Civilinė byla Nr. e2A-1525-260/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00441-2020-6

       Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1.2; 2.1.2.7; 2.6.15; 3.3.1.18.1

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių B. L. ir D. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-8986-490/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Forestus“ patikslintą ieškinį atsakovėms B. L. ir D. V. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo–pardavimo sandorį, trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė G. P.. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Forestus“ 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2020 m. kovo 25 d.  patikslino ir prašė teismo: 1) pripažinti 2019 m. liepos 25 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), NETSVEP identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi; 2) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. 2019 m. liepos 25 d. sudarytą dovanojimo sutartį, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei B. L. 2 000 Eur; 3) perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei B. L. 15 000 Eur; 4) panaikinti atsakovės B. L. vardu esančią teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke į 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 4,3100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas). Ieškovė verčiasi miškų ūkio veikla. Siekdama plėsti savo ūkinę - komercinę veiklą, ieškovė pradėjo domėtis galimybėmis įsigyti žemės sklypo kaimynystėje esančius (besiribojančius) miškų ūkio paskirties žemės sklypus. Ieškovę sudomino 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Ieškovei, 2019 m. gruodžio 16 d. gavus duomenis iš VĮ „Registrų centras“, tapo žinoma, jog ginčo žemės sklypas neseniai buvo perleistas atsakovei B. L.. Tai buvo padaryta sudarant du sandorius. 2019 m. liepos 25 d. tarp ginčo žemės sklypo savininkės atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė dovanojimo sutartis, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir dovanojimo sutartis). Dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė B. L. neatlygintinai įgijo 30/289 dalių ginčo žemės sklypo iš atsakovės D. V.. Tokiu būdu atsakovė B. L. tapo ginčo žemės sklypo bendraturte kartu su atsakove D. V..  2019 m. rugpjūčio 2 d. tarp ginčo žemės sklypo savininkės atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovė B. L. įgijo likusią 259/289 dalis ginčo žemės sklypo. Po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo visas ginčo žemės sklypas perėjo atsakovės B. L. nuosavybėn. Ieškovė laikė, jog atsakovių sudaryta dovanojimo sutartis yra tikslingas siekis suderintais bei nesąžiningais veiksmais, sudarant apsimestinį sandorį, atsakovę B. L. padaryti ginčo žemės sklypo bendraturte, to pasėkoje suteikiant jai Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau - MĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmumo teisę pirkimo - pardavimo sutartimi įgyti likusią ginčo žemės sklypo dalį. Nurodė, jog teismui pripažinus dovanojimo sutartį pirkimo - pardavimo sutartimi, ji bus laikoma sudaryta pažeidžiant ieškovės turimą pirmumo teisę, numatytą MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Tokiu atveju ieškovės pasirinkimu taikytinas MĮ 41 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo institutas. Nors ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu, ieškovė niekuomet nebuvo informuota apie tai, jog atsakovė D. V. planuoja parduoti ginčo žemės sklypą. Todėl laikė, jog buvo pažeista ieškovės MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą.

