytas (85 p.);
5. Pastato apskardinimas atšokęs nuo pastato, skarda neprigludusi;
6. Nesueina skardų siūlės;
7. Skardos kampuose nesandariai sutvirtintos;

8.         Ant laiptų tarpai tarp trinkelių neužtaisyti, kiemo trinkelės už pastato vietomis įlinkę;

9. Ant sienos pritvirtintas baltos spalvos vamzdis išteptas juodos spalvos dažais, kuriais buvo dažomas fasadas, po juo matyti nenudažyta pastato vieta;
10.     Nenudažytos ventiliacinės grotelės;
11. Teritorijoje daug šiukšlių, nuorūkų;
12. Teritorija išvažinėta, vėją pažeista;
13. Langų apskardinimas juda, nestabilus;
14. Ant pastato dalies stogo nėra parapetų;
15. Šalia pastato trinkelės įlinkę;
16. Vietomis tarpai tarp trinkelių neužtaisyti;
17. Fasadas dažytas juoda spalva, tačiau matyti, vietomis baltos dėmės;
18. Vitrininiai pastato langai nevalyti;

III aukštas:

19. Pagrindinės laiptinės sienų dažymo tekstūra nevienoda, siena po palange nelygi, yra     dėmės;
20. Sienos ir lubų linija nelygi;
21. Duryse esanti guma iššokusi, išsibangavusi iš savo vietos;
22. Durų spynos plokštelė sulankstyta ir išlūžęs mechanizmas;
23. Durų stakta pritvirtinta sujuosta, kurioje matyti kniedžių galvytės;
24. Laiptinės grindų danga nelygiai suklijuota, matyti neužglaistyti tarpai;
25. Laiptų pakopos apvadai metaliniai;
26. Laiptų apdailos plytelė, tarp laiptinės durų ir sienos, ištepta silikonu, iš abiejų plytelės pusių yra plyšiai;
27. Laiptinėje yra du priešgaisriniai jutikliai, nors turėjo būti trys;

Patalpa Nr. 6

28. Durų staktos neužbaigtos, matyti metalinės konstrukcijos ir sienų sandarinimo medžiaga, nėra durų;
29. Langų gumos išsibangavę, atšokę, ištrupėję;
30. Stiklo vitrinos stipriai išteptos;
31. Grindų danga iš PVC plytelių išklijuota nesimetriškai, vietomis grindų plytelių kampučiai iššokę, krašteliai iškilę;
32. Dangos sujungime tarp koridoriaus ir patalpų yra 5 cm juosta, kurios kraštai atšokę, viena danga aukščiau kita žemiau;
33. Staktų angos neužbaigtos, matyti metalinės konstrukcijos;
34. Patalpoje nėra durų;
35. Patalpoje yra viengubas elektros jungiklis, nors turėjo būti dvigubas;
36. Langų gumos atšokę, išsibalansavę, atšokę;
37. Stiklo vitrinos išteptos, langų gumos išsibangavę, rankenos nesureguliuotos, neužsifiksuoja pilnai;
38. Languose nėra sandarumo;
39. Grindų danga šalia staktų sudėta iš mažų gabalėlių, tarpai tarp jų visai neuždengti;

Pagalbinė laiptinė

40. Ant stogo galima patekti pro pagalbinėje laiptinėje esančią angą, prie jos, ant sienos pritvirtintos metalinės kopėčios, kurios dėvėtos, matyti naudojimo žymės;
41. Nėra į ką atremti kopėčių kojelių;
42. Nuo stogo nėra nuolydžio;
43. Nuo žaibolaidžio nuvestas laidas pritvirtintas prie tvorelės;
44. Nematyti tarp tvorelės kojelės ir stogo dangos tarpinių;
45. Stogo angos durų spynos liežuvėlis neužsisuka pilnai, užsikabina tik truputį;
46. Lango uždarymo mechanizmas stringa, nesidarinėja;
47. Varžtai, kuriais privirtintos atramos, neuždažyti;
48. Slenkstis tarp patalpos ir laiptinės subraižytas, išteptas;
49. Durys nesureguliuotos, mechanizmas suankstytas;
50. Langų apdaila netvarkinga, ištepta, gumos išsibalansavę;
51. Lubų profiliukai atšokę;
52. Laiptinės turėklai nevienodo aukščio;
53. Už kampinės atramos metalinėse konstrukcijose prigręžta skylių;
54. Sienų siūlės nehermetizuotos;
55. Matyti varžtų galvutės (nepaslėptos);

Patalpa Nr. 5

56. PVC grindų dangos plytelės vietomis atšokusios, matyti tarp plytelių tarpai;
57. Radiatoriaus vamzdžiai neuždengti dangteliais;

Patalpa Nr. 14

58. Nėra durų, neužbaigta durų stakta, matosi metalinės konstrukcijos ir sandarinimo medžiagos;
59. Klozeto dangtis sulaužytas;
60. Tarpai tarp grindų plytelių nevienodi;
61. Ant sienų neišlygintos siūlės;
62. Pakabinamos lubos netolygiai sudėtos, matyti tarpai;
63. Sienų plytelės išteptos;
64. Sienų plytelės nevienodo aukščio ir pločio;
65. Nuo kriauklės ir jos priedų nenuimti lipdukai;
66. Vandens maišytuvas netvirtai pritvirtintas prie kriauklės;
67. Grindų dangos sujungimo vietoje (tarp tualeto ir koridoriaus) nevienodo aukščio;
68. Grindų dangoje prie staktos iš abiejų pusių yra tarpai;

Patalpa Nr. 15

69. Nesureguliuotas vieno lango atidarymo mechanizmas;
70. Lango sandarinimo gumos suplyšusios;
71. Lango vitrina ištepta (28 p.);
72. Grindų dangos PVC plytelės išklijuotos nevienodai;
73. Vietomis grindų dangos kampai iššokę;
74. Vietomis grindų plytelių kraštai nevienodo aukščio;
75. Kiekviename lubų kampe yra po didesnę ar mažesnę prijungtą lubų juostą;
76. Lubose yra tarpai tarp šviestuvų apdailos;

Patalpa Nr. 13

77. Lubos neišcentruotos;
78. Lubų plokštės atšokę nuo profilio;
79. Grindų PVC plytelės suklijuotos nesimetriškai;
80. Vietomis grindų dangos kampučiai iššokę;
81. Vietomis grindų plytelių kraštai nevienodo aukščio;
82. Vietomis užtepta silikono, matyti dryžiai;

Patalpa Nr. 15/1

83. Visi laidai išeina skirtingose vietose;
84. Nesutvarkytas laidų lovelis, jo dangtis atšokęs;
85. Ant grindų guli guzulas laidų;

Patalpa Nr. 11

86.     Staktos anga neužbaigta, matyti plytos;
87.     Virš įėjimo angos iš sienos išvesti laidai;
88. Grindų PVC plytelės suklijuotos nesimetriškai;
89. Patalpos sienoje šalia grindų yra skylė (kur turėjo būti išvestas laidas) Laidas yra visai kitoje sienos pusėje;
90. Lubos išteptos;
91. Elektros jungiklis susideda iš dviejų dalių, o įjungus jas viena dalis nesimetriška antrajai (pilnai neįsijungia);
92. Šviestuvų profiliai nesugretinti, matyti tarpai;
93. Vietomis lubų plokštės atšokę;
94. Lubų profiliai ištepti dažais;

Patalpa Nr. 9 ir Nr. 10

95. Ant grindų, šalia lango rusvos spalvos dėmė;
96. Siena šalia lango nelygiai sumūryta;
97. Tarpai tarp plytelių nevienodi ir nelygiai užglaistyti;
98. Sienų plytelės išteptos dažais;
99. Patalpose langų rėmai netvarkingai įmontuoti (matyti silikono likučiai);
100. Linoleumo sulenkimo kampuose išbyrėjęs silikonas ir jame yra skylutės;
101. Nenuimta rėmo apsauginė juosta;
102. Langų gumos nesandariai sudėtos;
103. Radiatoriaus vamzdžių susikirtime su grindimis nėra apsauginių dangtelių;
104. Patalpose kampe išgręžta 5-6 cm skylė;

Patalpa Nr. 2

105. Grindyse išmušta skylė, jose išvesti laidai (56 p.);
106. Aplink juos užlieta betonu;
107. Neatstatyta plytelėmis;
108. Nėra galimybės pilnai atidaryti lango, nes remiasi į vamzdį;

Patalpa Nr. 4

109. Linoleumo grindų pjūviai užtepti silikonu;
110. Langų sandarinimo gumos nesandariai sudėtos;

II aukštas

Pagalbinės patalpos

111. Durų slenkstis subraižytas, išteptas;
112.       Ant sienos pritvirtinti kondicionieriai nors turėjo būti pritvirtinta ir garsinė signalizacija, tačiau jos nėra;
113. Koridoriaus siena visa dėmėta.

Atliktų darbų trūkumai buvo fiksuoti ir antstolės vaizdo įraše, kurie yra pateikti į bylą. Nurodyti trūkumai buvo fiksuoti jau po statybos rangos darbų sutarties nutraukimo. Mano, kad nurodytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad  E. K. įmonė Stomatologijos klinikos trečio aukšto patalpų negalėjo naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. teikti odontologines - chirurgines paslaugas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei E. K. įmonei nekilo pareiga sumokėti ieškovei prašomos priteisti sumos, kadangi ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ko pasekoje E. K. įmonė patyrė ne tik tiesioginius, bet ir netiesioginius nuostolius, kuriuos prašo priteisti iš ieškovės ir atsakovų. Be to, ieškovei neištaisius atliktų darbų trūkumų, nepatvirtinus galutinio atliktų darbų akto, E. K. įmonei nekilo sutartinė pareiga (Sutarties 2.5.1 p.) pervesti ieškovei sulaikytas sumas.

12. Dėl atsakovės (1) UAB „Studija Archispektras“ (projektuotojas) argumentų.

Atsakovė (1) UAB „Studija Archispektras“, nesutikdama su E. K. nurodytais neteisėtais projektuotojos veiksmais, kurie pasireiškė netinkamu projektinės dokumentacijos parengimu , t. y. blogais grindų sprendiniais bei autorinės priežiūros pagal architektūrinę projekto dalį nevykdymu, nurodo, kad :

• grindų konstrukcijos sprendiniai nebuvo įtrūkimų išlyginamajame sluoksnyje priežastis, todėl projektuotoja nėra atsakinga pagal Projektavimo sutarties 9.1 punktą;
• projektuotojai nekilo prievolė atlikti projekto vykdymo priežiūrą Projektavimo sutarties pagrindu, nes iki statybos pradžios ir statybos metu užsakovė neorganizavo projekto vykdymo priežiūros,
• projektuotojai nekyla pareiga atlyginti atsakovės prašomas priteisti negautas pajamas, kurias atsakovė būtų gavusi iš Stomatologijos klinikos, trečiame aukšte iš 3 odontologinių kabinetų veiklos, kadangi projektuotojai pateiktoje Projektavimo užduotyje buvo užsakytas suprojektuoti tik 1 chirurginis kabinetas .
• atsakovė dėl techninio projekto sprendinių keitimo į projektuotoją kreipėsi tik 2016 m. balandžio mėnesį, o darbo projekto sprendinių keitimą užsakė tik 2016 m. gegužės mėn.

Atsakovė E. K. įmonė, nesutikdama su atsakovės UAB „Studija Archispektras“ argumentais, nurodo, kad vertinant neteisėtus projektuotojos veiksmus, buvo remtasi 2016 m. sausio 4 d. teismo eksperto V. Š. pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 101 B, kuriame nurodyta, kad atsiradusius grindų defektus išlyginamajame sluoksnyje paveikė netinkamai parinkta projektuotojos nestabili garso izoliacijos vata Paroc SSB1 Techniniame projekte ir Darbo projekte 15/V-01-DP-SA. Projektuotoja šių aplinkybių nenuginčijo. Būtent dėl netinkamų projektinių sprendinių nebuvo laiku atlikti Stomatologijos klinikos trečio aukšto rekonstrukcijos darbai. Projektuotoja nepagrįstai teigia, kad 2016-01-06 ir 2016-01-14 raštais ji pateikė alternatyvų grindų konstrukcijos sprendinį, kuris buvo įgyvendintas ir šias aplinkybes patvirtina 2016-01-20 atliktų darbų aktas Nr. A001, nes perduodami darbai nebuvo priimti. Byloje pateikti įrodymai (filmuota medžiaga) patvirtina, kad 2016-03-14 vyko Statybos rangos dalyvių susitikimas rekonstruojamo pastato III aukšte dėl grindų kokybės ir taisymo. Vaizdo įraše nufilmuotas ieškovės, Techninio prižiūrėtojo ir subrangovų susitikimas trečio aukšto koridoriuje, kuriame vyksta diskusija, ką daryti su koridoriaus grindimis, nes plokštė ir danga atšokusi. Grindų taisymo sprendinys nerastas, ieškovės direktorius pasiūlė priimti kitą sprendinį ir ieškoti kitų rangovų, kurie sutvarkytų grindis. Taigi, Stomatologijos klinikos trečio aukšto grindų sprendinys nebuvo įgyvendintas nei pagal parengtą Techninį, nei pagal Darbo projektus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. K. įmonė buvo priversta priimti kitus sprendinius dėl trečio aukšto grindų, kurie iš esmės pablogino rekonstruojamų patalpų kokybę ir neatitiko Techninio projekto sprendinių. 2016-03-28 buvo sudaryta sutartis su UAB „Dubingiai“ dėl kiliminės dangos (64,85 m2) pirkimo ir klojimo, PVC dangos ir kiliminės dangos klojimo darbų, PVC dangos pirkimo (22 t. b. l. 92, 93, 94). 2016-04-05 buvo sudaryta Rangos sutartis su UAB „Inkerta", dėl PVC 65,50 m2 dangos klojimo. Buvo perdarytos grindys trečio aukšto administracijos patalpose ir pooperacinėje, koridoriuje ir laukiamajame.

E. K. įmonė mano, kad projektuotoja privalėjo laikytis 2012-09-13 Projektavimo sutartimi ( 2 t. b. l. 4, 5) prisiimtų įsipareigojimų dėl Autorinės priežiūros vykdymo. Priešingu atveju projektuotoja, būdama savo srities profesionalė bei vykdydama veiklą teisės aktų pagrindu, privalėjo informuoti atsakovę apie aplinkybes, kad Projekto techninė priežiūra bus vykdoma tik sudarius Techninio projekto vykdymo priežiūros sutartį. Tuo labiau, byloje pateikta 2015-06-11 Projektavimo sutartis Nr. DP/2015-6/V (4 t. b. l. 198-199) patvirtina, kad projektuotoja pagal ieškovės projektavimo užduotį ruošė Stomatologijos klinikos darbo projektą. Projektuotoja įsipareigojo prasidėjus statybos darbams atlikti nuolatinę statinio projekto vykdymo priežiūrą per visą statybos laikotarpį (sutarties 6.1 p.). Projektuotoja privalėjo lankytis statybvietėje ne dažniau kaip 2 kartus mėnesio laikotarpiu, stebėti statybos eigą ir spręsti su statinio projekto įgyvendinimu susijusius klausimus. Pastebėjusi statybos darbų metu padarytus nukrypimus nuo statinio projekto, projektuotoja privalėjo nedelsdama apie pastebėtus nukrypimus informuoti Statytoją (sutarties 6.2 punktas). Projektuotoja privalėjo tikrinti, ar statinys statomas laikantis statinio projekto sprendinių (sutarties 6.3 punktas), tačiau šių pareigų nevykdė.

Byloje pateiktas 2016-04-19, 2016-04-20, 2016-04-29, 2016-05-04, 2016-05-06, 2016-05-09 ( 4 t. b. l. 161- 179) susirašinėjimas el. laiškais tarp atsakovės E. K. ir projektuotojos, patvirtina, kad tik pačiai E. K. pradėjus aiškintis dėl ieškovės atliktų projekto pakeitimų įforminimų įstatymų nustatyta tvarka, projektuotoja informavo atsakovę apie ieškovės atliktus Techninio ir Darbo projektų sprendinių pakeitimus, siūlydama sprendimų variantus.

Atsakovė E. K. įmonė mano, kad projektavimo užduotyje numatytas Pastato planinis sprendinys dėl 1 chirurginio kabineto Stomatologijos klinikos pastato trečiame aukšte suplanavimo, neeliminuoja projektuotojos atsakomybės dėl atsakovės E. K. įmonės negauto pelno iš kito odontologinio kabineto, kadangi 2 odontologiniai kabinetai ieškovės buvo įrengti pagal projektuotojos paruoštą brėžinį 15/V01-DP-SA-3 laida 1.

