Baudžiamoji byla Nr. e1-2502-1218/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41625-2024-9
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.5.4.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavelas Kujalis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės A. Z. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą, teistas:
1. 2007 m. balandžio 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme;
2. 2007 m. sausio 29 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 5 MGL dydžio baudos bausme; 2007 m. lapkričio 8 d. nutartimi bauda pakeista į areštą;
3. 2011 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 8 mėn. laisvės atėmimo bausme;
4. 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;
5. 2017 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams. 2019 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas.
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
D. P. grasino nužudyti kitą žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2024 m. spalio 23 d., apie 9.40 val., bute adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, svetainės kambaryje, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja V. U., rankoje laikydamas ir demonstruodamas išlankstomą peilį, artėdamas prie nukentėjusiosios V. U. grasino ją nužudyti, sakydamas: „Aš su tavim susidorosiu, viskas pasibaigs“, o nukentėjusiajai V. U. nubėgus į vaikų kambarį, jis (D. P.) nubėgo paskui ir, rankoje laikydamas peilį bei juo užsimojęs nukentėjusiajai V. U. virš galvos, pasakė: „Aš su tavim išsiaiškinsiu“.
Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys
2024 m. spalio 23 d. V. U. protokole-pareiškime nurodoma, kad 2024 m. spalio 23 d., apie 9.40 val., į jos butą, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, su jos sutuoktiniu A. U. užėjęs D. P., kuris dešinėje rankoje laikė sulankstomą peilį, kurio peilio geležtė buvo atlenkta, svetainės kambaryje minėtu peiliu mosavo prieš ją ir jai rusiškai sakė: „Tuoj viskas pasibaigs“, po ko ji nubėgo į minėtame bute esantį vaikų kambarį, kuriame D. P. mosuodamas peiliu jai rusiškai pasakė „Aš su tavim išsiaiškinsiu“. Jos sutuoktiniui A. U. sulaikius D. P. ji išbėgo iš buto. Nurodytų D. P. veiksmų ji labai išsigando ir juos vertina kaip grasinimą ją nužudyti, todėl prašo D. P. atžvilgiu, dėl grasinimo ją nužudyti, pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, e. b. l. 1-12, 13-15).
2024 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra butas pažymėtas numeriu 30, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Į įvykio vieta patenkama iš laiptinės, pro šarvuotas duris, kurios yra pažymėtos numeriu 30. Praėjus pro šarvuotas duris, patenkamą į buto vidų, t. y. koridorių, kuriame nuėjus kairėje pusėje esančiu praėjimu, patenkama į svetainės kambarį, kuriame iškart kairėje stovi lova, priešais praėjimą dešiniau nuo lovos matomos durys, vedančios į vaikų kambarį, dešiniau nuo vaikų kambario durų stovi spinta su įvairiais daiktais, o dešiniau nuo įėjimo į svetainę stovi stalas, už kurio yra durys vedančios į balkoną. Svetainės bendras vaizdas apžiūros metu yra gana tvarkingas grumtynių požymių nesimato. Atidarius vaikų kambario duris iš svetainės, matomos vaikiškos lovytės, išmėtyti vaikiški žaislai ir daiktai panašus į antklodes. Vaikų kambaryje ant šviestuvo yra kamera, kuri nukreipta į duris nuo vaikiško kambario ir į vaikišką lovelę, esančią priešais vaikų kambario duris. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta (t. 1, e. b. l. 27-29, 30-43).
