Civilinė byla Nr. e2S-386-580/2026
Teisminio proceso Nr. 2-15-3-01331-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.10; 3.3.2.; 3.3.2.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. balandžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, suinteresuoti asmenys – L. G. ir Biržų kredito unija.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėja G. V. prašo išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo 2025-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-1173/2025 ir Kauno apygardos teismo 2025-09-18 nutarties vykdymą per 76 mėnesių terminą, kiekvieną mėnesį atsakovei sumokant ieškovui po 300 Eur. Nurodė, kad:
1.1. atsakovė nevengia tinkamai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, tačiau dėl savo prastos finansinės padėties ir mažų gaunamų pajamų, šiuo metu neturi 22 776,46 Eur (19 896,46 Eur + 880 Eur + 2 000 Eur);
1.2. atsakovės turtinė padėtis yra bloga – uždirba 823 Eur į rankas per mėnesį. Su atsakove gyvena jos ir ieškovo nepilnametė dukra I. G.. Dukros išlaikymui ieškovas moka po 309 Eur, iš Biržų rajono savivaldybės administracijos atsakovė gauna 122,50 Eur išmokas vaikui. Atsakovės ir dukros pajamos per mėnesį sudaro 1 254,50 Eur;
1.3. atsakovės nekilnojamas turtas hipoteka yra įkeistas Biržų kredito unijai. Atsakovė kiekvieną mėnesį privalo grąžinti kredito dalį ir sumokėti palūkanas, tai sudaro apie 200 Eur / mėn. Kreditas paimtas turtui įsigyti, kurį teismas pripažino bendrąja daline nuosavybe. Nekilnojamas turtas yra atsakovės ir jos nepilnametės dukros vienintelė gyvenamoji vieta.
2. Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimu prašė pareiškėjos prašymą atmesti. Nurodė, kad:
2.1. atsakovė (skolininkė) prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia iš esmės viena aplinkybe – sunkia finansine padėtimi. Atsakovė dirba, gauna stabilias su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios viršija minimalios mėnesinės algos rodiklį. Atsakovė, teikdama prašymą dėl skolos išdėstymo ir argumentuodama sunkia savo finansine padėtimi, nepateikė teismui banko sąskaitų išrašų ir / ar metinių pajamų deklaracijų, iš kurių būtų galima objektyviai vertinti realias atsakovės pajamas ir turimas pinigines lėšas (santaupas), taip pat spręsti apie pajamų ir išlaidų balansą, t. y. vertinti realią atsakovės finansinę padėtį;
2.2. grįsdama savo prašymą nepilnamečio vaiko priežiūra, atsakovė nenurodo ir neįrodinėja aplinkybių apie vaikui teikiamo kasmėnesinio išlaikymo dydį, t. y. koks santykis nuo jos gaunamų pajamų atitenka vaikui ir kiek lieka jos pragyvenimui;
2.3. atsakovės prašomas skolos išdėstymo variantas – kas mėnesį mokant ieškovui po 300 Eur, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Mokant po 300 Eur kas mėnesį, atsiskaitymas su ieškovu užtruktų virš 6 m., kas neatitiktų proporcingumo principo;
2.4. atsakovė nenurodo ir nepagrindžia siūlymo mokėti po 300 Eur / mėn. argumentų, t. y. kodėl būtent tokią pinigų sumą ji gali mokėti ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. spalio 17 d. nutartimi atmetė pareiškėjos G. V. prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo dalimis. Nurodė, kad:
3.1. sunki pareiškėjos turtinė būklė yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, bet ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas sprendimo įvykdymui išdėstyti. Nenustatyta išimtinių situacijų, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos, pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 76 mėnesių laikotarpiui suteiktų nepagrįstą pranašumą skolininkei, o išieškotojas dėl to patirtų nepagrįstų nuostolių. Tokio prašymo tenkinimas paneigtų teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principą;
