Civilinė byla Nr. e2-3292-1115/2022

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01962-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriui Dominykui Klimaševskiui,

dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Odetai Gacevičienei, atsakovui R. B., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos ieškinį atsakovams P. V. ir R. B. dėl turtinės žalos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija (toliau ir LGHD) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir P. V. patirtą 3 793,20 Eur turtinę žalą ieškovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos naudai; 2) priteisti iš atsakovų R. B. ir P. V. ieškovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 tenkintas ieškovų J. A., Č. M., V. A. S. ir D. V. ieškinys pareikštas atsakovei LGHD dėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. visuotinio narių susirinkimo sušaukimo pripažinimo neteisėtu ir susirinkimo metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Ieškovui V. A. S. iš atsakovės LGHD priteista 3 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 5,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Šias išlaidas LGHD yra sumokėjusi ir prašo priteisti iš atsakovų R. B., kuris tuo metu ėjo LGDH pirmininko pareigas ir P. V., kuris tuo metu ėjo kanclerio pareigas, kaip žalos atlyginimo dėl neteisėtai sušaukto visuotinio narių susirinkimo ir jame priimtų neteisėtų sprendimų, dėl kurių priėmimo balsavo abu atsakovai ir dėl ko draugijos nariai buvo priversti kreiptis į teismą. Pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 teismas konstatavo, kad yra pagrindas spręsti, jog R. B., eidamas LGHD pirmininko pareigas, viršydamas savo įgaliojimus ir ignoruodamas LGHD Tarybos kompetenciją, sušaukė 2020 m. rugpjūčio 2 d. susirinkimą, tokiu būdu buvo pažeistos ieškovų, kaip LGHD Tarybos narių bei LGHD Tarybos narių teisės ir teisėti interesai, taip pat ir LGHD Tarybos, kaip kolegialaus valdymo organo, kompetencija. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, LGHD įstatus. Taip pat ieškovė nurodė, kad P. V. kartu su R. B. balsuodamas dėl sprendimų priėmimo bei pasirašydamas protokolą be jokio teisėto pagrindo patvirtino neteisėtame susirinkime priimtus nutarimus dėl naujų įstatų priėmimo ir valdybos išrinkimo, nes šie nutarimai priimti, kai susirinkime nebuvo kvorumo, todėl kyla ir P. V. atsakomybė dėl LGHD padarytos žalos.

3.       Atsiliepimu atsakovas P. V. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

4.       Atsakovo P. V. nuomone, ieškovo bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitoje byloje, negali būti vertinama kaip žala ir priteisiamos iš atsakovo. Grįsdamas šią poziciją atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 pateiktais išaiškinimais. Be to, anot atsakovo, ieškovė neįrodo visų civilinės atsakomybės sąlygų. Taip pat pažymėjo, kad sprendimas, kuriuo ieškovė remiasi ieškinyje, yra priimtas byloje, kurioje atsakovas nebuvo proceso dalyvis, jis neturėjo teisės pasisakyti dėl byloje nagrinėjamų aplinkybių, pateikti savo argumentų ar atsikirtimų. Be to, nurodė, kad priežastinį ryšį ieškovė grindžia tuo, kad susirinkimo protokolą surašė ir pasirašė abu atsakovai, tuo pačiu patvirtindami susirinkimo teisėtumą ir sudarydami sąlygas neteisėtų nutarimų realizavimui. Atsakovas nesutinka su tokiais argumentais, kadangi vien tik nurodyti atsakovo veiksmai jokios žalos ieškovei nesukėlė.