2024 m. spalio 23 d. apklausta nukentėjusioji V. U. parodė, kad 2024 m. spalio 22 d., apie 17.30 val., grįžusi namo, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, namuose rado sutuoktinį A. U. su draugu D. P. vartojančius alkoholinius gėrimus, todėl iškart iš savo namų išprašė D. P., t. y. išvarydama jį iš namų. D. P. rėkavo, kad jis jos namuose negali vartoti alkoholinių gėrimų. 2024 m. spalio 23 d., apie 9.10 val., grįžo į namus, kuriuose nerado savo sutuoktinio, todėl iškart jam paskambino, tačiau jis į telefoninį skambutį neatsiliepė. 9.24 val. naudodamasis sutuoktinio mobilaus ryšio telefonu jai paskambino D. P., kuris jai pradėjo sakyti, kad ateis į jos butą su jos sutuoktiniu ir ją ir jos vaikus iš buto išvarys. Ji netęsė telefoninio pokalbio su D. P., t. y. išjungė telefoninį pokalbį, tačiau D. P., naudodamasis jos sutuoktinio mobilaus ryšio telefonu, jai dar keletą kartų skambino, tačiau ji su juo telefonu nebekalbėjo. 2024 m. spalio 23 d., apie 9.40 val., pusryčiaudama viena bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, svetainės kambaryje išgirdo, kad kažkas atrakina buto duris. Būdama svetainės kambaryje ji pamatė, kaip į butą užėjo akivaizdžiai neblaivus D. P., kuris dešinėje iškeltoje rankoje laikydamas išlankstomą peilį, kurio geležtė buvo ištraukta, artėdamas prie jos D. P. mosavo prieš ją peiliu ir jai rusiškai pasakė: „Tuoj viskas pasibaigs“. Kartu su D. P. į butą užėjo neblaivus jos sutuoktinis A. U.. D. P. svetainėje priėjus prie jos su peiliu ji labai išsigando, kadangi pamanė, kad D. P. ją nužudys, todėl nubėgo į vaikų kambarį, o D. P. nubėgo paskui ją. Jai būnant vaikų kambaryje D. P. prie jos pribėgo dešinėje rankoje laikydamas peilį, kuriuo mosuodamas jai rusiškai pasakė: „Aš su tavim išsiaiškinsiu“. Ji būdama vaikų kambaryje labai išsigando D. P. veiksmų, kadangi pamanė, kad jis mėgina ją nužudyti. Būnant vaikų kambaryje jos sutuoktinis mėgino D. P. atitraukti nuo jos ir ji pasinaudojusi proga išbėgo iš buto basa į laiptinę, kurioje būdama iš savo mobilaus ryšio telefono paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Ji būdama laiptinėje mėgino užeiti pas kaimynę, tačiau kaimynės buto durys buvo užrakintos, todėl išbėgo į lauką, kuria būdama pamatė, kaip iš daugiabučio namo laiptinės išėjo D. P., kuriam išėjus į lauką ji grįžo į daugiabučio namo laiptinę ir uždarė laiptinės kodines duris. Šio įvykio metu jai fizinė ir turtinė žala nebuvo padaryta, tačiau buvo padaryta neturtinė žala, t. y. šio įvykio metu ji labai išsigando ir buvo šoko būsenoje. Šiuo metu ji dar nežino, ar dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos teiks civilinį ieškinį. Prašo minėto asmens, t. y. D. P., atžvilgiu dėl grasinimų ją nužudyti pradėti ikiteisminį tyrimą, papildomai nurodė, kad peilis, kuriuo jai grasino D. P. buvo išlankstomų ašmenų, sidabrinės spalvos (t. 1, e. b. l. 126-128).
2024 m. lapkričio 18 d. papildomai apklausta nukentėjusioji V. U. parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad 2024 m. spalio 23 d. vyras A. U. iš ryto išėjo pas pažįstamą D. P., su kuriuo kažkur vartojo alkoholinius gėrimus. Ji skambino vyrui, sakė, kad eitų namo, nes priešingu atveju skambins jo tėvams. Skambino jam kelis kartus, bet jo telefonu atsiliepė D. P. ir sakė, kad tuoj ateis, tik nesuprato, ar vienas vyras, ar jie kartu. Po to, kaip nurodė ankstesnės apklausos metu, į butą užėjo pirmas D. P., po jo jos vyras. Pas D. P. rankoje pamatė daiktą, panašų į peilį. Kokia buvo rankena, nematė, bet geležtė jai pasirodė, kad yra metalinė, apie 15 cm ilgio. Tiksliai tą peilį ji apibūdinti negali ir atpažinti jo irgi negalės, nes matė trumpai, kažko išskirtinio nebuvo. Ar jis galėjo būti ne geležinis, o plastmasinis, negali nei patvirtinti, nei paneigti, nes gerai jo nematė. Ji pamačiusi šį peilį išsigando ir nubėgo į vaikų kambarį, o paskui ją užėjo į tą kambarį D. P. vis laikydamas peilį, o jam iš paskos atėjo vyras A., kuris pradėjo D. P. nuo jos traukti. D. P. jai nesakė, kad ją nužudys, papjaus ar sužalos, tik kažkuriuo momentu sakė, kad „tuoj viskas pasibaigs“. Tuo momentu ji išsigando, pabėgo iš buto, tačiau dabar įvertinus ramiai visą įvykį supranta, kad realios grėsmės D. P. jai nekėlė, jis ir jos vyras buvo girti, jis galimai tik norėjo ją pagąsdinti, iš tikrųjų nieko blogo jai neketino padaryti. Tą patį D. P. sakė jai ją sutikęs po kelių dienų, jis jos atsiprašinėjo, sakė, kad buvo girtas, nesuprato, ką darė. Ji D. P. dėl šio įvykio pretenzijų neturi. Kadangi jos atžvilgiu nebuvo įvykdytas joks nusikaltimas, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (t. 1, e. b. l. 142-145).