3.2. tenkinus skolininkės prašymą ir išdėsčius teismo sprendimą jos prašomomis įmokomis po 300 Eur, ji sprendimą įvykdytų tik per 76 mėnesius, toks priteistų sumų išmokėjimas pakenktų išieškotojui, priteistų pinigų vertė dėl infliacijos ženkliai sumažėtų, tai nesąžininga išieškotojo atžvilgiu;
3.3. skolininkė nepateikia duomenų, kad susidariusią skolą gali padengti per trumpesnį terminą, mokėdama didesnes įmokas. Skolininkė neinformavo teismo, kad atliko bent vieną įmoką išieškotojui, kad pradėjo vykdyti teismo sprendimą, tai leidžia abejoti skolininkės sąžiningumu ir siekiu atsiskaityti su išieškotoju net ir jos nurodoma tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėja G. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo 2025-01-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-123-1173/2025 vykdymą 48 mėnesių terminui, įpareigojant G. V. L. G. kas mėnesį mokėti 415 Eur sumą. Nurodo, kad:
4.1. už priteistą turtą atsakovė moka kreditą. 2020-11-13 sudaryta Kredito sutartis su Biržų kredito unija. Likęs kredito likutis šiai dienai sudaro 26 791,65 Eur, mokėjimo terminas – iki 2050-10-23, mėnesinė įmoka siekia 180 Eur. Dėl mokamo kredito, priteistas turtas yra įkeistas pagal sutartinę hipoteką;
4.2. atsakovė nuo 2024-02-02 dirba Labdaros ir paramos maisto fonde „Maisto bankas“, jos numatytas darbo užmokestis prieš mokesčius – 1 050 Eur. Vidutinės jos pajamos nuo 2024 m. sudaro apie 850 Eur / mėn. atskaičius mokesčius. Atsakovė ieško geriau apmokamo darbo, deda pastangas pagerinti savo ir vaiko finansinę padėtį. Ji yra jauno amžiaus, sveika ir motyvuota, todėl tikėtina, kad jos pajamos artimiausiu metu didės;
4.3. vidutiniškai išlaidos vaikui sudaro apie 495 Eur / mėn., neskaitant kuro, šildymo ir komunalinių paslaugų išlaidų bei papildomų išlaidų vaiko ligos atvejais. Vaiko tėvas su dukra susitinka retai ir papildomai neprisideda prie dukros poreikių (dovanų, drabužių, laisvalaikio). Visos išlaidos tenka išimtinai atsakovei;
4.4. vienintelis atsakovės vardu registruotas turtas yra minėtas gyvenamasis būstas, įkeistas Biržų kredito unijai kaip hipoteka. Kito turto atsakovė neturi – nei santaupų, nei kitų likvidžių aktyvų. Iš atsakovės banko sąskaitų išrašų – UAB „Revolut Bank“ ir AB „Swedbank“– matyti, kad atsakovė santaupų neturi. Likutis UAB „Revolut Bank“ sąskaitoje sudaro 16,41 Eur, o AB „Swedbank“ sąskaitoje – 101,17 Eur;
4.5. atsakovės pajamas sudaro: 820 Eur darbo užmokestis, 309 Eur – vaiko išlaikymas, mokamas ieškovo, ir 122,50 Eur – išmoka vaikui, mokama Biržų rajono savivaldybės, iš viso mėnesinės pajamos sudaro 1 251,50 Eur. Atėmus išlaidas vaiko poreikiams (495 Eur) ir įmokas pagal Kredito sutartį (180 Eur), atsakovei lieka apie 577 Eur / mėn., iš kurių ji turi išlaikyti save. Atsakovei priklauso transporto priemonė „Opel“, tačiau šiuo automobiliu naudojasi ieškovas, atsakovė juo nedisponuoja;
4.6. atsakovė neturi galimybės iš karto sumokėti visos 19 896,46 Eur kompensacijos. Atsakovė pateikia realius, aktualius ir objektyvius duomenis, patvirtinančius jos turtinę ir finansinę padėtį. Sprendimo įvykdymas iš karto yra objektyviai neįmanomas – tokia prievolės apimtis neproporcingai apsunkintų atsakovės ir jos nepilnametės dukros poreikius bei sukeltų grėsmę vaiko gerovei. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 48 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 415 Eur, sudarytų realias sąlygas tinkamai vykdyti įsipareigojimus. Rizikos, jog sprendimo vykdymas pagal siūlomą grafiką bus nevykdomas, nėra. Kas mėnesį mokant po 415 Eur, teismo sprendimo vykdymas būtų realiai įmanomas, pagrįstas ir socialiai teisingas. Tokia vykdymo tvarka užtikrintų teismo sprendimo realų įvykdymą, nepažeidžiant proporcingumo, teisingumo ir socialinio teisingumo principų.
5. Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo G. V. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad:
5.1. apeliantė skunde iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo pradinį prašymą pirmosios instancijos teismui. Apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrindžia išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Nagrinėjant bylą teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, apeliantė nesutiko, kad ginčijamas turtas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis. Ieškovas jai siūlė sumokėti dvigubai mažesnę kompensaciją, negu teismas priteisė. Ieškovas tik dėl apeliantės užsispyrimo patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas;
5.2. ieškovas ginčo turto įsigijimui ir remontui išleido ne mažiau 40 000 Eur, tačiau kompensacija skaičiuojama tik nuo turto rinkos kainos. Apeliantė vienašališkai nusprendė nutraukti šalių santykius, dėl ko ieškovas patyrė nuostolius, nes priteista pinigų suma tik iš dalies padengia jo išleistas pinigų sumas ginčo turtui įgyti ir remontuoti. Apeliantė, ginčydama bendrosios dalinės nuosavybės egzistavimą ir nesutikdama su ieškovo pradiniais pasiūlymais dėl mokėtinos kompensacijos sumos, turėjo įvertinti savo turtinę padėtį bei realias finansines galimybes sumokėti ieškovui priteistą 19 896,46 Eur dydžio kompensaciją. Apeliantės noras išvengti neigiamų priverstinio vykdymo pasekmių, nesudaro pagrindo paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir jo vykdytinumo principų ar ignoruoti teisėtus ieškovo interesus;
5.3. apeliantės prašomas skolos išdėstymas – kas mėnesį mokant ieškovui po 415 Eur, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Mokant po 415 Eur / mėn., atsiskaitymas su ieškovu užtruktų 4 m., kas neatitiktų proporcingumo principo. Teismo sprendimai, kuriais iš apeliantės ieškovo naudai priteista kompensacija ir bylinėjimosi išlaidos, kurių mokėjimo išdėstymo atsakovė prašo, yra įsiteisėję, yra vykdomas išieškojimas priverstine tvarka per antstolį. Todėl šalys gali tartis dėl skolos išdėstymo, pasirašant taikos sutartį, išdėstant skolą jų tarpusavio sutartais terminais;
5.4. apeliantė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą. Esant ieškovo prieštaravimui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir jų interesų pusiausvyrą. Vien aplinkybės dėl apeliantės turtinės padėties, nesant duomenų apie tai, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių teismo sprendimui įvykdyti, nesudaro pagrindo prašymo tenkinimui;
5.5. apeliantė prie savo atskirojo skundo pridėjo eilę naujų įrodymų. Apeliantė neįrodinėja naujų įrodymų pateikimo būtinumo ir neprašo tų įrodymų prijungti prie bylos. Nauji įrodymai nepriimtini ir nevertintini, nes tai neatitiktų CPK įtvirtinto ribotos apeliacijos modelio ir iš esmės lemtų tai, kad apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama pakartotinai. Apeliantė, kuri naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, turėjo pareigą įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde neteigiama, kad apeliantės galimybės teikti įrodymus pirmosios instancijos teisme buvo kaip nors suvaržytos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas netenkino pareiškėjos G. V. prašymo dėl teismo sprendimo išdėstymo dalimis.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantė pateikė teismui papildomus įrodymus – 2020-11-13 Biržų kredito unijos kredito sutarties kopiją; 2025-10-25 Biržų kredito unijos kredito sutarties mokėjimų grafiką; 2020-11-24 pranešimo apie sutartinę hipoteką kopiją; 2024-02-02 darbo sutarties kopiją; 2025-10-23 bankinį išrašą; 2025-09-23 Biržų rajono savivaldybės administracijos pažymos apie pajamas kopiją; Panevėžio apylinkės teismo 2025-05-27 nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-6404-434/2024, kopiją; 2025-10-23 VĮ „Registrų centras“ išrašą; 2025-10-23 UAB „Revolut bank“ bankinį išrašą; 2025-10-23 AB „Swedbank“ bankinį išrašą; automobilio „Opel“ (duomenys neskelbtini) registracijos išrašą.
