Civilinė byla Nr. e2-247-1070/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13161-2019-4 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.6.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina,

sekretoriaujant Kristinai Dambrauskaitei ir Enrikai Venslauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo grupė“ direktoriui V. Š.,

atsakovui P. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui L. R.,

trečiojo asmens R. S. atstovui advokatui S. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo grupė“ ieškinį atsakovui P. S. ir pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kapitalo grupė“ pateikė teismui ieškinį, kurio reikalavimus patikslino 2019 m. gruodžio 11 d. pareiškimu (el. b. t. 1, l. 1-5, 137-140), prašydama:

1.1.                      nustatyti ieškovės ir atsakovo P. S. naudojimosi tvarką statiniais: gyvenamuoju namu, dviem ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), - tokiu būdu:

-                      ieškovei paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis kadastrinėje byloje indeksais II-2/9,73 kv. m., II-3/12,36 kv. m., 1-4/13,79 kv. m., 1-5 /2,45 kv. m., ½ dalimi II-1/4,68 kv. m. ploto, viso 40,67 kv. m. (2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2/7,87 kv. m., 1-3/13,04 kv. m., 1-4/13,61 kv. m., 1-5/2,53 kv. m. 1/3 dalis patalpos 1-1/11,45 kv. m., viso 40,86 kv. m.), ½ dalimi ūkinių pastatų, pažymėtų kadastrinėje byloje indeksais 2I1m ir 3I1m (2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pastatai pažymėti indeksu 2I1 p), kurie yra dešinėje ūkinio pastato pusėje, arčiau gyvenamojo namo;

-                      atsakovui paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis kadastrinėje byloje indeksais I-1/9,31 kv. m., I-2/12,63 kv. m, I-3/12,14 kv. m, ½ dalimi II-1/4,68 kv. m., viso 36,21 kv. m. (2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-6/24,76 kv. m., 1-7/3,81 kv. m., 2/3 dalys 1-1/11,45 kv. m., rūsio patalpa R-l/8,28 kv. m., viso 44,48 kv. m.); ½ dalimi ūkinių pastatų, pažymėtų kadastrinėje byloje indeksais 2I1m ir 3I1m (2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėti indeksu 2I1p), kurie yra kairėje ūkinio pastato pusėje;

1.2.                      įpareigoti atsakovą atlaisvinti gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas kadastrinėje byloje indeksais II-2/9,73 kv. m, II-3/12,36 kv. m, 1-4/13,79 kv. m., 1-5 /2,45 kv. m., ½  dalį II-1/4,68 kv. m. ploto, viso 40,67 kv. m. (2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2/7,87 kv. m., 1-3/13,04 kv. m., 1-4/13,61 kv. m., 1-5/2,53 kv. m. 1/3 dalis patalpos 1-1/11,45 kv. m., viso 40,86 kv. m.), bei ½ dalį ūkinių pastatų, pažymėtų kadastrinėje byloje indeksais 2I1m ir 3I1m, kurie yra dešinėje ūkinio pastato pusėje, arčiau gyvenamojo namo (2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 2I1p), o atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovės UAB „Kapitalo grupė“ teisę atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo dėl to turėtų išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad šalims nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto: žemės sklypo, gyvenamojo namo, dviejų ūkinių pastatų, šulinio, kitų inžinerinių statinių-statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas užėmė visą nurodytą nekilnojamąjį turtą, piktybiškai neįleisdamas ieškovės atstovų į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, nemotyvuotai atsisako nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarką, taip panaikindamas galimybę ieškovei naudotis jai nuosavybės teise priklausančia nekilnojamojo turto dalimi. Ieškovė negalėdama naudotis jai priklausančia pastatų ir žemės sklypo dalimi, siekė parduoti jai nuosavybės teise priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nei pats pirko turtą, nei įleido ieškovę ar pirkėjus į ginčo pastatus, dėl to pirkėjai atsisakydavo pirkti turtą. Atsakovas atsisakė pasinaudoti savo kaip bendraturčio pirmenybės teise pirkti nekilnojamąjį turtą ir nurodė, jog ieškovė neturi teisės parduoti jai nuosavybės teise priklausančios ½ dalies ginčo turto, kadangi nėra nustatyta naudojimosi šiuo turtu tvarka, ir atsakovas neva rekonstravo tą turtą iš savo asmeninių lėšų. Esant tokiai situacijai, ieškovė eilę kartų kreipėsi į atsakovą, prašydama įleisti jos atstovus į ginčo patalpas, nustatyti naudojimosi turtu tvarką, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. 2019 m. liepos 9 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi į atsakovą, prašydama gera valia atlaisvinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią ½ dalį statinių, tokiu būdu sudarant galimybę naudotis bendrovei priklausančia nuosavybe. Atsakovas nurodė telefonu, kad neketina atlaisvinti ½ dalies nekilnojamojo turto ir nesutinka nustatyti naudojimosi minėtu nekilnojamuoju turtu tvarkos. Todėl ieškovė padavė teismui šioje byloje nagrinėjamą ieškinį, kuriame išdėstyta naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarka užkerta kelią galimiems šalių konfliktams dėl minėtų statinių valdymo ir naudojimo ateityje. Kiekvieno bendraturčio atskiram naudojimui paskirta izoliuota lygiavertė gyvenamojo namo dalis, į kurią patenkama pro atskirus įėjimus. Ieškovė mano, kad ieškinyje nurodyta naudojimosi statiniais, esančiais Kaune, Kranto 20-oji g. 22, tvarka atitinka abiejų bendraturčių interesus ir leidžia kiekvienam iš bendraturčių tinkamai ir be apribojimų valdyti, naudotis bei disponuoti priklausančiu turtu. Ieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarka yra priimtiniausia, racionaliausia, nepažeis abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos minėtiems statiniams. Atsakovui priskirtinas ir atskiras įėjimas su įrengta terasa. Nors prašomi paskirti gyvenamojo namo plotai šiek tiek nevienodi, tačiau atsakovui prašoma paskirti gyvenamojo namo dalis yra vertingesnė. Ieškovė sutinka ir su atvirkštiniu padalijimo variantu. Nustačius tarp bendraturčių naudojimosi gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarką, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neketina atlaisvinti ieškovei priklausančios ½ dalies gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą atlaisvinti jai priklausančias patalpas.

3.       Atsakovas P. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį (el. b. t. 1, l. 66), kuriame nurodo, kad nėra pardavęs ieškovei ½ dalies namo ir ½ dalies ūkinių pastatų, namas ir ūkiniai pastatai yra kapitališkai suremontuoti. Atsakovo buvusios sutuoktinės trečiojo asmens R. S. namo dalis nesutvarkyta iki šiol, ji neprisidėjo prie ūkinio pastato rekonstrukcijos. Atsakovas bendravo su ieškovės direktoriumi V. Š. daug kartų. Atsakovas taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus (el. b. t. 2, l. 166-170), kuriuose nurodo, kad ginčo turtas buvo įsigytas atsakovo ir trečiojo asmens R. S. 1999 m., jie gyveno ginčo name nuo 1999 m. gegužės mėn., o nuo 2006 m. pradėjo nesutarti. Nors atsakovas ir trečiasis asmuo gyveno tame pačiame gyvenamajame name, tačiau nuo 2007 m. naudojosi atskiromis patalpomis. Trečiasis asmuo naudojosi patalpomis, pažymėtomis sename plane II-2, II-3, atsakovas naudojosi patalpomis, pažymėtomis I-3, I-2, I-1. Patalpomis, pažymėtomis plane I-4, naudojosi atsakovės ir trečiojo asmens sūnaus L. B. įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu – UAB „(duomenys neskelbtini)“). Patalpos, pažymėtos plane II-1, buvo bendro naudojimo. Atsakovui ir trečiajam asmeniui gyvenant kartu jie abu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę dėl projekto gyvenamajam namui ir ūkiniam pastatui parengimo. Atsakovui ir trečiajam asmeniui pradėjus nesutarti, R. S. atsisakė rekonstruoti gyvenamąją namą ir ūkinius pastatus, todėl atsakovas vienas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su 2008 m. rugpjūčio 20 d. prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Ūkiniai pastatai buvo stipriai nusidėvėję, todėl įlūžo perdanga ir sugriuvo, dėl to atsakovas iš savo asmeninių lėšų ir statybinių medžiagų pastatė naują ūkinį pastatą. Atsakovui gyvenant atskirai nuo trečiojo asmens, jis padidino katilinę (ji buvo 1,65 m aukščio, o atsakovas padarė 2 m aukščio). Trečiasis asmuo R. S. išsikraustė iš namų 2015 m. gruodžio 16 d., jos ir atsakovo santuoka buvo nutraukta 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu. Atsakovas gyveno vienas ir baigė įsirengti savo dalyje vonią, tualetą bei rūsį, pastatė naują ūkinį pastatą. Trečiasis asmuo visiškai neprisidėjo prie šio turto pagerinimo. Trečiajam asmeniui pardavus savo dalį turto ieškovei, ši gavo kitus objektus: žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinių pastatų dalį pagal 1994 m. rugsėjo 16 d. planą. Byloje neįrodyta, kad ieškovė įsigijo dalį naujo ūkinio pastato, gyvenamojo namo, vonią, tualetą bei katilinę.