3.       Atsakovė B. L. 2020 m. balandžio 16 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės UAB „Forestus“ ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad ji yra ūkininkė (ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas ŪP Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios ūkis (ūkio identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini). Viena iš ūkio veiklų yra miškininkystei būdingų paslaugų veikla ((duomenys neskelbtini)) bei medienos ruoša ((duomenys neskelbtini)). B. L. ūkyje inžinieriaus - mechaniko pareigose dirba jos sūnus R. L. bei, kaip miškininkystės specialistas, dirba anūkas J. L.. 2018 m. kovo 15 d. B. L. įgaliojo savo sūnų R. L. valdyti, tvarkyti, disponuoti visu savo turtu. Todėl, remiantis įgaliojimu, visus B. L. ūkio reikalus tvarko R. L.. R. L. informaciją, kad ūkis verčiasi miškininkystei būdinga paslaugų veikla ir ieškodamas klientų, kuriems reikia atlikti miško kirtimo darbus, patalpino įvairiuose interneto portaluose. 2019 m. birželio mėnesį į R. L. kreipėsi D. V., kuri nurodė, kad telefono numerį rado skelbime, bei klausė, ar B. L. ūkis suteiktų jai paslaugą ir iškirstų jos mišką. Buvo sutarta dėl susitikimo. Susitikti su atsakove D. V. nuvyko R. L.. Susitikime dalyvavo ir D. V. sutuoktinis. Pokalbio metu paaiškėjo, kad D. V. miško kirtimo darbams neturi reikalingų dokumentų. Pokalbio metu paaiškėjus, kad iškirsto miško medieną D. V. ketina parduoti, o ne pasilikti sau, R. L. pasiūlė jai ne tik nukirsti mišką, tačiau ir nupirkti nukirstą medieną. Be to, siekdamas jos palankumo tolimesniam bendradarbiavimui, R. L. pasiūlė, kad B. L. ūkis parengs visus reikalingus dokumentus miško kirtimui. Šalys 2019 m. liepos 2 d. pasirašė susitarimą dėl minėtų darbų atlikimo, pagal kurį ūkininkė B. L. įsipareigojo neatlygintinai atlikti D. V. žemės sklype esančių medynų skaičiavimus ir matavimus ir paruoš visą reikalingą dokumentaciją gauti iš Valstybinės miškų tarnybos leidimą kirsti mišką, o D. V., gavusi leidimą kirsti mišką, tarsis su R. L. dėl parduodamos medienos kainos. 2019 m. liepos 9 d. buvo parengtas Plyno kirtimo biržės atrėžimo aktas, miško želdinių ir žėlimo projektas, kiti dokumentai ir įteikti D. V.. Susitikimo metu atsakovė D. V. pasiūlė įgaliotajam R. L., kaip padėką už parengtą dokumentaciją, padovanoti 0,3  ha miško. Atsakovė B. L. negalėjo praleisti tokios progos, todėl dovaną sutiko priimti. Nedelsiant buvo kreiptasi į notarą dėl dovanojimo sutarties parengimo, o 2019 m. liepos 25 d. šalys, (duomenys neskelbtini) notaro biure, pasirašė dovanojimo sutartį, pagal kurią D. V. B. L., atstovaujamai R. L., padovanojo 30/289 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Laukiant pas notarą dėl dovanojimo sandorio pasirašymo atsakovės atstovas R. L. ir atsakovė D. V., kartu su sutuoktiniu, kalbėjosi apie tai, kokius darbus būtina atlikti plynai iškirtus mišką. Jiems buvo paaiškinta, kad mišką būtina atsodinti. Jei miškas bus paliktas savaiminiam ataugimui, jie vis tiek privalo rūpintis ataugančiu mišku, iškirsti nevertingus krūmus, kad neužgožtų vertingų medžių augimo, atlikti kitus darbus. Atsakovė D. V. buvo labai nustebusi, kad tokie darbai būtini. Taip pat paaiškėjo, kad ji vis dar nėra pridavusi parengtų dokumentų į Valstybinę miškininkystės tarnybą leidimui dėl miško kirtimo gavimui, todėl R. L. ragino kiek galima greičiau tai padaryti, nes jie yra pasiruošę pradėti miško kirtimo darbus. Po dovanojimo sandorio, išėjus iš notarės, atsakovė D. V., pasitarusi su sutuoktiniu, R. L., nurodė, kad pasitarė su savo sutuoktiniu ir nusprendė, jog jie nori parduoti visą miško žemę, nes neturi nei noro, nei įgūdžių po miško iškirtimo rūpintis žemės sklypu bei miško atauginimu. Paklausė, ar B. L. nenorėtų įsigyti minėtą žemės sklypą. R. L., B. L. vardu, sutiko pirkti šį mišką. Buvo suderėta, kad 259/286 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). B. L. iš D. V. nupirks už 15 000 Eur. Atsakovei D. V. iš karto buvo sumokėtas 5 000 Eur avansas grynais pinigais bei sudaryta preliminari pirkimo - pardavimo sutartis. D. V. grįžo pas notarę ir paprašė, kad ši pradėtų rengti pirkimo - pardavimo sandorio dokumentus. 2019 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumokėta likusi pirkimo - pardavimo sandorio suma - 10 000 Eur į atsakovės D. V. banko sąskaitą, o 2019 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo - pardavimo sandoris buvo pasirašytas (duomenys neskelbtini) notaro biure. Kadangi atsakovė D. V. taip ir nesikreipė dėl leidimo kirsti mišką gavimo į Valstybinę miškininkystės tarnybą, todėl atsakovė B. L. 2019 m. rugpjūčio 27 d. parengė naują plyno kirtimo biržės atrėžimo aktą ir kreipėsi į Valstybinę miškininkystės tarnybą dėl leidimo kirsti mišką gavimo. Leidimą atsakovė B. L. gavo 2019 m. spalio 1 d. Kadangi jokio atlygio jokia forma už šį 2019 m. liepos 25 d. dovanojimo sandorį B. L. D. V. nesuteikė, dovana buvo gauta, kaip padėka už greitą dokumentų parengimą bei geranoriškas konsultacijas, kurias suteikė R. L.. Šalys iš anksto nesitarė, kad už minėtų dokumentų miško kirtimui parengimą, atsakovė D. V., kaip atlygį, padovanos dalį žemės sklypo. Šią dovaną, visiškai neatlygintinai, ji nusprendė padaryti jau po dokumentų parengimo, nieko neverčiama. Jokių tokio sandorio egzistavimą paneigiančių įrodymų ieškovė nepateikė, todėl pripažinti šį sandorį negaliojančiu nėra teisinio pagrindo. be to, nurodė, kad esant ne apsimestiniam, bet tikram dovanojimo sandoriui, būtina vadovautis MĮ 41 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Todėl laikė, jog atsakovė B. L., tapusi minėto ginčo žemės sklypo bendrasavininke dovanojimo sutarties pagrindu, turėjo pirmumo teisę, prieš ieškovę įsigyti likusią minėto žemės sklypo dalį ir laikytis MĮ 41 straipsnio 3 dalyje numatytos miškų ūkio žemės sklypų realizavimo tvarkos neprivalėjo.