Atsakovė E. K. įmonė laikosi pozicijos, kad ir dėl nurodytų projektuotojos neteisėtų veiksmų ir neveikimo Stomatologijos klinikos trečio aukšto rekonstrukcijos darbai nebuvo užbaigti Rangos darbų sutartyje nurodytais terminais, ko pasėkoje E. K. įmonė negalėjo pradėti vykdyti veiklos rekonstruotos klinikos trečiame aikšte ir gauti planuojamas pajamas.

13. Dėl atsakovės (2) UAB „Rivalita“(techninis prižiūrėtojas) argumentų

Atsakovė (2) UAB „Rivalita“, nesutikdama su E. K. įmonės nurodytais neteisėtais techninio prižiūrėtojo veiksmais, kurie pasireiškė netinkamu 2015-06-01 Statinio statybos techninės priežiūros sutarties Nr. PTP15-0601 vykdymu bei pareigos veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus pažeidimu, nurodo, kad :

• E. K. įmonė ir ieškovė UAB „Vikstata“, sudarydami sutartį nesitarė, kad ieškovė turės atlikti WC neįgaliesiems įrengimo darbus, todėl techninis prižiūrėtojas  neturėjo pareigos informuoti E. K. įmonės apie WC neįrengimą, kadangi dėl šių darbų nebuvo sutarta su ieškove, pati E. K. įmonė derino sąmatas su ieškove, pasirinko ieškovę, todėl techninis prižiūrėtojas neatsako už tai, kad ieškovė šių darbų neatliko.

Atsakovė E. K. įmonė, nesutikdama su techninio prižiūrėtojo nurodytu argumentu, nurodo, kad 2015-06-01 sudarant tarp E. K. įmonės ir techninio prižiūrėtojo Statinio statybos techninės priežiūros sutartį Nr. PTP15-0601, buvo susitarta, kad užsakovė paveda, o vykdytojas (techninis prižiūrėtojas) įsipareigoja atlikti Stomatologijos klinikos rekonstrukcijos statybos darbų techninę priežiūrą pagal UAB „Studija Archispektras“ parengtą techninį projektą 12/ND-01-TP bei atstovauti užsakovę visais su šio objekto statyba susijusiais klausimais (Sutarties 1 p.) .

Techninis prižiūrėtojas, turėdamas ne tik sutartinę, bet ir teisės aktų reglamentuotą pareigą atlikti Stomatologijos klinikos rekonstrukcijos darbų techninę priežiūrą pagal Techninį projektą, t. y. matydamas, kad ieškovė darbus vykdo pažeisdama Techninio projekto sprendinius - neatlikdamas I aukšte neįgaliųjų WC įruošimo darbų, apie tai neinformavo E. K. įmonės (užsakovo), tokiu būdu pažeisdamas ne tik 2015-06-01 Statinio statybos techninės priežiūros sutarties 4.2, 4.9 punktų nuostatus, bet ir teisės aktų, tame tarpe Statybos techninio reglamento STR 2.03.01:2001 STATINIAI IR TERITORIJOS. REIKALAVIMAI ŽMONIŲ SU NEGALIA REIKMĖMS nuostatas.

Techninis prižiūrėtojas nurodo, kad į pradinę Rangos sutarties sąmatą nebuvo įtraukta ir kitų darbų, numatytų techniniame projekte, kaip signalizacijos įrengimo, kompiuterinių ryšių tinklų įrengimo darbų, kurie ieškovės buvo atlikti pagal papildomus susitarimus. Tačiau byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog techninis prižiūrėtojas, tinkamai vykdydamas savo pareigas, apie šias aplinkybes informavo E. K. įmonę, įvertinant ir tai, kad E. K. buvo suinteresuota Stomatologijos klinikos rekonstrukcijos darbus užbaigti kuo skubiau, kadangi planavo iš šiose patalpose įruoštų odontologinių kabinetų gauti žymias pajamas. Techninis prižiūrėtojas, būdamas savo srities profesionalas, turėjo suprasti ir suprato, kad dėl Techniniame projekte nurodytų sprendinių vėlesnio įgyvendinimo E. K. įmonė patirs tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, tačiau nedėjo pastangų, kad šių nuostolių būtų išvengta.

Techninis prižiūrėtojas, nurodo, kad ieškovė keitė techninio projekto ir darbo projekto sprendinius: 1) stogo planą (parapetus ašyje 7 ir gaisrinę tvorelę), koregavo stogo detales pjūviuose 1-1, 2-2, S A 7, 8, 3) koregavo langų ir vitrinų sprendinius SA-9, 4) koregavo parapeto detales dėl tvorelės, stogo detalės SA-11, 12, 13, 5) koregavo stogo detales SA-23, 24, tačiau techninis prižiūrėtojas  nereikalavo, kad ieškovė              pateiktų šių projektinių sprendinių suderinimą patvirtinančias darbo projekto korekcijas, apie šiuos nukrypimus neinformavo nei E. K., nei projektuotojo, kadangi techninio prižiūrėtojo nuomone, šių projektinių sprendinių pakeitimai buvo neesminiai ir dėl jų nebuvo poreikio koreguoti projekto. Tačiau, byloje pateikti įrodymai patvirtina (4 t. b. l. 161, 162, 163, 164), kad dėl nurodytų pakeistų darbo projektų sprendinių reikėjo koreguoti darbo projektą, apie šias aplinkybes atsakovę E. K. įmonę informavo projektuotoja 2016 m. balandžio mėn., bet ne ieškovė ar techninis prižiūrėtojas.

Techninis prižiūrėtojas taip pat nepaneigė savo neteisėtų veiksmų dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (sutarties 4.5 p.) reguliariai lankytis statybos objekte ir tikrinti, kad darbai būtų atliekami pagal objekto techninį projektą, laikantis darbų grafiko. Be to, Statybos rangos darbų sutarties 4.1. punktas įpareigojo ieškovę (rangovą) darbus pradėti, vykdyti, užbaigti bei perduoti užsakovei griežtai pagal šalių suderintą grafiką.

Iš į bylą pateiktų Statybos žurnalų matosi, kad ieškovė sutartinius darbus vykdė pažeisdama kalendorinį darbų vykdymo grafiką, tačiau techninis prižiūrėtojas neatliko jokių veiksmų, kad šie pažeidimai būtų ištaisyti. Aplinkybes, kad techninis prižiūrėtojas aplaidžiai atliko savo pareigas, patvirtina ir Statybos darbų žurnalų pildymas, fiksuojant ieškovės atliktus darbus arba atliktų darbų trūkumus. Pildant Paslėptų darbų patikrinimo aktus Nr. 2 (105), Nr.3 (107) , Nr. 4 ( 109) Statybos darbų žurnale Nr. 2, šiuose aktuose net nenurodyta data, kada šie aktai buvo pildyti, kada darbai pradėti ir kada baigti. Darbų pradžia nurodyta 2015, pabaiga - 2015. Tačiau šie aktai yra pasirašyti Techninio prižiūrėtojo atstovo V. B.. Be to, statybos techninis prižiūrėtojas, nustatęs rangovo nekokybiškai atliktus darbus, Statybos darbų žurnale privalėjo ne tik nurodyti pastabas, bet ir reikalauti ištaisyti defektus nurodytais terminais, tačiau tokių reikalavimų Statybos darbų žurnaluose techninis prižiūrėtojas ieškovei nenurodė.

E. K. įmonė, nesutinka su techninio prižiūrėtojo argumentu, kad pati E. K. įmonė trukdė darbus atlikti laiku, nurodo, kad netrukdė atlikti defektų taisymo darbus, tačiau reikalavo tikslios informacijos dėl defektų šalinimo grafiko ir šiuos darbus vykdančių darbuotojų (2 t. b. l. 177-178), kadangi ieškovės darbuotojai netinkamai atliko defektų taisymo darbus, be leidimo jungėsi prie atsakovės darbo kompiuterių (2 t. b. l. 48-49) bei girtuokliavo Stomatologijos klinikos patalpose po darbo.

Nesutinka su techninio prižiūrėtojo argumentu, kad visi darbai, kurie buvo techninio prižiūrėtojo priimti, patvirtino tik jų atlikimo faktą, bet ne kokybę, nurodo, kad pagal Statybos rangos darbų sutarties 7.1.2 p. E. K. įmonei buvo reikalingi tik visiškai kokybiškai atlikti darbai bei jų rezultatai, dėl šių rezultatų poreikio ir buvo sudaryta Statinio statybos techninės priežiūros sutartis su techniniu prižiūrėtoju (atsakove UAB „Rivalita“), kuriai techninės priežiūros vykdymas buvo ne tik sutartinė, bet ir įstatyminė pareiga.

14. Atsakovės E. K. įmonės nuomone, akivaizdu, kad ieškovės, techninio prižiūrėtojo ir projektuotojos neteisėti veiksmai ir neveikimas buvo tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su E. K. įmonės patirtais tiesioginiais ir netiesioginiais nuostoliais, kadangi dėl netinkamai ir ne laiku atliktų sutartinių darbų E. K. įmonė negalėjo vykdyti veiklos rekonstruotose Stomatologijos klinikos trečio aukšto patalpose ir gauti pajamas.

15. Dėl byloje atliktų ekspertizių

Atsakovė nesutinka su Statybos darbų trūkumų Ekspertizės aktu Nr. 17-01-01, kuriame nurodoma, kad 2016-01-29, 2016-02-01 ir 2016-02-03 pateiktuose defektiniuose aktuose nurodyti darbų trūkumai nepažeidžia esminių statinio reikalavimų, objektą buvo galima naudoti pagal paskirtį. Atsakovė E. K. įmonė, kritiškai vertina pateiktą ekspertizės aktą, nurodo, kad statybos ekspertas teikdamas išvadą nors ir nurodė, kad objektą, t. y. visą Stomatologijos kliniką, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune buvo galima naudoti pagal paskirtį, nes 2016-01-29, 2016-02-01 ir 2016-02-03 pateiktuose defektiniuose aktuose nurodyti darbų trūkumai nepažeidžia esminių statinio reikalavimų, tačiau nepasisakė dėl galimybės naudoti rekonstruotos klinikos trečio aukšto patalpų pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. odontologinių - chirurginių paslaugų teikimą. Itin svarbu tai, kad odontologinių - chirurginių paslaugų teikimui įmonė privalėjo gauti Higienos pasą . Higienos paso gavimui Stomatologijos klinikos trečio aukšto patalpos privalėjo atitikti Higienos normos HN 74:2011 „Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos: bendrieji įrengimo reikalavimai“ nuostatas, statybos techninio reglamento STR 2.02.02:204 Visuomeninės paskirties pastatai ir kitų higienos normų reikalavimus. Aplinkybė, kad defektiniuose aktuose nustatyti darbų trūkumai nepažeidė esminių statinio (klinikos) reikalavimų, nesudaro pagrindo daryti išvadas, kad trečio aukšto patalpas buvo galima naudoti pagal tiesioginę jų paskirtį, nepašalinus ir neištaisius nustatytų darbų trūkumų.

Atsakovė E. K. įmonė, nesutinka su teismo eksperto K. A. 2017m. spalio 10 d. ekspertizės akte pateikta išvada, kad E. K. įmonė per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. balandžio 30 d. dėl pavėluotai baigtos odontologijos klinikos rekonstrukcijos, tikėtina, kiekvieną mėnesį negavo vidutiniškai 1 545 eurų grynojo pelno, o atitinkamai per nurodytą laikotarpį, tikėtina, negavo iš viso 7 725 eurų grynojo pelno, nes ekspertas nustatė ne dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo negautą pelną, kurį tikėjosi gauti E. K. įmonė, o visos įmonės negautą pelną (bendras įmonės pelnas galėjo sumažėti dėl kitų, su rekonstrukcija nesusijusių veiksnių).

Taip pat nurodo, kad ekspertizės akte padaryta išvada dėl negauto grynojo pelno yra nepagrįsta ir todėl, kad skaičiuojant E. K. įmonės darbuotojui tenkančią pelno dalį, nebuvo išskirti įmonės darbuotojai, kurie tiesiogiai generuoja įmonės pajamas, ir darbuotojai, kurie dirba įmonės administracijoje. Ekspertas padarė nepagrįstą išvadą dėl atsakovės negauto grynojo pelno ir todėl, kad, skaičiuodamas atsakovės visos įmonės 1 odontologinės kėdės uždirbamą pelną, neatsižvelgė ir nevertino skirtingų odontologinių paslaugų teikimo vietos, vertės ir atnešamo pelno. Ekspertas nevertino aplinkybės, kad Stomatologijos klinikos trečias aukštas buvo suprojektuotas ir yra naudojamas išskirtinai brangioms odontologinėms paslaugoms teikti.

Vertinant atsakovės negautą pelną dėl pavėluoto Stomatologijos klinikos trečio aukšto naudojimo pradžios, yra būtina vertinti tik pajamas ir negautą pelną, kuris būtų gautas teikiant tik trečiame aukšte teikiamoms paslaugoms analogiškas paslaugas, o ne vidutinį visų E. K. įmonės teikiamų paslaugų negautą pelną.

Atsakovė nurodo, kad ekspertizės akte padaryta išvada, kad E. K. įmonė per laikotarpį nuo 2015-12-01 iki 2016-04-30 vidutiniškai kiekvieną mėnesį negavo 1 545 Eur grynojo pelno prieštarauja ekspertizės akte nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovės įmonės 2016 metų grynasis pelnas sudarė 637 621,17 Eur.

Eksperto išvados nepatikimumą patvirtina ir paties eksperto nurodytos aplinkybės, jog jis negalėjo tinkamai paskaičiuoti netekto grynojo pelno, todėl pateikė tik netekto grynojo pelno prognozavimą.

Kadangi ekspertas teigia, kad skaičiuodamas, grynojo pelno prieaugį nevertino esminių teikiamų odontologinių paslaugų gaunamą pelną lemiančių veiksnių, kaip intensyvi teikiamų paslaugų reklama, darbuotojų skaičius, darbo laikas ir pan., todėl visiškai neaišku, kokiais kriterijais remiantis, ekspertas padarė tikėtiną išvadą, kad vidutinis 1 mėnesio E. K. įmonės negautas grynasis pelnas, tikėtina, sudarė 1 545,31 Eur. Teismas pateikta eksperto išvada neturėtų vadovautis ir todėl, kad joje pateikiama tik tikėtina, bet ne pagrįsta išvada dėl E. K. įmonės negauto grynojo pelno dėl pavėluotai baigtos Stomatologijos klinikos.

4. Atsakovės UAB „Studija Archispektras“ (projektuotoja) paaiškinimai

16. Atsakovė (pagal priešieškinį) UAB „Studija Archispektras“ prašo priešieškinį atmesti, o dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

Projektuotojos atsakomybę užsakovė (atsakovė E. K. įmonė) grindžia dviem Projektavimo sutarties 8.2 p. ir 9.1 p. įtvirtintų pareigų pažeidimais, t. y. autorinės (techninio projekto vykdymo) priežiūros netinkamu vykdymu ir blogų grindų konstrukcijos sprendinio suprojektavimu Techniniame projekte.

Užsakovė, pradėjusi statybos darbus su projektuotoja nesudarė autorinės (projekto vykdymo priežiūros) sutarties (projekto vykdymo priežiūros neorganizavo), kaip tą nustato statybos techninio reglamento STR 1.09.04:2007 „Statinio projekto vykdymo priežiūra" 9, 11, 13-14, 17-19 p., todėl projektuotoja neturėjo pareigos vykdyti techninio projekto priežiūrą ir nėra už tai atsakinga.

Atsakovės argumentai, kad Projektuotojo parinkta grindų konstrukcija neatitiko statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas" reikalavimų, nes sąlygojo mikro-įtrūkimus išlyginamajame sluoksnyje, todėl Projektavimo sutarties 9.1 p. pagrindu projektuotojai kyla atsakomybė, yra nepagrįsti, nes:

• pirma, aplinkybę, kad projektuotojos sprendimas grindų konstrukcijoje panaudoti mineralinę vatą, neturėjo įtakos mikro-įtrūkimų atsiradimui, patvirtina:

1. faktas, kad grindų konstrukcijai projektuotoja nekūrė originalių ar nestandartinių sprendinių, o techniniame projekte pateikė standartinę (tipinę) grindų konstrukcijos detalę, kurią iki šios dienos kataloguose siūlo viena didžiausių pasaulyje šios srities bendrovių KNAUF (t. 4 b. l. 149- 160);
2. faktas, kad grindų konstrukcijos sprendinyje projektuotojos numatytos panaudoti mineralinės vatos savybės atitinka KNAUF standartinės (tipinės) detalės pagrindinį reikalavimą mineralinės vatos suspaudimui (t. 4 b. l. 198), ką patvirtina eksploatacinių savybių deklaracija (t. 4 b. 1. 147- 148), projektuotojos skaičiavimai (t. 3 b. l. 8, 10) ir eksperto J. R. išvada (t. 4 b. 1. 130-133);
3. faktas, nustatytas užsakovės eksperto V. Š. išvadoje (t. 2 b. l. 174), kad panaudota mineralinė vata faktiškai neviršijo leistino 2 mm suspaudimo.

