Civilinė byla Nr. e2-862-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00214-2023-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.4; 3.3.2.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugpjūčio 31 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „PIR LT“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Horekos technologiniai sprendimai“ iškelta nemokumo (bankroto) byla.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, 2023 m gegužės 3 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB arba bendrovė) „PIR LT“ nemokumo bylą. Pareiškime nurodė, kad 2023 m. balandžio 28 d. duomenimis, atsakovės mokestinė nepriemoka yra 130 818,04 Eur. Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, buvo atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Atsakovės pateikto paskutinio balanso už 2020 metus duomenimis, atsakovė turto turėjo už 139 574 Eur, mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 145 553 Eur. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenimis, atsakovės turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir apsukintas hipoteka. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu registruotas vienas automobilis, kuris taip pat yra areštuotas. Esant nurodytoms aplinkybės atsakovė yra nemoki, todėl jai turi būti keliama nemokumo byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apygardos teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi nutarė iškelti atsakovei UAB „PIR LT“ nemokumo (bankroto) bylą.
3. Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „PIR LT“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2020 m. sausio 16 d., kurios organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2020 m. sausio 13 d. veikia vadovas A. G. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis teismas nustatė, kad paskutinės atsakovės finansinės ataskaitos pateiktos už 2020 metus, todėl nusprendė, kad atsakovė nevykdo teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registrui. Atsakovės vadovas taip pat nevykdė pareigos ir teismui nepateikė aktualių įmonės realią būklę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų, todėl teismas vadovavosi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek teismo iniciatyva išreikalautais rašytiniais įrodymais (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
4. Iš teismui pateikto 2020 metų balanso teismas nustatė, kad atsakovė UAB „PIR LT“ metus baigė turėdama turto už 139 574 Eur (ilgalaikis turtas – 30 588 Eur (visas materialus), trumpalaikis turtas – 108 986 Eur (atsargos – 56 488 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 7 307 Eur; pinigai ir jų ekvivalentai – 45 191 Eur)), tuo tarpu įsipareigojimai sudarė 145 553 Eur, visi jie ilgalaikiai. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonė 2020 metus baigė turėdama 43 006 Eur nuostolį. Nors atsakovė nepateikė aktualių įmonės realią finansinę būklę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų, tačiau, teismo vertinimu, 2020 metų finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad atsakovės finansinė padėtis jau ir 2020 metais nebuvo gera – 2020 metus atsakovė baigė turėdama nuostolį, o jos turimi įsipareigojimai viršijo jos turimą turtą.
5. Įvertinęs tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų debitorinių skolų (per vienerius metus gautinų sumų) susigrąžinimo / gavimo realumą ar bent aktyvų siekį jas susigrąžinti, teismas nusprendė, jog toks turtas nėra laikomas realiu atsakovės turtu.
6. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų teismas nustatė, kad atsakovės vardu yra registruoti trys žemės sklypai su statiniais ((duomenys neskelbiami), visų trijų nekilnojamojo turto objektų vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2021 metais masinio vertinimo metu, yra 33 331 Eur, visiems jiems yra taikomi areštai ir yra įregistruota hipoteka). VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovės vardu yra registruota viena transporto priemonė ((duomenys neskelbiami), transporto priemonei yra taikomas areštas ir įregistruotas įkeitimas, duomenų apie realią transporto priemonių rinkos vertę pateiktą į bylą nėra). Iš teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenų teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu nėra užvesta bylų dėl skolos priteisimo. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų teismas nustatė, kad atsakovės atžvilgiu yra užvesta devynios vykdomosios bylos, išieškojimai vykdomi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir UAB „Juris LT“ (1 108,28 Eur). Aktualiais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenimis, atsakovė turi tris apdraustus asmenis, skola fondo biudžetui – 1 356,66 Eur. Aktualiais VMI duomenimis, atsakovės skola valstybės fondo biudžetui – 143 439,41 Eur. Šiuo metu žinomi atsakovės įsiskolinimai trims kreditoriams ir sudaro 145 904,35 Eur (143 439,41 Eur + 1 356,66 Eur + 1 108,28 Eur). Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė laiku negali įvykdyti turtinių prievolių, o jos turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą.
7. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį, teismas nusprendė, jog atsakovės turtinė padėtis atitinka JANĮ 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų, o jos turimi įsipareigojimai viršija turimą turtą.
8. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. jog atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) yra laikinas, nėra.