4.       Atsakovė D. V. 2020 m. balandžio 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė atmesti ieškovės UAB „Forestus“ ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Ji nurodė, kad   miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 2,89 ha, esantį (duomenys neskelbtini), paveldėjo. Kadangi jos šeima verčiasi nelengvai, su vyru augina du mažamečius vaikus, todėl jiedu nutarė brandų mišką iškirsti ir medieną parduoti. Neturėdami galimybių padaryti tą patys, ėmė ieškoti, kas tai galėtų padaryti. Jos vyras rado skelbimą, kuriame buvo siūlomos miško kirtimo paslaugos. Ji paskambino nurodytu telefono numeriu ir su atsiliepusiu vyru sutarė, kad jis atvyks apžiūrėti mišką ir tuomet jie sutars dėl jo kirtimo. Sekančią dieną, tai galėjo būti 2019 metų birželio mėnesį, atvyko vyriškis, prisistatė R. L.. Jis paaiškino, kad veikia kaip ūkininkės B. L. įgaliotasis atstovas. R. L. paprašė D. V. pateikti leidimą kirsti mišką. Ji atsakė, kad jokio leidimo neturi, tik nori iškirsti mišką, o medieną parduoti. R. L. pasakė, kad jis gali ne tik iškirsti mišką savo jėgomis, bet gali nupirkti gautą iš miško medieną. R. L. ji nurodė miško koordinates, kad jis galėtų apžiūrėti mišką. 2019 metų liepos mėnesio pradžioje D. V. susitiko su R. L. ir pasirašė susitarimą, pagal kurį R. L. įsipareigojo parengti reikalingus miško kirtimui dokumentus. Su R. L. buvo sutarta, kad po to, kai D. V. bus išduotas leidimas kirsti mišką, jie susitars dėl miško kirtimo darbų bei medienos kainos. Po savaitės R. L. įteikė D. V. 2019 m. liepos 9 d. datuotą plyno kirtimo biržės atrėžimo aktą, kitus dokumentus ir nurodė, kad su šiais dokumentais ji turi kreiptis į Valstybinės miškininkystės tarnybos padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), leidimui dėl miško kirtimo gauti. D. V. iš pateiktų dokumentų suprato, kad buvo atliktas didelis darbas matuojant kirstinus medžius, rengiant dokumentus leidimo kirsti mišką gavimui, todėl, pasitarusi su vyru E. V., pasiūlė R. L., kaip padėką, padovanoti nedidelę dalį D. V. priklausančio miško – 30 arų už visą atliktą darbą rengiant dokumentus leidimo kirsti mišką gavimui. R. L. sutiko su tokiu pasiūlymu ir jie iš karto kreipėsi į (duomenys neskelbtini) notarų biurą dėl dovanojimo sandorio sudarymo. Jiems atvykus paskirtu laiku 2019 m. liepos 19 d., notarė pasakė, kad užmiršo užsakyti reikalingus dokumentus, todėl nustatė kitą datą. 2019 m. liepos 25 d. buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią D. V. padovanojo 30 arų jai nuosavybės teise priklausančio miško paskirties žemės sklypo. Belaukiant pas notarę R. L. atsakovei paaiškino, kokios bus jos, kaip miško sklypo savininkės pareigos iškirtus mišką, kaip juo teks rūpintis. Tai atsakovei ir jos sutuoktiniui buvo nemaloni staigmena, todėl po sandorio sudarymo jie paklausė  R. L., ar jis nenorėtų pirkti iš jų ne medieną, kaip buvo tartasi anksčiau, o visą mišką kartu su žeme. R. L. sutiko. Tuomet jie sutarė, kad dalį pinigų – 5 000 Eur avansą R. L. sumokės iš karto, ką jis ir padarė, o likusią sumą turėjo sumokėti prieš pat pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą. Atsakovo R. L. duoto popieriaus lapo savo ranka atsakovė surašė preliminarią sutartį. Su R. L. suderėjo, kad iš viso už likusį miško sklypą, neskaičiuojant jau padovanotų 30 arų, atsakovei bus sumokėta 15 000 Eur. Tada ji pas notarę užsakė parengti likusios miško paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kuri turėjo būti pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 2 d. Dieną prieš pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą į atsakovės sąskaitą Luminor banke buvo pervesta 10 000 Eur suma. 2019 m. rugpjūčio 2 d. tame pačiame (duomenys neskelbtini) notarų biure buvo patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė B. L., atstovaujamai R. L., 259/289 dalį jai priklausančio miško paskirties žemės sklypo. Tarp D. V. ir  B. L. sudaryti dovanojimo ir pirkimo – pardavimo sandoriai atitiko jų tikrąją valią.