• antra, KNAUF atstovo raštai (t. 4 b. l. 125 ir 198), projektuotojos raštai ieškovei (t. 3 b. l. 9-10), ieškovės raštai užsakovei (t. 4 b. l. 196) ir eksperto J. R. išvada (t. 4 b. I. 130-133) patvirtina, kad mikro-įtrūkimus išlyginamajame sluoksnyje lėmė grindų konstrukcijos montavimo instrukcijos pažeidimai, o ne projektuotojos sprendiniai.
• trečia, eksperto V. Š. išvada, kuria remiasi užsakovė yra atmestina kaip neišsami ir prieštaraujanti aukščiau nurodytiems bylos duomenimis. Nors ekspertui buvo pateikta panaudotos mineralinės vatos eksploatacinių savybių deklaracija ir KNAUF reikalavimai grindų konstrukcijoje naudojamai mineralinei vatai (t. 3 b. l. 173), kurie patvirtina parinktos mineralinės vatos tinkamumą, dėl nežinomų priežasčių ekspertas šių duomenų visiškai neįvertino (t. 3 b. l. 174). Be to, ekspertas visiškai neįvertino ieškovės atliktų montavimo darbų atitikties KNAUF reikalavimų montavimo darbams (t. 4 b. l. 149-160), nors montavimo pažeidimai buvo užfiksuoti ne tik KNAUF atstovo ir projektuotojos (t. 3 b. l. 9-10, t. 4 b. l. 125 ir 198), bet pripažinti ir ieškovės (t. 4 b. l. 196).
• ketvirta, net pripažinus, kad Projektuotojo parinktas grindų konstrukcijos sprendinys lėmė mikro-įtrūkimus, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 9 ir 11 p. nuostatomis, tokie mikro-įtrūkimai yra leistini, todėl nelaikytini defektu, ką patvirtina eksperto J. R. išvada (t. 4 b. 1. 130-133) ir KNAUF atstovo raštai (t. 4 b. l. 125 ir 198).

Kadangi bylos medžiaga patvirtina, kad mikro-įtrūkimus išlyginamajame sluoksnyje sąlygojo ne projektuotojos parinkta grindų konstrukcija, projektuotoja negali būti laikoma atsakinga pagal Projektavimo sutarties 9.1 p.

Atsakovės nurodomi projektuotojos neteisėti veiksmai nėra susiję nei faktiniu, nei teisiniu priežastiniu ryšiu su faktu, kad trečio aukšto patalpų rekonstrukcijos darbai nebuvo baigti 2015-10-31, ko pasekoje užsakovė patyrė nuostolius, laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-06-30 negavo pajamų, nes:

• pirma, net jei grindų konstrukcijos sprendinys buvo blogas Projektavimo sutarties 9.1 p. prasme, toks Projektuotojo sutarties pažeidimas nebuvo pakankama priežastis užsakovės negautam grynajam pelnui susidaryti:
1. užsakovės ir ieškovės sudarytas darbų grafikas patvirtina (t. 4 b. l. 50), kad ieškovė grindų konstrukciją turėjo įrengti 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, tačiau faktiškai įrengė tik 2015 m. gruodžio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad vieną grindų konstrukcijos sprendinį pakeisti kitu ieškovė faktiškai užtruko ne daugiau kaip mėnesį laiko, ką patvirtina įrašai statybos darbų žurnaluose, jei ieškovė būtų įrengusi grindų konstrukciją darbų grafike nustatytu laiku, grindų konstrukcijos sprendinys galėjo būti pakeistas gerokai anksčiau iki statybos rangos sutartyje nustatyto galutinio darbų termino pabaigos, t. y. 2015-10-31;
2. įrašai apie atliktus darbus laikotarpiu nuo 2015-11-01 iki 2016-01-31 statybos darbų   žurnaluose ir ieškovės atliktų darbų aktai (t. 1 b. l. 23-43, t. 3 b. l. 79-87) patvirtina, kad 2015-10-31 Rangovas faktiškai buvo neatlikęs didelės apimties darbų, t. y. fasado, sienų, lubų, pertvarų, elektros instaliacijos, vėdinimo sistemos, vandentiekio, šildymo, nuotekų, kondicionavimo, gaisrinės saugos, laiptų, stogo, žaibosaugos, langų, durų įrengimo darbų. Vadinasi, vieno grindų konstrukcijos sprendinio pakeitimas kitu neturėjo esminės reikšmės aplinkybei, kad statybos darbai nebuvo užbaigti laiku;
3. defektų šalinimo grafikas (t. 1 b. l. 69-71), antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t. 2, b. l. 62-98), užsakovės reikalavimai ieškovei (t. 4, b. l. 72, t. 2 b. l. 68-69), korektūrų užsakymas (t. 4 b. l. 169-170), defektų šalinimą pagrindžiantys dokumentai (t. 3 b. l. 34-65), įrangos įsigijimo dokumentai (t. 22 b. l. 83), prašymas leidimui-higienos pasui išduoti (t. 23 b. l. 160), kadastrinių matavimų atlikimo data patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016-02-01 iki 2016- 06-30 Užsakovė trečio aukšto rekonstruojamose patalpose negalėjo vykdyti veiklos dėl įvairių priežasčių, visiškai nesusijusių su 2015 m. gruodžio sprendimu pakeisti grindų konstrukciją.
• antra, byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad užsakovė nepagrįstai pareikalavo pakeisti pirminį projektuotojos grindų konstrukcijos sprendinį, nes grindų eksploatacijai mikro-įtrūkimai nebūtų turėję įtakos. Šią aplinkybę patvirtina, eksperto J. R. išvada (t. 4 b. 1.130-133), ieškovės, techninio prižiūrėtojo, UAB Knauf atstovo, projektuotojos architekto ir konstruktoriaus, išvados, išdėstytos 2015-12-16 ieškovės rašte užsakovei (t. 4 b. 1. 196), projektuotojos rašte ieškovei pateikta išvada (t. 4 b. 1. 197);
• trečia, neatsižvelgiant į tai, projektuotoja turėjo pareigą vykdyti autorinę priežiūrą ar ne, ieškovės nukrypimai nuo techninio projekto - 1) stogo detalė (pjūviai 1-1, 2-2, SA-7,8); 2) langų ir vitrinų sprendiniai (SA-9); 3) parapeto detalė dėl tvorelės ir stogo detalė (SA-11,12,13); 4) stogo detalė (SA- 23,24); 5) stogo planas (parapetai ašyje 7 ir gaisrinė tvorelė) - nekliudė užsakovei pradėti vykdyti ūkinę veiklą rekonstruotose patalpose, ką patvirtina architekto G. J. išvada (t. 4 b. l. 126- 129);
• ketvirta, jei kokie nors projektuotojos veiksmai būtų sąlygoję tai, kad laikotarpiu nuo 2015-12-01 iki 2016-06-30 Užsakovė negalėjo vykdyti ūkinės veiklos dėl nebaigtų trečio aukšto patalpų rekonstrukcijos darbų, užsakovė projektuotojai neabejotinai būtų reiškusi pretenzijas. Faktas, kad pirma pretenzija buvo pareikšta tik 2016-06-30 priešieškinio forma, po to, kai ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, reikalaudama atsiskaityti už atliktu darbus, patvirtina, kad tikrų pretenzijų užsakovė projektuotojai niekada neturėjo;
• penkta, terminus darbams atlikti ieškovė turėjo nukelti ir dėl užsakovės kaltės - užsakovė darbų eigoje keitė užduotis ir sprendinius, užsakė papildomus darbus, ribojo ieškovės darbuotojų skaičių, kurie šalino trūkumus - todėl laikytina, kad statybos darbų vėlavimas ir negautas grynasis pelnas buvo sąlygotas ir pačios užsakovės veiksmų.
• šešta, ir svarbiausia, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad negautos pajamos yra suma, kurią asmuo gautų iš ne bet kokios, o teisėtos veiklos. Projektuotojo pateiktas Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2018-03-22 raštas 2D-3862 ir specialisto G. J. išvada patvirtina, kad užsakovė iki šios dienos nėra įforminusi statybos darbų pabaigos Statybos įstatymo 28 str. nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis Statybos įstatymo galiojusios redakcijos 40 str. 3 d. (dabartinės redakcijos 47 str. 3 d.), Užsakovė negali teisėtai naudotis trečio aukšto rekonstruotomis patalpomis iki šios dienos, nors nuo 2016-07-01 faktiškai naudoja. Kadangi užsakovė teisėtai naudotis trečio aukšto rekonstruotomis patalpomis negali iki šios dienos, ir tokio negalėjimo naudotis priežastys nėra nulemtos užsakovės nurodytų tariamai neteisėtų ieškovės, projektuotojos ar techninio prižiūrėtojo veiksmų, užsakovės įrodinėjamas priežastinis ryšys tarp statybos dalyvių neteisėtų veiksmų ir užsakovės negautų pajamų yra tolimas, nes net ieškovei, projektuotojai ir techniniam prižiūrėtojui tariamai neteisėtų veiksmų neatlikus, dar iki dabar užsakovė negalėtų teisėtai naudotis trečio aukšto rekonstruotomis patalpomis.

17. Užsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 372 510,11 Eur negauto grynojo pelno, apskaičiuoto vadovaujantis specialistės M. O. išvada, neatitinka realaus užsakovės negauto grynojo pelno dydžio, todėl yra mažintinas iki 10 817,17 Eur, vadovaujantis teismo eksperto K. A. ekspertizės akto išvada, kuri patvirtina, kad nuo 2016-07-01 pradėjusi teikti odontologines paslaugas trečio aukšto rekonstruotose patalpose, užsakovė vidutiniškai gavo 1 545,31 Eur per 1 mėnesį grynojo pelno daugiau, nei gaudavo iš odontologinių paslaugų veiklos laikotarpiu iki 2016-07-01. Tą patvirtina:

• pirma, teismo eksperto K. A. ekspertizės akto išvados duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių pripažintini ne tik patikimesniais duomenimis lyginant su specialistės M. O. išvada, bet ir tikslesniais, nes juose įvertintas ne tikėtinas, o faktinis užsakovės grynasis pelnas iš trečio aukšto rekonstruotose patalpose teikiamų odontologinių paslaugų;
• antra, teismo eksperto K. A. ekspertizės akto išvada apie užsakovės negauto grynojo pelno dydį iš esmės atitinka kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, o konkrečiai, specialistės V. P. išvadą ir paaiškinimus (t. 4 b. l. 136-143, t. 22 b. l. 156-158).
• trečia, užsakovės pateikta specialistės M. O. išvada yra atmestina, motyvuojant negauto grynojo pelno skaičiavimo trūkumais, atskleistais teismo eksperto K. A. ekspertizės akto išvadoje (žr. ekspertizės akto 43-44 psl.), specialistės V. P. išvadoje (t. 4 b. l. 136-143) ir paaiškinimuose (t. 22 b.lI. 156-158):

1. specialistės M. O. išvada pagrįsta prognoziniais duomenimis, o teismo eksperto K. A. išvada pagrįsta faktiniais duomenimis. Rekonstruotose 3 aukšto patalpose atsakovė E. K. įmonė odontologines paslaugas faktiškai pradėjo teikti tik nuo 2016- 07-01. Specialistės M. O. išvada buvo parengta 2016-06-23, t. y. dar neturint jokių faktinių duomenų apie grynąjį pelną iš trečio aukšto rekonstruotose patalpose teikiamų odontologinių paslaugų, todėl yra pagrįsta tik finansine prognoze. Tuo tarpu, teismo eksperto K. A. išvada buvo parengta 2017-10-10, todėl išvada pagrįsta faktiniais duomenimis apie grynąjį pelną, gautą po to, kai trečio aukšto rekonstruotose patalpose buvo pradėtos tiekti odontologines paslaugos, t. y. po 2016-07-01;
2. priešingai nei eksperto K. A. ir specialistės V. P. išvadose, specialistės M. O. išvadoje neįvertintos sąnaudos, susijusios su trečio aukšto patalpų rekonstrukcijos darbais ir ilgalaikio materialaus turto (medicinos įrangos) nusidėvėjimu, ką pripažino pati specialistė M. O. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose (t. 5 b. l. 51). Vien bylos duomenys patvirtina, kad užsakovė patyrė 283 000,00 Eur išlaidų statybos darbams, 4 054,68 Eur išlaidų projektavimo darbams, 3 630,00 Eur išlaidų techninei priežiūrai, 450 000,00 Eur išlaidų medicininei įrangai, todėl tokių išlaidų neįvertinimas apskaičiuojant grynąjį pelną yra esminis;
3. specialistės V. P. paaiškinimai patvirtina (t. 22, b. l. 156), kad specialistė M. O. trečio aukšto rekonstruotose patalpose tikėtiną sugeneruoti gydytojų grynąjį pelną apskaičiavo iš 24 - 26 užsakovės įmonėje dirbančių gydytojų generuojamų pajamų atėmusi 4,74 trečio aukšto rekonstruotose patalpose dirbsiančių gydytojų darbo vietos išlaidas. Akivaizdu, kad tokiu absurdišku grynojo pelno skaičiavimu specialistė M. O. išvadoje dirbtinai kelis kartus padidino užsakovės grynąjį pelną;
4. teismo ekspertas K. A. pagrįstai atkreipė dėmesį (žr. ekspertizės akto 44 psl.), kad nuspręsdama išimtinai vadovautis 2015-2016 m. duomenimis specialistė M. O. neatliko ankstesnio 2011-2014 m. užsakovės vykdomos veiklos tyrimo ir neįvertino, kokį poveikį užsakovės ūkinei veiklai galėjo padaryti naudingo ploto ir odontologinių kėdžių skaičiaus kitimas. Ekspertas K. A. atskleidė, kad šis specialistės M. O. neįvertintas veiksnys grynojo pelno apskaičiavimui yra labai svarbus, nes 2014 m. Užsakovė atidarė padalinį Vilkaviškyje, kas nulėmė staigų pajamų augimą 2015 m.;
5. taip pat teismo ekspertas K. A. pagrįstai pažymėjo (žr. ekspertizės akto 44 psl.), kad specialistė M. O. neįvertino reikšmingų veiksnių, lėmusių 2015 m. grynojo pelno augimą, tokių kaip darbo laiko pailginimas iki 12 valandų, didesnis personalo skaičius ir intensyvi reklama. K. A. atlikta išsami finansinė analizė patvirtino, kad grynojo pelno augimą sieti vien tik su naudingu plotu ir/arba odontologinių kėdžių skaičiaus padidėjimu, kaip tai nemotyvuotai siejo specialistė M. O., yra klaidinga;

• ketvirta, teismui sprendžiant priteisti dalį negautų pajamų iš projektuotojos, turi būti įvertinta, kad sutartinės atsakomybės atveju negautos pajamos yra priteisiamos tik įrodžius jų numatomumą (CK 6.256 str. ir 6.258 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, aplinkybė, ar atsakovas galėjo numatyti apie nuostolių, negautų pajamų forma, atsiradimo galimybę yra vertinama sutarties su pažeidėju sudarymo momentu, kurią nagrinėjamu atveju užsakovė ir projektuotoja sudarė 2012- 09-13 (t. 2, b. l. 4-5).

18. Priešieškiniu nepagrįstai reikalaujama solidarios atsakomybės iš ieškovės, projektuotojos ir techninio prižiūrėtojo, nes tam nėra nei įstatyminio, nei sutartinio pagrindo. Kiekvienas statybos dalyvis yra sudaręs atskiras sutartis ir gali būti atsakingas tik už savo prisiimtus įsipareigojimus, juo labiau, kad gautos pajamos iš sutarčių yra labai skirtingos, kas taip pat negali lemti solidarios atsakomybės.

5. Atsakovės UAB „Rivalita“ (techninis prižiūrėtojas) paaiškinimai

19. Atsakovė (pagal priešieškinį) UAB „Rivalita“ prašo priešieškinį atmesti, o dėl ieškinio reikalavimų spręsti teismo nuožiūra.

Nurodo, kad E. K. įmonės (užsakovės) reikalavimai yra visiškai nepagrįsti. Pagal bendrąją CK 6.24 str. 1 d. nustatytą taisyklę, visos prievolės yra dalomosios, išskyrus specialiai įstatymuose numatytus atvejus, taip pat kai dėl prievolės dalyko prigimties prievolė nedaloma nei fizine, nei abstrakčia prasme. Todėl E. K. įmonė, teigdama, jog atsakovų prievolė yra solidari, turi nurodyti aiškius pagrindus ir įrodyti, kad esamoje situacijoje prievolės dalykas yra nedalus, t.y. ji privalo įrodyti realų prievolės dalyko nedalumą, o ne tik deklaratyviai remtis CK 6.6 str. 3 d. nuostatomis.  E. K. įmonė nenurodo jokių aplinkybių, kuriomis remiantis ieškovei, projektuotojui ir statybos techniniam prižiūrėtojui galėtų kilti solidarioji atsakomybė atlyginti nuostolius.