4.       Atsakovas padavė teismui priešieškinį (el. b. t. 1, l. 159-164), kuriuo prašo nustatyti tokią naudojimosi ginčo statiniais tvarką:

-                      paskirti ieškovei naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinėje byloje pažymėtomis indeksais II-2 (9,73 kv. m. ploto), II-3 (12,36 kv. m. ploto), I-4 (13,79 kv. m. ploto), I-5 (2,45 kv. m. ploto), viso 38,33 kv. m. (2016 n. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2 (7,87 kv. m. ploto), 1-3 (13,04 kv. m. ploto), 1-4 (13.61 kv. m. ploto), 1-5 (2,53 kv. m. ploto), viso 37,05 kv. m. ploto);

-                      atsakovui naudotis gyvenamojo namo patalpomis, kadastrinėje byloje pažymėtomis indeksais I-1 (9,31 kv. m. ploto) I-2 (12.63 kv. m. ploto), I-3 (12,14 kv. m. ploto), II-1 (4,68 kv. m. ploto), viso 38,76 kv. m. (2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-6 (24,76 kv. m. ploto), 1-7 (3,81 kv. m. ploto), 1-1 (11,45 kv. m. ploto), viso 40,02 kv. m. bei rūsio patalpa R-l (8,28 kv. m. ploto); ūkiniu pastatu, pažymėtu 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ kadastrinių matavimų byloje indeksu 2I1p.

5.       Priešieškinyje nurodoma, kad atsakovas sutinka iš dalies su ieškovės nurodyta naudojimosi turtu tvarka. Atsakovas sutinka, kad ieškovei atitektų naudotis gyvenamojo namo patalpos, pažymėtos 1994 m. kadastrinėje byloje indeksais II-2 (9,73 kv. m. ploto), II-3 (12,36 kv. m. ploto), I-4 (13,79 kv. m. ploto), 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos: 1-2 (7,87 kv. m. ploto), 1-3 (13,04 kv. m. ploto), 1-4 (13,61 kv. m. ploto). Atsakovas nesutinka, kad ieškovei tenkančios 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2 plotas yra 7,87 kv. m. Realiai ši patalpa yra didesnė. Tarp patalpų, nurodytų plane 1-2 ir 1-3, yra pažymėta, kad sienoje yra įrengta sieninė spinta, kurios šiuo metu nėra. Sieninės spintos nėra ir 1994 m. kadastrinių matavimų byloje, kurioje matyti, kad toje vietoje, kur vėlesniame plane pažymėta sieninė spinta, yra durys, todėl patalpos 1994 m. kadastrinių matavimų byloje, pažymėtos plane II-2, plotas yra 9,73 kv. m. (be kamino), o ne 7,87 kv. m. (skirtumas yra l,86 kv. m.). Sieninės spintos ir kamino matmenys yra vienodi - apie 0,93 kv. m. Atsakovas iš dalies sutinka, kad ieškovei atitektų 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėta patalpa 1-5 (2,53 kv. m. ploto). Šios patalpos rūsyje yra įrengtas atsakovo vandens skaitiklis ir jam siekiant deklaruoti skaitiklio duomenis, reikės pasinaudoti šiomis patalpomis. Atsakovas taip pat nesutinka, kad šios patalpos būtų naudojamos abiejų bendraturčių, sutinka, kad šia patalpa naudotųsi tik ieškovė su sąlyga, kad ieškovė į patalpą, pažymėtą plane 1-7, pajungtų atsakovui vandens skaitiklį. Atsakovas nesutinka, kad į dalintiną plotą būtų įskaičiuota rūsio patalpa, pažymėta 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje R-l. Šias patalpas atsakovas įsirengė savo lėšomis, kai jau negyveno su buvusia sutuoktine R. S.. Patalpos buvo įrengtos be leidimo ir projekto, todėl Registrų centras atsisakė jas įregistruoti. Neįregistruotos patalpos negali būti įtrauktos į patalpų, dėl kurių turi būti nustatoma naudojimosi tvarka, sąrašą. Jų neįregistravus Registrų centre, jos gali būti pripažintos neteisėta statyba, yra tikimybė, kad jos gali būti panaikintos. Be to, ieškovė, pirkdama patalpas, nebuvo jų apžiūrėjusi. Ieškovė teismui pateikė 2019 m. rugpjūčio 5 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame buvo nurodyta, kad gyvenamojo namo, esančio Kaune, Kranto 20-oji g. 22, šildymas yra krosninis. Atsakovas taip pat nesutinka, kad ieškovei naudotis atitektų gyvenamojo namo 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-1 (kurios bendras plotas - 11,45 kv. m.) 1/3 dalis (ieškovei tenkančios dalies plotas - 3,82 kv. m.). Ieškovei nustačius naudotis šios patalpos dalį, jai atitektų didesnė patalpų dalis. Be to, atsakovas naudojasi šia patalpa seniai, kai ieškovė nebuvo įsigijusi gyvenamojo namo Kaune Kranto 20-oji g. 22, dalies, naudojasi šia patalpa ir dabar. Šioje patalpoje nėra įrengtų laiptų, kuriais būtų galima patekti į palėpę, nors jie yra pažymėti plane; atsakovas į palėpę užlipa kopėčiomis. Ši patalpa nenaudojama ir nėra sąlygų ją naudoti kaip gyvenamąją patalpą. Palėpė atsakovo buvo naudojama tik užpildyti vandeniu išsiplėtimo bakelį. Kadangi ši patalpa nėra naudojama, tai į ją galima patekti ir kitokiu būdu, t. y. iš lauko pusės per stogo gale įrengtą langą, ar pasidarius užlipimą iš vidaus kitoje vietoje. Atsakovas gali leisti ieškovei naudotis 1 kv. m. ploto dalimi patalpos, pažymėtos plane 1-1. Tokio šios patalpos ploto pakaks užlipti į palėpę, kuri nėra nurodyta pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje. Atsakovas nesutinka, kad ieškovei atitektų naudotis ½ dalis ūkinių pastatų, kadastrinėje byloje pažymėtų indeksais 2I1m ir 3I1m (2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pastatai pažymėti indeksu 2I1p), kurie yra dešinėje ūkinio pastato pusėje, arčiau gyvenamojo namo. Santuokos nutraukimo metu atsakovui buvo priteista nuosavybės teise naudotis ½ dalimi gyvenamojo namo Kaune, Kranto 20-oji g. 22. Nuo santuokos nutraukimo atsakovas naudoja šias gyvenamojo namo pagal 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų bylą pažymėtas patalpas: 1-6 (24,76 kv. m. ploto), 1-7 (3,81 kv. m. ploto), 1-1 (11,45kv. m. ploto), kurių bendras plotas yra 40,02 kv. m., o atsakovo buvusi sutuoktinė R. S. naudojosi patalpomis, pažymėtomis 1-2 (7,87 kv. m. ploto, nors realus plotas yra 8,8 kv. m.), 1-3 (13,04 kv. m. ploto), 1-4 (13,61 kv. m. ploto), 1-5 (2,53 kv. m. ploto), viso 37,98 kv. m. ploto. Atidavus ieškovei 1 kv. m. patalpos, pažymėtos plane 1-1, šalių naudojamas patalpų plotas atitinka nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas nuosavybės teise priklausančias turto dalis (gyvenamojo namo bendras plotas pagal 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenis - 77,07 kv. m., todėl kiekvienam namo savininkui priklauso po 38,535 kv. m.). Pagal ieškovės pasiūlymą (neįskaitant patalpos, pažymėtos plane R-l) ženkliai nukrypstama nuo atsakovui nuosavybės teise priklausančios turto dalies, todėl būtų protingiausia ir teisingiausia nustatyti tokią naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, kokią siūlo atsakovas. Atsakovas yra sudaręs sutartis su įmonėmis, kurios teikia komunalines paslaugas (elektros energiją, vandenį ir nuotekų šalinimą), ieškovė nemokėjo jokių mokesčių, nors įsigijo gyvenamojo namo dalį 2018 m. kovo 15 d., tačiau juo nesirūpino ir neprižiūrėjo. Ieškovė pirko statinius Kaune, Kranto 20-oji g. 22, neįsitikinusi tuo, ar visi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše yra įregistruoti. Ieškovės atstovas V. Š. buvo atvykęs apžiūrėti statinių, pardavėja pateikė jam 1994 m. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimu bylą, kurioje buvo nurodyta, kad žemės sklype yra du lentiniai ūkiniai pastatai, pažymėti plane 2I1m ir 3I1m, kurių plotas yra atitinkamai 40,5 kv. m. ir 4,83 kv. m., o tūris atitinkamai - 93 kub. m. ir 8 kub. m. 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje ūkinio pastato pažymėto plane 3I1m nėra, o ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2I1m, yra 135 kub. m., mūrinis, perdangos gelžbetoninės, grindys monolitinės, langai ir durys plastikiniai.