5.       Trečiasis asmuo notarė G. P. 2020 m. balandžio 21 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų teisinį pagrindą tarp atsakovių sudarytą dovanojimo sutartį, 2019 m. liepos 25 d. notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti neteisėta. Dovanojimo sutarties veiksmui atlikti netaikoma MĮ 4 straipsnio nuostata, kadangi nebuvo atliktas pardavimo veiksmas, kuriuo butų pažeista ieškovės pirmumo teisė pirkti miško žemės sklypo dalį 2.8900 ha., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškovės UAB „Forestus“ ieškinį tenkino visiškai: pripažino 2019 m. liepos 25 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. sudarytą dovanojimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), apsimestine ir pripažino ją pirkimo – pardavimo sutartimi, perkeliant ieškovei UAB „Forestus“ pirkėjo teises ir pareigas ir nustatant, kad atsakovė D. V. pardavė ieškovei UAB „Forestus“ 30/289 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 2 000 Eur ir įpareigojo ieškovę UAB „Forestus“ sumokėti atsakovei B. L. 2 000 Eur; perkėlė ieškovei UAB „Forestus“ pirkėjo teises ir pareigas pagal tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovė D. V. pardavė ieškovei UAB „Forestus“ 259/286 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), už 15 000 Eur ir įpareigojo ieškovę UAB „Forestus“ sumokėti atsakovei B. L. 15 000 Eur; panaikino atsakovės B. L. vardu esančią teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke į 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini).

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 4,3100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini). Atsakovė D. V. nuosavybės teise valdė besiribojantį su ieškovės sklypu 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. atsakovės pasirašė susitarimą, kad ūkininkė B. L. paruoš visą reikalingą dokumentaciją, siekiant gauti leidimą miško kirtimui, o leidimą gavus ir susitarus su įgaliotu asmeniu R. L. dėl miško kirtimo darbų ir pagamintos medienos kainos, ūkininkė B. L. atliks visus miško rangos darbus ir nupirks pagamintą medieną. 2019 m. liepos 25 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė dovanojimo sutartis, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė B. L. neatlygintinai įgijo 30/289 dalį ginčo žemės sklypo iš atsakovės D. V.. Šios dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė B. L. tapo ginčo žemės sklypo bendraturte ir įgijo MĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmumo teisę pirkimo - pardavimo sutartimi įgyti likusią ginčo žemės sklypo dalį. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. liepos 25 d., atsakovės sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią atsakovės sutarė, jog D. V. parduoda jai priklausantį 2,89 ha sklypą B. L. už 15 000 Eur, nurodė, jog 5 000 Eur avansą gavo, o likusią sumą sutarė apmokėti sudarant pirkimo pardavimo sandorį pas notarą. 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė pirkimo - pardavimo sutartis, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė B. L. už 15 000 Eur įgijo likusią 259/289 dalį ginčo žemės sklypo iš atsakovės D. V.. Iš atsakovės D. V. ir liudytojo E. V. paaiškinimų teismas nustatė, kad jų šeimos turtinė padėtis buvo sunki, todėl jiems buvo aktualu greitai gauti pinigų iš paveldėto turto. Teismas pripažino, jog abejotinas ir nelogiškas yra atsakovės D. V. paaiškinimas, kad neturėdama pinigų ir norėdama neva atsidėkoti R. L. už suteiktą paslaugą rengiant dokumentus leidimui kirsti mišką gauti, ji, nežinodama nei šios paslaugos vertės, nei savo dalies sklypo vertės, nutarė B. L. padovanoti 0,3 ha savo ginčo žemės sklypo, užuot paslaugos vertę išskaičiavus iš pinigų, gautų už parduotą paruoštą medieną, kas būtų buvę ir paprasčiau ir žymiai pigiau. Ginčo sklypo nedidelės dalies dovanojimo sandoris padarė atsakovę B. L., veikiančią per įgaliotą asmenį R. L., ginčo sklypo bendraturte, įgijusią LR MĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmumo teisę pirkimo - pardavimo sutartimi įgyti likusią ginčo žemės sklypo dalį. Tai, kad atsakovių tikroji valia buvo pirkti-parduoti ginčo žemės sklypą ir tam buvo ruošiamasi iš anksto, patvirtina atsakovių tą pačią dieną, kaip ir dovanojimo sutartis, sudaryta preliminarioji sutartis, pagal kurią atsakovė D. V. parduoda B. L. visą , t. y. 2,89 ha žemės sklypą, o ne likusią jo dalį, už 15 000 Eur ir iš karto iš R. L. gauna 5 000 Eur avansą.

8.       Teismas nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės patvirtina apsimestinį dovanojimo sutarties pobūdį, nes tikroji šalių valia buvo pirkti ir parduoti ginčo žemės sklypą, apeinant MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą asmeniui, nuosavybės teise turinčiam miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, t. y. ieškovei. Teismas nurodė, jog svarbu ir tai, kad nepriklausomai nuo to, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu, ieškovė niekuomet nebuvo informuota apie tai, jog atsakovė D. V. planuoja parduoti ginčo žemės sklypą. Būtent tai, teismo manymu, lėmė, kad buvo pažeista ieškovės MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, nes nebuvo laikytasi MĮ nustatytos tvarkos apie tokią galimybę informuoti ieškovę.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9.       Apeliaciniu skundu atsakovės B. L. ir D. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinio netenkinti, priteisti joms bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,  nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika tokio pobūdžio bylose, padarė išvadas nepagrįstas bylos duomenimis. Teismas tik pacitavo atsakovių pateiktų rašytinių atsiliepimų į ieškinį turinį, tačiau jų detaliai neaptarė, apsiribodamas lakoniškomis išvadomis, kad faktinių aplinkybių visetas patvirtina teismo konstatuotą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalies dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, reikalingas tik tam, kad atsakovė B. L., tapusi ginčo sklypo bendraturte, galėtų jį įsigyti pirmumo teise, apeinant ieškovę. Įgaliotas atstovas R. L. ir liudytojas E. V. patvirtino atsakovių nurodytas aplinkybes. Jokių kitų duomenų, galinčių paneigti atsakovių paaiškinimus, nebuvo gauta.