Užsakovė nurodo, kad kiekvieno iš statybos proceso dalyvio atsakomybė už jai atsiradusius nuostolius kyla iš neva netinkamo ieškovės, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo su užsakove sudarytų sutarčių vykdymo. Tačiau užsakovę su aukščiau nurodytais statybos proceso dalyviais sieja individualus sutartinis ryšys, kylantis iš dvišalių rangos, projektavimo ir statybos techninės priežiūros sutarčių, kurias rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas su užsakovu sudarė atskirai. Vadinasi, kiekviename minėtame sutartiniame santykyje užsakovės atžvilgiu egzistuoja tik vienas skolininkas – tos sutarties šalis (rangovas arba projektuotojas, arba statybos techninis prižiūrėtojas), nes nei viena iš su šiais asmenimis sudarytų sutarčių nenumato solidariosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju neegzistuoja ir įstatyminis pagrindas ieškovės, projektuotojo ir statybos techninio prižiūrėtojo solidariai atsakomybei atsirasti. Šiuo atveju šalis sieja sutartiniai, o ne deliktiniai teisiniai santykiai, todėl negali būti taikomas CK 6.279 str., numatantis atsakomybę už kelių asmenų padarytą žalą. Taip pat šioje byloje nėra sprendžiamas atsakomybės už pastato sugriuvimą klausimas, todėl nėra pagrindo taikyti ir CK 6.696 str. nuostatų.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei reikšminga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-135/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-585/2008, kt.). Iš aukščiau paminėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos darytina išvada, jog kiekvienu konkrečiu atveju kiekvieno iš statybos proceso dalyvių veiksmai turi būti vertinami individualiai, nes jie yra nulemti skirtingų su užsakovu (statytoju) sudarytų sutarčių sąlygų. Aukščiau nurodyta skirtinga teisinių santykių prigimtis lemia ir nevienodą priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdį, t. y. vienų asmenų (rangovo, projektuotojo) veiksmai ar neveikimas yra tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kitų asmenų (techninio prižiūrėtojo) veiksmų įtaka žalos atsiradimui gali būti tik netiesioginė. Kadangi dėl paminėtų priežasčių ne visi statybos proceso dalyviai vienodai prisideda prie susidariusių statinio trūkumų ir dėl to susidariusios žalos atsiradimo, todėl solidari visų šių asmenų atsakomybė negalima. Atsižvelgiant į tai, kiekvienas iš žalą padariusių asmenų, priklausomai nuo kaltės laipsnio, atsako tik už tą žalos dalį, kuri susijusi su jo atliktais (neatliktais) veiksmais ir jų sukeltomis pasekmėmis. Dėl šios priežasties esamoje situacijoje būtų galima kalbėti tik apie individualią statybos techninio prižiūrėtojo UAB „Rivalita“ atsakomybę dėl užsakovo nurodomų nuostolių atsiradimo, tačiau tam turi būti konstatuotos visos būtinos UAB „Rivalita“ civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, žala ir kaltė. Šių sąlygų byloje nėra nustatyta ir tą patvirtina šios aplinkybės:

1) dėl neteisėtų veiksmų. Užsakovė nurodo, jog atsakovės UAB „Rivalita“ neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu bei pareigos veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus, pažeidimu. Nurodomi atvejai, kuriais E. K. įmonės nuomone, atsakovė nepakankamai kontroliuodama statybos darbus, netinkamai įvykdė 2015-06-01 statinio statybos techninės priežiūros sutarties Nr. PTP15-0601 (toliau – Sutartis) sąlygas, kas sąlygojo užsakovės nuostolių kilimą ir padidėjimą. Atsakovė, nesutikdama su tokiais E. K. įmonės argumentais, nurodo:

1.1) teigiama, kad vykdydama statybos techninę priežiūrą atsakovė neinformavo E. K. įmonės apie tai, kad ieškovė UAB „Vikstata“ savavališkai keičia projektinius sprendinius ir nukrypsta nuo techninio projekto sprendinių bei rekonstruojamo Pastato, pirmajame aukšte neįrengia ir nepritaiko neįgaliesiems skirto WC kambario:

1.1.1) atsakydama į minėtus priešieškinio teiginius, nurodo, kad pagal pasirašytą Sutartį atsakovė UAB „Rivalita“ privalėjo kontroliuoti rangovo atliekamų darbų kokybę ir kiekius, jų atitikimą techninio projekto reikalavimams. Remiantis užsakovės ir ieškovės pasirašytos 2015-06-02 statybos rangos darbų sutarties Nr. SSR 2015/05/21/16 (toliau – Rangos sutartis) 3.1 p. nuostatomis, ieškovė įsipareigojo pagal projektą atlikti ir perduoti užsakovei (E. K. įmonei) Rangos sutartyje ir jos prieduose nurodytus darbus. Iš lokalinių sąmatų, kurios pridėtos, kaip Rangos sutarties priedas, matyti, kad į jas nėra įtraukti rekonstruojamo pastato pirmajame aukšte neįgaliesiems skirto WC kambario įrengimo darbai. Vadinasi, užsakovė ir ieškovė sudarydamos Rangos sutartį nesusitarė, kad minėtas rangovas turės atlikti aukščiau nurodyto neįgaliesiems pritaikyto WC kambario įrengimo darbus. Todėl aplinkybė, jog ieškovė šių darbų neatliko, nors jie ir buvo numatyti techniniame projekte, negali būti laikoma nukrypimu nuo projektinės dokumentacijos sąlygų, nes ieškovė neprivalėjo atlikti neįgaliesiems pritaikyto WC kambario įrengimo darbų.  Dėl šios priežasties atsakovė UAB „Rivalita“ neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog šių darbų neatlikimas yra ieškovės darbų trūkumas. Remiantis Statybos įstatymo 2 str. 38 p., statybos techninės priežiūros tikslas yra kontroliuoti statinio statybą ne tik pagal statinio projekto ir teisės aktų, bet ir pagal rangos sutarties sąlygas. Tuo tarpu šiuo atveju Rangos sutartyje ir prie jos pridėtose sąmatose nebuvo numatyta, jog ieškovė privalo atlikti minėto WC kambario įrengimo darbus. Atsižvelgiant į tai, minėtų darbų neatlikimas negali būti laikomas ieškovės pagal Rangos sutartį atliekamų statybos darbų trūkumu, apie kurį atsakovė UAB „Rivalita“ privalėtų informuoti užsakovę;

1.1.2) paaiškėjus, kad WC ir žmonių su negalia patalpos įrengimas pastato pirmajame aukšte nebuvo įtrauktas į Rangos sutarties sąmatą, tarp E. K. įmonės ir ieškovės vyko derybos dėl minėtų papildomų darbų atlikimo (pastaba – į pradinę Rangos sutarties sąmatą nebuvo įtraukta ir kitų darbų, numatytų techniniame projekte, atlikimas. Pavyzdžiui, signalizacijos įrengimo, kompiuterinių ryšių tinklų įrengimo darbai rangovo UAB „Vikstata“ buvo atlikti pagal su E. K. įmone sudarytas papildomas sąmatas (žr. atsiliepimo priedą Nr. 12), kas patvirtina, jog papildomų užsakovui reikiamų darbų užsakymas buvo įprastinė tarp rangovo ir užsakovo susiklosčiusi bendradarbiavimo praktika). Šį faktą patvirtina prie šio atsiliepimo pridedamas ieškovės atstovės atsakovei adresuotas 2016-02-23 elektroninis laiškas, prie kurio pridėtos pirmojo aukšto tualeto ir žmonių su negalia patalpų įrengimo sąmatos, kurios vėliau buvo ieškovės pakoreguotos ir atsakovės persiųstos užsakovei (2016-02-26 atsakovo elektroninis laiškas). Taip pat 2016-03-03 E. K. įmonės atsakovei UAB „Rivalita“ adresuotas elektroninis laiškas, kuriame klausiama apie situaciją su minėtu WC bei nurodoma, kad ieškovės parengta WC įrengimo sąmata dar nepatvirtinta. Užsakovė žinojo, kad ieškovė neįrengė techniniame projekte numatyto rekonstruojamojo pastato pirmajame aukšte esančio žmonėms su negalia pritaikyto WC kambario, tačiau nepaisant to nesusitarė su ieškove dėl šių darbų atlikimo tam, kad būtų užtikrintas tinkamas projektinių sprendinių įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, užsakovės argumentai, jog atsakovė UAB „Rivalita“ pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus neinformuodama užsakovės apie tai, jog ieškovė neįrengė aukščiau nurodyto WC kambario yra atmestini, kaip nepagrįsti.

1.2) E. K. įmonė nurodo, kad atsakovė UAB „Rivalita“ matydama, kad ieškovė UAB „Vikstata“ keičia darbo projekto sprendinius: 1) keičia stogo planą (parapetus ašyje 7 ir gaisrinę tvorelę), 2) koreguoja stogo detales pjūviuose 1-1, 2-2, SA 7, 8, 3) koreguoja langų ir vitrinų sprendinius SA-9, 4) koreguoja parapeto detales dėl tvorelės, stogo detalės SA-11, 12, 13, 5) koreguoja stogo detales SA-23, 24, nereikalavo, kad rangovas pateiktų šių projektinių sprendinių suderinimą patvirtinančias darbo projekto korekcijas, apie šiuos nukrypimus neinformavo užsakovės:

1.2.1) atsakant į minėtus priešieškinio argumentus, nurodo, kad statybos darbų pradžioje nėra įmanoma visiškai tiksliai nustatyti, ar visos projektiniuose sprendiniuose numatytos detalės ir medžiagos galės būti faktiškai įrengiamos. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai statybos proceso metu būna atliekamas projekte numatytų detalių keitimas, kuris derinamas eigoje (pavyzdžiui, rankenos, rozetės pakeitimas ir t.t.). Jeigu detalių ar medžiagų pakeitimas nėra esminis, statybos darbai nėra stabdomi, o projekto sprendinių pakeitimai esant reikalui vėliau yra pakoreguojami suderinus su projektuotoju. Esamoje situacijoje užsakovės pageidavimu buvo pakeista jau esamo pastato stogo danga bei parapeto apskardinimas ir gaisrinė tvorelė. Pavyzdžiui, gaisrinės tvorelės parinkimas buvo derinamas su užsakove, išlaikant jos panašumą seno stogo gaisrinei tvorelei (2015-11-12 ieškovės atstovės el. laiškas su priedais). Pažymėtina, kad stogo detalės buvo keičiamos nebloginant stogo termoizoliacinių savybių, užtikrinant, kad stogo konstrukcija atitiktų priešgaisrinius reikalavimus;

1.2.2) kadangi visi užsakovės nurodomi stogo projektinių sprendinių pakeitimai neturėjo jokios įtakos stogo savybėms ar jo atitikimui teisės aktų reikalavimams, todėl atliekant šiuos stogo plano ir detalių pakeitimus darbo projekto sprendiniai kas kartą keičiami nebuvo tam, jog neužvilkinti statybos darbų atlikimo. Priešingu atveju, kas kartą keičiant kiekvieną detalę reikėtų stabdyti darbų vykdymą ir kreiptis į projektuotoją, kad šis pakeistų ją darbo projekto sprendiniuose, kas neišvengiamai užvilkintų statybos darbų atlikimą papildomoms 2 – 3 savaitėms. Kita vertus, kaip matyti iš prie šio atsiliepimo pridedamo projektuotojos UAB „Studija Archispektras“ architekto elektroninio laiško, projektuotojos nuomone atlikti stogo projektinių sprendinių pakeitimai buvo neesminiai ir dėl jų nebuvo poreikio koreguoti projekto. Tuo pačiu, pažymėtina, kad projektuotoja visgi patikslino darbo projekto sprendinius, todėl šiuo metu pastato stogas visiškai atitinka projektinę dokumentaciją. Todėl nesant užsakovės patirtos žalos dėl stogo įrengimo darbų atlikimo ar jų atitikimo projektinei dokumentacijai, apskritai nėra prasmės kalbėti apie kokius nors neteisėtus su tuo susijusius atsakovės UAB „Rivalita“ veiksmus;

1.3) užsakovė teigia, kad atsakovė nekontroliavo, jog rekonstrukcijos darbai būtų atliekami pagal techninį projektą, laikantis darbų atlikimo grafiko. Be to, pati užsakovė buvo priversta aktyviai veikti nustatant ieškovės atliktų darbų trūkumus, teikiant reikalavimus dėl trūkumų šalinimo. Atsakant į šiuos argumentus, nurodo, jog užsakovė (statytoja) ir jos pasamdytas statybos techninis prižiūrėtojas visuomet veikia kartu, nes juos vienija bendras siekis – užtikrinti, kad statybos darbai būtų atliekami tinkamai. CK 6.689 str. yra įtvirtinta užsakovo teisė kontroliuoti ir prižiūrėti atliekamų statybos darbų eigą ir kokybę. Esamoje situacijoje E. K. įmonė aktyviai naudojosi šia savo, kaip statytojos, jai teisės aktuose suteikiama teise dalyvaudama ieškovės atliktų darbų priėmimo ir jų defektų nustatymo procese;

1.4) atsakovė UAB „Rivalita“ visą laiką bendradarbiavo su užsakove E. K. įmone, tinkamai prižiūrėjo ieškovės atliekamus darbus ir informavo užsakovę bei ieškovę apie nustatytus darbų trūkumus. Toks užsakovės ir techninio prižiūrėtojo bendradarbiavimas aiškiai matosi iš 2016-01-29 E. K. elektroninio laiško atsakovei, kuriame prašoma atsiųsti ieškovės atliktų darbų defektų sąrašą, 2016-02-01 ir 2016-02-04 atsakovės užsakovei ir ieškovei siunčiamų elektroninių laiškų, prie kurių pridėti defektiniai aktai, 2016-02-11 ir 2016-02-15 atsakovės ir ieškovės susirašinėjimo elektroniniu paštu, kuriame derinamas defektų šalinimo grafikas, 2016-03-01 atsakovės E. K. įmonės savininkei siųsto elektroninio laiško, kuriame ji yra informuojama apie susitikimo su ieškovės atstovais rezultatus ir t.t. Iš minėtų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, jog atsakovė prižiūrėjo ieškovės atliekamus darbus bei tinkamai atliko savo, kaip statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas;

1.5) Papildomai nurodo, jog statybos darbų atlikimas užtruko ne dėl atsakovės kaltės, o dėl to, jog pati užsakovė darbų eigoje keitė pradinio techninio projekto sprendinius, t. y. perplanavo trečiojo aukšto patalpų išdėstymą, patalpų paskirtį, ko pasekoje keitėsi vandens šildymo būdas, ventiliuojamų patalpų plotai, radiatorių pastatymo vietos, rekuperatoriaus galingumas, oro kondicionierių kiekiai, rozečių ir šviestuvų pastatymo vietos ir kiekiai bei pan. Minėtą faktą patvirtina prie šio atsiliepimo pridedamas 2015-09-08 UAB „Studija Archispektras“ architekto ieškovei siųstas elektroninis laiškas, prie kurio pridedama rekonstruojamo pastato trečiojo aukšto patalpų perplanavimo schema. Dėl visų minėtų projektinių sprendinių pakeitimų atitinkamai pailgėjo ir ieškovės atliekamų darbų terminai, kas lėmė nukrypimą nuo Rangos sutartyje numatytos galutinių darbų atlikimo datos. Be to, kaip nurodo užsakovė, 2015 m. gruodžio mėn. išliejus rekonstruojamų patalpų grindų sluoksnį, dėl neteisingų projektinių sprendinių, grindyse atsirado mikro įtrūkimai, dėl kurių pašalinimo užsakovė ir ieškovė sudarė papildomą susitarimą, nukeldami galutinį darbų atlikimo terminą. Taip pat darbų atlikimo grafiko laikymąsi koregavo ir nustatyti ieškovės atliktų darbų trūkumai, kuriems pašalinti ieškovė ir užsakovė suderino defektų šalinimo grafiką. Pažymėtina, kad pati užsakovė apsunkino darbų atlikimo procesą, nes darbų eigoje bandė stabdyti ieškovės atliekamus, o taip pat neleido daugiau nei 2 ieškovės darbuotojams atlikti trūkumų šalinimo darbus, kas objektyviai prailgino ieškovės atliekamą trūkumų šalinimo darbų procesą;

1.6) užsakovė nurodo, kad atsakovė UAB „Rivalita“ aplaidžiai ir nekokybiškai tikrino atliktų darbų kokybę ir rekomendavo užsakovei priimti darbus, nepaisant jų trūkumų. Šiuos savo argumentus E. K. įmonė grindžia atliktų darbų aktais, į kuriuos, anot užsakovės, buvo įtraukti darbai su trūkumais. Nesutikdama su šiais argumentais,  nurodo:

1.6.1) dėl fasado – mūro sienų dažymo darbų, kurie buvo įtraukti į užsakovės nurodomus 2015 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus, pažymi, kad tuo metu, kai šie darbai buvo faktiškai atlikti, nebuvo matyti dažymo darbų trūkumų, todėl statybos techninis prižiūrėtojas UAB „Rivalita“ rekomendavo užsakovei šiuos rangovo atliktus darbus priimti. Sienų dažymo trūkumai išryškėjo tik vėliau (dėl oro drėgmės poveikio), todėl šiuos trūkumus atsakovė UAB „Rivalita“ nurodė rangovui skirtame 2016-02-03 defektiniame akte. Pažymėtina, jog pagal užsakovės ir ieškovės pasirašytos Rangos sutarties 5.1.4 punktą, „atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų atliktų darbų atlikimo faktą patvirtinantys dokumentai, o visų rangovo atliktų darbų (kaip vientiso, technologiškai neatskiriamo/susijusio statybos darbų proceso) tinkamas įvykdymas (visų darbų kokybė) yra patvirtinamas tik galutiniu atliktų darbų aktu. <...>Atliktų darbų akto patvirtinimas nereiškia, kad jame nurodyti darbai yra atlikti tinkamai ir neturi paslėptų trūkumų (defektų), kurie gali atsirasti ir/ar būti užsakovo nustatyti bent kada vėliau iki Galutinio atliktų darbų akto pasirašymo ar garantinio laikotarpio metu. Jei užsakovas vėliau nustato bet kurios darbų dalies, kuri užsakovo priimta ir patvirtinta tarpiniuose atliktų darbų aktuose, trūkumus (defektus), tai užsakovas turi teisę bet kada rangovui reikšti pretenzijas dėl tokių patvirtintuose atliktų darbų aktuose nurodytų darbų trūkumų (defektų) pašalinimo“. Taigi, kaip matyti iš aukščiau nurodytų Rangos sutarties nuostatų, atsakovė UAB „Rivalita“ rekomenduodama E. K. įmonei priimti faktiškai atliktus fasado – mūrų sienų dažymo darbus, jokių neteisėtų veiksmų neatliko, nes darbai, jų perdavimo metu, realiai buvo atlikti, o jų trūkumai išryškėjo vėliau, apie ką rangovas buvo tinkamai informuotas išsiunčiant jam atitinkamus defektinius aktus. Be to, kaip matyti iš prie priešieškinio pridėto 2016-02-04 UAB „Vikstata“ atsakymo į pateiktus defektinius aktus, ieškovė įsipareigojo pati atlikti visus statybos techninio prižiūrėtojo nurodytų defektų šalinimo darbus per 7 darbo dienas nuo užsakovės leidimo pradėti darbus davimo;

1.6.2) užsakovė nurodo, jog į 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą Nr. S004-A003 įtraukti plokščių ventiliacinių kaminėlių/įlajų įrengimo, aptaisant ritinine dangą, darbai turėjo būti atlikti ant naujos stogo dangos, tačiau faktiškai buvo atlikti ant senosios. Atsakant į šį argumentą, atsakovė UAB „Rivalita“  nurodo, kad įlajų įrengimo darbai buvo perkelti ant senojo stogo dangos dėl to, jog nebuvo galimybės jų įrengti ant naujosios dangos (nebuvo techniškai įmanoma jų pajungti į esamus vandens surinkimo stovus, todėl buvo nuspręsta nuo naujo stogo lietaus vandenį nuleisti ant seno stogo, pakeičiant seno stogo įlajas). Taigi, minėti darbai buvo faktiškai atlikti, stogo techninės savybės dėl to nepablogėjo, o stogo dalies techninio projekto sprendiniai, kuriuose įlajos numatytos ant senosios stogo dalies buvo atitinkamai pakeisti (pakeisti stogo dalies darbo projekto sprendiniai). Dėl įlajų vietų pakeitimo užsakovė jokių neigiamų finansinių ar kitokių pasekmių nepatyrė;

1.6.3) užsakovė nurodo, kad į 2015 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus buvo įtraukti plokščių ventiliuojamų stogų šiltinimo mineralinės vatos plokštėmis darbai, neatitinkantys projektinių sprendinių, nes vietoje akmens vatos buvo panaudotas putų polistirolas. Atsakant į tai, pasakytina, jog dėl tuo metu buvusių meteorologinių sąlygų (rudens – žiemos sezonas), šiltinti stogą mineralinės vatos plokštėmis buvo netikslinga dėl jų vandens blogesnių įgeriamumo bei džiovimo savybių. Taigi, dėl minėtos medžiagos pakeitimo (storinant jos storį nuo 160 mm iki 200 mm) stogo termoizoliacinės charakteristikos ne tik nepablogėjo, bet ir pagerėjo – padidėjo stogo šiluminė varža, ko pasekoje užsakovas patirs mažesnius šilumos nuostolius per stogą. Toks medžiagų pakeitimas visiškai atitiko priešgaisrinius reikalavimus ir užsakovės interesus, kas sudarė prielaidas atsakovei rekomenduoti šiuos rangovo atliktus darbus priimti. Pabrėžtina ir tai, jog atsižvelgiant į minėtus medžiagų pakeitimus vėliau buvo atitinkamai pakoreguoti ir projektiniai sprendiniai, todėl šie atlikti darbai neprieštarauja projektinei dokumentacijai;

1.6.4) užsakovė nurodo, jog 2015 m. spalio ir lapkričio mėn. atliktų darbų aktuose numatyti vitrinų įrengimo darbai yra su defektais, dėl sandarinimo, hermetizavimo, varstymo rankenų bei krypties. Pažymėtina, kad tuo metu, kai minėti vitrinų įrengimo darbai buvo atlikti ir perduodami, rekonstruojamose patalpose vyko dažymo ir kiti darbai, todėl vitrinos buvo apdulkėjusios, aptrauktos apsaugine plėvele, kas uždengė smulkius rangovo atliktų darbų defektus, paaiškėjusius vėliau. Atsakovė UAB „Rivalita“ įsitikinusi, jog visi vitrinų įrengimo darbai yra faktiškai atlikti, rekomendavo užsakovei juos priimti, nes remiantis rangovo ir užsakovo pasirašytos Rangos sutarties 5.1.4 p. nuostatomis, atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo faktą, bet ne jų kokybę patvirtinantys dokumentai. Tuo tarpu užsakovės nurodytus vitrinos įrengimo darbų trūkumus, paaiškėjusius po to, kai buvo pašalinta vitrinų apsaugos plėvelė, atsakovė pažymėjo 2016-01-29 ir 2016-02-03 rangovui adresuotose defektiniuose aktuose tam, kad ieškovė šiuos defektus ištaisytų. Ieškovė įsipareigojo juos ištaisyti;

1.6.5) užsakovė nurodo, kad atsakovė rekomendavo jai pasirašyti 2015 m. rugsėjo, lapkričio ir gruodžio mėn. atliktų darbų aktus, į kuriuos buvo įtraukti statybinių šiukšlių išvežimo ir transportavimo darbai, nors nebuvo gauta šiukšlių išvežimą patvirtinančių dokumentų. Atsakant į šią pastabą, pažymėtina, kad tuo metu, kai atsakovė rekomendavo užsakovei pasirašyti nurodomus atliktų darbų aktus, rekonstruojamame pastate statybinių šiukšlių nebuvo, t. y. ieškovė buvo realiai atlikusi šiuos darbus. Į atsakovės, kaip statybos techninio prižiūrėtojo, pareigas neįeina prievolė domėtis, kur ieškovė išvežė minėtas šiukšles ir, ar ji buvo sudariusi šiukšlių išvežimo sutartis su trečiaisiais asmenimis. Ieškovės pareiga pateikti užsakovei su atliktais darbais susijusius dokumentus yra numatyta užsakovės ir ieškovės pasirašytos Rangos sutarties 7.1.18 p.;

1.6.6) užsakovė nurodo, jog 2015 m. liepos ir spalio mėn. atliktų darbų aktuose numatyti metalinių laiptų aikštelių ir pakopų aptaisymo štampuoto plieninio karkasu darbai buvo su trūkumais, nes pakopos sudėtos kreivai, būtina jas taisyti, persukti laiptus ištiesinant pakopas. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo metu, kai buvo atlikti ir perduodami laiptų pakopų įrengimo darbai, grindų danga dar nebuvo įrengta ir nebuvo įmanoma iš karto pastebėti visų rangovo atliktų laiptų pakopų darbų trūkumų. Atsakovė UAB „Rivalita“ įsitikinusi, jog visi pakopų įrengimo darbai yra faktiškai atlikti, rekomendavo užsakovei juos priimti, nes remiantis pasirašytos Rangos sutarties 5.1.4 p. nuostatomis, atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo faktą, bet ne jų kokybę patvirtinantys dokumentai. Tuo tarpu užsakovės nurodytus pakopų įrengimo darbų trūkumus, paaiškėjusius po to, kai buvo įrengta grindų danga (suklotos plytelės), išvalytos patalpos, atsakovė pažymėjo 2016-02-03 ieškovei adresuotame defektiniame akte tam, kad ši šiuos defektus ištaisytų;

1.6.7) užsakovė teigia, jog atsakovė rekomendavo jai pasirašyti 2015 m. birželio ir rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktus, į kuriuos buvo įtraukti darbo projekto parengimo darbai, turintys kokybės trūkumų – parengti nukrypstant nuo techninio projekto sprendinių. Kaip jau buvo minėta aukščiau, pastato rekonstrukcijos darbų atlikimo eigoje, projektiniai sprendiniai buvo keičiami pačios užsakovės pageidavimu, ko pasėkoje vėliau teko keisti ir projektinę dokumentaciją. Tačiau tuo metu, kai buvo pasirašomi minėti 2015 m. birželio ir rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktai, tuometinis darbo projektas visiškai atitiko buvusio techninio projekto sprendinius, todėl atsakovė neturėjo faktinio pagrindo nerekomenduoti užsakovei šiuos darbus priimti;

1.6.8) užsakovė nurodo, kad 2015 m. lapkričio mėn. atliktų darbų akte numatyti pakabinamų lubų cd ir ud karkaso įrengimo, plokščių pritvirtinimo prie lubų metalinių karkasų darbai buvo su trūkumais – lubų profiliai kreivi, užeina vienas ant kito, tarp plokščių yra tarpai, būtina lyginti profilius ir pan. Atsakant į tai, pasakytina, jog projektinėje dokumentacijoje nėra numatyta, kaip turi būti įrengtos ir išcentruotos pakabinamų lubų plokštės. Todėl įvertinimas, ar pakabinamų lubų įrengimo darbai yra atlikti su trūkumais, ar ne, priklauso nuo kiekvieno asmens subjektyvaus grožio suvokimo. Pažymėtina, kad po pakabinamų lubų darbų atlikimo užsakovei pareiškus pastabas dėl jos nuomone, neišcentruotų pakabinamų lubų tarpų laboratorijos patalpose, atsakovė šiuos trūkumus įtraukė į 2016-01-29 ieškovei adresuotą defektinį aktą tam, kad pastarasis pataisytų šiuos trūkumus;

1.6.9) užsakovė nurodo, jog 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. atliktų darbų aktuose numatyti vidaus sienų, lubų ir grindų apdailos darbai yra atlikti su trūkumais, nes sienos kreivos, siūlės netvarkingos, dažymo kokybė bloga ir pan. Atsakant į šiuos argumentus, pasakytina, kad visi užsakovės nurodyti vėliau paaiškėję ieškovės atliktų darbų trūkumai buvo pažymėti 2016-01-29, 2016-02-03 ir 2016-03-03 rangovui adresuotose defektiniuose aktuose arba įtraukti į šalių suderintą defektų šalinimo grafiką tam, kad ieškovės šiuos trūkumus ištaisytų iki galutinio objekto perdavimo. Ieškovė įsipareigojo šiuos trūkumus pašalinti;

1.6.10) užsakovė nurodo, kad 2015 m. spalio – gruodžio mėn. atliktų darbų aktuose numatyti grindų įrengimo darbai buvo su trūkumais – grindų pagrindas netinkamas, nelygus, įrengtas nekokybiškai. Atsakant į tai, atsakovė nurodo, jog ieškovė visus aukščiau nurodytuose atliktų darbų aktuose nurodytus grindų įrengimo darbus atliko pagal techninį projektą, todėl atsakovas, kaip techninis prižiūrėtojas, neturėjo jokio pagrindo nerekomenduoti užsakovei šiuos darbus priimti. Tuo tarpu grindų trūkumai paaiškėjo tik vėliau –  išdžiūvus išlyginamajam rekonstruojamų patalpų grindų sluoksniui. Kaip matyti iš byloje esančių 2016-01-04 ekspertinio tyrimo akto Nr. 101B išvadų, atsiradusius defektus įtakojo netinkamai projektuotojos UAB „Studija Archispektras“ parinkta smūgio garso izoliacinė vata. Kaip matyti iš 2015-12-22 ieškovės ir užsakovės sudaryto papildomo susitarimo prie Rangos sutarties, E. K. įmonė pretenzijų ieškovei dėl grindų įrengimo defektų nereiškė ir netgi sutiko papildomai apmokėti ieškovei už grindų defektų taisymą. Taigi, dėl minėtų trūkumų atsiradimo ieškovės, kurios darbus privalėjo kontroliuoti užsakovė, kaltės nėra. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog E. K. įmonės nurodomose atliktų darbų aktuose grindų įrengimo darbų suma sudaro ne 13799,86 Eur, bet 9 947,00 Eur, nes į šiuos aktus yra įtraukti ieškovės atlikti ne tik grindų, bet ir stogo įrengimo darbai;

1.6.11) užsakovė nurodo, jog 2015 m. spalio ir lapkričio mėn. atliktų darbų aktuose numatyti vidaus elektros įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais, nes rozečių montavimo vietos ir kiekis neatitinka projektinių sprendinių, vidaus laidai apvesti netinkamai, darbai nebaigti ir pan. Atsakant į tai, pasakytina, jog užsakovė pati keitė vidaus elektros tinklų (rozečių, jungtukų ir pan.) išdėstymo sprendinius rekonstruojamose patalpose. Elektros tinklų išdėstymo schemų užsakovė su atsakove UAB „Rivalita“ nederino, nes šiuo klausimu tiesiogiai bendravo su ieškove UAB „Vikstata“ (šį faktą patvirtina 2015-10-06 rangovo užsakovui rašytas elektroninis laiškas). Dėl užsakovės iniciatyva atliktų rekonstruojamų patalpų elektros tinklų išdėstymo schemos pakeitimų vėliau buvo pakeisti ir atitinkami darbo projekto sprendiniai, todėl įrengtų elektros tinklų neatitikimai su projektine dokumentacija neegzistuoja. Užsakovė niekuomet, iki priešieškinio pateikimo momento, nereiškė jokių pretenzijų atsakovei dėl to, jog rekonstruojamose patalpose rozetės būtų sumontuotos netinkamose vietose, kas patvirtina, jog tai atitiko jos poreikius. Tuo tarpu nežymūs po elektros tinklų įrengimo darbų atlikimo paaiškėję šių darbų defektai buvo atsakovės pažymėti 2016-01-29 ir 2016-02-03 ieškovei adresuotose defektiniuose aktuose tam, kad ši šiuos trūkumus ištaisytų iki galutinio objekto perdavimo. Patalpų elektros tinklo įrengimo darbai buvo priduoti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuri išdavė pažymą apie tai, jog patalpose sumontuoti ir išbandyti elektros įrenginiai atitinka projekto ir norminių teisės aktų reikalavimus, kas patvirtina, jog šie darbai buvo užbaigti tinkamai;

1.6.12) užsakovė nurodo, jog 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte numatyti signalizacijos įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais, nes signalizacijos įrengimas neatitinka projektinių sprendinių, nėra įrengta garso signalizacija. Atsakant į tai, pasakytina, jog į minėtą 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą buvo įtraukti tik keturių pozicijų darbai, nurodyti užsakovės ir ieškovės tarpusavyje pasitvirtintos papildomų darbų sąmatoje. Tuo tarpu likę minėtoje sąmatoje išvardinti signalizacijos įrengimo darbai, tame tarpe ir garso signalizacijos montavimas, buvo atlikti vėliau 2016 m. sausio mėn. (ieškovė sausio mėn. atliktų darbų nepriėmė), todėl į 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų aktą jie nebuvo įtraukti. Atsakovė UAB „Rivalita“ įsitikinusi, jog visi 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte nurodyti signalizacijos įrengimo darbai yra faktiškai atlikti, rekomendavo užsakovei juos priimti, nes remiantis Rangos sutarties 5.1.4 p. nuostatomis, atliktų darbų aktai yra tiktai juose nurodytų darbų atlikimo faktą, bet ne jų kokybę patvirtinantys dokumentai;

1.6.13) užsakovė nurodo, kad 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte numatyti durų įrengimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, keisti durų pritraukėjai. Pažymėtina, kad tuo metu, kai atsakovė prieš 2015 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akto pasirašymą apžiūrinėjo rangovo atliktus durų įrengimo darbus, durys buvo tinkamai įrengtos ir veikiančios, todėl atsakovė neturėjo pagrindo nerekomenduoti užsakovei pasirašyti atliktų darbų akto. Juolab, kad projektinėje dokumentacijoje tiek durų spynos, tiek pritraukėjai nebuvo detalizuoti. Kita vertus, po šio akto pasirašymo rekonstruojamame Pastate ir toliau vyko statybos darbai, todėl galimai dėl minėtų priežasčių buvo pažeisti kai kurių rangovo įrengtų durų pritraukėjai. Apie šiuos trūkumus atsakovė pažymėjo 2016-01-29 rangovui adresuotame defektiniame akte tam, kad pastarasis galėtų šiuos trūkumus ištaisyti iki galutinio objekto perdavimo;

1.6.14) užsakovė nurodo, kad jog UAB „Rivalita“ neužtikrino, kad visi pastato rekonstrukcijos darbų pridavimui iš ieškovės gauti reikalingi dokumentai būtų surinkti iki Rangos sutarties nutraukimo dienos. Atsakant į tai, pasakytina, kad techninis prižiūrėtojas neturi pareigos reikalauti ir gauti dokumentų iš ieškovės ir juos pateikti užsakovei. Tačiau atsakovė bendradarbiaudama su užsakove ir siekdama jai padėti gauti iš ieškovės objekto rekonstrukcijos darbų užbaigimui reikiamą dokumentaciją, užsakovės prašymu kreipėsi į ieškovę, prašydama pateikti statybos darbų užbaigimui įforminti reikiamus dokumentus. Informavo užsakovę apie iš ieškovės gautus dokumentus bei perdavė juos užsakovei, konkrečiai nurodydamas, kokių dokumentų trūksta, kad užsakovė galėtų juos išsireikalauti.

