Baudžiamoji byla Nr. 1-2856-908/2018
Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00259-2018-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.23.1.1; 2.3.6.4.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė,
sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,
dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,
kaltinamajam A. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), septynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant per bausmės laiką bendrauti su tam tikrais asmenimis, įpareigojant gydytis nuo narkomanijos, neatlygintinai per vienerių metų laikotarpį išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal
BK 178 straipsnio 1 dalį (trys veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per šį laikotarpį gydytis nuo narkomanijos bei per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį gydytis nuo narkomanijos, per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, neatlygintinai iki 2012 m. balandžio 1 d. išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigoje ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant laisvės apribojimo bausmės metu bendrauti su tam tikrais asmenimis. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista devyniasdešimties parų arešto bausme. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo2012 m. rugsėjo 20 d. nutartimi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi pakeistą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2011 m. sausio 9 d. iki 2011 m. vasario 9 d. išbūtas laikas. Atlikęs bausmę 2012 m. lapkričio 9 d.;
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – šešiasdešimties parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė keturiasdešimties parų arešto bausmė. Atlikęs bausmę 2015 m. lapkričio 1 d.;
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal
BK 140 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu, darbo paieška ar lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba tęsti registraciją darbo biržoje arba mokytis, gydytis (tęsti gydymąsi) nuo narkomanijos, jei asmuo sutinka, be gydytojo paskyrimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti aštuoniasdešimt valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant nurodytus įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pakeista devyniasdešimties parų arešto bausme. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 21 d. nutartis – į pakeistą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2016 m. birželio 16 d. išbūtas laikas. Bausmę atlikęs 2017 m. rugpjūčio 2 d.;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
A. S. 2017 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.00 val., prie parduotuvės „Iki“, esančios Vilniuje, Žirmūnų g. 2, neteisėtai, turėdamas tikslą pats suvartoti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nupirkęs už šešis eurus įgijo vieną plastikinį maišelį su žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta, augalinės kilmės medžiaga, kurioje yra: psichotropinė medžiaga – AM2201 (1-(5-fluoropentil)-H-indol-3-il)(1-naftalenil)-metanonas), kurios masė sudaro 0,033 g; psichotropinė medžiaga – XLR-11 91-fluoropentilindol-3-il)-(2,2,3,3-tetrametilciklopropil)metanonas), kurios masė sudaro 0,010 g; psichotropinė medžiaga – MAM-2201 1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(4-metil-1-naftalenil)metanonas), kurios masė sudaro 0,011 g; psichotropinė medžiaga – EAM-2201 1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(4-metil-1-naftalenil)-metanonas), kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Kriminalistinių tyrimų centre nėra minėtos medžiagos standartinio pavyzdžio. Įgytą medžiagą laikė plastikiniame maišelyje prie savęs bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 22.20 val., minėtame bute Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patruliai A. V., V. S. paviršinės apžiūros metu jo rankinėje rado ir paėmė minėtą plastikinį