5.       Atsiliepimu atsakovas R. B. su ieškinio reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

6.       Atsakovas R. B. nurodė, kad išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti yra išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o ne žala. Nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl to, jog ieškovė neįrodė visų civilinei atsakomybei taikyti reikalingų būtinųjų sąlygų. Pažymėjo, jog atsakovas sušaukė LGHD susirinkimą teisėtai, nes LGHD pirmininkas ir anksčiau savo iniciatyva yra šaukęs LGHD narių visuotinius susirinkimus, todėl nėra pagrindo teigti, jog jo veiksmai buvo neteisėti. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog ieškovė, užuot atstovaudama savo interesus ir dėtų pastangas įrodyti, jog LGHD narių ieškinys nepagrįstas, pripažino ieškinį. Atitinkamai ieškinį tenkinus bylinėjimosi išlaidos ir buvo priteistos iš ieškovės, todėl ieškovė, veikdama neapdairiai, pati sukėlė sau žalą, todėl būtent ieškovė ir yra kalta dėl žalos, jeigu tokia ir buvo padaryta. Atsiliepime taip pat pažymėjo, jog atsakovas neturi galimybės pasisakyti dėl prašomo priteisti žalos dydžio, nes iš byloje pateiktos R. M. 2020 m. gruodžio 22 d. sąskaitos-faktūros nematyti, kiek laiko buvo sugaišta kiekvienam darbui atlikti bei kokia suma už kiekvieną darbą paskaičiuota. Taip pat nėra aišku, kaip sąskaitoje nurodytas prašymas „dėl pareiškėjų pripažinimo trečiaisiais asmenimis“ susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais, taip pat neaišku, kokios paslaugos buvo suteiktos, kurios sąskaitoje įvardijamos kaip „kitų prašymų teismui parengimas“. Taigi atsakovas negali įvertinti, ar minėtos išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius.

7.       2021 m. spalio 28 d. teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.

8.       Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu ieškinys atmestas.

9.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismas, be viso kito, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.

10.       2022 m. balandžio 14 d. teisme gauti ieškovės papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodo, kad ieškinys turi būti tenkintas, kadangi: 1) iš ieškovės priteistos išlaidos kitoje civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 nebūtų patirtos, jeigu nebūtų buvę Atsakovų R. B. ir P. V., kaip buvusių LGHD valdymo organo narių, neteisėtų veiksmų organizuojant 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinį narių susirinkimą ir jame priimant sprendimus; 2) ieškovei kaip asociacijai atlyginus asociacijos nariui V. A. S. (ieškovui civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021), kuris teisėtai ir pagrįstai gynė asociacijos teises, iš LGHD priteistas bylinėjimosi išlaidas, atlyginta suma turi būti pripažinta asociacijos patirta žala; 3) pripažinus, kad asociacijos nariui LGHD atlyginta suma yra asociacijos patirta žala, būtent atsakovai yra atsakingi už šią žalą ir turi ją atlyginti LGHD.

11.       2022 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio metu šalys palaikė savo reikalavimus.

Teismas

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl žalos atlyginimo

12.       Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

13.       Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas įstatyme numatytas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalą (CK 6.249 straipsnis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kaltę (CK 6.248 straipsnis).

14.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad VĮ „Registrų centre“ 2007 m. sausio 5 d. buvo įregistruota Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija, buveinės adresas – Vilniaus r. sav., Saldenės k., Migdolų kg. 15, teisinė forma – asociacija, juridinio asmens vadovas nuo 2018 m. vasario 28 d. - R. B., Taryba – J. A., A. J., P. V., R. Z., K. G., Č. M., S. G., D. V., V. A. S.. 2020 m. rugpjūčio 2 d. buvo sušauktas LGHD visuotinis narių susirinkimas, kurio metu priimti atitinkami sprendimai. 2020 m. spalio 9 d. LGHD nariai J. A., K. G., Č. M., V. A. S. ir D. V. (toliau ir LGHD nariai) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami: 1) pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai; 2) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo priėmimo momento (ab initio) 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkimo metu priimtus sprendimus: Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininko 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimą; Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisijos pirmininko 2019 m. ataskaitos patvirtinimą; Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos revizijos komisijos metinės 2019 m. ataskaitos patvirtinimą; Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos įstatų pakeitimą ir tvirtinimą; Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos valdybos (senojoje įstatų redakcijoje – Tarybos) narių išrinkimą ir įregistravimą Juridinių asmenų registre. LGHT ieškinį pripažino. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 nuspręsta tenkinti LGHD narių J. A., Č. M., V. A. S. ir D. V. ieškinį – 1) pripažinti, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai; 2) pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo priėmimo momento (ab initio) 2020 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos visuotinio narių susirinkimo metu priimtus sprendimus; 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos ieškovui V. A. S. 3 787,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisti valstybės naudai iš atsakovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos 5,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 priteistas bylinėjimosi išlaidas atlygino jas patyrusiam draugijos nariui V. A. S. bei valstybei.