1.7) Aukščiau išvardintos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė UAB „Rivalita“, kontroliuodama ieškovės atliktus darbus ir rekomenduodama atsakovei juos priimti, tinkamai laikėsi Rangos sutarties ir projektinės dokumentacijos reikalavimų, todėl savo, kaip statybos techninio prižiūrėtojo, sutartinių įsipareigojimų nepažeidė. Užsakovė nenurodo, jog atsakovė būtų rekomendavusi priimti bent vieną iš ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, dėl kurių šalinimo užsakovė patyrė 16 465,18 Eur dydžio tiesioginius nuostolius;

2) dėl žalos. Užsakovė nurodo, kad jos nuostolius sudaro 16 465,18 Eur dydžio išlaidos atliktų darbų trūkumų taisymui ir neatliktų darbų užbaigimui, o taip pat – 372 510,11 Eur dydžio negautos pajamos. Nors užsakovės nurodoma žala nėra atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas, todėl nėra jokio pagrindo šių nuostolių priteisti iš UAB „Rivalita“, tačiau papildomai nurodo, kad:

2.1) užsakovės nurodytos 4 614,00 Eur dydžio išlaidos, patirtos už rekonstruojamo pastato pirmojo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia įrengimo, nėra susijusios su atsakovės vykdyta ieškovės atliekamų darbų priežiūra. Kaip minėta, pagal Rangos sutartį ieškovė šių darbų neprivalėjo atlikti, o atsakovė savo ruožtu kontroliuoti. Minėtus darbus atliko kiti užsakovės pasamdyti subrangovai, kurių darbą prižiūrėjo kiti užsakovės pasamdyti asmenys;

2.2) užsakovės nurodomos 3 122,68 Eur dydžio išlaidos, patirtos dėl PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbų, nėra susijusios su techninio prižiūrėtojo kokiais nors neteisėtais veiksmais. Atsakovė minėtus grindų dangos trūkumus nustatė ir pranešė ieškovei apie būtinybę juos ištaisyti, t. y. tinkamai įvykdė ieškovės statybos darbų priežiūros funkcijas;

2.3) užsakovės nurodomus 1 483,99 Eur dydžio tiesioginius nuostolius sudaro išlaidos už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus, kuriuos atliko UAB „Langvila“. Iš pridėtos prie 2016-04-01 sutarties su UAB „Langvila“ esančios komercinio pasiūlymo-sąmatos matyti, kad šalių sutarta minėtų darbų atlikimo kaina yra 705,90 Eur su PVM. Tuo tarpu pagal UAB „Langvila“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras užsakovė sumokėjo šiam subrangovui 1 483,99 Eur su PVM. Vadinasi, suma, kurią užsakovė savo valia permokėjo už UAB „Langvita“ atliktus darbus (778,09 Eur su PVM), negali būti laikoma jos nuostoliais, nes šios išlaidos susidarė dėl pačios užsakovės veiksmų;

2.4) užsakovė nurodo patyrusi 7 244,51 Eur dydžio išlaidas už naujų durų įsigijimą iš UAB „Saloža“, tačiau užsakovė galėjo sumažinti savo nuostolius užsisakydama pigesnes duris, pasirinkdama kitą šios įmonės komercinį pasiūlymą (už 5 263,50 Eur su PVM)

2.5) užsakovės nurodomus netiesioginius nuostolius – negautas pajamas (grynąjį pelną), kurios yra įrodinėjamos Lietuvos teismo ekspertų sąraše įrašytos ekspertės M. O. 2016-06-23 surašyta konsultacine išvada, egzistuoja pagrindas vertinti kritiškai:

2.5.1) visų pirma, apskaičiuojant užsakovės negautą grynąjį pelną, kurį ji būtų gavusi, jeigu būtų laiku pradėjusi veiklą rekonstruojamose patalpose, nebuvo įvertintos visos jos sąnaudos, kurios neišvengiamai būtų nulėmusios mažesnį nei nurodytą užsakovės grynąjį pelną. Kaip matyti iš M. O. 2016-06-23 surašytos konsultacinės išvados, apskaičiuojant užsakovės negautą grynąjį pelną buvo imamos negautos 3 gydytojų kabinetų, kurie turėjo būti įrengti rekonstruojamose patalpose, nevykdytos veiklos pajamos bei iš jų atimtos su šia nevykdyta veikla susijusios medžiagų, darbuotojų darbo užmokesčio ir kintamos veiklos sąnaudos (komunalinės paslaugos, kanceliarinės prekės, draudimas ir pan.). Tačiau šiuo atveju buvo visiškai neįvertinta tai, jog per 2015 – 2016 metus užsakovė patyrė ženklias išlaidas, susijusias su patalpų, kuriose turėjo veikti minėti 3 gydytojų kabinetai, rekonstrukcijos darbų atlikimu;

2.5.2) be to, nėra suprantama, kuo remiantis užsakovės negautas grynasis pelnas yra skaičiuojamas už 7 mėnesių laikotarpį, laikant, jog užsakovas veiklą rekonstruojamose patalpose būtų pradėjęs vykdyti 2015 m. gruodžio 1 d. Kaip minėta, nors pagal Rangos sutartį ieškovė darbus turėjo baigti iki 2015-10-31, tačiau dėl užsakovės atliktų projektinių sprendinių pakeitimų darbų užbaigimo terminas prasitęsė (Rangos sutarties 4.2.2 p. nustato, kad darbų atlikimo terminai prasitęsia, jeigu užsakovas iš esmės pakeičia principinius objekto projekto sprendinius). Be to, paaiškėjus, jog dėl netinkamai projektuotojos parinktų medžiagų atsirado defektai rekonstruojamų patalpų grindyse, 2015-12-22 buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo pratęstas galutinis sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas iki 2016-01-31. Dėl šiuos priežasties nėra jokio pagrindo teigti, kad užsakovė veiklą rekonstruojamose patalpose būtų pradėjusi vykdyti 2016-12-01, kaip nurodoma M. O. 2016-06-23 surašytoje konsultacinėje išvadoje.

2.5.3) taip pat, kadangi teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kiekvieno iš statybos proceso dalyvio atsakomybė už darbų defektus turi būti vertinama individualiai, todėl kiekvieno iš jų pareiga atlyginti nuostolius taip pat turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į priežastinį ryšį tarp kiekvieno iš paminėtų asmenų veiksmų ir užsakovui atsiradusios žalos. Esamoje situacijoje dalis užsakovės nuostolių galėjo atsirasti dėl projektuotojos kaltės (netinkamai parinktos grindų medžiagos), o dalis dėl ieškovės kaltės (darbų atliktų su defektais). Atsižvelgiant į tai, nustačius minėtų asmenų kaltę, kiekvieno iš jų pareiga atlyginti patirtus netiesioginius nuostolius turėtų prasidėti ir baigtis skirtingu metu, t.y. projektuotoja būtų atsakinga tik už tas užsakovės negautas pajamas, kurių pastaroji neteko už laikotarpį nuo dėl jos kaltės atsiradusių grindų dangos trūkumų paaiškėjimo iki šių trūkumų pašalinimo momento, o ieškovė būtų atsakinga tik už tas užsakovės negautas pajamas, kurių pastaroji neteko už laikotarpį nuo to momento, kai turėjo būti galutinai be trūkumų užbaigti visi statybos darbai iki faktinio jų užbaigimo. Šiuo atveju, iš visų atsakovių reikalaujama solidariai priteisti vienodo dydžio negautas pajamas už tą patį laikotarpį, nenustatant kiekvienam iš jų tenkančios individualios atsakomybės, todėl toks priešieškinio reikalavimas yra visiškai nepagrįstas;

3) dėl priežastinio ryšio. Kalbant apie užsakovės nurodomus tiesioginius nuostolius dėl darbų trūkumų pašalinimo ir neatliktų darbų užbaigimo, susidedančių iš 3 122,68 Eur dydžio išlaidų už PVC dangos, klojimo, grindų įrengimo ir dangos paklojimo darbus, 4 614,00 Eur dydžio išlaidų už pirmojo aukšto tualeto patalpos pritaikytos žmonėms su negalia, įrengimo darbus, 1 483,99 Eur dydžio išlaidų už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus, bei 7 244,51 Eur dydžio išlaidų už naujų durų įsigijimą, atkreiptinas dėmesys, jog tik žmonių su negalia patalpos įrengimo išlaidos yra susijusios su tais neva netinkamo ieškovės atliktų statybos darbų priežiūros atvejais, kuriais užsakovė iš esmės kaltina statybos techninį prižiūrėtoją. Pažymėtina, kad pagal Rangos sutartį ieškovė neįsipareigojo atlikti rekonstuojamo pastato pirmajame aukšte neįgaliesiems skirto WC kambario įrengimo darbų, o užsakovė ir ieškovė papildomai nesusitarė dėl šių darbų atlikimo, todėl techninis prižiūrėtojas neturėjo pareigos informuoti užsakovės apie tai, kad ieškovė šių darbų neatlieka, nors jie ir buvo numatyti techniniame projekte, juolab, kad užsakovė apie tai puikiai žinojo. Nustatant faktinį priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Šiuo atveju užsakovė nurodo, kad netiesioginius nuostolius patyrė dėl to, jog tikėjosi, kad  rekonstrukcijos darbai bus užbaigti laiku ir užsakovė laiku įrengs patalpas, reikalingas jos veiklos vykdymui. Pažymėtina, kad atsakovė, vykdydama ieškovės atliekamų darbų techninės priežiūros veiksmus, negali užtikrinti, kad ieškovė darbus atliks be trūkumų ir laiku, t. y. statybos techninis prižiūrėtojas neturi realių galimybių priversti rangovą laiku ir tinkamai užbaigti darbus, tačiau tik prižiūri rangovo atliekamų darbų kokybę ir jų kiekius. Šiuos savo įsipareigojimus atsakovė vykdė tinkamai, siųsdama ieškovei defektinių darbų aktus, derindama su ja trūkumų pašalinimo grafiką ir pan. Atsižvelgiant į tai, atsakovė negali būti atsakinga už tai, jog dėl projektuotojos ar ieškovės sutartinių įsipareigojimų užsakovei nevykdymo ar netinkamo vykdymo yra padaroma žala, nes atsakovė pati tiesiogiai jokių statybos ar projektavimo darbų neatliko;

4) kaltė. Atsakovė nurodo, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju atsakovė jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), vykdydama ieškovės (rangovo) statybos darbų priežiūrą neatliko, todėl esamoje situacijoje nėra jokio pagrindo konstatuoti ir jos kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, egzistavimo.

6. Trečiojo asmens Millenium Insurance Company Limited (draudikas) paaiškinimai

20. Trečiasis asmuo, dalyvaujantis atsakovės UAB „Rivalita“ pusėje, sutiko su atsakovės UAB „Rivalita“ (draudėjo) išsakytais argumentais ir juos palaikė.

        VII.   Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

21. Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

22. Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

Ieškovė UAB „Vikstata“ prašo:

• atsakovės E. K. įmonės vienašališką rangos sutarties Nr. SSR 2015/05/21 nutraukimą su ieškove UAB ,,Vikstata“ pripažinti negaliojančiu;
• ieškovės UAB ,,Vikstata“ naudai priteisti 65 622,38 Eur skolą, 459,35 Eur delspinigių, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės E. K. įmonės.

Atsakovė prašo:

         -   pripažinti ieškovės UAB „Vikstata“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), vienašališkai  pasirašytus 2016 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktus negaliojančiais.

23. Nustatyta, kad tarp ieškovės (rangovės) ir atsakovės E. K. įmonės (užsakovės) 2015 m. birželio 2 d. buvo sudaryta statybos rangos darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo iki 2015 m. spalio 31 d. atlikti stomatologijos klinikos, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, (toliau – objektas) rekonstrukciją pagal atsakovės pridedamą sąmatą ir pateiktą techninį projektą 12/ND-01-TP-SA, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti (darbų kaina – 283 000 Eur). 2015 m. gruodžio 22 d. galutinis statybos darbų vykdymo terminas buvo pratęstas iki 2016 m. sausio 31 d. Ieškovė, atlikusi sutartyje numatytus ir papildomus darbus, 2016 m. sausio 29 d. išrašė ir pateikė techninės priežiūros vadovui atliktų darbų aktus: Nr. 1-3, Nr. 1-4, S002-A001, S010-A002, S009-A006, S005-A007, S004-A006 (sutartiniai darbai) ir papildomų darbų aktus:  Nr. 1- vėdinimo papildomi darbai, Nr. 2 – papildomas kondicionierius, Nr. 1-3 – kompiuterinis telefoninis tinklas, Nr. 1-3 – signalizacija, Nr. 1 – sienų plytelių klijavimo darbai, A001 – naujų grindų įrengimas 125 m2, A001 – grindų aptaisymas PVC danga, Nr. 2 – laiptai ir papildomi darbai, Nr. 2 – papildomi lubų darbai, Nr. 1 – stiklo pertvara, laminuotų stiklų montavimo darbai, A001 – tvorelės įrengimas, A002 – seno stogo hidroizoliacijos darbai. Dėl visų papildomų darbų techninės priežiūros vadovas yra pasirašęs darbų žurnale. Nurodytų atliktų darbų aktų, pažymų ir sąskaitų faktūrų (t. 1, b. l. 23-47) nepasirašė nei techninės priežiūros vadovas, nei atsakovė, nenurodant nepasirašymo priežasčių, todėl 2016 m. vasario 26 d. šiuos dokumentus ieškovė pasirašė vienašališkai. 2016 m. sausio 29 d., vasario 1 d. ir vasario 3 d. atsakovė surašė defektinius aktus (vėliau defektiniai aktai buvo patikslinti) dėl ieškovės darbų trūkumų ir pateikė juos ieškovei (t. 2, b. l. 6-61), kuri įsipareigojo nustatytus trūkumus pašalinti.  Nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, todėl atsakovė 2016 m. kovo 9 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo (t. 1, b. l. 72-75), reikalaudama trūkumus pašalinti iki 2016 m. kovo 19 d. ir įspėdama, jog trūkumų nepašalinus sutartis bus laikoma nutraukta (sutarties 15.2.2 p.). Ieškovė nustatytais terminais trūkumų nepašalino (patvirtina 2006 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, video medžiaga (t. 2, b. l. 128-154, t. 3, b. l. 90, 91)). Vėliau trūkumus atsakovė šalino pasitelkusi trečiuosius asmenis (UAB „Langvila“, UAB „Saloža“ ir kt.). Atsakovė ieškovei pagal sutartį yra sumokėjusi 248 468,89 Eur.