maišelį su nurodytomis psichotropinėmis medžiagomis, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pats policijos pareigūnams atidavė narkotikus. Užėjo pas seną pažįstamą, nupirko vadinamą „žolę“, pats „chimkės“ nerūkė, nusprendė pabandyti. Nusipirko „žolės“, vadinamos „chimkės“, sumokėjo šešis eurus. Buvo vienas pakelis. Su tais narkotikais vaikščiojo porą dienų, nuvažiavo pas seną pažįstamą draugą Denisą. Neketino parduoti, pirko sau, nes yra narkomanas. Atėjo policijos pareigūnai, kuriems pasakė, kad pas jį rankinėje yra „žolė“, darė kratą ir išvežė dviem paroms. Teismo baudžiamasis įsakymas netenkina, norėtų mažesnės baudos. Buvo išvažiavęs į Angliją, ten dirbo, todėl turi lėšų pragyvenimui. Gyvena iš santaupų, užsidirbtų Anglijoje. Baudos neturėjo. Prieš paskutinį kartą turėjo turto areštą. Prašo skirti baudą, o ne laisvės atėmimą. Jei būtų paskirtas areštas, tai prašo skirti mažesnį bausmės dydį. Teismo prašo paskirti baudą arba sumažinti arešto bausmę, kad galėtų ją atlikinėti savaitgaliais, nes reikia prižiūrėti trejų metų dukrą, vežioti ją į būrelius. Jeigu teismas skirtų baudą, ją sumokėtų. Šiuo metu gydosi, visą gyvenimą kenčia dėl narkotikų, bandė nusižudyti. Nori išsigydyti, pradėti normalų gyvenimą. Galėtų atsėdėti du mėnesius. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Iš kaltinamojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad priklausomybės ligų centre gydytas, įrašytas į įskaitą, dėl narkotikų vartojimų gydytas psichiatrijos ligoninėje. 2018 m. rugpjūčio 3 d., apie 11.00 val., prie parduotuvės „Iki“, esančios Vilniuje, Žirmūnų g., iš nepažįstamo vaikino, kurio požymių nepamena ir atpažinti negalės, kiek pamena, už 6 eurus, nusipirko plastikinį maišelį su „žole“. Vaikinas pasiūlė nusipirkti „žolės“, o jis ir nusipirko. Galbūt vėliau būtų pabandęs jos parūkyti. Galvojo, jog tai narkotinė medžiaga – kanapės. Maišelį su narkotinėmis medžiagomis pirko sau, niekam nesiūlė, ir niekam neplatino. Įgijęs narkotinės medžiagos jos nevartojo, nešiojosi su savimi. 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.30 val., jis atėjo pas pažįstamą D. M. gyvenantį kartu su drauge I. K., adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Būnant bute narkotinių medžiagų nevartojo, ar vartojo Denisas ir Ieva, jis nematė. Maždaug po 10 minučių kažkas pradėjo belstis į butą. Ievai atidarius duris, į butą užėjo policijos pareigūnai, kurie juos visus sulaikė. Policijos pareigūnams patikrinus jo rankinę, rankinėje rado maišelį su augalinės kilmės medžiaga viduje. Kodėl su savimi nešiojo minėtą maišelį, pasakyti negali ir pats nesupranta, nes kanapių nerūko, nors kitos rūšies narkotines medžiagas vartoja. Maišelio nei D. M., nei I. K. nerodė, ir tai, kad jis turi uždraustų medžiagų, nesakė. Bute pareigūnai rado ir švirkštą su neaiškios kilmės skysčiu viduje, bet kam jis priklauso, nežino. Gailisi dėl tokio savo poelgio (b. l. 122, 124-125, 129).
Iš liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. patruliavimo su vyriausiuoju patruliu A. V. metu iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojų gavo pranešimą, apie tai, kad bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įtariama prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Bute Nr. 3 girdėjosi balsai. Prisimena, kad vienu momentu atsidarė buto Nr. 3 durys, kaip vėliau paaiškėjo, duris atidarė I. K., bute dar buvo A. S. ir D. M.. Pamačius virtuvėje besimėtančius kruvinus ir pilnus švirkštus, visi bute buvę asmenys buvo paguldyti ant žemės. Pas I. K. piniginėje buvo rastas folijos lankstinukas su šviesiais milteliais. I. K. nurodė, kad lankstinukas priklauso jai. Pas A. S. rankinuke buvo rastas maišelis, kuriame buvo augalinės kilmės smulkinta, galimai narkotinė medžiaga. Virtuvėje ant stalo gulėjo švirkštas su skysčiu. Į įvykio vietą tolimesniems veiksmams atlikti buvo iškviesti Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai (b. l. 40).