16.       Taigi teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad R. B., būdamas LGHD pirmininku, bei P. V., būdamas LGHD kancleriu, veikdami LGHD vardu, neteisėtai sušaukė 2020 m. rugpjūčio 2 d. susirinkimą, priėmė sprendimus bei pasirašė protokolą. Minėtų neteisėtai priimtų sprendimų pagrindu Juridinių asmenų registre įregistruota nauja LGHD valdyba. Dėl šių aplinkybių LGHD nariai buvo priversti kreiptis į teismą reikšdami ieškinį LGHD kaip atsakovei, ir dėl to patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurios tuo pačiu teismo sprendimu priteistos iš LGHD. Taigi LGHD, dėl jos vardu veikusių asmenų veiksmų ir priimtų sprendimų, patyrė žalą, kuri šiuo atveju pasireiškia priteistų bylinėjimosi išlaidų forma.

17.        Atsakovai laikosi pozicijos, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos kitoje byloje, negali būti laikomos žala.

18.       Teismas pažymi, jog tai, kad CK 6.249 straipsnyje nenumatyta, kad kaip žala gali būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos, neužkerta kelio tokių išlaidų vertinti žala civilinės atsakomybės kontekste. Šioje normoje nėra pateikiamas baigtinis turtinių praradimų, išlaidų sąrašas, taip pat nėra numatyta draudimo kaip žalą reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

19.       Nors teismų praktikoje yra išsamiai išaiškinta, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje yra priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės ir išvestiniai iš pagrindinio materialiojo teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio pobūdžio reikalavimai (dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo), nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-375-823/2017), tačiau pažymėtina, jog nagrinėjamam atvejui šios nuostatos netaikytinos. Šiuo atveju, išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas buvo išspręstas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš LGHD. Pažymėtina, jog LGHD yra juridinis asmuo, kurio interesus atstovauja tam tikras fizinis asmuo, einantis atitinkamas pareigas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, kurias atlygino LGHD, buvo patirtos būtent dėl atsakovų (tuo metu veikusių LGHD vardu) neteisėtų veiksmų, kas sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Šis klausimas minėtu teismo sprendimu nebuvo spręstas. Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju neatlygintos bylinėjimosi išlaidos, kurios patirtos dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, gali būti laikomos žala civilinės atsakomybės prasme.

20.       Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

21.       Atsakovų R. B. ir P. V. neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021, kuris turi prejudicinę galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis). 

