Administracinio nusižengimo byla Nr. II-308-932/2018

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01188-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. birželio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė,

sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, 

dalyvaujant atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam V. R.,

nukentėjusiajam R. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N11331-2018, kuriuo V. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 70 Eur bauda, panaikinimo,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistė A. Š. 2018 m. balandžio 18 d. surašė V. R. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-25600-2018 dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, jog V. R. 2018 m. balandžio 13 d., 15.32 val., vairuodamas automobilį „VW Caddy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Švitrigailos gatve, keisdamas važiavimo kryptį, rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė ta pačia kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui kelio ir su juo susidūrė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus  vyr. specialistė A. Š. 2018 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N11331-2018 pripažino V. R. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė 70 Eur baudą.

Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. R. prašo 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą panaikinti. Nurodo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, neatsižvelgė į jo pateiktą paaiškinimą. V. R. teigimu, įvykio dieną smūgį į savo automobilio galą jis pajuto jau atlikęs manevrą, t. y. persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą. Nurodo, jog byloje nėra jokių ekspertinių išvadų dėl eismo įvykio, nebuvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, todėl administracinio nusižengimo bylą pradėti V. R. atžvilgiu nebuvo jokio pagrindo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius atsiliepimu prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N11331-2018 palikti nepakeistą. Nurodo, jog, nors automobiliai iš įvykio vietos buvo patraukti, tačiau užfiksuoti jų apgadinimai (apgadinta „VW Caddy“ galinio bamperio dešinė pusė, o automobilio „Toyota Prius“ - priekinis bamperis ir dešinės pusės sparnas) leidžia daryti išvadą dėl automobilių padėties jų kontakto metu. Atsižvelgiant į vairuotojų nurodytas aplinkybes, jog automobilis „VW Caddy“ rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą, taip pat įvertinus automobilių apgadinimų pobūdį, buvo padaryta išvada, jog būtent V. R. turėjo įsitikinti, jog rikiuotis yra saugu  ir duoti kelią bei nekliudyti automobiliui „Toyota Prius“.

Teisme apklausiamas administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas V. R. paduotą skundą palaikė, prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad jo vairuojamas automobilis „VW Caddy“ jau buvo persirikiavęs, kai pajuto smūgį į galinę dalį, į kurią atsitrenkė „Toyta“ automobilis. Prieš rikiuodamasis įsitikino, kad tai daryti saugu, matė, kad „Toyota“ automobilis yra už 50 metrų. Pabrėžė, kad pareigūnai tinkamai neapžiūrėjo jo automobilio  „VW Caddy“, ši transporto priemonė turi daug smulkių apgadinimų, o minimas kairės pusės galinio bamperio sugadinimas nėra susijęs su įvykiu. Kokiu būdu „Toyota“ markės automobiliui buvo apgadinta priekinė kairės pusės dalis, nežino. Jis nuo pat pradžių neigė kaltę. Automobilį iš įvykio vietos patraukė, tik atvykus pareigūnui (b. l. 22-25).

Teisme apklaustas nukentėjusysis R. D. parodė, kad įvykio metu vairavo automobilį „Toyota Prius“. Vežė klientą, vyko iš Naujininkų gatvės į Gedimino pr. Važiuojant Švitrigailos gatve, sankryžoje stovėjo antroje eismo juostoje. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo į priekį. Važiuodamas matė stotelėje stovintį autobusą, galvojo pravažiavus jį sukti į pirmą juostą, kuri toliau buvo skirta viešajam transportui ir taksi. Nespėjus niekur pasukti, jam staiga iš dešinės kelią užkirto „VW Caddy“ automobilis (užkabino priekinę dešinės pusės „Toyota“ automobilio dalį). Po kontakto „VW Caddy“ važiavo toliau į priekį, apie 50-60 metrų, jis (nukentėjusysis) ėmė pastarajam signalizuoti ir miksėti šviesomis, po ko minėta transporto priemonė sustojo. Išlipęs vyriškis, pasakė, kad tai jis (nukentėjusysis) į jį neva įvažiavo. Nukentėjusiojo teigimu, to niekaip negalėjo būti ir nebuvo. Jis važiavo antra eismo juosta, važiavo tiesiai, toje vietoje niekur nesuko. Jo automobilis apgadintas iš dešinės priekinės pusės, šie apgadinimai atsirado „VW Caddy“ automobiliui užkirtus kelią ir atsitrenkus. Buvo iškviesta policija, atvykęs patrulis iš karto pasakė, kad tai „VW Caddy“ vairuotojas kaltas, nes turėjo praleisti. Pats V. R. tylėjo, pareigūnas paprašė patraukti automobilius, kadangi tuo metu buvo didelis eismas, buvo siekiama nesudaryti kliūties. A. D. patraukė automobilį į aikštelę, tą patį padarė ir V. R. Netrukus atvyko ir kiti pareigūnai, kurie taip pat pasakė, kad dėl eismo įvykio kaltas V. R. Abu parašė paaiškinimus (b. l. 22-25).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. R. skundas netenkintinas

