Civilinė byla Nr. e2-4993-714/2021

Teisminio proceso Nr. 2-19-3-00713-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 2.6.8.10; 3.1.7.4

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 28 d.

Jurbarkas

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėja Jūratė Lukšienė,

sekretoriaujant Ernestai Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovei V. S.,

jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei Turto bankas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teismas

nustatė:

            teisme 2021 m. liepos 23 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei (toliau ir VĮ) Turto bankas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe. Ieškovė prašo pripažinti, kad butas ir 1/10 dalis ūkinio pastato (duomenys neskelbtini) priklausė L. P. asmeninės nuosavybės teise. 

Ieškovė nurodė, kad jos motina L. P. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su J. P.. (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta, nuo to laiko jie nepalaikė jokių ryšių, bendro ūkio nevedė. 1992 m. birželio 4 d. L. P. įgijo butą ir 1/10 dalį ūkinio pastato (duomenys neskelbtini). Šiame bute ji gyveno iki pat mirties (duomenys neskelbtini). Dabar ji (ieškovė) yra padavusi prašymą notarui dėl savo motinos turto paveldėjimo. Tačiau L. P. ir J. P. ištuoka buvo įregistruota tik (duomenys neskelbtini) tai yra po to, kai buvo įgytas butas. J. P. buto įgijimo metu su L. P. negyveno, prie buto įsigijimo ir išlaikymo neprisidėjo, todėl ieškovė yra įsitikinusi, kad butas ir ūkinis pastatas jos motinai L. P. priklausė asmeninės nuosavybės teise.

Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas faktas dėl civilinės bylos dėl registruotų daiktų teisinio statuso iškėlimo faktas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 137 straipsnio 6 dalį.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė VĮ Turto bankas prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra, bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad jos tėvai buvo L. P. ir J. P., jos brolis R. P., daugiau brolių ar seserų neturi. Jos mama L. P. viena užaugino ją ir brolį, tėvas paliko šeimą, kai jai (ieškovei) buvo šešeri metai amžiaus. L. P. 1992 metais įgijo butą ir gyveno jame iki mirties. J. P. 1992 metais su šeima negyveno, jis turėjo kitą šeimą. Mama visą gyvenimą pragyveno viena. Apie santuokos nutraukimą ji nieko nepasakodavo. J. P. dabar jau yra miręs, po jo mirties ji (ieškovė) nieko nėra paveldėjusi, į motinos palikimą daugiau įpėdinių nėra.

Apklausiamas liudytoju R. P. parodė, kad jo tėvai buvo L. P. ir J. P., jo sesuo V. S., daugiau brolių ar seserų neturi. Tėvas šeimą paliko, kai jam (liudytojui) buvo trys mėnesiai amžiaus, po to jis matė tėvą tik vieną kartą, būdamas dvidešimt ketverių metų (R. P., gimęs (duomenys neskelbtini)  metais). Kartu gyveno mama, sesuo ir jis. 1992 metais mama nusipirko butą už savo investicinius čekius ir dar kiek reikėjo primokėjo grynais. J. P. tuo metu gyveno atskirai nuo šeimos, prie buto įsigijimo jis neprisidėjo. Apie tėvų santuokos nutraukimo aplinkybes nieko paaiškinti negali, su tėvu santykių nepalaikė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta:  L. P. mirė (duomenys neskelbtini) po jos mirties palikimą priėmė duktė V. S., paduodama pareiškimą notaro biure; J. P. mirė (duomenys neskelbtini) duomenų apie jo įpėdinius, priėmusius palikimą, nėra; L. P. 1992 m. birželio 4 d. sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo butą ir 1/10 ūkio pastato, esančius (duomenys neskelbtini) sumokėdama už įgytą nekilnojamąjį turtą vienkartinėmis išmokomis ir grynais pinigais, jos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistruotos nuo 1992 m. birželio 4 d.; L. P. ir J. P. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu; J. P. ir L. P. ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)

Nors J. P. ir L. P. santuoka buvo nutraukta dar (duomenys neskelbtini) (Lietuvos TSR Aukščiausiojo teismo sprendimas), ir sutuoktiniai kartu nebegyveno, bendro ūkio nevedė, pagal anksčiau galiojusį Santuokos ir šeimos kodeksą (toliau ir SŠK), jų santuokos pasibaigimo laikas skaičiuotinas nuo ištuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) (SŠK 40 straipsnis). Butą, esantį (duomenys neskelbtini) L. P. nuosavybės teise įgijo 1992 m. birželio 4 d., tai yra dar nepasibaigus jos santuokai su J. P.. Todėl, galima manyti, jog yra formalus pagrindas butą laikyti bendrąją jungtine L. P. ir J. P. nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 2 dalis). Pagal galiojusį reglamentavimą teismas galėjo nustatyti nelygias sutuoktinių dalis, atsižvelgdamas  į nepilnamečių vaikų interesus arba į dėmesio vertus vieno iš sutuoktinių interesus (SŠK 23 straipsnio 2 dalis). Be to reikalavimui padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė ištuoktų sutuoktinių nuosavybė buvo nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas (SŠK 23 straipsnio 4 dalis), kuris skaičiuotinas nuo ištuokos įregistravimo dienos ir baigėsi 1995 m. lapkričio 17 d. Pagal 1992 metais galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 84 straispsnį buvo nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovės tėvų santuoka buvo nutraukta ir ištuoka įregistruota (santuoka baigėsi) iki 2001 m. liepos 1 d., kada įsigaliojo šiuo metu veikiantis Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau ir CK). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau Įgyvendinimo įstatymas) 19 straipsniu civilinio kodekso normos taikomos civiliniams šeimos santykiams, atsiradusiems jam įsigaliojus. Tuo tarpu ieškovės tėvų santuokos nutraukimo procedūra buvo baigta daug ankščiau pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Turtiniams buvusių sutuoktinių santykiams spręsti taikomos iki CK įsigaliojimo nustatyti senaties terminai (Įgyvendinimo įstatymas 10 straipsnis).

             Ieškovė ir liudytojas patvirtino, kad J. P. ir L. P. kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė nuo 1956 metų, L. P. įsigijant butą J. P. savo lėšomis prie jo įsigijimo neprisidėjo, bute negyveno, jo neišlaikė, nemokėjo mokesčių, neprižiūrėjo, neremontavo, taip pat patvirtino, kad J. P. iki pat savo mirties 1998 m. liepos 12 L. P. nereiškė jokių pretenzijų dėl įsigyto buto ir ūkinio pastato. Ir nėra jokių kitų duomenų, kurie leistų abejoti, kad butą ir dalį ūkinio pastato L. P. įgijo iš asmeninių lėšų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 176 straipsnis). Todėl ieškinys tenkintinas, pripažintina, kad ieškovės motinai L. P. asmeninės nuosavybės teise priklausė butas su rūsiu ir 1/10 dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) (CK 1.138 straipsnio 1 punktas).

               Ieškovė neprašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų.

                Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

     ieškinį tenkinti visiškai.                                        

     Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/10 dalis ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) priklausė L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise.

     Sprendimui įsiteisėjus išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro faktą dėl civilinės bylos dėl registruotų daiktų teisinio statuso iškėlimo faktą pagal Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. pranešimą, išsiunčiant Valstybės įmonės Registrų centras Tauragės filialui šio sprendimo nuorašą.

     Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

           Teisėja                                                                                         Jūratė Lukšienė