22.       Pažymėtina, kad asociacijos steigimo dokumentas yra asociacijos įstatai (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalis numato, jog visuotinis narių susirinkimas šaukiamas asociacijos įstatuose nustatyta tvarka. LGHD įstatų (toliau ir Įstatai) 4.1. punkte nurodyta, kad aukščiausias LGHD organas - LGHD visuotinis narių susirinkimas (Suvažiavimas), šaukiamas LGHD Tarybos nerečiau kaip kas 5 (penkerius) metus. Suvažiavimas teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė draugijos skyriuose išrinktų LGHD draugijos narių - delegatų pagal LGHD Tarybos nustatytas atstovavimo normas. 4.4. punkte sulygta, kad neeilinis LGHD suvažiavimas gali būti sušauktas reikalaujant 1/5 užregistruotų skyrių arba daugiau kaip pusei visų LGHD Tarybos narių. Įstatų 4.7. punkte įtvirtinta, kad LGHD Taryba yra kolegialus, tarp suvažiavimų aukščiausias valdymo organas, susidedantis iš suvažiavime išrinktų 11 (vienuolikos) narių, vykdanti suvažiavimo pavedimus. Tuo tarpu Įstatų 4.10. punkte nurodyta, kad vienasmenis LGHD valdymo organas yra LGHD pirmininkas. Jį ir jo pavaduotojus, kanclerį, atsakingąjį sekretorių Tarybos siūlymu renka LGHD suvažiavimas penkerių metų kadencijai. LGHD pirmininką ir vadovybę gali rinkti LGHD Taryba. LGHD pirmininkas organizuoja kasdieninę LGHD veiklą, atsiskaito LGHD suvažiavimui ir LGHD Tarybai už savo veiklą, rūpinasi LGHD veiklos programos ir suvažiavimų bei konferencijų nutarimų įgyvendinimu, atstovauja LGHD kitose įstaigose, organizacijose ir naujų asociacijų steigime, tvarko korespondenciją ir ūkinę-finansinę veiklą, sprendžia lėšų naudojimo klausimus.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 17 d. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos pirmininkas R. B. vienasmeniškai Valstybės įmonės Registrų centro leidžiamame elektroniniame 2020 m. liepos 18 d. leidinyje Nr. 2020-200, kuriame skelbiami juridinių asmenų vieši pranešimai, patalpino skelbimą (pranešimo Nr.4856674) dėl LGHD narių visuotinio narių susirinkimo. R. B. 2020 m. rugpjūčio 2 d. sušaukė visuotinį narių susirinkimą. Įstatuose įtvirtinta, jog būtent LGHD Taryba šaukia susirinkimus ir nustato šaukiamo susirinkimo siūlomą darbotvarkę, nutarimų projektus, susirinkimo datą, vietą ir laiką (Įstatų 4.7. punktas). Šiuo atveju, LGHD pirmininko iniciatyva šaukti susirinkimą buvo įgyvendinta neturint tam įgaliojimų, tokiu būdu pažeidžiant Įstatus ir tuo iš esmės pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

24.       Minėtame susirinkime buvo surašytas 2020 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 2. Jame nurodyta, jog iš viso LGHD tikrųjų narių yra 20, tuo tarpu į susirinkimą atvyko ir užsiregistravo 12 (atvyko 4 nariai, 8 raštu gauti išankstiniai galiojantys biuleteniai), dėl ko buvo konstatuotas kvorumas.

25.       Įsiteisėjusiame teismo sprendime Nr. e2-326-892/2021 nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD nariais buvo ir balsavimo teisę visuotiniuose susirinkimuose turėjo 43 asmenys. Be to, LGHD įstatuose nėra nuostatos, kuri sutiektų galimybę dėl susirinkime sprendžiamų klausimų LGHD nariams balsuoti raštu išankstiniame balsavime. Tokio suvažiavimo sprendimų priėmimo būdo Įstatai nenumato ir šiuo atveju nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad tokiu būdu buvo išreikšta tikroji atskirų LGHD narių valia atskirais dienotvarkės klausimais. Taigi, 2020 m. rugpjūčio 2 d. susirinkime kvorumas galėjo būti skelbiamas tik tuo atveju, jei susirinkime būtų dalyvavę ne mažiau nei 22 nariai (Įstatų 4.1. punktas). Teismas atkreipia dėmesį, kad net jei laikyti, jog LGHD tikrųjų narių buvo 20, tai iš byloje esančio 2020 m. rugpjūčio 2 d. protokolo matyti, jog į susirinkimą atvyko keturi nariai – R. B., P. V., V. J. ir K. G., iš kurių V. J. ir K. G. iš susirinkimo pasišalino. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, jog Įstatai nenumato galimybės iš anksto balsuoti raštu, darytina išvada, kad kvorumo minėto susirinkimo metu nebuvo (pagal Įstatų 4.1. p. visuotinis narių susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė draugijos narių).

26.       Taip pat pažymėtina, kad nors ir 2020 m. rugpjūčio 2 d. susirinkimo protokole nurodyta, jog apie organizuojamą susirinkimą kiekvienas tikrasis narys buvo informuotas elektroniniu paštu, taip pat kiekvienam tikrajam nariui buvo išsiųstas kvietimas registruotu laišku, tačiau byloje tokių duomenų nėra.