2024 m. lapkričio 13 d. apklaustas liudytojas A. U. parodė, kad 2024 m. spalio 23 d. iš ryto, apie 8.00 val., susitikęs su senu pažįstamu D. P. prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, vartojo alkoholinius gėrimus. Kai pasibaigė gėrimai, jie norėjo dar išgerti, bet neturėjo pinigų. Tada nutarė nueiti namo ir paprašyti savo žmonos V. U., kad duotų pinigų alui. Pasakė D. P., kad jis eitų su jo, galvojo, kad būnant su juo, žmona lengviau sutiks duoti pinigų. Pradžioje jis nenorėjo eiti, bet galiausiai sutiko. Kartu nuėjo prie jo buto, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kur jis atrakino buto duris, pirmą į butą įleido D. P., po to užėjo pats. Jo žmona V. tuo metu buvo svetainės kambaryje. Jis jos prašė duoti pinigų alui nusipirkti, bet žmona kategoriškai nesutiko, sakė, kad nieko jiems neduos ir panašiai. D. P. su jo žmona nekalbėjo, tiesiog stovėjo šalia. Tada ji viena nuėjo į kitą, vaiko kambarį. Jai iš paskos į vaiko kambarį nuėjo D. P. ir tada kažkodėl žmona pradėjo rėkti. Jis nuėjo į vaiko kambarį, kur pas D. P. pamatė rankoje peilį. Tas peilis buvo dekoratyvinis – peilio imitacija, t. y. jis nebuvo skirtas pjauti, buvo plastmasinis, sulankstomas, apie 16 cm ilgio, jo plastikinė geležtė lengvai lenkėsi tik prisilietus prie jos ir juo sužaloti ką nors nėra įmanoma. Šį peilį matė pas D. P. anksčiau, jis sakė, kad tą peilį turi kaip žaislą. Žmona pamačiusi šį peilį galimai išsigando, nes nežinojo, kad jis žaislinis ir pradėjo rėkti. D. P. stovėjo vaiko kambaryje, jis peiliu žmonai negrasino, t. y. jo ištiesęs į V. pusę nebuvo, nemosikavo juo prieš ją, tik laikė rankoje, buvo apie 3 m. atstumu nuo V. Ką tiksliai jis sakė, neprisimena dėl girtumo, tačiau jis tikrai negrasino V., kad ją papjaus, nužudys ar sužalos. Jis D. nuo žmonos patraukė į svetainę ir D. P. iš karto išėjo iš buto, o V. paskambino ir iškvietė policiją. Galimai po dviejų valandų D. P. paskambino, atsiprašė žmonos už nesusipratimą, sakė, kad nenorėjo nieko išgąsdinti, o tuo labiau sužaloti. Jie buvo susitikę ir jis jos dar kartą atsiprašė. Mano, kad jo žmonai V. tokie D. P. veiksmai neturėjo sukelti pavojaus jausmo, negalėjo sudaryti pagrindą manyti, kad jis ją gali sužaloti ar nužudyti. Ji pernelyg jautriai sureagavo į tai, be to buvo pikta ant jo dėl to, kad vartojo alkoholį su D. P., todėl parašė pareiškimą (t. 1, e. b. l. 112-115).
2025 m. sausio 29 d. papildomai apklaustas A. U. parodė, kad prie ankščiau duotus parodymus norėtų papildyti. Matė 2024 m. spalio 23 d. įvykio vaikų kambario kameros vaizdo įrašus. Kai D. P. pasakė: „Paguldysiu ir tave“. Žinojo, kad jis to nepadarys, kadangi jis nėra „mušeika“, kad tai girto žmogaus nusišnekėjimas, nes D. net savo katino niekada nemušė. Nemato D. veiksmuose jokio grasinimo, mano kad čia girto asmens nusišnekėjimai, be to D. net stovėjo toliau nuo jo žmonos, apie 1 metro atstumu. Norėtų paminėti jis D. tą dieną buvo ir megztinį suplėšęs, o D. jam nieko nepadarė, ne pirštu nepalietė. D. P. nebandė imtis veiksmų įgyvendinti savo grasinimams, tik šnekėjo ir norėjo išgąsdinti jo žmoną su žaisliniu plastmasiniu peiliu, bet su tokiu peiliu tikrai nieko sužaloti neįmanoma. Mano, kad gąsdino jo žmoną, kadangi jie tikėjosi iš jos gauti pinigų alui, o ji jiems atsisakė duoti, dėl to jis būdamas neblaivus taip pasielgė. Kadangi jo elgesys peržengė ribas, jis nusprendė D. išprašyti. Dėl įvykio D. atsiprašė jo žmonos ir kiek jam žinoma, ji neturi jam jokių pretenzijų (t. 1, e. b. l. 119-122).