6.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį tenkinti iš dalies (el. b. t. 1, l. 191-193). Ieškovė sutinka su priešieškinio dalimi, kuri sutampa su ieškinio reikalavimais, su kita priešieškinio dalimi – nesutinka. Pareiškus ieškinį teisme ir teismo pagalba patekus į ginčo namą, šioje byloje pareikštas ieškinys buvo patikslintas, atsižvelgiant į atsakovo pageidavimus. Sulyginus ieškinį ir priešieškinį, matyti, kad ginčas kyla dėl patalpos II-1/4,68 kv. m., kuri turėtų būti bendra abiejų bendraturčių, nes iš jos yra vienintelis patekimas į palėpę, ant stogo, iš šios patalpos yra įrengti laiptai. Todėl bent 1/3 dalis šios patalpos (1,56 kv. m.) turėtų būti paskirta ir ieškovei, kitaip yra užkertama ieškovės teisė patekti į palėpę. Ieškovė sutiko, kad atsakovui atitektų patalpos, kuriose įrengtas tualetas, vonia, kriauklė, vandentiekis. Ieškovė prašo paskirti jai patalpas, kuriose nėra nei tualeto, nei vonios, nei dušo, todėl jai reikės viską įsirengti iš naujo, atsivesti vandentiekį ir kanalizacijos vamzdį, dėl to ieškovė turės nemažai išlaidų. Atsakovui priskirtinas ir atskiras įėjimas su įrengta terasa. Akivaizdu, kad atsakovui prašoma paskirti gyvenamojo namo dalis yra vertingesnė. Ieškovė sutinka ir su atvirkštiniu patalpų padalijimo variantu. Atsakovo motyvas, kad jam reikės išsikelti skaitiklį, palyginus su tuo, kokias išlaidas turės ieškovė, jog galėtų patalpas naudoti pagal paskirtį, nereikšmingas, atsižvelgiant į mažas atsakovo skaitiklio perkėlimo išlaidas. Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarką ir pagal senus kadastrinius matavimus, ir pagal naujus matavimus, kai tai jam naudinga. Pagal įregistruotus matavimus atsakovas prašo paskirti jam naudotis 38,76 kv. m. patalpų, o ieškovei - 38,34 kv. m., t. y. beveik puse kvadrato daugiau, ir tuo pačiu prašo paskirti jam visą rūsio patalpą R-1/8,28 kv. m., kuri fiksuota pagal naujus kadastrinius matavimus ir kurio pusė ieškovei taip pat turėtų priklausyti. Toks atsakovo prašymas yra nepagrįstas, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir turimas nuosavybės dalis. Todėl ieškovė nesutinka, kad atsakovui būtų paskirta visa rūsio patalpa - 8,28 kv. m., ir dar pusė kvadrato daugiau gyvenamojo namo ploto. Atsakovo argumentai, kad patalpų plotai yra ne tokie, kokie nurodyti kadastriniuose matavimuose, yra nepagrįsti, atsakovas nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pats atsakovas pateikė 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ parengtą naują statinių adresu (duomenys neskelbtini), kadastrinę bylą, kurioje užfiksuota faktinė padėtis, todėl nagrinėjant šalių ginčą, tikslinga vadovautis nauja kadastrinių matavimų byla. Ieškovė nesutinka su ūkinio pastato paskyrimu naudotis tik atsakovui, nes šis pastatas bendros dalinės nuosavybės teise priklauso šalims lygiomis dalimis, o atsakovas siekia pasisavinti ieškovei priklausanti turtą.

7.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. pateikė byloje rašytinius paaiškinimus (el. b. t. 2, l. 173-176), kuriuose prašo patenkinti ieškovės ieškinį ir atmesti atsakovo priešieškinį. Trečiojo asmens teigimu, ji nesutinka su atsakovo motyvu, kad 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtos patalpos 1-2 plotas yra ne 7,87 kv. m., o 9,73 kv. m. Patalpos 1-2 plotas yra nustatytas išskaičiavus joje esančio kamino plotą. Kaminas patalpoje 1-2 buvo įrengtas dar buvusios patalpų savininkės B. B., jis buvo įrengtas R. S. ir P. S. įgyjant gyvenamąjį namą. Iš 2016 m. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų bylos matyti, kad tarp patalpų, pažymėtų plane 1-2 ir 1-3, sienoje yra įrengta sieninė spinta, kuri buvo nuo pat gyvenamojo namo įsigijimo. Be to, tarp patalpų 2016 m. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų plane pažymėtų 1-2 ir 1-3, niekada nebuvo įrengtos durys tuo metu, kai R. S. buvo patalpų savininkė. Atsakovas 2016 m. kadastrinius matavimus atliko savo iniciatyva, pats užsakė kadastrinių matavimų atlikimą ir su jais akivaizdžiai sutiko, nes už juos atsiskaitė. Ginčydamas UAB „Geometra“ kadastrinių matavimų teisingumą atsakovas turėtų atlikti naujus kadastrinius matavimus ir juos pateikti į bylą kaip įrodymą. Rūsys, pažymėtas 2016 m. kadastrinėje byloje R-1, buvo įrengtas buvusios pastato savininkės B. B.. Įsigijus gyvenamąjį namą iš B. B., rūsio patalpomis naudojosi ir R. S., ir atsakovas. Santuokos metu atsakovas savo lėšomis atliko tik laiptų į rūsio patalpas atitraukimo nuo pastato darbus bei įrengė terasą gyvenamojo namo prieigose, tačiau neatliko rūsio įrengimo darbų. Atsakovo motyvas, jog jis įsirengė rūsio patalpas savo lėšomis, kai jau negyveno kartu su R. S., neatitinka tikrovės. Atsakovas neteisingai nurodo, kad 2016 m. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtoje 1-1 patalpoje nėra įrengtų laiptų. Iš 2008 m. rugsėjo 14 d. nuotraukos ir ieškovės į civilinę bylą pateiktos 2015 m. birželio 6 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos koridoriaus nuotraukos Nr. 11, galima matyti, kad patalpos koridoriuje yra įrengti laiptai, kuriais galima patekti į palėpę, todėl atsakovo teiginys, kad jis į palėpę patekdavo kopėčių pagalba, yra klaidingas. Pagal bendrą žodinį susitarimą tarp R. S. ir atsakovo po santuokos nutraukimo buvo susitarta gyvenamojo namo patalpas naudoti tokia tvarka: atsakovas naudoja gyvenamojo namo patalpas 2016 m. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtas 1-6 (24,76 kv. m.), 1-7 (3,81 kv. m.) ir 2/3 dalis patalpos 1-1 (7,63 kv. m.), kurių bendras plotas 36,2 kv. m.; R. S. naudoja gyvenamojo namo patalpas 2016 m. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtas 1-2 (7,87 kv. m.), 1-3 (13,04 kv. m.), 1-4 (13,61 kv. m.) ir 1/3 dalį patalpos 1-1 (3,82 kv. m.), bendras plotas 38,34 kv. m. R. S. ir atsakovas nebuvo susitarę dėl patalpų 2016 m. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje pažymėtų 1-5 (2,53 kv. m.) ir R-1 (8,28 kv. m.), bei dėl ūkinių pastatų, kadastrinių matavimų byloje pažymėtų 2I1p, naudojimosi tvarkos, todėl jomis bendraturčiai naudodavosi bendrai.