11. Suinteresuotas asmuo L. G. prašo apeliantės pateiktų naujų įrodymų nepriimtini ir nevertintini.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
13. Kredito sutartis, 2025-09-23 Biržų rajono savivaldybės administracijos pažyma apie pajamas, VĮ „Registrų centras“ išrašas apie nekilnojamąjį turtą byloje jau buvo pateikta, todėl nėra pagrindo jų pakartotinai prijungti prie bylos. Byloje yra duomenys apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas byloje, todėl 2024-02-02 darbo sutarties kopija ir 2025-10-23 bankinis išrašas laikytini pertekliniais įrodymais, be to, galėjo būti pateikta į bylą nagrinėjant ją pirmosios instancijos teisme, todėl prie bylos neprijungtini. Kartu su atskiruoju skundu pateikta Panevėžio apylinkės teismo 2025-05-27 nutarties kopija nepridedama prie bylos, kadangi teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, bankiniai išrašai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, ypač įvertinus tai, kad Jungtinės centrinės kredito unijos Kreda bankinis išrašas pateiktas buvo. Be to, apeliantė nenurodė, kodėl UAB „Revolut bank“ ir AB „Swedbank“ bankiniai išrašai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, juolab, kad prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo teismui teikė pati apeliantė, kuri buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokatės. Todėl bankiniai išrašai neprijungiami prie bylos. Apeliantė taip pat pateikė automobilio „Opel“ (duomenys neskelbtini) registracijos išrašą. Įvertinus, kad dokumentas gautas nepraėjus savaitei po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, nepateikus argumentų, kodėl jis negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, automobilio registracijos išrašą atsisakytina prijungti prie bylos.
Bylos faktinės aplinkybės
9. Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla e2-123-1173/2025 pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovei G. V. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Panevėžio apylinkės teismo 2025-01-24 sprendimu ieškinys tenkintas visiškai ir iš atsakovės G. V. priteista ieškovui L. G. 19 896,46 Eur kompensacija už bendrąją dalinę nuosavybę. Taip pat ieškovui L. G. iš atsakovės G. V. priteista 880 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Kauno apygardos teismas 2025-09-18 nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2025-01-24 sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės G. V. ieškovui L. G. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Byloje kilo ginčas dėl to, kad teismas atsisakė išdėstyti skolos kreditoriui mokėjimą.
12. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
13. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 ir kt.). CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, kad teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo) visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.
14. Tam tikrais atvejais, kai dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo, teismas, vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas svarbias aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, gali sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Kita vertus, CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, o teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-742-370/2021).
15. Apeliantė nurodo, kad vienintelis atsakovės vardu registruotas turtas yra minėtas gyvenamasis būstas, įkeistas Biržų kredito unijai kaip hipoteka. Kito turto atsakovė neturi – nei santaupų, nei kitų likvidžių aktyvų. Iš atsakovės banko sąskaitų išrašų – UAB „Revolut Bank“ ir AB „Swedbank“– matyti, kad atsakovė santaupų neturi. Likutis UAB „Revolut Bank“ sąskaitoje sudaro 16,41 Eur, o AB „Swedbank“ sąskaitoje – 101,17 Eur. Atsakovės pajamas sudaro: 820 Eur darbo užmokestis, 309 Eur – vaiko išlaikymas, mokamas ieškovo, ir 122,50 Eur – išmoka vaikui, mokama Biržų rajono savivaldybės, iš viso mėnesinės pajamos sudaro 1 251,50 Eur. Atėmus išlaidas vaiko poreikiams (495 Eur) ir įmokas pagal Kredito sutartį (180 Eur), atsakovei lieka apie 577 Eur / mėn., iš kurių ji turi išlaikyti save.