2024 m. gruodžio 5 d. įtariamuoju apklaustas D. P. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Lietuvių kalbą moka gerai, kadangi gyvena Lietuvoje nuo 8 metų amžiaus, todėl vertėjas ir gynėjas jam nereikalingi. Psichikos ligomis neserga, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologo įskaitoje nėra įrašytas. Dėl jam pareikšto įtarimo jis savo kaltės nepripažįsta. Tiksliai datos neprisimena, galimai įtarime nurodytą dieną, t. y. 2024 m. spalio 23 d., iš ankstyvo ryto su pažįstamu A. U. N. Vilnioje vartojo alkoholinius gėrimus. Jiems būnant kartu jam vis skambino jo žmona V. ir reikalavo, kad jis grįžtų namo, šaukėsi, kad jam parodys. Kai pasibaigė alkoholis ir neturėjo pinigų, norėdami pasiskolinti pinigų, nutarė nueiti pas V. ir paprašyti pas ją, todėl kartu su A. nuėjo pas jį į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio numerio neprisimena, esantį penktame namo aukšte. Buto duris atrakino pats A. ir jie su juo užėjo į vidų. Kambaryje buvo jo žmona V., kuri pradėjo jį vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, šaukė, grasino jam. Ji buvo labai agresyvi, provokavo konfliktą, negalėjo nusiraminti ir vienu metu jis norėdamas, kad ji nusiramintų ir nestumdytų A., pradėjo eiti į jos pusę. Prisimena, kad V. nubėgo į kitą kambarį ir jis nuėjo jai iš paskos, tačiau ką jis sakė ir ką tiksliai darė, neprisimena dėl girtumo. Prisimena, kad jį nuo V. atitraukė A., V. sušuko, kad iškvies policiją, todėl jis iš karto išėjo iš jų buto ir daugiau ten nesirodė. Su savimi jis visada nešiojosi peilio muliažą, kuris buvo apie 6 cm ilgio, plastikinis, kaip vaikiškas, kurio taip vadinama geležtė tik prisilietus prie jos susilenkdavo. Juo ką nors sužeisti nėra įmanoma. Pirko jį kažkokiame kioske su žaislais. Nešiojosi prie savęs dėl viso pikto, prireikus pagąsdinti galimai jį užpuolusius asmenis. Jis neprisimena, kad šio įvykio metu paėmė į ranką šį peilį, bet neatmeta tokios galimybės, kadangi buvo girtas ir galėjo jį ištraukti spontaniškai. Tačiau jis V. nenorėjo grasinti juo, negrasino, kad ją nužudys ar sužalos. Prieš einant į jų butą su V. jis nekonfliktavo, tik kai ji skambino A., jis jai sakė, kad A. dar kažkiek pabus su jo ir ateis namo. Taip pat atėjęs pas juos į butą jis nekonfliktavo su V., jos nieko neprašė ir negrasino jai. V. yra impulsyvaus būdo, kelianti isterikas ir šį incidentą ji pernelyg emocionaliai priėmė, nes jokio nusikaltimo jos atžvilgiu jis neįvykdė, jai negrasino, kad nužudys ar sužalos. Paprasčiausiai įvyko konfliktas, nesusipratimas. Vėliau, prasiblaivęs jis kalbėjosi su V., viską paaiškino ir jos atsiprašė, su ja jie susitaikė, labai nuoširdžiai gailisi, kad galėjo ją išgąsdinti. Minėto peilio jis pateikti negali, kadangi būdamas girtas jį sulaužė ir jį išmetė (t. 1, e. b. l. 153-156).
2025 m. balandžio 30 d. papildomai įtariamuoju apklaustas D. P. parodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai. Lietuvių kalbą moka gerai, nes gyvena Lietuvoje nuo 8 metų amžiaus, todėl vertėjas ir gynėjas jam nereikalingi. Psichikos ligomis neserga, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologo įskaitoje nėra įrašytas. Dėl jam pareikšto įtarimo jis savo kaltę pripažįsta visiškai. 2024 m. spalio 23 d. iš ankstyvo ryto su pažįstamu A. U. N. Vilnioje vartojo alkoholinius gėrimus, kokius ir kiek dabar neatsimena. Jiems būnant kartu jam vis skambino jo žmona V. ir reikalavo, kad jis grįžtų namo, šaukėsi, kad jam parodys. Kai pasibaigė alkoholis ir neturėjo pinigų, norėdami pasiskolinti pinigų nutarė nueiti pas V. ir paprašyti pas ją, todėl kartu su A. nuėjo pas jį į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, kurio numerio neprisimena, esantį penktame namo aukšte. Buto duris atrakino pats A. ir jie su juo užėjo į vidų. Kambaryje buvo jo žmona V., kuri pradėjo jį vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, šaukė, grasino jam. Ji buvo labai agresyvi, provokavo konfliktą, negalėjo nusiraminti ir vienu metu jis norėdamas, kad ji nusiramintų ir nestumdytų A., pradėjo eiti į jos pusę, laikydamas sulankstomą peilį rankoje, kuri laikė savo rankoje kai užėjo į butą. Kurioje rankoje tiksliai laikė peilį, nepamena. Pasakė: „Aš su tavim susidorosiu, viskas pasibaigs“. Jis norėjo įbauginti V., kad ji nusiramintų ir duotų jiems pinigų alkoholiui. Prisimena, kad V. išsigandusi nubėgo į kitą kambarį ir jis nuėjo jai iš paskos su peiliu rankoje. V. kitame kambaryje užlipus ant lovos, jis jau buvo stipriai susinervinęs, todėl užsimojo su rankoje turėtų peiliu V. virš galvos bei pasakė: „Aš su tavim išsiaiškinsiu“, tada į kambarį atėjo A. U. bei jį patraukė nuo V. Jis išėjo iš jų buto, kai V. pasakė, kad kvies policiją. Visų įvykio aplinkybių detaliai nepamena, ką jis sakė ir ką tiksliai darė, dėl girtumo. Su savimi jis visada nešiojosi sulankstomą peilį, kurio ašmenis buvo apie 8 cm ilgio, nes jis tinka užkandį papjaustyti prie degtines, taip vadinamas „grybautojų peilis“. Po minėto įvykio praėjus kažkiek laiko, jis minėtą peilį sulaužė ir dėl to išmetė, kadangi buvo netinkamas naudojimui ir kad panašus incidentai nepasikartotų, naujo nepirko ir jokio kito prie savęs nenešiojo. Dėl įvykio V. labai išsigando, jis matė vaizdo įrašus iš kambario į kurį V. pabėgo ir jis bėgo jai iš paskos su peiliu. Prieš tai duodamas pirminius parodymus vaizdo įrašų nebuvo matęs. Dėl įvykio jis labai gailisi. Mano taip įvyko dėl to, kad jie su A. buvo neblaivus, o V. per daug emocionaliai išreiškė savo nepasitenkinimą, o dėl girtumo negalėjo kontroliuoti savo elgesio. Po įvykio jis užsikodavo ir alkoholio nevartoja, kad panašios situacijos nesikartotų. V. atsiprašė (t. 1, e. b. l. 188-191).