8.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas direktorius V. Š. palaikė ieškinį ir jo tenkinimo motyvus, prašė priešieškinį tenkinti iš dalies, tenkinant jo reikalavimų dalį, sutampančią su ieškinio reikalavimais. Ieškovės atstovas patvirtino faktines aplinkybes, nurodytas ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad prieš pirkdamas ginčo turtą apžiūrėjo jį iš išorės, trečiasis asmuo perdavė jam dokumentus ir raktą, kuris netiko. Direktorius skambino atsakovui mažiausiai tris kartus, tačiau jis atsisakė įleisti ieškovės atstovą į jo turtą. Po pretenzijos pateikimo atsakovui jis sakė, kad reikia įvesti dujas, tačiau ieškovės atstovas nurodė, jog reikia nustatyti patalpų naudojimo tvarką. Ieškovės atstovas siūlė atsakovui parduoti patalpas, bet jis nesutiko, tuomet ieškovės atstovas kreipėsi į atsakovą per notarą, pasiūlydamas nupirkti ieškovei priklausančią turto dalį už 40 proc. mažesnę kainą. Ieškovės vadovas įsigijo patalpas iš trečiojo asmens, nes norėjo padaryti gyvenamąjį būstą iš šių patalpų. Trečiasis asmuo perdavė ieškovės direktoriui namo vertinimo bylą, pirkimo-pardavimo sutartį, o kadastrinė byla buvo gauta elektroniniu būdu iš Registrų centro po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovės atstovas, pirkdamas ginčo turtą, netikrino kvadratūros. Trečiasis asmuo R. S. parduodama patalpas nurodė ieškovės direktoriui, kad teismas priteisė jai ½ dalį turto, kad naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka nenustatyta, trečiojo asmens naudotos patalpos nebuvo nurodytos. Trečiasis asmuo paaiškino, kad namuose yra rūsys, kurio kadastro byloje nebuvo.

9.       Teismo posėdžio, vykusio 2020 m. rugsėjo 21 d., metu ieškovės atstovė advokatė Sonata Žukauskienė palaikė ieškinį, prašė tenkinti priešieškinio dalį, neprieštaraujančią ieškinio reikalavimams. Atstovė iš esmės patvirtinto faktines aplinkybes, nurodytas ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį. Rūsys, dėl kurio kilo ginčas tarp šalių, bei mūrinis ūkinis pastatas įrengti prieš atsakovo ir patalpų pardavėjos R. S. santuokos nutraukimą. Jokių naujų pastatų po jų santuokos nutraukimo neatsirado. Nustatant naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarką, reikia vadovautis nauja statinių kadastrinių matavimų byla, nors ji ir neįregistruota VĮ Registrų centre.

10.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas P. S. prašė patenkinti priešieškinį jame nurodytais motyvais, o ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad neįleido ieškovės atstovės į ginčo patalpas, kadangi direktorius V. Š. neparodė jam jokių dokumentų. Namas anksčiau buvo naudojamas kaip du butai. Name taip pat buvo įregistruota atsakovės ir trečiojo asmens sūnaus įmonės buveinė, dalis patalpų buvo naudojama tos įmonės panaudos sutarties pagrindu. Atsakovo teigimu, katilinė yra neįteisinta, tai neteisėta statyba. Mūrinis ūkinis pastatas buvo pastatytas vietoje buvusių dviejų medinių pastatų, kai R. S. jau nebegyveno su atsakovu. Senų pastatų neliko, buvo pastatytas naujas ūkinis pastatas. Atsakovas padidino ūkinių pastatų patalpas savo lėšomis. Namo laiptai buvo išardyti 2017 m. po skyrybų su trečiuoju asmeniu, kaip ir spinta, buvusi trečiojo asmens naudotose patalpose. Ieškovė neapžiūrėjo patalpų, prieš pirkdama iš trečiojo asmens ginčo turto dalį. Atsakovas nenaudoja to, kas jam nepriklauso; vandens skaitliuko, esančio patalpoje 1-5, perkelti negalima. Jam nereikalingas patekimas iš namo į palėpę, kur yra išsiplėtimo indas, kadangi jis gali ten patekti per langą. Visos patalpos, kurios buvo įrengtos, nesant statybos leidimo (rūsys, ūkinis pastatas), buvo padarytos jo lėšomis, neprisidedant buvusiai sutuoktinei R. S.. Atsakovas nebuvo pateikęs VĮ Registrų centrui 2016 m. kadastrinių matavimų bylos, nes žinojo, kad šie matavimai nebus įregistruoti dėl trečiojo asmens nesutikimo.

11.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas advokato padėjėjas L. R. prašė patenkinti priešieškinį jame nurodytais motyvais, o ieškinį atmesti. Palaikė motyvus, nurodytus atsakovo procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad atsakovas įsirengė vonią ir tualetą 2015 m. Rūsio nėra jokiuose dokumentuose. Ieškovė, pirkdama ginčo turto dalį, nebuvo atidi, nes turto pardavėja R. S. pardavė ūkinius pastatus pagal seną planą. Ieškovė įgijo medinius ūkinius pastatus, o ne mūrinius. Šiuo metu ūkiniai statiniai yra didesni ir susideda iš vieno objekto. Naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka turi būti nustatoma pagal seną kadastrinių matavimų bylą. Atsakovo atstovo nuomone, teismas, spręsdamas šalių ginčą, negali vadovautis dokumentais, neįregistruotais Registrų centre.

12.       Trečiasis asmuo R. S., apklausta liudytoja 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu, parodė, kad ji yra buvusi atsakovo sutuoktinė, po skyrybų nepalaiko jokių santykių su juo. Paaiškino, kad pardavė ieškovei savo dalį priklausiusio nekilnojamojo turto, atitekusio jai po skyrybų. Ieškovės atstovas buvo atvykęs apžiūrėti nekilnojamojo turto iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, tačiau į pastatų vidų negalėjo patekti, nes atsakovas buvo užrakinęs patalpas. Garažas ir sandėlis yra vienas pastatas, taip buvo ir iki santuokos nutraukimo, o namas taip pat yra įteisintas kaip vieno buto namas. Parduodant turtą, jokių jo teisinių apsunkinimų nebuvo. Ji leido sūnui įregistruoti įmonę namų adresu, tačiau tai nebuvo panaudos sutartis. Po santuokos nutraukimo trečiasis asmuo naudojosi savo kambariu ir sūnaus, o atsakovas – kambariu nuo Nemuno pusės. Atsakovas suremontavo tik savo kambarį. Buvo bendra vonia, tualetas, virtuvė. Rūsys buvo ir prieš santuokos nutraukimą. R. S. įeidavo į namą iš kiemo pusės, iš terasos pusės nevaikščiojo. Vandens ir elektros skaitliukai buvo bendri. Mediniai laiptai į palėpę buvo prieš santuokos nutraukimą, jokių pertvarų name nebuvo. Santuokos nutraukimo metu ūkinis pastatas buvo mūrinis, jis buvo vientisas. Trečiasis asmuo pardavė ieškovei nekilnojamąjį turtą Kaune, Kranto 22-oji g., kuriuo ji pati naudojosi: virtuvę, kambarį, sūnaus kambarį, tualetą, vonią. Atsakovui buvo išduotas leidimas medinių ūkinių pastatų apmūrijimui, tačiau šie pastatai buvo išgriauti, o vietoje jų atsakovas pasistatė mūrinį ūkinį pastatą.

13.       Trečiojo asmens atstovas advokatas S. M. palaikė trečiojo asmens poziciją, nurodytą jos rašytiniuose paaiškinimuose, patvirtino aplinkybes, nurodytas rašytiniuose paaiškinimuose. Papildomai paaiškino, kad atsakovui ir trečiajam asmeniui būnant dar susituokusiems buvo atlikti tam tikri namo pertvarkymai, bet patalpų plotai nesikeitė. Atstovo nuomone, byloje nėra duomenų, kad atsakovo ir ieškovės bendrame nekilnojamame turte buvo atlikta savavališka statyba. Atsakovas nurodo šias aplinkybes, siekdamas išvengti teisingos turto naudojimosi tvarkos nustatymo.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį nekilnojamojo turto (žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, unikalus Nr. 1994-7004-3022, ūkinio pastato, unikalus Nr. 1994-7004-3033, kitų inžinerinių statinių-šulinio, kitų inžinerinių statinių-statinių, esančių  (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 24-28). VĮ Registrų centro išrašo duomenimis, gyvenamasis namas yra 77,10 kv. m. ploto, užstatytas plotas – 89 kv. m.; ūkinių pastatų plotai: 2I1m – 40 kv. m.; 3I1m – 5 kv. m. ūkinių pastatų sienos – medis su karkasu.