1.2.                       Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje neišdėstė R. L. paaiškinimų, nors jie buvo itin svarbūs, sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, o tuo pačiu ir neišdėstė argumentų, kodėl atmetė šio asmens paaiškinimus. Teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurios paneigtų atsakovės D. V. ir liudytojų teiginius apie tai, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo D. V. neketino parduoti jai priklausiusio žemės sklypo, o valia parduoti/pirkti ginčo žemės sklypą susiformavo jau po dovanojimo sutarties sudarymo.

1.3.                       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perdėtą reikšmę suteikė paskubomis, automobilyje (prie notaro kontoros) ranka surašytos preliminariosios sutarties teksto daliai, kur nurodyta, kad parduoda <.„> 2.89 ha sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kad. nr. (duomenys neskelbtini) <.„>, vertindamas, kad šis rašymo apsirikimas neva įrodo, jog atsakovių tikroji valia buvo pirkti-parduoti ginčo žemės sklypą ir tam buvo ruošiamasi iš anksto. Tikrovėje šioje sutartyje nurodymas 2,89 ha ir iš šios sumos neatėmus dovanotos 0.3 ha dalies yra tik rašymo apsirikimas, nes rašant šiuos bei kadastro duomenis buvo žiūrima į Nekilnojamojo turto registro išduotame dokumente nurodytus šio turto kadastrinius duomenis, mechaniškai atitinkamus duomenis nurašant, įskaitant ir šiame dokumente nurodytą plotą - 2,89 ha. Priešingas teismo vertinimas yra nepagrįstas ir nelogiškas. Suklysti nurodytu ar kitokiu būdu yra žmogiška klaida, kuri pasitaiko tikrai neretai. Liudytojų nurodomos ginčo sutarties surašymo ir pasirašymo aplinkybės patvirtina, kad, įvertinus ir sutarties tekstą, turinį, jog ji surašyta ranka bei kt. nurodytas aplinkybes, yra labiau tikėtina, kad ši sutartis buvo surašyta ir pasirašyta atsakovių nurodytomis aplinkybėmis.

1.4.                       Pirmosios instancijos teismas nenustatė pinigų perdavimo fakto už 0,3 ha ginčo žemės sklypą, todėl laikytina, jog sandoris buvo neatlygintinis, t. y. dovanojimo.

1.5.                       Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo dovanojimo sandorį apsimestiniu ir vertindamas jį pardavimo sandoriu, net nesvarstė, nevertino ir visiškai nepasisakė dėl atsakovės D. V. menamai tokio elgesio tikslo ir motyvo. Akivaizdu, kad kiekvienas pardavėjas siekia už parduodamą daiktą gauti kuo didesnę kainą. Atsakovei D. V., jeigu ji iš pat pradžių būtu siekusi parduoti ginčo žemės sklypą (o ne kirsti mišką), ir žinodama, kad jį nori pirkti atsakovė B. L., niekas nekliudė pasiūlyti pirkti žemę už nurodytą kainą ieškovei ir, pastarajai sutikus, už tą kainą jai parduoti, o nesutikus, parduoti atsakovei B. L.. Todėl jai elgtis, kaip vertino teismas, apsimestinai nebuvo jokio logiško ar suprantamo pagrindo (motyvo). Iš nurodyto savo elgesio atsakovė D. V. negavo jokios papildomos (šioje byloje nenustatytos) naudos ir todėl yra akivaizdu, kad jos elgesio motyvai ir tikslai buvo nulemti jos pačios ir jos sutuoktinio nurodytos tokio elgesio motyvacijos ir tikslų. Kitoks vertinimas yra nelogiškas ir nepagrįstas.

1.6.                       Ieškovė savo reikalavimo pripažinti ginčo dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi nepagrindė įrodymais ir neįrodė, kad tarp atsakovių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai.

10.       Ieškovė UAB „Forestus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliančių B. L. ir D. V. apeliacinį skundą, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Apeliacinio skundo argumentai bei motyvai nepagrįsti, dalis jų yra akivaizdžiai melagingi, neatitinkantys byloje paaiškėjusių faktinių aplinkybių bei surinktų įrodymų, jie nesudaro jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Apeliančių skirtingas įvykių sekos aiškinimas, duodamų parodymų nenuoseklumas ir galimas sąmoningas melagingumas, civilinėje byloje esantys prieštaravimai dėl esminių sandorių sudarymo aplinkybių vienareikšmiškai patvirtina jų nesąžiningumą bei tai, jog tikrasis šalių ketinimas buvo parduoti bei pirkti ginčo žemės sklypą. 2019 m. liepos 25 d. preliminariojoje sutartyje buvo įvelta ne rašymo apsirikimo klaida, kaip bando teigti apeliantės, o per neapdairumą buvo atskleista tikroji jų valia bei ketinimai - apeliantės D. V. siekis ginčo žemės sklypą parduoti, o apeliantės B. L. siekis šį žemės sklypą nupirkti. Ieškovė dėl apeliančių parodymų galimai sąmoningo melagingumo kreipėsi į kompetentingą ikiteisminio tyrimo įstaigą, su prašymu ištirti galimai nusikalstamus jų veiksmus.