2024 m. spalio 23 d. vyresniojo tyrėjo M. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad patikrinus A. U. blaivumą A. U. buvo nustatytas 2,94 prom. girtumas, todėl įvertinus A. U. būklę buvo priimtas sprendimas nevykdyti A. U. apklausos (t. 1, e. b. l. 75-76).
2024 m. spalio 23 d. vyresniojo tyrėjo M. D. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atvykus pranešime nurodytu adresu, t. y. į butą, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo nustatyta, kad asmuo, galimai įvykdęs nusikalstamą veiką D. P. iš įvykio vietos yra pasišalinęs. Aplinkybių patikslinimo metu nei pareiškėja V. U., nei pareiškėjos sutuoktinis A. U. negalėjo nurodyti minėto asmens buvimo vietos. Dėl nurodytų aplinkybių nebuvo galimybės sulaikyti galimai nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens (t. 1, e. b. l. 77-78).
2024 m. gruodžio 10 d. BPC garso įrašo apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro skambučio dėl 2024 m. spalio 23 d. įvykio adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, garso įrašas pavadinimu BPC skambučio įrašas (ID 92315618816, skambučio pradžia: 2024-10-23 09:50:16). Klausantis girdima kaip moteris rusiškai sako „Iškviesiu. Ant manęs su peiliu niekas nešokinės“. Po to girdimi BPC operatoriaus (vyriškas) ir moters balsai (kalba lietuviškai). Operatorius: 112 klausau. Moteris: Laba diena. Norėčiau išsikviest policiją. Operatorius: Kokiu adresu? Moteris: (duomenys neskelbtini) butas (duomenys neskelbtini). Operatorius: Kas atsitiko? Moteris: Vyro sugėrovas ant manęs su peiliu, ant manęs… Operatorius: Ar jums greitoji reikalinga? Moteris: Ne, nereikalinga. Spėjau pabėgti iš namų. Operatorius: Vardas jūsų, pavardė? Moteris: V. U.. Operatorius: Laukite pareigūnų (t. 2, e. b. l. 1-4).
2024 m. gruodžio 12 d. policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrimas kūno kameros vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „PSS-20241023-095910UTC+0300“. Įrašo trukmė – 16 min. 24 sek. Įraše pareigūnus į butą įleidžia moteris. Pareigūnai klausia: „Nėra to asmens jau?“, moteris sako: „Ne, jis išbėgo“. Pareigūnai prašo moters papasakoti kas atsitiko, moteris sako: „Nuvežiau vaikus į darželį, nuvažiavau į parduotuvę, atvažiuoju – vyro nėra. Aš jam skambinu, sakau: ,,kur tu esi?“. Nes vakar atvažiavau, šitas (neaiškiai), kuris su peiliu pas mane šoko, buvo čia. Aš jį išvijau iš namų, nes aš atvažiavau, jie čia gėrė. Aš atvažiavau su savo vaikais ir išvijau jį ir viskas. Po to jis jau pradėjo skambinėt“, pareigūnas klausia: „Čia vakar?“, moteris sako: „Jo, čia buvo vakar. Šiandien aš vyrui paskambinau nu ir jisai paėmė ragelį šitas sugėrovas ir pradėjo šūkaut ant manęs, kad aš būsiu išvaryta iš savo namų. Tipo jisai čia su vyru gyvens mano“, pareigūnas klausia: „O kur jūsų vyras dabar?“, moteris sako: „Va sėdi, rūko“, pareigūnas sako: „Supratau, tai jisai čia pradėjo šūkaut. Kas toliau buvo?“, moteris sako: „Čia šitas sugėrovas pradėjo ant.. Vyras atidarė duris, o šitas.. aš čia va pusryčiavau ir atvarė iškart su manim ant peilio, paguldė mane. Po to aš pabėgau tenais į kambarį ir jisai ant manęs (tuo tarpu moteris gestais rodo kaip užsimoja). Po to vyras paėmė už rankos jį, kad man nieko nepadarytų, ir viskas. Aš išbėgu, laiptinėj pasiskambinau. Anas supyko, pradėjo šūkaut. Ir išbėgo po to, išgirdęs, kad iškviečiau policiją“, pareigūnas klausia: „Tai jisai jus čia pargriovė ir su peiliu kažkaip..?“, moteris sako: „Taip“, pareigūnas klausia: „O vyras jį atitraukė.. vyras blaivus, neblaivus?