15.       Šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens R. S. paaiškinimais nustatyta, kad minėti nekilnojamojo turto objektai iki buvusių sutuoktinių atsakovo P. S. ir trečiojo asmens R. S. skyrybų buvo valdomos jų bendrosios jungtinės nuosavybės teise, po skyrybų – bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį kiekvienas). Iš atsakovo į bylą pateiktos sutarties (el. b. t. 2, l. 58-60) matyti, kad 1999 m. kovo 4 d. atsakovas ir tuometinė jo sutuoktinė R. S. nupirko iš B. B. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 77,10 kv. m. gyvenamąjį namą, pagalbinį ūkinį pastatą (sienų medžiaga – lentos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį ūkinį pastatą (sienų medžiaga – lentos), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 

16.       Atsakovo į bylą pateiktos Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2000 m. birželio 1 d. išvados dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo Nr. 166 duomenimis (2020-11-18 rašytinių paaiškinimų priedas), buvo sprendžiamas klausimas dėl gyvenamojo namo ir ūkinio pastato 2I1m Kranto g. 22-oji Nr. 22 apmūrijimo. Išvadoje pažymėta, kad teritorijų detaliojo plano sprendiniai ar susiformavusi situacija statybos vietoje yra pakankami projektui rengti – projektavimo sąlygų sąvado rengti nereikia, kad reikalinga nustatyti specialiąsias sąlygas statinių architektūrai, kad projektą būtina derinti Urbanistikos ir architektūros skyriuje.

17.       2008 m. rugpjūčio 20 d. atsakovas kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyrių su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą (2020-11-18 prašymo priedas) dėl ūkinio pastato ir gyvenamojo namo rekonstrukcijos (apmūryti ūkinį pastatą, įrengiant jame garažą, apmūryti gyvenamąjį namą, įrengiant mansardą, pristatyti prie namo verandą, pakeisti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato stogo dangą).

18.       2015 m. birželio 27 d. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos (2020-10-21 prašymo priedas) duomenimis, ginčo turtas buvo įvertintas iki atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo. Turto vertinimo metu (2015 m. gegužės 27 d.) buvo nustatyta, kad mediniai ūkiniai pastatai 2I1m ir 3I1m, buvę šiaurinėje sklypo dalyje, nugriauti; jų vietoje pastatytas mūrinis ūkinis pastatas, kuriame įrengtas garažas su pakeliamais vartais, ūkio patalpa, į kurią įėjimas yra iš kiemo pusės; yra rūsys; šie pakeitimai neįregistruoti VĮ Registrų centras; langai plastikiniai; lauko durys plastikinės, ūkinio pastato būklė yra gera. Charakterizuojant namą, nurodoma, kad prie namo, pietinėje pusėje šalia įėjimo iškastas rūsys, kuriame įrengta katilinė su kieto kuro katilu, boileriu; įlipimas į rūsį – betoniniais laiptais iš lauko; iš namo koridoriaus yra mediniai laiptai į palėpę, kuri nėra įrengta. Išvadoje pažymėta, kad namo eksplikacija neatitinka apžiūros metu nustatyto išplanavimo; pakeitimai neįregistruoti VĮ Registrų centre.

19.       Atsakovui P. S. nutraukus santuoką su trečiuoju asmeniu R. S., ji pardavė ½ dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) , ieškovei. Iš byloje pateiktos 2018 m. kovo 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties (el. b. t. 1, l. 10-23) matyti, kad R. S. pardavė ieškovei ½ dalį gyvenamojo namo, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kitų inžinerinių statinių-šulinio, kitų inžinerinių statinių-statinių, žemės sklypo, esančių(duomenys neskelbtini) . Pirkimo-pardavimo sutarties 2.2 punkte nurodyta, kad nekilnojamąjį turtą charakterizuojantys duomenys nurodyti VĮ Registrų centras.

20.       Iš 2019 m. kovo 25 d. pranešimo dėl buto bendrasavininko dalies pirkimo (el. b. t. 1, l. 29) matyti, kad ieškovė pranešė atsakovui, jog parduoda jai priklausančią ½ dalį nekilnojamojo turto už 24 000 Eur. Atsakovas, atsakydamas į šį pranešimą, nurodė, kad nesutinka su jam pateiktu pasiūlymu, kadangi prieš parduodant šį turtą turi būti išspręstas bendraturčio naudojimosi konkrečios turto dalies klausimas bei atlyginti visi nuostoliai, atsiradę naudojant turtą bendrai. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neprižiūrėjo bendrąja daline nuosavybe valdyto turto, dėl to jis turėjo 2000 Eur nuostolius, kuriuos prašo atlyginti.

21.       Iš 2019 m. gegužės 29 d. atsakovo pranešimo notarei (el. b. t. 1, l. 30, 31) matyti, kad ieškovė siūlė atsakovui įsigyti jai priklausančią nekilnojamojo turto dalį už 13 000 Eur. Atsakovas atsisakė pirkti minėtą turtą, nurodydamas, kad ši kaina yra nepagrįstai didelė. Atsakovo teigimu, dalį šios sumos sudaro jo asmeniškai investuotos į turto pagerinimą lėšos. Atsakovo nuomone, nėra galimybės parduoti minėto turto, kadangi namas yra rekonstruotas, nesant statybą leidžiančio dokumento, dar iki ieškovei įsigyjant turto dalį pagal senus kadastrinių matavimų duomenis. Atsakovas nurodė, kad pageidauja, jog pirmiau būtų nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarka, o vėliau sprendžiama dėl turto pardavimo, siekiant neapsunkinti būsimo turto pirkėjo. Atsakovas taip pat nurodė, kad galimas ir bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas.

22.       2019 m. liepos 9 d. pareiškimu (el. b. t. 1, l. 41, 42) ieškovės atstovė kreipėsi į atsakovą, prašydama atlaisvinti ½ dalį gyvenamojo namo ir kitų statinių bei informuoti apie galimybę pasirašyti sutartį dėl turto naudojimosi tvarkos nustatymo tarp bendraturčių. Atsakovui atsisakius atlikti prašomus veiksmus, ieškovė padavė teismui šioje byloje nagrinėjamą ieškinį.

23.       Iš byloje pateiktų gyvenamojo namo 1994 m., 2016 m. kadastrinių matavimų bylų ir vietos apžiūros 2020 m. rugsėjo 11 d. išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad ne visi šiuo metu esantys gyvenamųjų patalpų kadastrinių matavimų duomenys atitinka VĮ Registrų centre įregistruotus kadastrinius duomenis. Šiuo metu ginčo patalpų kadastrinių matavimų duomenys atitinka neįregistruotų VĮ Registrų centre 2016 m. atsakovo iniciatyva UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų duomenis.

24.       1994 m. atliktų kadastrinių matavimų bylos duomenimis (el. b. t. 1, l. 32-43) gyvenamajame name buvo šios patalpos: I-1 (9,31 kv. m.), I-2 (12,63 kv. m), 1-3 (12,14 kv. m.), 1-4 (13,79 kv. m.), 1-5 (2,48 kv. m.), II-1 (4,68 kv. m.), II-2 (9,73 kv. m.), II-3 (12,36 kv. m.), iš viso – 77,12 kv. m. Žemės sklype buvo nurodyti du ūkiniai pastatai, esantys vienas šalia kito, pažymėti plane 2I1m, 3I1m. 1994 m. kadastrinėje byloje nurodyta, kad namas turi verandą, kad namą sudaro du butai. Viename bute (I), kurio plotas 50,33 kv. m., yra patalpos, pažymėtos I-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 (veranda), kitame bute (II), kurio plotas 26,77 kv. m., yra patalpos, pažymėtos II-1, II-2, II-3.

25.       Atsakovas pateikė į bylą 2016 m. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų bylą (el. b. t. 1, l. 91-116). Iš naujų kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo gyvenamajame name įrengtas rūsys, pažymėtas R-1 (8,28 kv. m.). Šioje byloje taip pat pažymėtos tokios patalpos: 1-1 (11,45 kv. m.; atitinka senos kadastrinių matavimų bylos patalpų I-1 ir II-1 lokaciją); 1-2 (7,87 kv. m., atitinka senos bylos II-2 patalpos lokaciją); 1-3 (13,04 kv. m., atitinka senos bylos II-3 patalpos lokaciją); 1-4 (13,61 kv. m., atitinka senos bylos 1-4 patalpos lokaciją), 1-5 (2,53 kv. m., atitinka senos bylos 1-5 patalpą), 1-6 (24,76 kv. m., atitinka senos bylos I-2, 1-3 patalpos lokaciją), 1-7 (3,81 kv. m.). Naujos kadastrinių matavimų bylos duomenimis, gyvenamojo namo patalpų plotas be rūsio – 77,07 kv. m., su rūsiu – 85,35 kv. m.  