24. Nagrinėjamu atveju, nustatant šalių reikalavimų pagrįstumą, būtina nustatyti, ar ieškovė atliko darbus pagal sutartyje nustatytus įsipareigojimus (ar dėl darbų, už kuriuos prašoma priteisti įsiskolinimą, buvo susitarta), ar darbai atlikti kokybiškai (be trūkumų/trūkumai pašalinti), ar atsakovė turėjo pagrindą nepriimti darbų rezultato.

25. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Įstatymo nuostata (CK 6.694 straipsnio 4 dalis), suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-357-684/2017).

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad galutinis statybos darbų (pastato rekonstrukcijos) terminas buvo 2016 m. sausio 31 d., ieškovė iki šio termino pateikė atsakovei pasirašyti atliktų darbų aktus, tačiau atsakovė jų nepasirašiusi ir, nenurodžiusi nepasirašymo priežasčių, grąžino ieškovei. Atsakovė nepasirašymo priežastis nurodo tai, jog atlikti darbai buvo su trūkumais. Teismas sprendžia, kad atsakovė nepagrįstai nepasirašė sausio mėnesio atliktų darbų aktų, nes nustatyti atliktų darbų trūkumai (neišimti laikini elektros kabeliai; neužtaisytos angos; netolygiai priglausti skardos lankstiniai prie trinkelių; nesutvarkyta teritorija aplink pastatą ir kt.) nėra tokie, kurie trukdytų objektą naudoti pagal sutartyje numatytą paskirtį, juo labiau, jog šie trūkumai galėjo būti nesunkiai pašalinami. Tai, kad objektą buvo galima naudoti pagal paskirtį patvirtina ir objekto atlikta statybos darbų trūkumų ekspertizė, kurioje konstatuota – „defektiniuose aktuose nurodyti statybos darbų trūkumai nepažeidžia esminių statinio reikalavimų; objektą buvo galima naudoti pagal paskirtį“ (t. 13, b. l. 3-16). Pažymėtina, kad atsakovė, nurodydama, kad objekto nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – teikti odontologines - chirurgines paslaugas (atlikti brangias, sudėtingas operacijas), nepagrįstai susiaurina objekto paskirtį (iki tam tikrų specifinių paslaugų teikimo), nes sutartyje yra nurodyta objekto paskirtis – stomatologijos klinikos rekonstrukcija, nenurodant jokių papildomų sąlygų dėl specifinės objekto paskirties. Iš sutarties nematyti, jog šalys būtų susitarę dėl ypatingų (tik tam objektui būdingų) kokybinių reikalavimų rekonstruojant objektą. Nėra nustatyta ir tai, jog ieškovei (rangovei) buvo žinoma, jog objektas turi būti pritaikytas odontologinėms - chirurginėms paslaugoms. Tam tikri, ypatingi (specifiniai), reikalavimai rekonstruojant objektą turėjo būti aiškiai aptarti sutartyje, nes tai galėjo turėti įtakos darbų kainai.

27. Taigi, pripažinus, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus bei įvertinant tai, jog atsakovė jų pripažinimą negaliojančiais grindžia tik tuo, jog darbai buvo atlikti su defektais, kurie, kaip nustatyta, buvo netrukdantys objekto naudoti pagal paskirtį, darytina išvada, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas (pripažinti ieškovės UAB „Vikstata“, vienašališkai   pasirašytus 2016 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktus negaliojančiais) yra nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

28. Taip pat atmestinas ieškovės reikalavimas - atsakovės E. K. įmonės vienašališką rangos sutarties Nr. SSR 2015/05/21 nutraukimą su ieškove UAB ,,Vikstata“ pripažinti negaliojančiu. Sutarties 15.2.2 punkte numatyta, kad atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjusi ieškovę prieš 10 kalendorinių dienų, jeigu „rangovas nesilaiko sutarties sąlygų dėl darbų kokybės ir naudoja netinkamas medžiagas <...> prastai atlieka darbus ir nustatytais terminais nepašalina trūkumų (defektų) <...> ir dėl to užsakovas turi pagrindo manyti, kad rangovas nepajėgus užbaigti darbų be trūkumų ar nuostolių užsakovui“. Byloje nustatyta, jog ieškovės atlikti darbai buvo su daug neesminių trūkumų, ieškovei kelis kartus buvo nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti, tačiau ieškovė, vis įsipareigodama trūkumus pašalinti, to nustatytais terminais nepadarydavo. 2016 m. kovo 9 d. atsakovė pateikė ieškovei pretenziją dėl netinkamo sutartinių prievolių vykdymo, reikalaudama trūkumus pašalinti iki 2016 m. kovo 19 d. ir įspėdama, jog trūkumų nepašalinus sutartis bus laikoma nutraukta (sutarties 15.2.2 p.). Ieškovė iki nustatyto termino trūkumų nepašalino (trūkumams šalinti buvo samdomi kiti asmenys), todėl sutarties nutraukimas laikytinas pagrįstu, atitinkančiu sutarties nuostatas.

29. Ieškovės reikalavimas – priteisti 65 622,38 Eur skolą, 459,35 Eur delspinigių, tenkintinas iš dalies.

Ieškovės prašoma priteisti skola (65 622,38 Eur) susidaro: 23 357,50 Eur atsakovės sulaikyta suma kiekvieno aktavimo metu, 14 031,10 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 05189 (darbai pagal sutartį, pagal 2016 m. sausio mėnesio atliktų darbų aktus), 28 233,78 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. 05190 (papildomi darbai 2016 m. sausio mėnesį).

Sutartyje numatyta, kad sulaikyta suma sumokama per 30 kalendorinių dienų, užsakovui patvirtinus galutinį atliktų darbų aktą, išdavus objekto statybos užbaigimo aktą (sutarties 2.5.1. p.). Byloje nėra patvirtinto galutinio atliktų darbų akto bei nėra išduotas objekto statybos užbaigimo aktas, tačiau 2016 m. kovo 19 d. sutartis yra nutraukta, todėl už ieškovės faktiškai pagal sutartį atliktus darbus iki šio laiko (sutarties nutraukimo) atsakovė turi atsiskaityti. Taigi, atsakovės sulaikyta suma turi būti grąžinta.

Pažymėtina, kad ta aplinkybė, kad darbai atlikti su trūkumais, savaime nereiškia, jog jų nereikia apmokėti, kadangi užsakovas savo teises gali ginti reikalaudamas arba atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą, arba atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011).

Kaip matyti, sutartyje numatyta konkreti sutarties kaina – 283 000 Eur (sutarties 2.2. p.), kuri negali būti keičiama be išankstinio raštiško užsakovo susitarimo (sutarties 2.3.p; 3.3. p.). Dėl papildomų darbų šalys turi susitarti raštu, <...> jei rangovas darbus atlieka nesuderinęs raštu su užsakovu, tokius veiksmus jis atlieka savo rizika ir reikalauti atlyginti už šiuos darbus neturi teisės (sutarties 3.8. p.). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 2016 m. sausio mėnesį atliko darbus pagal sutartį už 14 031,10 Eur, vienašališkai pasirašyti atliktų darbų aktai yra galiojantys, nustatyti darbų trūkumai yra mažareikšmiai, atsakovė yra pareiškusi priešieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl darbų trūkumų, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėti už šiuos atliktus darbus. Tačiau laiko nepagrįstu reikalavimą dėl papildomų darbų apmokėjimo (28 233,78 Eur), išskyrus dėl naujų grindų įrengimo (125 m2) (atliktų darbų aktas – 5 097,73 Eur; t. 1, b. l. 38), kadangi tarp šalių nebuvo rašytinio susitarimo atlikti šiuos darbus, t. y. ieškovė šiuos darbus atliko savo rizika, todėl, atsakovei nesutinkant apmokėti už šiuos darbus, nėra pagrindo atlyginti už šiuos darbus. 2015 m. gruodžio 22 d. tarp šalių buvo sudarytas papildomas susitarimas Nr. 1 (t. 1, b. l. 88), kuriuo susitarta, jog užsakovė papildomai apmokės ieškovei už grindų defektų taisymą (3 p.). Ieškovė, ištaisiusi grindų defektus, pateikė 2016 m. sausio mėnesį atliktų darbų aktą A001 (t. 1, b. l. 38), kurio atsakovė nepagrįstai nepasirašė (nepriėmė sutartų darbų). Taigi, atsakovė, sudariusi papildomą rašytinį susitarimą dėl grindų defektų šalinimo ir ieškovei atlikus šiuos darbus, įgijo pareigą apmokėti už šiuos papildomus darbus, t. y. 5 097,73 Eur.

Kadangi ieškovės reikalaujama priteisti suma pagal sutartį 37 388,60 Eur (23 357,50 Eur + 14 031,10 Eur) yra didesnė, negu atsakovės likusi neapmokėta suma pagal sutartį 34 531,11 Eur (283 000 Eur - 248 468,89 Eur), kas negali būti pagal sutarties sąlygas, iš atsakovės ieškovei priteistina 34 531,11 Eur suma. Viso, pagal sutartį ir papildomą susitarimą, ieškovei priteistina suma yra 39 628,84 Eur (34 531,11 Eur + 5 097,73 Eur).

Ieškovė prašo priteisti delspinigius už 35 dienas 459,35 Eur (sutarties 14.1. p.), tačiau nustačius, jog skolos suma yra 39 628,84 Eur, delspinigių dydis mažintinas iki 277,40 Eur (39 628,84 Eur x 0,02% x 35). Taigi, viso iš atsakovės ieškovei priteistina 39 906,24 Eur (39 628,84 Eur + 277,40 Eur).

30. Dėl atsakovės E. K. įmonės nuostolių atlyginimo.

Atsakovė priešieškiniu prašo:

• solidariai iš UAB „Vikstata“, UAB „Rivalita“ ir UAB „Studija Archispektras“, priteisti 388 975,29 Eur nuostolių atlyginimo.

31. Pirmiausia pažymėtina, kad CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog solidarioji prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Tai reiškia, kad kiekvienu nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl kelių asmenų solidariosios prievolės, turi nustatyti, ar yra konkreti įstatymo norma ir (ar) šalių susitarimas, nustatantys, jog prievolė solidarioji.

Atsakovė, prašydama taikyti solidarią atsakomybę statybos dalyviams (rangovui UAB „Vikstata“, techniniam prižiūrėtojui UAB „Rivalita“ ir projektuotojui UAB „Studija Archispektras“ – toliau - statybos dalyviai), iš esmės nepagrindė šio savo prašymo, nenurodė, kokiu pagrindu ji kyla. Teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, statybos dalyvių atsakomybė kyla skirtingais pagrindais, kadangi tarp šalių susiklostė skirtingi teisiniai santykiai, kurių prigimtis lemia ir akivaizdžiai nevienodo priežastinio ryšio tarp užsakovės, ieškovės (rangovo), projektuotojos ir techninio prižiūrėtojo veiksmų ir galimai atsiradusios žalos pobūdį, todėl visų statybos proceso dalyvių atsakomybė laikytina daline, o ne solidaria.

32. Nustatyta, kad atsakovės prašomi priteisti nuostoliai (388 975,29 Eur) sudaro:

  1) išlaidos atliktų darbų trūkumų (defektų) taisymui ir neatliktų darbų užbaigimui – 16 465,18 Eur suma. Atsakovė nurodo, kad siekdama ištaisyti rekonstrukcijos darbų trūkumus (defektus) ir užbaigti (atlikti) nebaigtus darbus ji turėjo kreiptis į naujus rangovus, ko pasekoje papildomai patyrė:

- 3 122,68 Eur dydžio išlaidas už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus pagal su UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“, sudarytas sutartis;

- 4 614 Eur dydžio išlaidas už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia įrengimo, antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbus, pagal su G. V. (individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą Statybos subrangos sutartį Nr. 2016/03/22;

- 1 483,99 Eur dydžio išlaidas už: 1) langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, 2) durų stabdžių sudėjimo darbus, 3) fasado tvarkymo darbus, pagal su UAB „Langvila“, sudarytą produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16/149;

- 7 244,51 Eur dydžio išlaidas už naujų durų įsigijimą pagal su UAB „Saloža“, sudarytą Sutartį Nr. 2016-02-17.

2) negautos pajamos (negautas grynasis pelnas) – 372 510,11 Eur suma.

33. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Taigi, atsakovės priešieškiniu pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos, yra vienas iš užsakovės pažeistų teisių gynimo būdų.

34. Atsakovė, prašydama priteisti 16 465,18 Eur nuostolių dėl darbų trūkumų šalinimo, aiškiai įvardina dėl kokių trūkumų jie susidarė, todėl teismas pasisako būtent dėl šių darbų trūkumų, t. y. ar šie atsakovės nurodyti darbų trūkumai sukėlė nuostolius. Byloje nustatyta ir daugiau įvairių (mažareikšmių) ieškovės atliktų darbų trūkumų, kurie buvo fiksuoti tiek defektiniuose aktuose, tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose, tačiau atsakovė nereiškė dėl jų jokių reikalavimų (atitinkamai sumažinti atliktų darbų kainą arba atlyginti nuostolius), pasirinkdama savo pažeistų teisių gynimo būdą - atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas tam tikroje apimtyje, todėl teismas dėl jų nepasisako.

35. Pažymėtina, kad atsakovė mananti, kad dėl statybos dalyvių netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

36. Atsakovė prašo priteisti 3 122,68 Eur dydžio išlaidas už PVC dangos klojimo, grindų įrengimo ir grindų dangos paklojimo darbus pagal su UAB „Dubingiai“ ir UAB „Inketra“, sudarytas sutartis. Nustatyta, kad tiek atsakovė, tiek techninis prižiūrėtojas (atsakovė UAB „Rivalita) defektiniuose aktuose nurodė grindų įrengimo trūkumus, ieškovė buvo įsipareigojusi juos pašalinti, tačiau iš 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, b. l. 128-160) matyti, jog 2016 m. kovo 22 d. buvo nustatyti likę (nepašalinti) grindų trūkumai (1) laiptinės grindų danga nelygiai suklijuota, matyti neužglaistyti tarpai; 2) patalpoje Nr. 6 grindų danga iš PVC plytelių išklijuota nesimetriškai, vietomis grindų plytelių kampučiai iššokę, krašteliai iškilę; dangos sujungime tarp koridoriaus ir patalpų yra 5 cm juosta, kurios kraštai atšokę, viena danga aukščiau kita žemiau; grindų danga šalia staktų sudėta iš mažų gabalėlių, tarpai tarp jų visai neuždengti; 3) patalpoje Nr. 5 PVC grindų dangos plytelės vietomis atšokusios, matyti tarp plytelių tarpai; 4) patalpoje 14 tarpai tarp grindų plytelių nevienodi; grindų dangos sujungimo vietoje (tarp tualeto ir koridoriaus) nevienodo aukščio; grindų dangoje prie staktos iš abiejų pusių yra tarpai; 5) patalpoje Nr. 15 grindų dangos PVC plytelės išklijuotos nevienodai; vietomis grindų dangos kampai iššokę ir pan...), todėl teismas sprendžia, kad atsakovė pagrįstai, siekdama pašalinti ieškovės paliktus grindų įrengimo defektus, pasitelkė trečiuosius asmenis, kurių pagalba šie trūkumai buvo taisomi. Taigi, iš ieškovės priteistina atsakovės prašoma suma.

    Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, jog už šiuos grindų įrengimo trūkumus yra atsakingi projektuotoja ir techninis prižiūrėtojas. Byloje nėra nustatyta nei projektuotojos, nei techninio prižiūrėtojo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp šių asmenų galimai netinkamai atliktų įsipareigojimų ir žalos, atsiradusios dėl defektų šalinimo. Nustatyta, kad techninis prižiūrėtojas defektiniuose aktuose fiksavo defektus dėl grindų įrengimo, teikė juos ieškovei, kas patvirtina, kad techninis prižiūrėtojas vykdė savo pareigas tinkamai. Projektuotoja techniniame projekte pateikė standartinę (tipinę) grindų konstrukcijos detalę, kurią siūlo bendrovė KNAUF (t. 4, b. l. 149-160), o dėl atsiradusių mikro įtrūkimų išlyginamajame grindų sluoksnyje (nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės jie atsirado), dalyvaujant ieškovei, KNAUF atstovui, architektui E. Ž. ir konstruktoriui M. K., buvo priimtas sprendimas (ši problema išspręsta) (t. 4, b. l. 196, t. 3, b. l. 10-11), užtikrinantis tinkamą grindų įrengimą, kas patvirtina, kad projektuotoja tinkamai vykdė savo prisiimtus įsipareigojimus. Be to, pažymėtina, kad pagal nustatytus grindų defektus (jų pobūdį), galima daryti išvadą, jog šie defektai atsirado ieškovės netinkamai (atsainiai) atliktų darbų, o ne dėl atsiradusių mikro įtrūkimų grindų išlyginamajame sluoksnyje.