27.       Teismas taip pat pažymi, kad LGHD Įstatų 4.7.5 punkte numatyta, kad LGHD Taryba atsako už suvažiavimo sušaukimą ir organizavimą, todėl darytina išvada, kad LGHD Taryba atsako ir už būsimo suvažiavimo dienotvarkę ir klausimų pateikimą, tame tarpe ir dėl Įstatų keitimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 16 d. įvykusiame LGHD Tarybos posėdžio darbotvarkės 2 punktu numatyta sukurti darbo grupę LGHD įstatams patikslinti. LGHD Taryba priėmė sprendimą sudaryti darbo grupę, kurios nariais vienbalsiai išrinkti P. V. (pirmininkas), R. Z., R. B., D. V.. Taip pat nutarta, kad darbo grupėje suderintas patikslintų Įstatų projektas turi būti pateiktas Tarybai, jei Taryba pritars - pateikti LGHD suvažiavimo tvirtinimui. Šiuo atveju LGHD Tarybai projektas nebuvo pateiktas, LGHD Taryba jo nesvarstė, neišreiškė pritarimo, taigi Įstatų pakeitimai susirinkimui buvo pateikti pažeidžiant Įstatų nuostatas dėl susirinkimo organizavimo ir dienotvarkės sudarymo.

28.       2020 m. rugpjūčio 2 d. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 2 pagrindu pakeisti Asociacijos įstatai ir pakeista Asociacijos valdybos sudėtis – buvo įregistruoti VĮ Registrų centro duomenų banko registruose. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Registrų centre buvo įregistruota nauja LGHD valdyba, o senoji 11 asmenų taryba prarado įgaliojimus, taip pat įregistruoti nauji asociacijos įstatai, kurie įtvirtino suvažiavimo sušaukimo teisę pirmininkui. 

29.       Teismas civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 konstatavo, kad R. B., eidamas LGHD pirmininko pareigas, viršydamas savo įgaliojimus ir ignoruodamas LGHD Tarybos kompetenciją, sušaukė 2020 m. rugpjūčio 2 d. susirinkimą, tokiu būdu buvo pažeistos LGHD Tarybos narių teisės ir teisėti interesai, taip pat ir LGHD Tarybos, kaip kolegialaus valdymo organo, kompetencija. Remiantis tuo, konstatuota, kad 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas pažeidžiant Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 6 dalį, LGHD Įstatus, todėl 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkimo sušaukimas pripažintas neteisėtu, 2020 m. rugpjūčio 2 d. LGHD visuotinio narių susirinkimo metu priimti sprendimai, kuriuos faktiškai priėmė R. B. bei P. V., pripažintini neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio): LGHD pirmininko 2019 m. veiklos ataskaitos patvirtinimas; LGHD dokumentų priėmimo, patikros ir heraldikos komisijos pirmininko 2019 m. ataskaitos patvirtinimas; LGHD revizijos komisijos metinės 2019 m. ataskaitos patvirtinimas; LGHD įstatų pakeitimas ir tvirtinimas; LGHD valdybos (senojoje įstatų redakcijoje - Tarybos) narių išrinkimas ir įregistravimas Juridinių asmenų registre.

30.       Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, jog šiuo atveju vertinant atsakovų neteisėtus veiksmus kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, yra pagrindas spręsti, jog tiek R. B., kaip LGHD pirmininkas, tiek P. V., kaip LGHD kancleris, savo neteisėtais veiksmais (neteisėtu susirinkimo sušaukimu, neteisėtu balsavimu, neteisėtai priimtais sprendimais, neteisėtu naujos LGHD valdybos bei naujų asociacijos Įstatų įregistravimu) sukėlė žalą LGHD, kuri, dėl minėtų atsakovų neteisėtų veiksmų, buvo patraukta atsakove civilinėje byloje Nr. e2-326-892/2021 ir dėl ko turėjo atlyginti LGHD nario patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. faktiškai patyrė žalą.