26.       Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu buvo nustatyta, kad patalpoje, pažymėtoje 2016 m. kadastrinių matavimų byloje 1-5, yra priėjimas prie atsakovo vandens skaitliuko (2020-06-01 pareiškimo priedas), patalpa 1-1 (senoje kadastro byloje – I-1) padalyta į dvi dalis, įrengus laikiną pertvarą, vienoje iš dalių (trečiojo asmens naudotų patalpų pusėje) palikus angą įlipimui į palėpę (2020-06-01 pareiškimo priedas). Iš patalpos 1-2 į patalpą 1-3 yra įėjimas, anksčiau jo vietoje (atsakovo paaiškinimais) buvo įrengta spinta (2020-06-01 pareiškimo priedas). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, kad vietoje Registrų centre įregistruotų dviejų medinių ūkinių pastatų yra vienas mūrinis ūkinis pastatas, pažymėtas 2016 m. kadastrinių matavimų byloje 2I1/p, šio pastato plotas yra 55 kv. m., tūris – 135 kub. m. Vienoje ūkinio pastato dalyje (nuo Kranto 19 g. pusės) įrengtas garažas, kuriuo naudojasi atsakovas, kitoje dalyje – patalpos, po kuriomis įrengtas rūsys. 2016 m. kadastrinių matavimų duomenimis, ūkinis pastatas 3I1m nugriautas.

27.       Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovei turi atitekti naudotis patalpos, pažymėtos 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje indeksais 1-2 (7,87 kv. m. ploto), 1-3 (13,04 kv. m. ploto), 1-4 (13,61 kv. m. ploto). Tarp šalių kilo ginčas dėl patalpų 1-1, 1-5, neįregistruotų rūsio ir ūkinio pastato naudojimo. Atsakovo teigimu, ieškovei užtektų 1 kv. m. 1-1 patalpos įlipimui į palėpę, patalpa 1-5 gali atitekti ieškovei, jei ši įrengs atsakovo patalpose vandens skaitliuką, rūsys ir ūkinis pastatas, esantis buvusių dviejų ūkinių pastatų vietoje, turi likti atsakovui, nes būtent jis įrengė šias patalpas savo lėšomis, be to, šie objektai buvo įrengti neteisėtai.

28.       Ieškovė nurodo, kad ji sutinka, jog atsakovui atitektų naudotis vertingesnė patalpų dalis, kurioje yra tualetas ir vonia, tačiau dėl to ieškovė turi teisę į patalpą 1-5, kur yra įrengtas atsakovo vandens skaitliukas. Ieškovės nuomone, į patalpų plotą turi būti įskaičiuotas ir rūsys, nes jis buvo valdomas bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovo ir trečiojo asmens. Ieškovei turi atitekti didesnė 1-1 patalpos dalis, kadangi palikus tik 1 kv. m. ieškovė neturės galimybės tinkamai naudotis jai priskirtomis patalpomis (įnešti baldus į jai skirtinus kambarius). Ūkinio pastato dalis taip pat turi būti paskirta naudotis ieškovei, nes ji pirko ir ½ dalį ūkinių pastatų, o šiuo metu esantis mūrinis ūkinis pastatas buvo naudojamas bendrai ir atsakovo, ir trečiojo asmens.

Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo

29.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.81 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.

30.       Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

31.       Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas nekilnojamojo daikto konkrečias dalis. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019, 47 punktas).

32.       Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-916/2019, 48 punktas).

33.       Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.75 straipsnio nuostatas, yra nurodęs, kad nustatant naudojimosi turtu tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką, tačiau teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018, 40 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju, sprendžiant šalių ginčą, svarbu nustatyti, kurios kadastrinių matavimų bylos duomenimis (t. y. 1994 m. ar 2016 m.) turi būti vadovaujamasi, tenkinant ar atmetant šalių reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo metu esančią faktinę ginčo turto pastatų ir patalpų eksplikaciją atitinka 2016 m. atsakovo iniciatyva atliktų kadastrinių matavimų duomenys (sprendimo 25 punktas). Pažymėtina, kad šiuos duomenis į bylą pateikė pats atsakovas, prašydamas atmesti pradinį ieškinį tuo pagrindu, jog šiuo metu patalpos ir ūkiniai pastatai atrodo kitaip. Be to, atsakovas, reikšdamas priešieškinį, formulavo jo reikalavimus, vadovaudamasis ir 2016 m. jo iniciatyva parengtos kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Vadinasi, pats atsakovas pripažino šių duomenų teisingumą (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis). Todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, kad 2016 m. kadastrinių matavimų byloje nurodytas neteisingas patalpos 1-2  plotas.

35.       Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sprendžiant šalių ginčą negali būti vadovaujamasi VĮ Registrų centre neįregistruotos kadastrinių matavimų bylos duomenimis. Šiuo atveju reikšminga tai, kad atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, jog VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti naujus kadastrinius matavimus tuo pagrindu, jog ginčo turte buvo atlikta savavališka statyba. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje, atsakovas paaiškino teismui, kad apskritai nesikreipė į VĮ Registrų centras dėl naujų kadastrinių duomenų įregistravimo, nes neturėjo trečiojo asmens R. S. kaip bendraturtės sutikimo įregistruoti naujus kadastrinius matavimus.

36.       Teismas, įvertinęs tam tikrą atsakovo P. S. paaiškinimų nenuoseklumą, sprendžia, kad vien tai, jog 2016 m. atlikti kadastriniai matavimai nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, negali būti pagrindu nesivadovauti jais. Atsakovo elgesys patvirtina, jog jis nėra suinteresuotas tuo, jog jo iniciatyva atlikti 2016 m. kadastriniai matavimai būtų įregistruoti VĮ Registrų centre. Todėl jis kiekvieną kartą nurodo skirtingas priežastis, dėl kurių 2016 m. kadastriniai duomenys iki šiol yra neįregistruoti VĮ Registrų centre. Dėl tokio atsakovo elgesio, labiau tikėtina, kad 2016 m. kadastriniai matavimai taip ir nebus įregistruoti tuo atveju, jei teismas atmestų ieškinį šiuo atsakovo nurodytu pagrindu (t. y. dėl naujų kadastrinių matavimų duomenų neįregistravimo).

37.       Teismas, nuspręsdamas vadovautis 2016 m. kadastriniais duomenimis, pažymi, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo gyvenamajame name esantis rūsys, pažymėtas naujoje kadastro byloje R-1, buvo įrengtas jo savavališkai. Trečiasis asmuo R. S. 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje parodė, kad ginčo namas buvo nupirktas jau su rūsiu, kuris nebuvo inventorizuotas kadastrinėje byloje. Atsakovas iš esmės neneigė šios aplinkybės, tačiau nurodė, kad jis savavališkai padidino rūsio tūrį. Teismas atmeta šiuos atsakovo motyvus kaip neįrodytus, įvertinęs ir tai, kad prieš minėtus atsakovo paaiškinimus, jis buvo nurodęs priešieškinyje, kad jis vienas įsirengė rūsio patalpas (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

38.       Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma (trečiojo asmens R. S., atsakovo P. S. paaiškinimai, išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytos aplinkybės) patvirtina, kad rūsys, pažymėtas 2016 m. kadastrinių matavimų byloje R-1, buvo įgytas abiejų buvusių sutuoktinių R. S. ir P. S. įsigyjant ginčo turtą iš B. B. pagal 1999 m. pirkimo-pardavimo sutartį. Tai, kad šis rūsys nebuvo inventorizuotas namo techninės apskaitos byloje ir niekada nebuvo registruotas Nekilnojamojo turto registre, nepatvirtina to, jog šis rūsys buvo savavališka statyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartį Nr. 3K-3-977/2000; 2003 m. vasario 26 d. nutartį Nr. 3K-3-200/2003; 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019 42 punktą) Atsakovas ir trečiasis asmuo įsigijo ginčo gyvenamąjį namą kartu su rūsiu bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jie abu iš esmės patvirtino, kad iki santuokos nutraukimo naudojo visą ginčo turtą bendrai, pasiskirstę tam tikras patalpas kiekvienam naudotis izoliuotai, o tam tikras patalpas – bendrai.

39.       Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovas teigė, kad ūkinis pastatas, tam tikros gyvenamojo namo patalpos (rūsys, tualetas, vonia) buvo pagerintos tik jo lėšomis, nagrinėjamu atveju tai neturi reikšmės teisiniam ginčo vertinimui. Atsakovo priešieškinis, kuriame jis kėlė klausimą dėl kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto pagerinimą, santuokos nutraukimo byloje buvo atmestas (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys civilinėje byloje Nr. e2-3680-752/2017). Todėl laikytina, kad iki 2017 m. (t. y. iki atsakovo ir trečiojo asmens santuokos nutraukimo) gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai buvo tvarkomi iš abiejų sutuoktinių bendrų (jungtinės nuosavybės teise) valdomų lėšų. Teismas, nutraukdamas atsakovo ir trečiojo asmens santuoką 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 2-3680-752/2017, padalino jiems nuosavybės teise priklaususį turtą Kaune, Kranto 20-oji g. 22 (tarp jo – ir neinventorizuotą rūsį), lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

40.       Dėl nurodytų aplinkybių (sprendimo 37-39 punktai) visumos, nors ir nebūdamas inventorizuotas 1994 m. kadastrinių matavimų byloje, gyvenamojo namo rūsys, pažymėtas 2016 m. kadastrinėje byloje R-1, negali būti pripažintas savavališka statyba, bei turi būti įtrauktas į turtą, kurio naudojimosi tvarka bus nustatyta šioje byloje priimtu sprendimu.