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje V. R. pateikė skundą dėl nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą bei nubaustas 70 Eur bauda. Kaip matyti iš V. R. skundo turinio, pastarasis nesutinka su tokiu nutarimu, prašydamas jį panaikinti. Pats skundas yra gana lakoniškas, jame iš esmės yra nurodomas pagrindinis ir, bene, vienintelis argumentas -  po to, kai administracinėn atsakomybėn patrauktas ir nubaustas asmuo atliko persirikiavimo manevrą iš pirmos eismo juostos į antrąją, pajuto smūgį į galinę „VW Caddy“ automobilio dalį. Būtent tokios pozicijos V. R. laikėsi ir nagrinėjant bylą teismą, tikindamas, kad pilnai spėjo persirikiuoti, po ko į jo automobilio galą trenkėsi nukentėjusiojo vairuojamas „Toyota Prius“. Pastarąją transporto priemonę jis matė dar prieš persirikiuodamas, ji buvo pakankamai toli, daugmaž už 50 metrų, kas jam leido saugiai atlikti manevrą (b. l. 22-25).

Pasisakydamas dėl V. R. ne kartą akcentuoto argumento, jog kontaktas įvyko po to, kai persirikiavimo manevras esą buvo baigtas, teismas niekaip negali sutikti, kad tokia įvardinta eismo įvykio eiga atitinka faktinei situacijai. Visų pirma tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus paneigė nukentėjusysis R. D., kuris tiek tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, nuosekliai parodė, kad transporto priemonių kontaktas įvyko dėl to, kad jam vairuojant „Toyota Prius“ automobilį, važiuojant Švitrigailos gatvės antra eismo juosta, netikėtai iš pirmos juostos į antrąją įvažiavo „VW Caddy“ automobilis, taip užkirsdamas nukentėjusiajam kelią. „VW Caddy“ trenkėsi į R. D. vairuojamo „Toyota Prius“ automobilio priekinę dešinės pusės dalį, apgadindamas priekinį minėtos pusės sparną ir bamperį (b. l. 11, 22-25). Tai, kad būtent nukentėjusiojo išdėstytos aplinkybės yra teisingos, patvirtina transportų priemonių apgadinimo vieta ir pobūdis, kas užfiksuota byloje esančiose fotolentelėse ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 10, 14-16). Antai, iš minėtų duomenų matyti, kad automobiliui „Toyota Prius“ buvo apgadinti dešinės pusės priekinis bamperis ir priekinis sparnas. Tuo tarpu „VW Caddy“ automobiliui - galinis kairės pusės bamperis. Tokie apgadinimai rodo, kad eismo įvykio metu „VW Caddy“ automobilis buvo „Toyta Prius“ automobiliui iš dešinės pusės, kas pilnai atitinka nukentėjusiojo parodymus ir akivaizdžiai paneigia V. R. teiginius neva kontakto metu automobilis „Toyota“ važiavo automobiliui „VW Caddy“ iš galo. Esant V. R. įvardintai situacijai, automobilis „Toyota Prius“ niekaip nebūtų apgadintas iš dešinės pusės. Tokiu atveju būtų užfiksuoti apgadinimai automobilio priekinėje dalyje, juo labiau, kad apžiūrėjus „VW Caddy“ šios transporto priemonės galinė dalis nebuvo sugadinta. Priešingai, užfiksuotas nežymus apgadinimas kairės pusės galiniame bamperyje, kas, atsižvelgiant į nukentėjusiojo parodymus, automobilio „Toyota Prius“ apgadinimus, pilnai atitinka eismo įvykio eigą. Teisme V. R. teigė neva jo vairuotas automobilis „VW Caddy“ buvo apžiūrėtas netinkamai, neužfiksuoti visi automobilio apgadinimai, tačiau šiuo atveju teismas visgi neturi pagrindo laikyti, kad yra likusių nenustatytų apgadinimų, galinčių turėti reikšmės nagrinėjamai bylai, juo labiau, daryti kitokias išvadas dėl susidūrimo priežasties. Kita vertus, pats V. R. net ir negalėjo įvardinti jokių kitokių konkrečių apgadinimų, kurie galėjo likti po kontakto. Pastarasis padrikai aiškino neva „VW Caddy“ yra apibraižytas iš visų pusių, kokiomis aplinkybėmis neatsiminė, minėtasis byloje nurodomas kairės pusės galinio bamperio apgadinimas, anot jo, esą buvo padarytas kitu metu, galiausiai prašė atlikti automobilio „VW Caddy“ dešinės pusės apžiūrą, tuo pagrindu netgi prašydamas bylą grąžinti tyrimui papildyti. Akivaizdu, kad tokiais pasisakymais asmuo tiesiog išreiškia savo nesutikimą su išvada, kad būtent jis buvo pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, tačiau vien tik subjektyvus įsitikinimas dėl savo nekaltumo nėra pagrindas nesiremti nukentėjusiojo parodymais bei objektyviais bylos duomenimis, kurių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. R., keisdamas važiavimo kryptį, iš pirmos eismo juostos rikiuodamasis į antrąją, neįsitikino tokio manevro saugumu, nedavė kelio ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavusiam R. D. vairuojamam „Toyota Prius“ automobiliui bei su juo susidūrė. Pažymėtina, kad išsakydamas kitokią eismo įvykio priežastį, V. R. pats neturėjo jokio paaiškinimo, kokiu būdu galėjo būti padaryti apgadinimai „Toyota Prius“ dešinėje pusėje (ne priekinėje dalyje). Taip pat dar kartą atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog automobilis „VW Caddy“ jokių apgadinimų galinėje dalyje nepatyrė (apgadinimas užfiksuotas tik galiniame bamperyje iš kairės pusės). Aiškiai nelogiškas V. R. prašymas dėl „VW Caddy“ automobilio dešinės pusės apžiūros, kadangi netgi jis pats nesugebėjo paaiškinti, kokią informaciją suteiktų tokia apžiūra, neįvardino toje dalyje esant konkrečių sugadinimų, juo labiau tai, kaip jie galėjo atsirasti eismo įvykio metu.