Iš liudytojo D. M., kurio atžvilgiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. birželio 6 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 212 straipsnio
1 dalies 2 punktu, nutrauktas, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su drauge I. K.. Jau keturis metus gydosi nuo narkotikų priklausomybės, todėl vartoja metadoną, dimedrolį. Pas jį namuose nuolat būna panaudotų švirkštų. 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.30 val., pas jį atėjo pažįstamas A. S.. Apie 22.20 val., į butą atėjo policijos pareigūnai, kurie pas A. S. rankinėje rado maišelį su augalinės kilmės medžiaga, kurio jis nematė ir nežinojo, kad jis jį turi. Pas I. K. piniginėje rado folijos lankstinuką su milteliais viduje. I. K. pastoviai gyvena jo bute. Ar ji tą dieną vartojo kokias nors narkotines medžiagas be gydytojo paskyrimo, jis nematė. Jis kartu su Ieva įrašyti į metadono programą ir kiekvieną dieną eina į Priklausomybės ligų centrą, kur išgeria metadono. Kambaryje buvo ir švirkštas su skysčiu viduje, neatmeta galimybės, kad švirkštas yra jo, nes kaip minėjo, vaistus leidžiasi intraveniniu būdu. Pas jį labai prasta sveikata, nes serga ŽIV ir hepatitu C, todėl sunkiai pamena visas aplinkybes (b. l. 61, 62).
Iš liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad kartu su draugu D. M. gyvena bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Trejus metus nevartoja narkotinių medžiagų ir yra metadono gydymosi programoje. 2017 m. rugpjūčio 5 d., apie 21.40 val., pas D. M. atėjo draugas A. S.. Apie 22.20 val., į butą atėjo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Pas A. S. policijos pareigūnai rado maišelį su augalinės kilmės medžiaga. Ji nežinojo, kad Andžejus turi šios medžiagos. Jos piniginėje policijos pareigūnai rado folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis, heroinu, kurį ji pirko čigonų tabore. Dalį medžiagos ji jau buvo suvartojusi. Būdami bute, nei su Denisu, nei su Andžejumi narkotinių medžiagų nevartojo. Ji viena, būdama bute, nuėjo į vonios kambarį ir suvartojo dalį medžiagos iš rasto pas ją folijos lankstinuko. Šią medžiagą suvartojo intraveniniu būdu, naudojo švirkštą, kurį po to galimai pareigūnai rado bute. Denisas tą dieną narkotinių medžiagų nevartojo, išskyrus pagal gydytojų skirtą metadono programą
(b. l. 64, 65).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 5 d. 22.10 val. Bendrajame pagalbos centre gautas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, kad jis matė kaip bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), prieš 15 minučių buvo parduotos narkotinės medžiagos. Pranešėjas nurodė, kad lauks prie namo, neprisistatė (b. l. 21-23).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos
4-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. V. 2017 m. rugpjūčio 5 d. tarnybinio pranešimo dėl galimai narkotinių medžiagų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu V. S., apie 22.20 val. patruliuojant nustatytu maršrutu iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur pranešėjas įtaria, kad nurodytame bute prekiaujama narkotinėmis medžiagomis. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas, kuris atsisakė prisistatyti ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) galimai prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, jau daug kartų matė, kaip pas juos lankėsi nematyti asmenys, visi kaimynai patys bijo vaikščioti ir jaudinasi dėl vaikų, nes bijo, kad apiplėš. Į pagalbą buvo pakviestas V1749. Priėjus prie minėto buto durų girdėjosi pokalbiai ir iš lauko pusės tarp dviejų vyrų, vienas vyras buvo minėtame bute, kitas lauke. Netrukus laiptinės duris atidarė vyras ir moteris, kaip vėliau paaiškėjo G. P. ir D. K., kurie buvo patikrinti ir paleisti, paklausus jų, ką jie čia veikia ir kur eina, atsakė, kad eina pas draugus. Tuo metu atsidarė 3 buto durys, kaip paaiškėjo, atidarė I. K., bute taip pat buvo A. S. ir D. M.. Pamačius virtuvėje beišmėtančius kruvinus ir pilnus švirkštus, visi buvo paguldyti ant žemės, panaudotos specialiosios priemonės antrankiai (A. S. ir D. M.). Pas I. K. piniginėje buvo rastas folijos lankstinukas, kuriame buvo šviesiai gelsvos spalvos milteliai. I. K. paaiškino, kad lankstinukas priklauso jai, pas A. S. rankinuke buvo rastas maišelis, kuriame buvo augalinės kilmės smulkinta, galimai narkotinė medžiaga. Virtuvėje ant stalo gulėjo švirkštas su permatomos spalvos skysčiu, paklausus visų, kas tai ir kieno švirkštas, niekas neprisipažino. Į įvykio vietą buvo iškviesti Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai. Minėti piliečiai 0.16 val. pristatyti į 1-ąjį policijos komisariatą (b. l. 25).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuotos įvykio vietos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatytos aplinkybės, be kita ko, kad virtuvėje šalia stalo stovi baltas virtuvinis baldas – spintelė, ant kurio guli celofaninis maišelis, kurio viduje randasi augalinės kilmės medžiaga ir pateiktos tai atvaizduojančios fotonuotraukos (b. l. 26-38).
Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti 2017 m. rugpjūčio 6 d. akto Nr. 1328 matyti, kad A. S. vartojęs psichoaktyvių medžiagų (metadonas, opiatai). Lengvas girtumas. Mišrus apsvaigimas (b. l. 58).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2017 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvados Nr. T-N 2176/2017 (01) matyti, kad A. S. šlapime rasta metadono, EDDP (metadono metabolitas), pėdsakų morfino ir mažiausia etilo alkoholio koncentracija 1,10 promilės. Šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (b. l. 59).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. 00.16 val. A. S. nustatytas 1,61 promilės girtumas (b. l. 66).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. lapkričio 9 d. specialisto išvados Nr. 140-(5053)-IS1-6954 matyti, kad ant tyrimui pateikto šaukštelio, paimto bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), yra narkotinės medžiagos – metadono, pėdsakų ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, pėdsakų. Ant tyrimui pateiktų A. S., D. M. bei I. K. rankų nuoplovų narkotinių medžiagų ir psichotropinių medžiagų nerasta (b. l. 45-46).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. spalio 16 d. specialisto išvados Nr. 140-(4818)-IS1-6389 matyti, kad žalios spalvos, sausoje, dalinai susmulkintoje, augalinės kilmės medžiagoje iš bespalvio plastikinio uždaromo maišelio, 2017 m. rugpjūčio 5 d. rasto pas A. S., yra psichotropinė medžiaga – AM-2201 (1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(1-naftalenil)-metanonas), kurios masė sudaro 0,033 g, psichotropinė medžiaga – XLR-11 (1-fluoropentilindol-3-il)-(2,2,3,3-tetrametilciklopropil)metanonas), kurios masė sudaro 0,010 g, psichotropinė medžiaga – MAM-2201 1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3il)(4-metil-1-naftalenil)-metadonas), kurios masė sudaro 0,011 g; psichotropinė medžiaga – EAM-2201 1-(5-fluoropentil)-1H-indol-3-il)(4-metil-1-naftalenil)-metanonas), kurios kiekio nustatyti nėra galimybės, nes Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre nėra minėtos medžiagos standartinio pavyzdžio. Gelsvos spalvos miltelių iš folijos lankstinuko, 2017 m. rugpjūčio 5 d. rastų pas I. K., sudėtyje yra narkotinė medžiaga – metadonas, kurios masė sudaro 0,003 g, ir narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurios kiekio nustatyti nėra galimybės dėl mažo tirti pateiktų miltelių kiekio. Bespalvio skysčio iš 10 ml talpos vienkartinio švirkšto, 2017 m. rugpjūčio 5 d. rasto bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena D. M., vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – metadono pėdsakai. Ant tuščio 10 ml talpos vienkartinio švirkšto ir vieno 5 ml talpos tuščio vienkartinio švirkšto, 2017 m. rugpjūčio 5 d. rastų bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena D. M., vidinių paviršių narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 50-53).
Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. kovo 30 d. specialisto išvados Nr. 89TPK-193/2018 matyti, kad A. S. gydytas Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nuo 2010 m. gegužės 14 d. iki 2010 m. gegužės 21 d., diagnozuota: sunkus depresijos epizodas, priklausomybės nuo opioidų sindromas; priklausomybės nuo alkoholio sindromas, hepatitas C. A. S. tris kartus gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2011 m. spalio 3 d. iki 2011 m. spalio 7 d., diagnozuota: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, abstinencijos būklė; priklausomybės nuo opioidų sindromas. 2017 m. rugpjūčio 6 d. 5.05 val. A. S. buvo apžiūrėtas Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo apsvaigimo nustatymo kabinete, išvada: vartojęs psichoaktyvių medžiagų (metadonas, opiatai); lengvas girtumas; mišrus apsvaigimas (b. l. 81).