41.       Tarp šalių nesant ginčo dėl to, kad ieškovei turi būti paskirtos naudotis patalpos, pažymėtos 2016 m. kadastrinių matavimų byloje indeksais 1-2 (7,87 kv. m. ploto), 1-3 (13,04 kv. m. ploto), 1-4 (13,61 kv. m. ploto), o atsakovui – indeksais 1-6 (24,76 kv. m. ploto), 1-7 (3,81 kv. m. ploto), teismas paskiria šalims naudotis šias patalpas jų procesiniuose dokumentuose nurodytu būdu. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, vadovaujasi ir tuo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog tokia nurodytų patalpų naudojimosi tvarka buvo tarp jų nustatyta dar iki ir po santuokos nutraukimo.

42.       Atsakovas taip pat neprieštarauja, kad patalpos 1-1 dalis (1 kv. m.) būtų paskirta naudotis ieškovei įlipimui į palėpę. Bylos duomenimis patalpoje 1-1 anksčiau buvo mediniai laiptai. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad šiuo metu tų laiptų patalpoje 1-1 nėra, ši patalpa yra padalinta, atsakovui įrengus laikiną pertvarą bei palikus ieškovei naudotis nedidelę šios patalpos dalį. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo paliktos naudotis ieškovei patalpos 1-1 dalis yra pakankama tam, jog galima būtų įlipti į pastogę, pristatant kopėčias. Tačiau atsakovui padalijus ginčo patalpą 1-1 jo siekiamu būdu, iš ieškovės atimta galimybė tinkamai naudotis jai priskirtinomis patalpomis 1-2, 1-3 ir 1-4, kadangi iš patalpos 1-4 galima patekti į patalpą 1-3, o kartu ir pro ją praeinamą patalpą 1-2, tik per patalpą 1-1. Atsakovo paliktas ieškovei naudoti patalpos 1-1 plotas yra toks mažas, kad iš ieškovės atimta galimybė patogiai ir tinkamai įsirengti patalpas, pvz. įnešti statybines medžiagas bei baldus į patalpas 1-3 ir 1-2. Todėl teismas tenkina ieškovės reikalavimą nustatyti, kad ji turi teisę naudoti 1/3 dalį patalpos 1-1 (t. y. 3,82 kv. m. patalpos 1-1), paliekant atsakovui naudotis 7,63 kv. m. patalpos 1-1.

43.       Ieškovė sutiko, kad visas ginčo namo rūsys R-1, kuriame yra katilinė, tarnaujanti viso namo apšildymui, būtų paskirtas naudotis tik atsakovui. Teismas, nustatęs, kad atsakovas priešieškinyje prašė paskirti jam naudotis visu R-1 rūsiu, į kurį įėjimas yra iš atsakovui skiriamų naudotis patalpų pusės, tenkina šį šalių reikalavimą.

44.       Atsakovui paskyrus naudotis patalpas 1-6 (24,76 kv. m. ploto), 1-7 (3,81 kv. m. ploto), 2/3 dalis patalpos 1-1 (7,63 kv. m.), visą rūsį R-1 (8,28 kv. m.), jis turi teisę naudotis 44,48 kv. m. gyvenamojo namo plotu. Ieškovei paskyrus naudotis patalpas 1-2 (7,87 kv. m. ploto), 1-3 (13,04 kv. m. ploto), 1-4 (13,61 kv. m. ploto), 1/3 dalį patalpos 1-1 (3,82 kv. m.), ji turi teisę naudotis 38,34 kv. m. plotu, t. y. mažesniu plotu. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad ji turi teisę izoliuotai naudotis 1-5 patalpa (2,53 kv. m.) tenkinamas. Juo labiau kad net patenkinus šį reikalavimą, ieškovei atitenka naudotis mažesnis nei atsakovui patalpų plotas – 40,87 kv. m.

45.       Teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl patalpos 1-5, atmeta atsakovo argumentus, kad po šia patalpa esantis jam priklausantis skaitliukas turi būti kompensuotas. Atsakovui paskirtas naudoti didesnis gyvenamojo namo plotas nei ieškovei, bei vertingesnės patalpos, kur yra tualetas ir vonia (patalpa 1-7), nekompensuojant to ieškovei. Todėl aplinkybė, kad ieškovei paskiriama izoliuotai naudotis patalpa, po kuria yra atsakovui priklausantis vandens skaitliukas, negali būti priežastimi netenkinti ieškinio reikalavimo dėl patalpos 1-5 ar priteisti iš ieškovės kompensaciją atsakovui. Juolab kad ir nebuvo pareikštas konkretus priešieškinio reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo.

46.       Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad šiuo teismo sprendimu nustatoma gyvenamojo namo naudojimosi tvarka užtikrins abiejų šalių teisę naudoti konkrečias izoliuotas nekilnojamojo daikto dalis. Ieškovės prašoma nustatyti gyvenamojo namo naudojimosi tvarka atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų bei teikia prielaidas šalinti šalių konfliktinę situaciją. Nors realioji daikto, skirtino naudotis ieškovei, dalis neatitinka visa apimti jos idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, tačiau ieškovė su tuo sutinka ir net prašo taip nustatyti. Šalims tenka pagal savo naudingąsias savybes iš esmės vienodo vertingumo daikto dalys, įvertinus tam tikrus nukrypimus (atsakovui tenka naudotis patalpos, kur yra tualetas, vonia, katilinė, apšildanti visą pastatą, o ieškovei – patalpos, kur įrengtas vandens skaitliukas). Nustatytina šiuo teismo sprendimu naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka nesuteikia nepagrįstai pirmenybės ieškovei. Paskirtos naudotis dalys skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių, bet ieškovė su tuo sutinka ir neprašo priteisti iš atsakovo kompensacijos. Nustatytina naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka objektyviai šalina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo, ji yra racionali, nustato efektyvų, ekonomišką daikto naudojimą ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų bei trečiųjų asmenų teisių (sprendimo 31, 32 punktai).

47.       Nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, atsižvelgta į nusistovėjusią faktinę atsakovo ir trečiojo asmens R. S. naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Teismas šiek tiek nukrypo nuo šios taisyklės, paskyręs naudoti ieškovei patalpą 1-5, kur yra atsakovo įrengtas vandens skaitliukas, konstatavęs, kad atsakovui tenka naudotis didesnio ploto patalpos, dalis jam skirtinų patalpų (kur yra tualetas ir vonia) yra vertingesnė, nei ieškovei skirtina naudotis gyvenamojo namo dalis (sprendimo 33 punktas).

48.       Patenkinus ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, atsakovas įpareigojamas atlaisvinti nuo jam priklausančių daiktų per vieną mėnesį gyvenamojo namo patalpas, pažymėtas 2016 m. spalio 4 d. UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje indeksais: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, bei 1/3 dalį patalpos 1-1, viso 40,86 kv. m. Atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo dėl to turėtų išlaidų atlyginimą (?PK 273 straipsnio 1 dalis).

49.       Teismas, nustatęs šalims priklausančio gyvenamojo namo naudojimo tvarką, toliau sprendžia dėl ūkinio pastato, pažymėto 2016 m. kadastrinių matavimų byloje 2I1p, naudojimosi tvarkos nustatymo.

Dėl naudojimosi ūkiniu pastatu tvarkos nustatymo

50.       Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį draudžiama įgyvendinti tiek naudojimosi, tiek disponavimo teises tuo atveju, kai statinys (jo dalis) yra pastatytas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius. Tam tikrais atvejais, kai kompetentinga valstybės institucija nėra konstatavusi savavališkos patalpų statybos fakto, taip pat nenustatyta, jog šios patalpos įrengtos pažeidžiant statinio projekto sprendinius (projektinė dokumentacija nėra pateikta ir (ar) išlikusi), tačiau patalpos (jų statyba) teisės aktų nustatyta tvarka nėra įteisintos ir įregistruotos, yra aktualios CK 4.103 straipsnio nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

51.       Įgyvendinant nuosavybės (taip pat ir naudojimosi daiktu) teisę negali būti pažeidžiami įstatymų reikalavimai. Vien ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės subjektui yra leista atlikti tam tikrų patalpų įteisinimo procedūras (veiksmus), dar nereiškia, kad jam bus išduoti statybą leidžiantys dokumentai ir šios patalpos bus įteisintos. Neužbaigus įstatymu nustatytos savavališkos statybos įteisinimo procedūros ir neįregistravus patalpų Nekilnojamojo turto registre, nėra galimybės nustatyti naudojimosi šiomis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624-690/2015).