31.       CK 6.247 straipsnis įtvirtina nuostatą, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

32.       Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

33.       Vertinant priežastinio ryšio egzistavimą nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog visų pirma įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nustatyta, kad R. B., veikdamas LGHD vardu, viršijo savo įgaliojimus, taip pat jis ir P. V., balsuodami dėl sprendimų priėmimo bei pasirašydami protokolą, taip pat atlikę kitus veiksmus, veikė neteisėtai. Šių neteisėtų veiksmų pagrindu LGHD nariai, siekdami išvengti atsakovų neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių, buvo priversti kreiptis į teismą ginti savo pažeistas teises bei teisėtus interesus. Ginant savo teises teisminiuose procesuose buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo priteistos iš LGHD. Tokiu būdu LGHD, sumokėjusi vienam iš LGHD narių bei valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas, patyrė nuostolius. Taigi jeigu R. B. ir P. V., tuo metu iš esmės atstovaujantys bei veikdami LGHD vardu, nebūtų ėmęsi neteisėtų veiksmų ir neteisėtai priėmę atitinkamų sprendimų, kuriuos LGHD nariai galėjo ginčyti tik teisminiu keliu, LGHD nebūtų patyrusi žalos, kuri pasireiškė priteistų bylinėjimosi išlaidų forma.

34.       Antra, teismas, vertindamas, ar atsakovų veiksmai nėra teisiškai pernelyg nutolę nuo atsiradusios žalos, pažymi, jog atsakovai, kaip LGHD atstovai (pirmininkas ir kancleris) turėjo puikiai išmanyti LGHD susirinkimų šaukimo, sprendimų priėmimo ir visą kitą tvarką, kurią, kaip nustatyta, jie pažeidė. Taigi atsakovai veikė žinodami, jog jų veiksmai yra neteisėti, todėl, būdami protingi ir apdairūs, turėjo numatyti bei suprasti, jog neteisėtai sušauktas susirinkimas bei jame neteisėtai priimti sprendimai, tikėtinai sukels pasekmes, galimai bus ginčijami teisme, kuriame, įprastai asmenims ginti savo teises padeda advokatai ar advokato padėjėjai, kuriems yra mokamas užmokestis už jų teikiamas paslaugas. Taigi teismas sprendžia, kad atsakovai, suprasdami, jog veikia neteisėtai, pažeidžiant atitinkamas Įstatų bei atitinkamai teisės aktų nuostatas, suprato, o jei ir nesuprato, tai turėjo suprasti, kad jų neteisėti veiksmai gali sukelti atitinkamas pasekmes, šiuo atveju – turtinę žalą.

35.       Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog LGHD patirta žala kilo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kurie nėra pernelyg nutolę nuo kilusių padarinių, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos egzistuoja.

36.        CK 2.648 straipsnis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu.

37.       Nagrinėjamu atveju ieškovė dėl atsakovų tyčinių neteisėtų veiksmų patyrė žalą, pasireiškusią bylinėjimosi išlaidų forma. Taigi atsakovai, atlikdami neteisėtus veiksmus, veikė tyčia. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad kaltė, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, nagrinėjamu atveju taip pat egzistuoja.

38.       Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų R. B. ir P. V. patirtą turtinę žalą yra pagrįstas.

Dėl žalos dydžio

39.       Patirtos žalos piniginė išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

40.       Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė patyrė 3 793,20 Eur turtinę žalą, kuri pasireiškė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo forma.

41.       Atsakovai atsiliepimuose be kita ko nurodė, kad ieškovė neįrodė patirto žalos dydžio. Anot jų, nėra aišku, už ką konkrečiai ir kiek buvo sumokėta advokato teisinei pagalbai apmokėti, negalima įvertinti, ar minėtos išlaidos atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius. Be to teismo posėdžio metu atsakovas R. B. pažymėjo, jog buvo galima pasirinkti pigesnį advokatą.