2.2.                      Apeliantės atsiliepimuose į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodo, jog apeliantė D. V. iš pradžių neketino parduoti ginčo žemės sklypo, o 30/289 jo dalį apeliantei B. L. padovanojo už tai, jog apeliantės B. L. įgaliotas atstovas R. L. tariamai padėjo parengti visą dokumentaciją, reikalingą tam, jog ginčo žemės sklype būtų galima teisėtai atlikti jame esančio miško kirtimus, iš kurių gautą medieną apeliantė D. V. 2019 m. liepos 2 d. susitarimu neva tai įsipareigojo parduoti apeliantei B. L.. Tačiau šie apeliančių teiginiai vertintini kritiškai. Kaip yra išdėsčiusi apeliantė D. V. savo procesiniuose dokumentuose, jos šeimos finansinė padėtis nėra itin gera, šeima neturi didelių finansinių išteklių. Taigi, šiame kontekste logiškai nepaaiškinama, kodėl ji dovanojimo sutartimi nusprendžia padovanoti apeliantei B. L. 30/289 ginčo žemės sklypo dalį, sudarančią net 10,38 % viso ginčo žemės sklypo, kurią, be kita ko, apeliantės dovanojimo sutartyje įvertino ganėtinai nemaža 2 000 Eur suma. 2020 m. birželio 15 d. teismo posėdžio metu apklausta apeliantė D. V. taip ir nesugebėjo paaiškinti dovanotos ginčo žemės sklypo dalies vertės, kodėl apeliantei B. L. nusprendė padovanoti būtent tokią 30/289 ginčo žemės sklypo dalį, taip pat negalėjo paaiškinti ir apeliantės B. L. įgalioto atstovo R. L. suteiktų paslaugų vertės, kurių pagrindu pastarajai būtent tariamai ir kilo sumanymas atsidėkojant padovanoti apeliantei B. L. kiek daugiau nei 1/10 Ginčo žemės sklypo dalį. Taip pat visiškai neaišku, kodėl buvo apdovanojamas ne paslaugas apeliantei D. V. teikiantis asmuo, o atsakovė B. L.. 

2.3.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad nuolaidos taikymas už ginčo žemės sklype iškirstą bei apeliantei B. L. parduotiną medieną būtų žymiai paprastesnis, pigesnis bei logiškesnis sandoris nei dovanojimo sutarties sudarymas notarine tvarka, mokant ganėtinai nemažas šio sandorio patvirtinimo išlaidas, kurias, kas yra visiškai nelogiška atsižvelgiant į apeliantės D. V. siekį atsidėkoti, apmokėjo R. L..

2.4.                      Atsakovės tiek apeliaciniame skunde, tiek prieš tai Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams teiktuose procesiniuose dokumentuose nuolat apeliuoja į tai, jog nagrinėjamoje byloje liko nenustatytas pinigų perdavimo faktas už dovanojimo sutartimi apeliantei B. L. perleistą 30/289 ginčo žemės sklypo dalį. Tačiau kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, tokie juridiniai faktai įprastai apsimestinio sandorio šalių yra nuslepiami, siekiant pridengti tikrąją šalių valią - pirkti bei parduoti, kas neabejotinai suponuoja tai, jog tokių įrodymų pateikimas teismui yra de facto (faktiškai) neįmanomas. Tačiau vienareikšmiškai patvirtina dovanojimo sutarties apsimestinumo faktą.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neprivalėjo išdėstyti B. L. įgalioto atstovo R. L. duotų paaiškinimų, kadangi nagrinėjamos bylos esmė buvo tinkamai atskleista. Teismo sprendime yra tinkamai atsakyta į visus bylos faktinius ir teisinius aspektus.

2.6.                      Apeliančių valia bei tikrieji ketinimai parduoti ir pirkti ginčo žemės sklypą, apeinant ieškovės pirmumo teisę, nagrinėjamoje byloje yra visiškai bei pilnai atskleisti, akivaizdu, jog ieškovės tinkamas neinformavimas apie galimybę ginčo žemės sklypą nusipirkti pirmumo teise, suponuoja grubų jos teisių bei teisėtų interesų pažeidimą, ko pasėkoje skundžiamu sprendimu ieškovei pagal pirkimo - pardavimo sandorius buvo visiškai pagrįstai perkeltos pirkėjo teisės bei pareigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Ši byla nagrinėjama atsakovių apeliacinio skundo ribose.