“, moteris sako: „Nu va kaip matot“, pareigūnas sako: „Neblaivus aš suprantu“. Toliau įraše iš balkono išeina vyras, pareigūnas klausia: „Kas čia buvo prieš mums atvykstant?“, vyras sako: „Nu su draugu pajuokavom. Nu su draugu užėjom, norėjom pas žmoną paprašyt ant alaus. Draugas užėjo ir pajuokavo“, pareigūnas klausia: „Kas čia per juokai tokie? Draugo čia nebėra?“, vyras sako: „Išėjo“ . Pareigūnas klausia moters: „Rašysit pareiškimą?“, moteris sako: „Ant to vyro – taip“, pareigūnas klausia: „Tai jis jus pargriovė, čia kur, kurioj vietoj?“, moteris sako: „Žinokit aš jau neprisimenu, aš čia sėdėjau, jis užlenkė, aš tenais. Po to tenais paguldė, ai pas mane net kamera yra, užfiksuota viskas, kaip jisai su peiliu bėgo“. Toliau moteris per savo telefoną rodo vaizdo įrašą, jame girdima kaip asmenys rėkia. Pareigūnas klausia: „Kurio momentu jis ištraukė peilį?“, moteris sako: „Jisai iš karto čia atbėgo su peiliu, sulankstomu šitu“, vyras sako: „Jo, iš karto. Užėjom, tiesiog norėjo, kad žmona duotų ant alaus“, pareigūnas klausia: „Tai konkrečiai, ką jis jums sakė?“, moteris sako: „Jisai man grasino, kad nužudys, kad čia pasibaigs..“, „Nes jam nepatiko, kad aš jį išvijau“, moteris sako: „Jisai grasino, kad aš išeisiu, kad išvarys mane, vaikus, visus. Mane nužudys ir viskas“, pareigūnas klausia: „Tai grasino jus nužudyt?“, moteris sako: „Taip“. Toliau įraše pareigūnai kalba, kad pradės pildyti dokumentus, protokolus, pareigūnas klausia: „Vaikų turit, neturit?“, moteris sako: „Taip“, pareigūnas klausia: „Mokykloj?“, moteris sako: „Mokykloj, darželyje“, pareigūnas klausia: „O šito įvykio metu nebuvo namuose?“, moteris ir vyras sako, kad vaikų nebuvo. Toliau pareigūnas klausia vyro apie įtariamąjį, vyras sako, kad jam penktadienį teismas, jį „pasodins“ ir yra teistas ne kartą. Pareigūnas klausia: „Anksčiau nebuvo grasinęs?“, moteris sako: „Anksčiau ne, tik rėkavo į telefoną“. Toliau įraše pareigūnas klausia: „Tai jis jums grasino, kad nužudys, su tuo peiliu mėgino įdurt, nemėgino?“, moteris sako: „Mėgino jisai va taip (tuo tarpu gestais rodo kaip mėgino įdurti)“, pareigūnas klausia: „Tai konkrečiai ką jis jums mėgino su tuo peiliu daryti?“, moteris sako: „Jisai va taip pradėjo šokt ant manęs“, pareigūnas klausia: „Tai jisai jus tiesiog gąsdino su peiliu ar jisai norėjo įdurt, kaip manot?“, moteris sako: „Jisai..nu aš va taip į visas puses, jisai mane ant lovos pasiguldė, aš pradėjau rėkt, šūkaut“, pareigūnas klausia: „Tai jis mėgino įdurt ar gąsdino su tuo peiliu?“, moteris sako: „Ką žinau, ką jis man galėjo padaryt, jeigu aš nebūčiau išbėgus“, pareigūnas klausia: „Kai pasiguldė galėjo jis jums įdurti?“, moteris sako: „Nu taip žinoma, kad galėjo“, pareigūnas klausia: „Mėgino durt kai pasiguldė?“, moteris sako: „Nu vyras va taip už rankos jį paėmė“, pareigūnas klausia: „Tai jis grasino ar mėgino su peiliu įdurt?“, moteris sako: „Nu jisai va taip va ant manęs (tuo tarpu gestais rodo kaip užsimoja iš viršaus). Jisai buvo su savo peiliu“, pareigūnas klausia: „Tai jis mėgino įdurt ar jis gąsdino?“, moteris sako: „Nu jis bėgo iš karto va taip ant manęs (tuo tarpu gestais rodo kaip ranka užsimoja iš viršaus). Aš va čia išbėgau, po to į vaikų kambarį ir jis ant manęs va taip (tuo tarpu gestais rodo kaip ranka užsimoja iš viršaus)“, pareigūnas klausia: „Ir ką jisai sakė jums?“, moteris sako: „Ten pasibaigs viskas. Tenais viskas kameroj girdisi, ką jisai sakė“. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta, vaizdo įrašo pabaiga (t. 2, e. b. l. 8-11).