Jokių kitokių konkrečių argumentų savo nesutikimui pagrįsti V. R. skunde nepateikė. Tiesa, pastarasis deklaratyviai pažymėjo, kad byloje nėra eksperto išvadų, kurios būtų nustačiusios, kokiu būdu įvyko susidūrimas, ar jis, vairuodamas „VW Caddy“, galėjo apgadinti „Toyota Prius“. Šiuo atveju tikslinga atkreipti skundą padavusio asmens dėmesį, kad specialių žinių reikalaujantis tyrimas yra skiriamas, anaiptol, ne kiekvienoje byloje ir ne pagal asmens pageidavimą, o tik tokiais atvejais, kai remiantis byloje esančiais duomenis nėra galimybės nuspręsti, koks buvo eismo įvykio kilimo mechanizmas, kurio vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė priežastis eismo įvykiui kilti ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys be didesnio sudėtingumo leido nuspręsti, kad eismo įvykį nulėmė būtent V. R. veiksmai, pastarajam nesilaikant Kelių eismo taisyklių 101 punkte įtvirtinto reikalavimo.

Dėl teiginio neva nebuvo surašytas eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, pažymėtina, kad atvykus pareigūnams abi transporto priemonės jau buvo patrauktos iš eismo įvykio vietos, dėl ko nebuvo galimybės nubraižyti eismo įvykio vietos schemą, pažymint joje konkrečias automobilių padėtis po eismo įvykio kilimo. Bylos nagrinėjimo metu buvo išsakyti teiginiai, kad pirmasis į įvykio vietą atvykęs pareigūnas iš karto konstatavo, kad dėl susidūrimo kaltas yra V. R. ir, siekiant  nesudaryti transporto kamščio, liepė patraukti automobilius iš važiuojamosios dalies, po ko kitu ekipažu atvykę pareigūnai nebeturėjo galimybės nubraižyti tikslią eismo įvykio vietos schemą ir tik formaliai užpildė tokį schemos lapą (b. l. 9). Teismas nesiima detaliau analizuoti priežasčių, dėl kurių buvo patraukti automobiliai. Esminis faktas, kad abi transporto priemonės po eismo įvykio neliko vietoje, todėl išvados dėl įvykio kilimo mechanizmo ir kalto asmens buvo daromos remiantis kitais bylos duomenimis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Institucija tinkamai nustatė eismo įvykio kaltininką, skirdama administracinę nuobaudą, tinkamai įvertino padaryto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dėl ko V. R. buvo paskirta bauda, nežymiai mažesnė už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytos baudos vidurkį. Dėl visų anksčiau nurodytų priežasčių, V. R. skundas atmestinas, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. 10_ANR_N11331-2018 paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

V. R. skundą atmesti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N11331-2018, kuriuo V. R. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 70 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                       Julita Dabulskytė – Raizgienė