12.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo–pardavimo sandorį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė UAB „Forestus“ nuosavybės teise valdo 4,3100 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), o atsakovė D. V. nuosavybės teise valdė besiribojantį su ieškovės sklypu 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 2 d. atsakovės D. V. ir B. L. pasirašė susitarimą, kad ūkininkė B. L. paruoš visą reikalingą dokumentaciją leidimui miškui kirsti, o leidimą gavus ir susitarus su įgaliotu asmeniu R. L. dėl miško kirtimo darbų ir pagamintos medienos kainos, ūkininkė B. L. atliks visus miško rangos darbus ir nupirks pagamintą medieną. 2019 m. liepos 25 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė dovanojimo sutartis, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė B. L. neatlygintinai įgijo 30/289 dalį ginčo žemės sklypo iš atsakovės D. V.. Šios dovanojimo sutarties pagrindu atsakovė B. L. tapo ginčo žemės sklypo bendraturte ir įgijo MĮ 4  straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmumo teisę pirkimo–pardavimo sutartimi įgyti likusią ginčo žemės sklypo dalį. 2019 m. liepos 25 d. atsakovės sudarė preliminarią sutartį, pagal kurią D. V. pardavė jai priklausantį 2,89 ha sklypą B. L. už 15 000 Eur, nurodydama, kad 5 000 Eur avansą gavo, o likusi suma bus apmokėta sudarant pirkimo pardavimo sandorį pas notarą. 2019 m. rugpjūčio 2 d. tarp atsakovės D. V. ir atsakovės B. L. buvo sudaryta notarinė pirkimo– pardavimo sutartis, patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės G. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė B. L. už 15 000 Eur įgijo likusią 259/289 dalis ginčo žemės sklypo iš atsakovės D. V.. Ieškovė, siekdama įsigyti jai priklausančio žemės sklypo kaimynystėje esančius (besiribojančius) miškų ūkio paskirties žemės sklypus, iš VĮ „Registrų centras“ 2019 m. gruodžio 16 d. duomenų nustatė, kad 2,8900 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini), neseniai buvo perleistas atsakovei B. L.. Ieškovė UAB „Forestus“ 2020 m. kovo 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo pagal pirkimo–pardavimo sandorį, nurodydama, kad jos manymu, atsakovių sudaryta dovanojimo sutartis yra ne kas kita, o tikslingas siekis suderintais bei nesąžiningais veiksmais, sudarant apsimestinį sandorį, atsakovę B. L. padaryti ginčo žemės sklypo bendraturte, to pasėkoje suteikiant jai MĮ 4  straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pirmumo teisę pirkimo - pardavimo sutartimi įgyti likusią ginčo žemės sklypo dalį. Svarbiu laikė tai, kad ji nebuvo informuota apie atsakovės D. V. planuojamą parduoti ginčo žemės sklypą, nors ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovei priklausiusiu žemės sklypu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinio reikalavimus tenkino. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovės, pateikė dėl jo apeliacinį skundą. Apeliantės nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškinys turėjo būti atmestas, nes ieškovė savo reikalavimo pripažinti ginčo dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi pagrįstumo neįrodė, t. y. neįrodė, kad tarp atsakovių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai.

14.       Teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovių apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas. Lietuvos Aukščiausias Teismas formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2009 10 14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 03 16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 02 15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus apie reikšmingas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo aktualios teismų praktikos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

Dėl ginčo sandorio negaliojimo pagrindų

15.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti, jog tarp atsakovių sudaryta žemės sklypo dovanojimo sutartis yra apsimestinė ir negaliojanti CK 1.87 straipsnio pagrindu, perkelti pirkėjo pareigas ieškovei į ginčo žemės sklypą.

16.       CK 1.87 straipsnyje įtvirtinta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas dovanojimo sutarties apsimestinį pobūdį, nurodė, kad jis buvo sudarytas siekiant apeiti MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą asmeniui, nuosavybės teise turinčiam miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, t. y. ieškovei. Apeliantės apeliaciniame skunde pateikia nesutikimo su tokia išvada motyvus, tačiau jais niekaip nepagrindžia bei nepaaiškina dovanojimo sutarties motyvo.

17.       Kaip pagrįstai ir išsamiai skundžiamame sprendime įvertino pirmosios instancijos teismas, aplinkybės, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu, o ieškovė niekuomet nebuvo informuota apie tai, jog atsakovė D. V. planuoja parduoti ginčo žemės sklypą, lemia tai, kad buvo pažeista ieškovės MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą, nes nebuvo laikytasi MĮ nustatytos tvarkos apie tokią galimybę informuoti ieškovę. Be to, pačios apeliantės, turėdamos įrodinėjimo pareigą pagrįsti savo nurodomas aplinkybes, nenurodė jokių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismas, jų teigimu, netinkamai kvalifikavo dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi.

18.       Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamame sprendime dovanojimo sutartis pagrįstai laikyta pirkimo-pardavimo sutartimi.

Dėl dovanojimo sutarties turinio vertinimo

19.       Atsakovės apeliaciniame skunde nurodo, jog nagrinėjamoje byloje liko nenustatytas pinigų perdavimo faktas už dovanojimo sutartimi apeliantei B. L. perleistą 30/289 ginčo žemės sklypo dalį, todėl laikytina, jog sandoris buvo neatlygintinis, t. y. dovanojimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, su šiais apeliančių argumentais dėl toliau nurodomų priežasčių neturi pagrindo sutikti.