2024 m. gruodžio 13 d. vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodoma, kad atidarius vaizdo įrašą pavadintą „A0218C79A0BF5_20241023_94859(1)“ ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „A0218C79A0BF5_20241023_94859(1)“. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Vaizdo įraše matomas filmuojamas vaizdas iš aukštai, yra filmuojama kambario dalis, kur dešinėje pusėje prie sienos matosi dvi vaikiškos lovelės, kairėje pusėje matomos atidarytos durys, per kurias atbulomis pasilenkusi įeina moteris. Už jos siekdamas ranką link moters įeina vyriškis apsirengęs baltos spalvos džemperį, raudonai juodos spalvų liemenę. Šį vyriškį už dešinės rankos laiko ir traukia į save kitas vyriškis, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos megztinį su liemene, kartoja vardą „Dima“, sako „Tu ką?“. Vyriškis su raudonai juoda liemene iš dešinės rankos į kairę ranką perima kažkokį daiktą pailgos formos, panašų į peilį ir dešine ranka nuo savęs stumia vyriškį su mėlynu megztiniu. Moteris nuo savęs stumia vyriškį su raudonai juodos spalvų liemene, šaukia rusiškai „Išeik“. Visi nueina į kamera nepasiekiamą kambario dalį, girdimas vyriškas balsas „Dima, nusiramink. Atėjome, kad paprašyti ant alaus“. Vyriškis su mėlynu megztiniu traukia už drabužių vyriškį su raudonai juodos spalvų liemene, kuris sako „Eik nachui, nes ir tave paguldysiu“. Vyriškis su mėlynu megztiniu sako: „Aš skambinu policijai. Dima“. Girdimas moteriškas balsas: „Eik nuo manęs“, matome kaip moteris išbėga iš kambario per atidarytas duris. Atidarius vaizdo įrašą pavadintą „A0218C79A0BF5_20241023_94944(1)“ ekrano apatiniame kairiajame kampe yra užrašas „A0218C79A0BF5_ 20241023_94944(1)“. Įrašas yra nespalvotas, su garsu. Įraše matome, kad iš aukščiau aprašyto kambario išbėga moteris, o jai iš paskos eina vyriškis, kurį už rankų laiko kitas vyriškis. Girdima, kaip vyriškis sako „Mes užėjome paprašyti pas ją du eurus“. Girdimas kito vyriškio balsas, bet ką kalba, nesuprantama. Einantis moteriai iš paskos vyriškis nustumia nuo savęs antro vyriškio rankas ir išeina iš kambario per duris (t. 2, e. b. l. 12-15).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė asmenims, kurie grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus gyvybė ir sveikata. Pavojingos veikos požymis pasireiškia grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimas – tai neteisėtas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis bijoti tolimesnio grasinančiojo elgesio. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas siekė būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Šio straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų išreiškimo. Grasinimo nužudyti subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti ir nori taip elgtis. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi.
Teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis (kiekvieną atskirai ir jų visumą), o būtent: nukentėjusiosios V. U., liudytojo A. U. ir kaltinamojo D. P. parodymai, garso ir vaizdo įrašai, o taip pat jų apžiūros protokolai, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje surinkti duomenys, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, nustatė, kad D. P. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, prokurorės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis.
Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad D. P. 2024 m. spalio 23 d., apie 9.40 val., bute adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, svetainės kambaryje, žodinio konflikto metu su nukentėjusiąja V. U., rankoje laikydamas ir demonstruodamas išlankstomą peilį, artėdamas prie nukentėjusiosios V. U. grasino ją nužudyti, sakydamas: „Aš su tavim susidorosiu, viskas pasibaigs“, o nukentėjusiajai V. U. nubėgus į vaikų kambarį, jis (D. P.) nubėgo paskui ir, rankoje laikydamas peilį bei juo užsimojęs nukentėjusiajai V. U. virš galvos, pasakė: „Aš su tavim išsiaiškinsiu“.
Vaizdo įrašai patvirtina, kad D. P. minėto nusikaltimo metu buvo itin agresyvus, o A. U. bandymai jį nuraminti buvo nesėkmingi. Pažymėtina, kad vaizdo įraše taip pat matoma, kaip D. P. laikė savo rankoje daiktą panašų į peilį ir artinosi prie V. U. nepaisydamas jos prašymų atsitraukti. Vienu metu D. P. net pagrasino „paguldyti“ bandančiam jį nuraminti bei nuo V. U. atitraukiančiam A. U., kuris įspėjo, kad skambins policijai. Galiausiai, vaizdo įraše matoma, kaip V. U. pavyko išbėgti, o D. P. išeina jai iš paskos.
BPC garso įrašas patvirtina, kad neužilgo po šio įvykio V. U. prašė atvykti policijos pareigūnus, nurodydama, kad jos vyro sugėrovas norėjo ją užpilti peiliu.