37. Atsakovė prašo priteisti 4 614 Eur dydžio išlaidas už pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia įrengimo, antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbus, pagal su G. V., sudarytą Statybos subrangos sutartį Nr. 2016/03/22.

     Statybos dalyviai nurodo, kad tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia įrengimas, nebuvo sutarties objektas, t. y. ieškovė neįsipareigojo šios patalpos įrengti, todėl atsakovė negali reikalauti nuostolių atlyginimo dėl jos neįrengimo. Teismas sutinka su statybos dalyvių argumentais ir konstatuoja, jog sutartimi nebuvo susitarta dėl tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia įrengimo, tą patvirtina: 1) prie sutarties pridėtos lokalinės sąmatos (t. 4, b. l. 52-71), kuriose šie darbai nenumatyti, kaip nenumatytas ir apmokėjimas už juos, 2) papildoma lokalinė sąmata, susirašinėjimas (t. 4, b. l. 21, 23, 91) dėl šios patalpos įrengimo (šalys papildomai tarėsi dėl šių darbų), - todėl nėra jokio pagrindo priteisti išlaidas dėl darbų trūkumų, kurių ieškovė nebuvo sutartimi įsipareigojusi atlikti ir neprašo jų apmokėti, šalinimo. Iš 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, b. l. 128-160) matyti, kad ieškovės, kaip nebaigti darbai, yra įvardinti tik pirmo aukšto tualeto patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia įrengimas, o antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbų neatlikimo nėra nustatyta. Taigi, teismas sprendžia, kad antro aukšto karšto vandens pajungimo bei plytelių klijavimo ant sienų darbai nėra nustatyti, kaip defektiniai (neatlikti darbai), atsakovė nepateikė įrodymų tam patvirtinti, todėl dėl šių darbų patirtas išlaidas priteisti taip pat nėra pagrindo.

38. Atsakovė prašo priteisti 1 483,99 Eur dydžio išlaidas už: 1) langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, 2) durų stabdžių sudėjimo darbus, 3) fasado tvarkymo darbus, pagal su UAB „Langvila“, sudarytą produkcijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 16/149.

     Nustatyta, kad atsakovė, už langų reguliavimo ir perkaustymo darbus, durų stabdžių sudėjimo darbus, fasado tvarkymo darbus, UAB „Langvila“ sumokėjo 1 483,99 Eur (t. 3, b. l. 45-50). Iš 2016 m. balandžio 11 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 2, b. l. 128-160) matyti, jog 2016 m. kovo 22 d. buvo nustatyti šie trūkumai dėl langų: langų gumos išsibangavę, atšokę, ištrupėję, rankenos nesureguliuotos, neužsifiksuoja pilnai, languose nėra sandarumo, uždarymo mechanizmai stringa, kai kurie langai nesidarinėja, langų apdaila netvarkinga. Taigi, teismas sprendžia, kad ieškovė nėra tinkamai atlikusi langų sudėjimo darbų (likę darbų trūkumai (defektai) nebuvo ištaisyti), todėl atsakovės reikalavimas atlyginti patirtas išlaidas (1 483,99 Eur) dėl šių darbų trūkumų šalinimo iš ieškovės yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau teismas sprendžia, kad projektuotojos ir techninio prižiūrėtojo veiksmai/neveikimas neturėjo jokios įtakos (nėra priežastinio ryšio) atsakovės nuostolių atsiradimui dėl ieškovės netinkamai atliktų darbų (trūkumų neištaisymo), juo labiau, jog techninis prižiūrėtojas yra nurodęs dalį šių trūkumų defektiniuose aktuose (netolygiai įstatytos vitrinų tarpinės, nenuvalytos esamos vitrinos nuo aptaškytų dažų, paliktos skylės langų apdailoje ir kt.), t. y. vykdė savo pareigas.

39. Atsakovė prašo priteisti 7 244,51 Eur dydžio išlaidas už naujų durų įsigijimą pagal su UAB „Saloža“, sudarytą Sutartį Nr. 2016-02-17.

     Nustatyta, kad ieškovė buvo įstačiusi duris (3 aukšte), gavusi atsakovės pritarimą dėl tokio tipo durų įstatymo. Tą patvirtina į bylą pateiktas dokumentas su durų vaizdu ir komplektacijos nurodymu (t. 14, b. l. 171), kurį patvirtino savo parašu atsakovės vadovė E. K.. Durys buvo įstatytos 2015 m. gruodžio mėnesį, atsakovė darbus priėmė ir jokių pretenzijų nereiškė (t. 3, b. l. 44, - atliktų darbų aktas Nr. S010- A001). Vėliau, 2016 m. sausio mėnesio pabaigoje, atsakovė nurodė duris demontuoti (t. 1, b. l. 68), nes jos neanalogiškos 1 aukšto durims. 2016 m. vasario 17 d. atsakovė užsakė kitas duris, kurias pagamino UAB „Saloža“ ir pateikė 2016 m. balandžio 28 d. sąskaitą faktūrą apmokėjimui (7 244,51 Eur) (t. 3, b. l. 51-53).

     Teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, ieškovė nėra atsakinga už atsakovės patirtas papildomas išlaidas, nes nėra nustatyta, jog ieškovė įstatė duris nesuderinusi su atsakove. Tai, kad atsakovė vėliau pakeitė savo nuomonę dėl durų tipo, spalvos ir pan., ir nusprendė jas pakeisti, negali sukelti papildomų išlaidų ieškovei, kuri buvo tinkamai atlikusi savo darbą. Nustačius, kad ieškovė tinkamai, esant atsakovės sutikimui, atliko savo darbą (darbai priimti), nėra pagrindo spręsti, jog dėl šių išlaidų galimai yra atsakingi projektuotoja, ar techninis prižiūrėtojas.

40. Atsakovė prašo priteisti negautas pajamas (negautą grynąjį pelną) – 372 510,11 Eur suma. Atsakovė nurodo, kad pagrįstai tikėjosi jog objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijos darbai bus užbaigti laiku (2015 m. spalio 31 d.), atsakovė galutinai įsirengs patalpas taip, kad jose galėtų būti teikiamos ortodontų, protezavimo, chirurginio, estetinio bei terapinio gydymo paslaugos, ir vėliausiai 2015 m. gruodžio pradžioje pradės rekonstruotose patalpose vykdyti veiklą.

41. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Šalis reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai (teisėtai) veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais.

42. Nustatyta, kad atsakovė prašo priteisti nuostolius už tai, kad ji negalėjo naudoti rekonstruojamo objekto (3 aukšte teikti odontologines paslaugas) ir gauti iš to pajamų. Negautas pajamas prašo priteisti už 2015 m. gruodžio – 2016 m. birželio laikotarpį. Pagal sutartį ir papildomą susitarimą objekto rekonstrukcijos darbai turėjo būti baigti 2016 m. sausio 31 d., kurie ir buvo baigti per šį laiką, nors ir su tam tikrais trūkumais. Iš statybos darbų trūkumų ekspertizės akto (t. 23, b. l. 3-16) matyti, kad 2016 m. sausio 29 d., 2016 m. vasario 1 d. ir 2016 m. vasario 3 d. defektiniuose aktuose nurodyti statybos darbų trūkumai nepažeidžia esminių statinio reikalavimų; objektą buvo galima naudoti pagal paskirtį. Ieškovė iš esmės pripažino nurodomus trūkumus, juos taisė, tačiau, laiku nepašalinus visų trūkumų, atsakovė 2016 m. kovo 19 d. sutartį nutraukė. Darbų trūkumams pašalinti atsakovė pasitelkė kitus asmenis (UAB „Inketra“, UAB „Langvila“) bei prašo priteisti šių trūkumų šalinimo išlaidas. 2016 m. birželio 29 d. atsakovė gavo leidimą-higienos pasą vykdyti ūkinę komercinę veiklą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Rekonstruoto objekto statybos užbaigimo aktas nėra gautas.

43. Teismas sprendžia, kad atsakovės reikalavimas priteisti negautas pajamas iš statybos dalyvių, dėl to, jog ji negalėjo pradėti naudoti rekonstruoto objekto (3 aukšto) nuo 2015 m. gruodžio mėnesio, laikytinas nepagrįstu, nes:

     1) papildomu susitarimu susitarta, jog galutinis darbų užbaigimo terminas yra 2016 m. sausio 31 d. (t. 1, b. l. 88). Atsakovė neturi teisinio pagrindo prašyti negautų pajamų dar nepasibaigus statybų terminui;

     2) rekonstruotomis 3 aukšto patalpomis ir šiuo metu negalima teisėtai naudotis. Tiek Statybos įstatymo, galiojusio 2016 m. sausio 31 d., 40 straipsnio 3 dalis, tiek šiuo metu galiojanti šio įstatymo 47 straipsnio 3 dalis, numato, kad rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujas dalis galima pradėti naudoti tik gavus statybos užbaigimo aktą bei įregistravus statinį ir daiktines teises į jį  Nekilnojamojo turto registre. Taigi, neįgyvendinus Statybos įstatymo reikalavimų dėl rekonstruoto objekto, jo naudojimas laikytinas neteisėtu ir užkertančiu atsakovei galimybę reikalauti negautų pajamų, naudojant šį objektą. Byloje nėra duomenų, jog objekto statybos užbaigimo aktas negautas (negaunamas) būtent dėl kurio nors iš statybos dalyvių veiksmų/neveikimo;

     3) defektiniuose aktuose atsakovės nurodyti statybos darbų trūkumai netrukdė objekto naudoti pagal paskirtį (tą patvirtina statybos darbų trūkumų ekspertizės aktas). Nustatyti trūkumai buvo neesminiai, juos ieškovė taisė, todėl atsakovė galėjo pradėti įgyvendinti savo, kaip užsakovės, teises, įteisinant pastatą, ir teisėtai pradėti vykdyti veiklą. Ieškovei netinkamai taisant darbų trūkumus, atsakovė turėjo teisę juos taisyti savo lėšomis, išieškant šias sumas iš ieškovės. Kaip matyti, atsakovė pasinaudojo šia savo teise, tačiau tik mažesnėje defektiniuose aktuose nurodytų trūkumų dalyje, todėl galima spręsti, kad kiti defektiniuose aktuose buvę trūkumai buvo pašalinti ieškovės. Į atsakovės argumentus, kad objekto nebuvo galima naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – teikti odontologines - chirurgines paslaugas (atlikti brangias, sudėtingas operacijas), atsakyta sprendimo 26 punkte. Be to, iš nustatytų darbų trūkumų matyti, jog darbų trūkumai buvo įprasti, dažnai pasitaikantys statybos objektuose ir nesunkiai pašalinami;

     4) 2016 m. birželio 29 d. išduotas leidimas-higienos pasas, nepatvirtina to, kad jis išduotas ir rekonstruoto objekto (3 aukšto) patalpoms. Jis išduotas pastatui adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip ir kiekvienais ankstesniais metais. Pažymėtina, kad leidimas-higienos pasas negali būti išduotas patalpoms, kurios negali būti naudojamos teisėtai (statinys nepriduotas teisės aktų nustatyta tvarka);

     5) atsakovė pareiškė reikalavimą dėl negautų pajamų tik ieškovei pateikus ieškinį teismui dėl skolos priteisimo už atliktus darbus pagal sutartį (2016 m. gegužės 3 d.), t. y. 2016 m. birželio 30 d. Iki to laiko atsakovė nei vienam statybos dalyviui (rangovei, projektuotojai, techniniam prižiūrėtojui) jokių pretenzijų dėl negautų pajamų nereiškė, kas leidžia spręsti, jog pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto, o atsiradęs reikalavimas vertintinas, kaip atsakovės gynybinė pozicija atsikertant į ieškinį. 

44. Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės, leidžia spręsti, jog atsakovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo (negauto grynojo pelno) yra nepagrįstas, todėl išsamiau apie kiekvieno statybos dalyvio galimą civilinę atsakomybę nepasisakytina.

45. Priešieškinį patenkinus tik dėl 4 606,67 Eur ir tik atsakovės UAB „Vikstata“ atžvilgiu, sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės E. K. įmonės (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas) priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 388 975,29 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt penkių Eur ir 29 ct) reikalavimo ribose areštuoti solidariems ieškovei UAB „Vikstata“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), atsakovams UAB „Rivalita“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Studija Archispektras“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovę/atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei/atsakovams ir esančias pas ieškovę/atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti. Teismas sprendžia, kad po sprendimo įsiteisėjimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos, nes priteistina iš ieškovės suma (4 606,67 Eur) yra maža, o iš atsakovės E. K. įmonės ieškovei priteistina suma yra žymiai didesnė (39 906,24 Eur), atsakovių UAB „Studija Archispektras“ ir UAB „Rivalita“ priešieškinis atmestas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

    Bylinėjimosi išlaidos

46. Ieškovė prašo iš atsakovės E. K. įmonės priteisti 9 839,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, įskaitant žyminį mokestį (pažymėtina, kad išlaidos už ekonominę ekspertizę yra 5 118,30 Eur; permoka 447,70 Eur grąžinta 2017 m. lapkričio 6 d. teisėjo rezoliucija; t. 23, b. l. 93).

     Atsakovė prašo iš ieškovės ir atsakovų priteisti 16 482,97 (12 665,97 Eur išlaidos už advokatų paslaugas + 3 817 Eur žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidų.

     Atsakovė UAB „Studija Archispektras“ prašo iš atsakovės E. K. įmonės priteisti 5 414,56 Eur (išlaidos už advokatų paslaugas) bylinėjimosi išlaidų.

     Atsakovė UAB „Rivalita“ prašo iš atsakovės E. K. įmonės priteisti 5 868,50 Eur (išlaidos už advokatų paslaugas) bylinėjimosi išlaidų.

     Trečiasis asmuo draudimo bendrovė „Millenium Insurance Company Limited“ prašo iš atsakovės E. K. įmonės priteisti 1 200 Eur (išlaidos už advokatų paslaugas) bylinėjimosi išlaidų.

     Ieškinį patenkinus iš dalies (neturtinis reikalavimas atmestas, turtinis reikalavimas patenkintas 60 proc.), teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 50 proc., todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 4 919,65 Eur. Priešieškinį patenkinus iš dalies (neturtinis reikalavimas atmestas, turtinis reikalavimas patenkintas tik 1,18 proc.), teismas sprendžia, kad ieškinys patenkintas 1 proc., todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 165 Eur. Atlikus priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galutinai iš atsakovės ieškovei priteisti 4 754,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

     Priešieškinį atsakovių UAB „Studija Archispektras“ ir UAB „Rivalita“ atžvilgiu atmetus, joms iš atsakovės E. K. įmonės priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos: atsakovei UAB „Studija Archispektras“ - 5 414,56 Eur, atsakovei UAB „Rivalita“ - 5 868,50 Eur.

     Taip pat iš atsakovės E. K. įmonės priteistinos trečiojo asmens, dalyvaujančio atsakovės  UAB „Rivalita“ pusėje, draudimo bendrovės „Millenium Insurance Company Limited“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y.  1 200 Eur.

     Dėl procesinių dokumentų siuntimo susidarė 41,08 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurios, atsižvelgiant į patenkinto ieškinio bei priešieškinio sumas, priteistinos iš ieškovės UAB „Vikstata“, ir atsakovės E. K. įmonės tokiomis dalimis: iš ieškovės priteistina 10,27 Eur (25 proc.), iš atsakovės – 30,81 Eur (75 proc.).

         Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

         Priteisti ieškovei UAB „Vikstata“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės E. K. įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 39 906,24 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus šešis eurus 24 ct) bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-05-12) iki visiško sprendimo įvykdymo.

         Priteisti atsakovei E. K. įmonei, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „Vikstata“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 4 606,67 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus šešis eurus 67 ct) bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-07-05) iki visiško sprendimo įvykdymo.

Panaikinti 2016 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovės E. K. įmonės (j. a. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas) priešieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir 388 975,29 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt penkių Eur ir 29 ct) reikalavimo ribose areštuoti solidariems ieškovei UAB „Vikstata“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)), atsakovams UAB „Rivalita“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) ir UAB „Studija Archispektras“ (j. a. k. (duomenys neskelbtini)) priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas ieškovę/atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias ieškovei/atsakovams ir esančias pas ieškovę/atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti.

         Priteisti iš atsakovės E. K. įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Vikstata“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 4 754,65 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti iš atsakovės E. K. įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Studija Archispektras“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5 414,56 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiolika eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti iš atsakovės E. K. įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovei UAB „Rivalita“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 5 868,50 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti iš atsakovės E. K. įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui  draudimo bendrovei „Millenium Insurance Company Limited“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

         Priteisti iš atsakovės E. K. įmonės, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 30,81 Eur (trisdešimt eurų 81 ct), o iš ieškovės UAB „Vikstata“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 10,27 Eur (dešimt eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

         Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                           Evaldas Burzdikas