20.       Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys (CK 1.87 straipsnis). Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018). Nors nei įstatymas, nei kiti teisės aktai iš esmės nedraudžia žemės ūkio paskirties žemės sklypo savininkui sudaryti dovanojimo sutartį, visais atvejais būtina vertinti, ar tokio sandorio sudarymas tikrai atitinka dovanojimo sandorio asmenų vidinę valią, ar šios asmens teisės sudaryti atitinkamą sandorį realizavimas nėra pagrįstas siekiu apeiti, pažeisti kitų asmenų teises, išvengti jam nepalankaus teisinio reguliavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sutarčių laisvės principas, kitos teisės normos, užtikrinančios savininko teisę laisvai disponuoti nuosavybės teise priklausančiu daiktu ar jo dalimi, suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį, tačiau savininkas, naudodamasis nurodyta teise, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių. CK 1.5 straipsnis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus įgyvendinant savo teises, taip pat nustatant tarpusavio teises ir pareigas tuo atveju, kai to nedraudžia įstatymas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Sandoris, kurio tikslas ir sudarymo aplinkybės nurodytų principų akivaizdžiai neatitinka, negali būti pripažintas teisėtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009).

21.       Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas dovanojimo sutarties sąvoką, nurodė, kad šiuo atveju nesvarbu, kokiais motyvais remdamasis dovanotojas suteikia dovaną kitai šaliai, svarbu, kad jo valia buvo perduoti turtą nereikalaujant, kad apdovanotasis pateiktų turtinio pobūdžio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Vertinant, ar tikroji sandorio šalies valia buvo būtent neatlygintinai suteikti turtą ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, todėl aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, ką patvirtino ir atsakovė D. V., kad ji miško paskirties žemės sklypo 30/289 dalis padovanojo atsidėkodama už atliktą darbą rengiant dokumentus leidimo kirsti mišką gavimui. Taigi šios žemės sklypo dalies perleidimo sandoris yra atlygintinis ir negali būti pripažįstamas dovanojimo sandoriu. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog  dovana bus atsilyginta už paslaugas, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris.

Dėl įrodymų vertinimo

22.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliančių teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą nenustatė, jog ieškovė savo reikalavimo pripažinti ginčo dovanojimo sutartį pirkimo-pardavimo sutartimi nepagrindė įrodymais ir neįrodė, kad tarp atsakovių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo santykiai.

23.       Vertindama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai tyrė ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija pirmiausia, pasisako dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą.

24.       CPK 178 straipsnis nurodo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Nagrinėjamos bylos kontekste Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

25.       Kaip minėta, įrodinėjant sudaryto sandorio apsimestinumą, reikia įrodyti, kad šalys iš tikrųjų siekė kito nei ginčijamame sandoryje nurodyto teisinio tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

26.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklypo dalies dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, reikalingas iš esmės tam, kad atsakovė B. L., tapusi ginčo sklypo bendraturte, galėtų visą žemės sklypą įsigyti pirmumo teise, nepasiūlant tai padaryti ieškovei. Byloje surinktų įrodymų visuma ir jų teisinis vertinimas niekaip nepagrindžia apeliančių teiginio, kad pirmosios instancijos teismas tik pacitavo atsakovių pateiktų rašytinių atsiliepimų į ieškinį turinį, tačiau jų detaliai neaptarė, apsiribodamas lakoniškomis išvadomis, kad faktinių aplinkybių visetas patvirtina teismo konstatuotą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalies dovanojimo sandoris buvo apsimestinis. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, būtent pačių apeliančių skirtingas įvykių sekos aiškinimas, duodamų parodymų nenuoseklumas ir galimas sąmoningas melagingumas, byloje esantys prieštaravimai dėl esminių sandorių sudarymo aplinkybių, sudarė teismui pagrindą spręsti, jog apeliantės šiame ginče buvo ir yra nesąžiningos bei kad tikrasis jų ketinimas buvo parduoti bei pirkti ginčo žemės sklypą, ką patvirtina ir 2019 m. liepos 25 d. tarp šalių sudaryta preliminarioji sutartis, kurioje nurodyta tikroji šalių valia  - apeliantės D. V. siekis visą ginčo žemės sklypą parduoti, o apeliantės B. L. siekis šį žemės sklypą nupirkti.

27.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantės, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino, tinkamai nustatė tikruosius šalių ketinimus, tikslus, ir teisingai nustatė bylos aplinkybes bei atskleidė bylos esmę.

28.       Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29.       Atmetant apeliacinį skundą, atsakovių nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis).

30.       Ieškovė UAB „Forestus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti jai iš atsakovių 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, pateikė tokių bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius dokumentus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, sprendžia, kad šis ieškovės prašymas tenkintinas, jai iš kiekvienos apeliantės priteistina po 363 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

31.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 5,20 Eur. Atmetus apeliacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš apeliančių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Forestus“ (juridinio asmens kodas 302483999) iš atsakovės B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) ir iš atsakovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės B. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,60 Eur (du eurus, 60 ct) ir iš atsakovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2,60 Eur (du eurus, 60 ct) bylinėjimosi išlaidas. (Ši suma mokėtina į biudžeto surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Dalė Burdulienė 

Raimondas Buzelis

Arvydas Žibas