Atvykusių pareigūnų kūno kamerų garso ir vaizdo įrašai patvirtina, kad V. U. parodė iš esmės analogiškus parodymus, kuriuos ji davė apklausta ikiteisminio tyrimo metu, t. y. apie užėjusį D. P., kuris iš karto pradėjo grasinti jai peiliu.
V. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai paaiškino, kad į jos butą užėjęs D. P. dešinėje rankoje laikė peilį. Artėdamas prie jos D. P. mosavo minėtu peiliu ir sakė: „Tuoj viskas pasibaigs“. Tuo metu V. U. labai išsigando, todėl nubėgo į vaikų kambarį, o D. P. nubėgo paskui ją. Vaikų kambaryje jis toliau mosavo dešinėje rankoje laikomu peiliu ir sakė: „Aš su tavim išsiaiškinsiu“. V. U. taip pat paaiškino, kad viską tai matęs A. U. bandė atitraukti D. P. ir jai pavyko pabėgti iš buto.
A. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, teismo vertinimu, visais būdais norėjo nuvertinti D. P. atliktų veiksmų pavojingumą, bet galiausiai pripažino, kad D. P. norėjo išgąsdinti V. U..
Papildomai apklaustas D. P. savo kaltę dėl jam pareikštų įtarimų pripažino ir paaiškino, kad įvykio metu jis iš tiesų turėjo peilį, kuriuo jis grasino V. U. sakydamas, kad su ja susidoros.
Atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, teismas konstatuoja, kad D. P. atlikti veiksmai atitinka objektyviuosius BK 145 straipsnio 1 dalies požymius.
Be to, proceso dalyvių parodymais, o taip pat kitais byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad jam inkriminuota nusikaltimą D. P. padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, kad grasinimą nužudyti išsakė taip, kad nukentėjusioji patikėjo, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti ir norėjo taip veikti.
Taigi, įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikaltimo požymius, teismas priėjo išvados, kad D. P. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir skirtinos bausmės
Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra reglamentuojamas BPK IX dalies XXXI skyriaus pirmame skirsnyje (418–425 straipsniai). BPK 418 straipsnio nuostatos numato esmines baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prielaidas, t. y.: 1) baudžiamasis įsakymas gali būti priimtas dėl nusikalstamų veikų už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 2) proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu būtinas kaltinamojo sutikimas (BPK 418 straipsnio 2 dalies); 3) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 straipsnio 1 dalis); 4) prokuroras, priėmęs sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo apie tai pranešti nukentėjusiajam, kuris turi teisę per 7 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti tokį sprendimą (BPK 418 straipsnio 4 dalis).
BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšis: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki dviejų metų. Teismo vertinimu, dėl žemiau išdėstytų motyvų, D. P. turi būti paskirta su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Bylos medžiagos duomenimis D. P. pranešta apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, e. b. l. 36-39, 40-43). Jis nurodė, kad neprieštarauja prokurorės sprendimui ir siūlomai skirti bausmei (t. 1, e. b. l. 44-46, 47-48). V. U. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė pateikti civilinį ieškinį. Papildomose apklausose V. U. nurodė, kad jokios turtinės ir neturtinės žalos D. P. jai nepadarė. Informuota apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu informuota V. U. skundų nepateikė (t. 1, b. l. 49-50, 51). Taigi, įvertinęs visas aukščiau išvardintas teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo prielaidas ir išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad baudžiamasis procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį.
D. P. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris dėl padarymo vietos, būdo, panaudotų priemonių ir motyvų, laikytinas vidutinio pavojingumo laipsnio. Taip pat nustatyta, kad D. P. jam inkriminuotą veiką padarė tiesioginė tyčia. IKNR išrašo duomenimis D. P. anksčiau ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, e. b. l. 81-91, 96-106). ANR išrašo duomenimis D. P. anksčiau baustas administracine tvarka, jam paskirtų administracinių nuobaudų neįvykdė (t. 1, e. b. l. 107-111). Sodros duomenimis D. P. nedirba nuo 2019 m. (b. l. 97-99). D. P. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visgi, nusikaltimą D. P. padarė neišnykus ankstesniems teistumams už, tame tarpe, smurtines nusikalstamas veikas, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas priėjo išvados, kad prokurorės siūloma skirti 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiąją V. U., lankytis jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, yra proporcinga įvykdytam nusikaltimui bei D. P. asmenybei, o taip pat yra tinkama siekiant tinkamai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. P. kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 641 straipsnis ir skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu – iki 8 mėnesių laisvės apribojimo.
Kiti klausimai
D. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti D. P. recidyvistu.
D. P. pripažinti kaltu padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bendrauti su V. U., lankytis jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, D. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, uždraudžiant bendrauti su V. U., lankytis jos namuose adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
D. P. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per 3 (tris) darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų skyrius, Kareivių g. 1, tel. 867288430); 4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui; 5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
D. P. taip pat išaiškinti, kad: 1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme; 2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; 3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; 4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; 5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.