52.       Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys.

53.       Naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.) (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis).

54.       Savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis). Naujo nesudėtingo statinio statybai rengiamas supaprastintas statybos projektas Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Supaprastintas rekonstravimo projektas rengiamas nesudėtingo statinio rekonstravimui Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Statybą leidžiantys dokumentai yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas).

55.       Statybos techninio reglamento (toliau – STR) 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punkte nurodyta, kad nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3, 3.2 punktuose buvo nurodyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant II grupės nesudėtingą statinį mieste. Rašytiniai pritarimai supaprastintam rekonstravimo projektui mieste privalomi ir rekonstruojant II grupės nesudėtingą statinį nekeičiant jo grupės (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 4, 4.2 punktai).

56.       Byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo įsigydami ginčo namą, nusipirko iš B. B. ir du medinius ūkinius pastatus (sprendimo 15 punktas). Trečiojo asmens ir ieškovės sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad trečiasis asmuo parduoda ieškovei ½ dalį šių ūkinių pastatų (sprendimo 19 punktas). Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu nustatyta, kad ieškovė pirko iš trečiojo asmens dviejų ūkinių pastatų dalis, ieškovės atstovui (V. Š.) žinant (matant), kad dviejų medinių ūkinių pastatų, perduodamų pagal pirkimo-pardavimo sutartį, nėra, kad jų vietoje yra pastatytas vientisas mūrinis ūkinis pastatas.

57.       Trečiasis asmuo ir atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad faktiškai sugriuvus mediniams ūkiniams pastatams, vietoje jų atsakovas pastatė naują mūrinį ūkinį pastatą. 2016 m. kadastrinių matavimų byloje šis ūkinis pastatas pažymėtas plane 2I1p, pagalbinio pastato, jo dalių kadastro duomenyse nurodytas kaip kaip II grupės nesudėtingas statinys 2I1m, nurodant kitą, nei VĮ Registrų centre įregistruotą ūkinio pastato plotą ir tūrį (55 kv. m., 170 kub. m.), bei tai, kad ūkinis pastatas 2I1/m rekonstruotas 2012-2014 m., o ūkinis pastatas 3I1m (kurio dalis buvo perduota ir ieškovei) nugriautas (el. b. t. 1, l. 104, 105).

58.       Atsakovui teigiant, kad ūkinis pastatas 2I1/p buvo pastatytas iš naujo, nesant statybą leidžiančio dokumento (kompetentingos valstybės institucijos tarnautojo rašytinio pritarimo), ieškovei nepateikus šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, darytina išvada, kad ūkinis pastatas, pažymėtas ir aprašytas 2016 m. kadastrinių matavimų byloje kaip 2I1/p, yra savavališka statyba (sprendimo 52-55 punktai). Todėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimai, kuriais prašoma nustatyti naudojimosi šiuo ūkiniu pastatu tvarką, negali būti tenkinami CK 4.103 straipsnio 1 dalies pagrindu (sprendimo 50, 51 punktai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

59.       Patenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi paskirstomos šalių ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos.

60.       Ieškovė šioje byloje turėjo 1550 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 150 Eur žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą bei 1400 Eur už advokatės ir advokato padėjėjos teisines paslaugas konsultuojant ieškovę, rengiant pretenziją atsakovui, ieškinį, atstovaujant ieškovę parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose (b. t. 1, l. 6; t. 2, l. 49-57, 76-85).

61.       Atsakovas šioje byloje turėjo 20 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 1070 Eur išlaidas, susijusias su advokato padėjėjų teisine pagalba, rengiant atsiliepimą į patikslintą ieškinį, konsultuojant atsakovą bei atstovaujant jį parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, iš viso – 1090 Eur. Be to, 2020 m. vasario 26 d. teismo nutartimi atsakovui buvo atidėtas 55 Eur dydžio žyminio mokesčio už priešieškinio padavimą mokėjimas (b. t. 1, l. 167, 168).

62.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S. turėjo 471,90 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su advokato pagalba konsultuojant trečiąjį asmenį, rengiant rašytinius paaiškinimus byloje bei atstovaujant trečią asmenį 2020 m. lapkričio 19 d. teismo posėdyje.

63.       Įvertinus tai, kad ieškinio dalis, kuria buvo prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, buvo patenkinta visiškai, o ieškinio reikalavimas dėl naudojimosi ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo atmestas, laikytina, kad ieškinys patenkintas 75 proc., atmestas – 25 proc. Priešieškinio reikalavimai, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas (t. y. dėl patalpos 1-1, 1-5, rūsio, ūkinio pastato), nebuvo patenkinti, priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti ta apimtimi, kuria sutiko ieškovė. Todėl teismas sprendžia, kad priešieškinis patenkintas 25 proc., atmestas – 75 proc.

64.       Teismas, nustatęs tokias ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tenkinimo proporcijas, priteisia iš atsakovo ieškovės naudai 1162,50 Eur (1550 Eur ×0,75) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš ieškovės atsakovo naudai – 272,50 Eur (1090 Eur×0,25) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas neįtraukia į iš ieškovės priteistinų išlaidų atlyginimą atsakovo advokato padėjėjo išlaidas vykimui į teismą, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 3 punktu. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas pasamdė advokato padėjėją dėl teismingumo ypatumų, kad ši byla yra specifinė, todėl reikėjo tam tikros specializacijos advokato teismo vietovėje, atstovo iš Marijampolės dalyvavimas byloje nebuvo būtinas. Šioje byloje nagrinėti teisiniai santykiai nėra ypatingi, t. y. tokie, kad tinkamam atsakovo interesų atstovavimui turėjo būti samdomas advokato padėjėjas iš kito miesto (Marijampolės). Todėl atsakovo atstovo kelionės į teismo posėdžius išlaidos nėra atlyginamos šioje byloje. Atlikus ieškovei ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, nustatoma, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei 890 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, CK 6.131 straipsnis).

65.       Vadovaujantis CPK 47 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio bei priešieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės trečiojo asmens R. S. naudai priteisiama 117,98 Eur (471,90 Eur×0,25) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovo – 353,92 Eur (471,90 Eur ×0,75) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

66.       Valstybė šioje byloje turėjo 24,45 išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu proceso dalyviams. Proporcingai patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų daliai, valstybei iš ieškovės priteisiama 6,11 Eur, iš atsakovo – 18,34 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atmetus priešieškinį 75 proc. iš atsakovo valstybei priteisiama 55 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atsakovui buvo atidėtas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 273 straipsniu, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti iš dalies ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo grupė“ ieškinį atsakovui P. S..

Patenkinti iš dalies atsakovo P. S. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo grupė“(duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką:

-                      ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo grupė“, juridinio asmens kodas 300154720, paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis 2016 m. spalio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje indeksais 1-2/7,87 kv. m., 1-3/13,04 kv. m., 1-4/13,61 kv. m., 1-5/2,53 kv. m., bei 1/3 dalį patalpos 1-1/11,45 kv. m., viso 40,86 kv. m.;

-                      atsakovui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis gyvenamojo namo patalpomis, pažymėtomis 2016 m. spalio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje indeksais R-l/8,28 kv. m., 1-6/24,76 kv. m., 1-7/3,81 kv. m., 2/3 dalimis patalpos 1-1/11,45 kv. m., viso 44,48 kv. m.

Įpareigoti atsakovą P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlaisvinti nuo jam priklausančių daiktų gyvenamojo namo Kaune, Kranto 20-oji g. 22, unikalus Nr. 1994-7004-3011, patalpas, pažymėtas 2016 m. spalio 4 d. uždarosios akcinės bendrovės „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje indeksais 1-2/7,87 kv. m., 1-3/13,04 kv. m., 1-4/13,61 kv. m., 1-5/2,53 kv. m., 1/3 dalį patalpos 1-1/11,45 kv. m., viso 40,86 kv. m.

A. P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, pripažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo grupė“, juridinio asmens kodas 300154720, teisę atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo P. S. dėl to turėtų išlaidų atlyginimą.

Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kapitalo grupė“, juridinio asmens kodas 300154720, iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 890 (aštuonis šimtus devyniasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 353,92 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tris Eur 92 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti trečiajam asmeniui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo grupė“, juridinio asmens kodas 300154720, 117,98 Eur (vieną šimtą septyniolika Eur 98 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73,34  Eur (septyniasdešimt tris Eur 34 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo grupė“, juridinio asmens kodas 300154720, 6,11 Eur (šešis Eur 11 ct)  bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei mokėtina suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą valstybei patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                   Svetlana Panina