16. Suinteresuotas asmuo L. G. teigia, kad apeliantė skunde iš esmės pateikia tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo pradinį prašymą pirmosios instancijos teismui. apeliantės nurodytos aplinkybės nepagrindžia išimtinio būtinumo nukrypti nuo bendros teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Nagrinėjant bylą teisme dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, apeliantė nesutiko, kad ginčijamas turtas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė lygiomis dalimis. Ieškovas jai siūlė sumokėti dvigubai mažesnę kompensaciją, negu teismas priteisė. Ieškovas tik dėl apeliantės užsispyrimo patyrė dideles bylinėjimosi išlaidas.
17. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad sunki pareiškėjos turtinė būklė yra viena iš reikšmingų aplinkybių, sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, bet ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas sprendimo įvykdymui išdėstyti.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (transporto priemonė „Opel“), neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės turtinė padėtis yra itin sudėtinga ir ji šiuo metu nėra pajėgi vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atskirajame skunde ieškovė taip pat nepagrindė savo teiginių, kad jos finansinė padėtis būtų itin bloga ar kad sprendimo įvykdymo išdėstymas sukeltų jai neproporcingų neigiamų pasekmių. Priešingai, bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė turi turto, turi darbą, ieško geriau apmokamo darbo. Apibendrinant išdėstytus argumentus, spręstina, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą.
19. Be to, byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų ieškovės ketinimų atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu realumą ir geranoriškumą. Aplinkybė, kad ieškovė geranoriškai, savo iniciatyva nepadengė bent dalies įsiskolinimo, neleidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti apie realų ieškovės siekį kuo greičiau atsiskaityti su suinteresuotu asmeniu.
20. Apeliantė nurodo, kad jai priklauso transporto priemonė „Opel“, tačiau šiuo automobiliu naudojasi suinteresuotas asmuo, apeliantė juo nedisponuoja ir negali juo realizuoti savo turtinių interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė dėl transporto priemonės realizavimo nėra pagrįsta, ji gali transporto priemonę perleisti suinteresuotam asmeniui kaip skolos dalį ar imtis veiksmų transporto priemonei susigrąžinti.
21. Suinteresuotas asmuo L. G. teigia, kad apeliantė, ginčydama bendrosios dalinės nuosavybės egzistavimą ir nesutikdama su ieškovo pradiniais pasiūlymais dėl mokėtinos kompensacijos sumos, turėjo įvertinti savo turtinę padėtį bei realias finansines galimybes sumokėti ieškovui priteistiną 19 896,46 Eur dydžio kompensaciją. Sutiktina su tuo, akad apeliantė (atsakovė) dalyvaudama teisminiame ginče turėjo prisiimti riziką dėl galimų neigiamų pasekmių. Procesinių teisių įgyvendinimas turi vykti sąžiningai, o pralaimėjus ginčą, negalima perkelti atsakomybės kitam, paneigti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo ir jo vykdytinumo principų ar ignoruoti teisėtus ieškovo (suinteresuoto asmens) interesus.
22. Apeliantės vertinimu, sprendimo įvykdymas iš karto yra objektyviai neįmanomas – tokia prievolės apimtis neproporcingai apsunkintų atsakovės ir jos nepilnametės dukros poreikius bei sukeltų grėsmę vaiko gerovei. Teismo sprendimo vykdymo išdėstymas 48 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 415 Eur, sudarytų realias sąlygas tinkamai vykdyti įsipareigojimus.
23. Suinteresuotas asmuo L. G. teigia, kad apeliantės prašomas skolos išdėstymas – kas mėnesį mokant ieškovui po 415 Eur, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Mokant po 415 Eur / mėn., atsiskaitymas su ieškovu užtruktų 4 m., kas neatitiktų proporcingumo principo. Teismo sprendimai, kuriais iš apeliantės ieškovo naudai priteista kompensacija ir bylinėjimosi išlaidos, kurių mokėjimo išdėstymo atsakovė prašo, yra įsiteisėję, yra vykdomas išieškojimas priverstine tvarka per antstolį. Apeliantė nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti sprendimo įvykdymą.
24. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nenustatyta išimtinių situacijų, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos ir pagrindo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra. Tenkinus skolininkės prašymą ir išdėsčius teismo sprendimą jos prašomomis įmokomis po 300 Eur, ji sprendimą įvykdytų tik per 76 mėnesius, toks priteistų sumų išmokėjimas pakenktų išieškotojui, priteistų pinigų vertė dėl infliacijos ženkliai sumažėtų, tai nesąžininga išieškotojo atžvilgiu.
25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
26. Apeliantės prašomas skolos išdėstymo variantas – kas mėnesį mokant ieškovui po 415 Eur, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, kadangi mokant po 415 Eur kas mėnesį, atsiskaitymas su ieškovu užtruktų beveik 4 metus (19 896,46 Eur / 415 Eur = 23,9 mėn.), kas, esant kategoriškam ieškovo nesutikimui išdėstyti skolos mokėjimą, akivaizdžiai neatitiktų proporcingumo principo. Be to, apeliantė nenurodo ir nepagrindžia tokio savo siūlymo (mokėti būtent po 415 Eur / mėn.) argumentų, t. y. kodėl būtent tokią pinigų sumą ji siūlo / gali mokėti ieškovui. Kaip matyti iš pridedamo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pareiškėja itin išlaidauja teisinėms paslaugoms, už eilinio prašymo surašymą mokėdama apie penktadalį mokėtinos skolos. Apeliantė pripažįsta, kad L. G. teikia išlaikymą vaikui, taip pat gauna išmoką vaikui, pati pareiškėja prisideda prie vaiko išlaikymo, todėl nėra pagrindo nustatyti galimą vaiko interesų pažeidimą dėl skolos mokėjimo.
27. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Nesant ieškovo sutikimo išdėstyti sprendimą, priešingai, esant kategoriškam ieškovo prieštaravimui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, laikytina, jog vykdymo išdėstymas pažeistų ieškovo teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę. Vien apeliantės nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties, nesant duomenų apie tai, kad buvo imtasi visų įmanomų priemonių teismo sprendimui įvykdyti, įvertinus ieškovo teisėtus lūkesčius, nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantės prašymą buvo atsisakyta tenkinti nepagrįstai. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad ji bus finansiškai pajėgi įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą jos prašomu būdu ir terminu.
28. Pirmiau aptarti duomenys patvirtina, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas apeliantės prašomam laikui akivaizdžiai pažeistų ieškovo teisėtus lūkesčius užtikrinti kuo greitesnį teismo sprendimo įvykdymą, neužtikrintų prioritetinio teismo sprendimo privalomumo principo, o apeliantei suteiktų nepagrįstą pranašumą. Kartu tai reikštų šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo, vykdymo proceso operatyvumo principų pažeidimą. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, kuriuo netenkintas prašymas išdėstyti sprendimo įvykdymą, yra teisingas ir pagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Apeliantė pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, prie kurio pridėjo sąskaitą faktūrą Nr. 001 3 811,50 Eur sumai. Atsakovė pateikė dalinį sąskaitos apmokėjimą 2 000 Eur sumai ir likusį sąskaitos apmokėjimo nurodymą 2 178 Eur sumai. Atsakovė prašo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti jos naudai.
30. Sąskaitoje faktūroje Nr. 001 detalizuotos patirtos išlaidos – susipažinimas su teismo sprendimais, atskirojo skundo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo rengimas, įrodymų rinkimas ir analizė, bendravimas su kliente – 1 800 Eur; komunikacija su kliente, antstole, Regitra –750 Eur; prašymo NAV (Norvegijos socialinei tarnybai) dėl išlaikymo priteisimo rengimas anglų kalba – 300 Eur; reikalavimo dėl automobilio grąžinimo rengimas – 300 Eur.
31. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantės atskirasis skundas atmestas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į anksčiau nurodytą teismų praktiką sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimu, taip pat įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nustatęs ir įvertinęs visas esmines teismo sprendimo vykdymo išdėstymo instituto taikymui reikšmingas sąlygas.
33. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tai, kad teismo atliktas įrodymų vertinimas ir dėl jų įrodomosios reikšmės priimtos išvados nesutampa su subjektyvia apeliantės nuomone, nepaneigia teismo atlikto įrodymų vertinimo ir išvadų dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
pareiškėjos G. V. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jūra Marija Strumskienė