9. Teismas konstatavo, kad yra įstatyminis pagrindas atsakovei UAB „PIR LT“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir pripažinti atsakovę UAB „PIR LT“ nebankrutavusia; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kartu su atskiruoju skundu teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė vykdo veiklą, o atsakovės skola yra mažesnė, nei atsakovės turimas nekilnojamasis turtas. Nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. atsakovė gavo apie 200 000 Eur pelno, t. y. pelnas buvo didesnis, nei esamas įsiskolinimas ieškovei.
10.2. Atsakovė užsiima PIR plokščių didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvoje, modulinių namų gamyba. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės veikla yra dar visai nauja, o tokios veiklos Lietuvoje daugiau niekas kitas nevykdo, norint išsiplėsti, tenka užsakinėti prekes iš užsienio. Užsakant prekes iš užsienio privaloma mokėti iš anksto visą kainą, t. y. prekių į kreditą nėra galimybės įsigyti. Dėl šios priežasties, visos atsakovės piniginės lėšos visada dalyvauja apyvartoje.
10.3. Šiuo metu yra derinamos pelningos sutartys su užsakovais. Kai tik sutartys bus pasirašytos (jos bus pateiktos teismui), atsakovė kuo greičiau atsiskaitys su ieškove. Jeigu šiuo metu arba ankščiau atsakovė būtų pervedusi ieškovei skolą, atsakovė privalėtų bankrutuoti.
10.4. Atsakovė nėra pridavusi Registrų centrui 2021 ir 2022 metų finansinių atskaitomybių, nes apskaitos įmonė, kuri vedė apskaitą (UAB „Onvikta“, juridinio asmens kodas 252152890), vedė neteisingą buhalteriją. Dėl šios priežasties atsakovė atliko auditą, kad būtų patikrinta visa bendrovės buhalterija. Audito metu buvo nustatyta daug klaidų, dėl kurių yra atsakinga UAB „Onvikta“. Apskaitos įmonė iki šiol nėra ištaisiusi klaidų, todėl atsakovė 4 metų apskaitą pradėjo vesti visiškai iš naujo nuo įmonės įsikūrimo pradžios. Kai tik klaidos įmonės buhalterijoje bus ištaisytos, atsakovė pateiks 2021 ir 2022 metų finansines atskaitomybes.
11. VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tačiau pagal teismų praktiką įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams formaliai net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės, jeigu nustatoma, kad įmonė daug metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-958-381/2018).
11.2. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės finansiniai įsiskolinimai VMI nėra trumpalaikiai, o priešingai – yra ilgalaikiai ir pastovaus pobūdžio, kadangi atsakovė ilgą laiką nepajėgia sumokėti susidariusio įsiskolinimo VMI, todėl vertintina, jog atsakovė nėra pajėgi laiku atsiskaityti su kreditoriais.
11.3. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu įregistruoti nekilnojamojo turto objektai yra apsunkinti hipoteka ir areštais. Kelių transporto priemonių registro duomenimis transporto priemonė taip pat yra areštuota. Atsakovės atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai antstolių kontorose. UAB „PIR LT“ 2023 m. rugpjūčio 7 d. duomenimis VSDFV biudžetui yra skolinga 1 356,66 Eur.
11.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė teisingas išvadas, kad vadovaujantis JANĮ nuostatomis UAB „PIR LT“ laikytina nemokia ir jai keltina nemokumo (bankroto) byla, todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria
UAB „PIR LT“ iškelta nemokumo (bankroto) byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
15. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus – turto vertinimo ataskaitas ir sąskaitų išrašus, patvirtinančius pinigų judėjimą, taip pat audito išvadas, kurios patvirtina, kad 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose yra klaidų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, jog pateikti dokumentai gali būti svarbūs sprendžiant dėl nemokumo bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl pagrindo iškelti UAB „PIR LT“ nemokumo (bankroto) bylą (ne)buvimo
18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 21 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.
19. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.
20. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumą konstatavo įvertinęs 2020 metų balanso duomenis, iš kurių nustatė, jog UAB „PIR LT“ 2020 metus baigė turėdama turto už 139 574 Eur (ilgalaikis turtas – 30 588 Eur (visas materialus), trumpalaikis turtas – 108 986 Eur (atsargos – 56 488 Eur; per vienerius metus gautinos sumos – 7 307 Eur; pinigai ir jų ekvivalentai – 45 191 Eur)), tuo tarpu įsipareigojimai sudarė 145 553 Eur, visi jie ilgalaikiai. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos nustatė, kad bendrovė 2020 metus baigė turėdama 43 006 Eur nuostolį. Nutartyje taip pat nurodoma, jog atsakovas skolingas trims kreditoriams iš viso 145 904,35 Eur (VMI – 143 439,41 Eur; VSDFV – 1 356,66 Eur; UAB „Juris“ – 1 108,28 Eur), o didžiausias įsiskolinimas yra ieškovei. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad atsakovė laiku negali įvykdyti turtinių prievolių, o jos turimi įsipareigojimai viršija turtimą turtą.
22. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad kartu su atskiruoju skundu teismui pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė veiklą vykdo, o jos skola yra mažesnė nei turimas nekilnojamasis turtas, todėl nėra pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą.
23. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
24. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑377‑910/2022).
25. Pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimas reglamentuojamas JANĮ 20 straipsnyje, kurį taikant atsižvelgtina ir į iki JANĮ priėmimo formuotą teismų praktiką dėl teismo aktyvumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1112-241/2020). Pareiškimą nagrinėjantis teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar reikalinga pateikti papildomų įrodymų. Nemokumo procese teismas turi būti aktyvus ir užtikrinti viešojo intereso apsaugą, prireikus pareikalauti papildomų duomenų ir juos rinkti savo iniciatyva, kviesti į teismą kreditorius, juridinio asmens dalyvius, juridinio asmens valdymo organų narius, buhalterį, kitus atsakingus darbuotojus ir reikalauti iš jų rašytinių paaiškinimų, susijusių su juridinio asmens nemokumo byla (JANĮ 20 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, teismo aktyvumas nemokumo procese nepašalina įrodinėjimo pareigos taisyklių taikymo ir proceso rungtyniškumo principo įgyvendinimo: sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo pareiga tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis). Dėl to būtent įmonė, kuriai inicijuojama bankroto byla, turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).
26. Atsakovė, įrodinėdama veiklos vykdymą ir mokumą, kartu su atskiruoju skundu pateikė sąskaitos išrašus, patvirtinančius pinigų judėjimą, ir pažymėjo, jog nuo 2023 m. sausio mėn. iki 2023 m. liepos mėn. bendrovė turėjo apie 200 000 Eur pelną. Taip pat pateikė atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, iš kurių matyti, kad 2023 metus atsakovei priklausantis nekilnojamasis turtas buvo įvertintas 253 100 Eur. Papildomai nurodė, kad atsakovė užsiima PIR plokščių didmenine ir mažmenine prekyba Lietuvoje, modulinių namų gamyba. Prekės užsakomos iš užsienio ir už jas būtina atsiskaityti iš anksto, todėl atsakovės piniginės lėšos nuolat yra apyvartoje. Pasak atsakovės, šiuo metu yra derinamos pelningos sutartys su užsakovais, kurias pasirašius iš karto bus atsiskaityta su ieškove. Pažymėtina, kad vien šių pateiktų įrodymų ir atsakovės paaiškinimų nepakanka tam, jog būtų galima objektyviai įvertinti tikrąją atsakovės turtinę padėtį, jos realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles. Atsakovė teismui taip pat turėtų pateikti juridinio asmens kreditorių ir skolininkų sąrašus; juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinį už laikotarpį nuo ataskaitinių finansinių metų pradžios iki pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos ir praėjusių finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį; informaciją apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne teismo tvarka; juridinio asmens sąskaitų, įskaitant areštuotas sąskaitas, sąrašą; kitus dokumentus, kurie, jos nuomone, gali būti svarbūs nemokumo bylai iškelti (atsisakyti ją iškelti).
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nutartį, ištyręs byloje esančius faktinius duomenis, vadovaudamasis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas nepaisė nemokumo bylose teismui skirto aktyvaus vaidmens, atsakovės finansinės būklės analizę atliko formaliai, nesiaiškino ir nenustatė atsakovės tikrosios turtinės padėties, realių bendrovės finansinių galimybių sumokėti susikaupusias skolas ir toliau laiku vykdyti turtines prievoles kreditoriams, t. y. neatskleidė bylos esmės. Dėl to apskųstoje nutartyje padaryta išvada, kad atsakovės UAB „PIR LT“ būsena atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nemokumo apibrėžtį, negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
28. Dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio ir apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, kadangi apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių, panaikinus apskųstą teismo nutartį, atsakovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
29. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turėtų atkreipti dėmesį į šios nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus ir iš naujo įvertinti atsakovės realią finansinę padėtį, turto vertę bei realias bendrovės galimybes vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir finansinius įsipareigojimus kreditoriams.
30. Bylinėjimosi išlaidas, patirtas šalių nagrinėjant bylą tiek pirmąja, tiek apeliacine instancija, paskirstys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, atsižvelgęs į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „PIR LT“ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Vilija Mikuckienė