42.       Visų pirma teismas pažymi, kad advokatą renkasi pati šalis (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju advokatą rinkosi ne ieškovė LGHD, bet jos narys V. A. S.. Taigi ieškovė šiuo atveju negalėjo daryti įtaką minėto asmens pasirinkimui sudaryti atstovavimo sutartį su vienu ar kitu advokatu bei negalėjo daryti įtaką, kokio dydžio atlygį minėtas asmuo byloje sumokės advokatui.

43.       Antra, teismas, pasisakydamas dėl atsakovų argumento, jog nėra aišku, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, mokamą už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, pažymi, jog jos pagrįstos. Iš byloje esančios 2020 m. gruodžio 22 d. sąskaitos už teisines paslaugas (Serija RM Nr. 20/23) matyti, kad bendra suma (3 600,00 Eur) paskaičiuota už ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-10036-892/2020, prašymų parengimą bei teisines konsultacijas. Vadovaujantis 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), darytina išvada, jog bylinėjimosi išlaidos už advokato parengtus procesinius dokumentus, o taip pat suteiktas konsultacijas, neviršija minėtų Rekomendacijų nustatytų įkainių. Nors atsakovai nurodo, kad iš pateiktos sąskaitos nėra galimybės nustatyti, kiek laiko už kokį atliktą darbą sugaišo advokatas, teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo sugaišto laiko trukmės vien tik Rekomendacijose nustatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis apima advokato sąskaitoje nurodytą mokėtiną už jo paslaugas sumą.

44.       Sumokėto žyminio mokesčio bei teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydžio atsakovai neginčijo. Todėl teismas sprendžia, kad minėtos išlaidos (LGHD patirti nuostoliai) pagrįstos.

45.       Pažymėtina ir tai, kad bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumas buvo įvertintas civilinėje byloje e2-326-892/2021 ir priteistas iš LGHD, kuri minėtas bylinėjimosi išlaidas atlygino jas patyrusiam LGHD nariui bei valstybei.

46.       Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad LGHD patyrė nuostolius, kurie yra pagrįsti, todėl priteistini iš atsakovų (CK 6.263 straipsnis).

Dėl solidarios atsakomybės

47.       Vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 3 dalimi, solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

48.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. B. ir P. V. bendri veiksmai (visuotinio narių susirinkimo sušaukimas, neteisėtas balsavimas ir sprendimų priėmimas, neteisėtai priimtų sprendimų pagrindu įregistruota nauja valdyba bei Įstatai) lėmė LGHD narių kreipimasį į teismą, ko pasekmė buvo tai, kad LGHD patyrė turtinę žalą – patyrė bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, jog R. B. kartu su P. V. atitinkamais veiksmais sukėlė ieškovei žalą, konstatuotina, jog jų atsakomybė šioje byloje solidari.

Dėl procesinės baigties

49.       Vadovaujantis išdėstytu, ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

50.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51.       Ieškovė šioje byloje patyrė 170,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už sumokėtus žyminius mokesčius už ieškinį bei apeliacinį skundą. Tai pagrindžia byloje esantys mokėjimo nurodymai Nr. 287 ir Nr. 295. Taip pat ieškovė patyrė 4 114,00 Eur išlaidų, susijusių su teisine pagalba. Tai patvirtina byloje esančios PVM sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderiai bei mokėjimo nurodymai. Teismas, įvertinęs parengtų procesinių dokumentų pobūdį, bylos sudėtingumą, atsižvelgęs į Rekomendacijas, sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, pagrįstos. Kadangi ieškinys tenkintas pilna apimtimi, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovės naudai iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 2 142,00 Eur (CPK 79, 93, 98 straipsniai).

52.       Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma iš kiekvieno atsakovo yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 275 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 793,20 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 20 ct) turtinės žalos atlyginimą ieškovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, j. a. k. 300630639, naudai.

Priteisti iš atsakovų R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 284 Eur, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2 142,00 Eur (du tūkstančius šimtą keturiasdešimt du eurus 00 ct), bylinėjimosi išlaidų ieškovės Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, j. a. k. 300630639, naudai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja                                                                                                                      Indrė Savkinienė