Iš kaltinamojo A. S. prašymo su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme matyti, kad jis prašo sumažinti paskirtą šešiasdešimties parų arešto bausmę ir leisti ją atlikti poilsio dienomis, kadangi dirba ir gydosi nuo opioidinės priklausomybės metadono programoje, taip pat turi mažametį vaiką, kuriuo reikia pasirūpinti, arba paskirti jam priverstinį gydymą (b. l. 155).
Iš Lietuvos darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, kad A. S. registruotas darbo biržoje.
Iš viešosios įstaigos Antakalnio poliklinikos 2018 m. rugsėjo 6 d. medicinos dokumentų išrašo / siuntimo matyti, kad A. S. diagnozės kodas – F 11.2, jis gauna farmakoterapiją metadonu VšĮ Antakalnio poliklinikoje nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. Metadono dozė nuo 30 mg/p. palaipsniui pakelta iki 60 mg/p. Šiai dienai metadono dozė yra 60 mg/p.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog kaltinamojo A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Kaltinamasis A. S. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš seno pažįstamo už šešis eurus nupirko vieną pakelį su vadinama „žole“ („chimke“). Su narkotikais vaikščiojo porą dienų, nuvažiavo pas draugą Denisą. Jų neketino parduoti: pirko sau, nes yra narkomanas, nusprendė pabandyti. Atvykusiems policijos pareigūnams pats atidavė narkotikus. Tokie A. S. parodymai esminėse detalėse yra nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Pirmiausia pažymėtina, kad psichotropinių medžiagų įgijimo vietą ir laiką konkretizuoja paties A. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių, be kita ko, matyti, kad tai buvo padaryta 2017 m. (kaltinamasis klaidingai nurodė 2018 m.) rugpjūčio 3 d. (b. l. 122, 124-125, 129). Atsižvelgiant į tai, taip pat nesant priešingų įrodymų, atitinkamai tikslintinas A. S. pareikštame kaltinime nurodytas veikos padarymo laikas. Psichotropinių medžiagų laikymą pirmiausia pagrindžia liudytojų V. S., D. M., I. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir vyriausiojo patrulio A. V. tarnybinio pranešimo duomenys, iš kurių matyti, kad įvykio vietoje A. S. rankinėje buvo rastas maišelis, su augalinės kilmės medžiaga (b. l. 25, 40, 61, 62, 64, 65). Apie celofaninio maišelio, kurio viduje randasi augalinės kilmės medžiaga, radimą taip pat nurodyta įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 26-38). Iš specialisto išvados matyti, kad šioje medžiagoje yra psichotropinės medžiagos: AM2201 – 0,033 g, XLR-11 – 0,010 g, MAM-2201 – 0,011 g, EAM-2201 – nėra galimybės nustatyti kiekio (konkrečios psichotropinių medžiagų formulės nurodytos specialisto išvadoje) (b. l. 50-53). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2017 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. V-853), šios medžiagos pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų I sąrašo „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams“ 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos I sąrašą priskiriamos sintetinių kanabinoidų darinių grupės I pogrupiui (kaip tai nurodyta specialisto išvadoje – b. l. 51) – psichotropinėms medžiagoms, draudžiamoms vartoti medicinos tikslams. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymą Nr. 5 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (2017 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. V-854) šių psichotropinių medžiagų nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,005 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,5 g, labai didelis kiekis – daugiau kaip 2,5 g. Atsižvelgiant į tai, A. S. įgytos ir laikytos psichotropinės medžiagos viršija nedidelį kiekį, tačiau, net ir bendrai sudėjus, nesiekia didelio kiekio. Tikslo jas parduoti ar kitaip platinti nebuvimą pirmiausia pagrindžia specialisto išvada, medicininės apžiūros aktas, medicinos dokumentų išrašas / siuntimas, iš kurių matyti, kad A. S. seniai vartoja psichoaktyvias medžiagas, įvykio metu taip pat buvo nuo jų apsvaigęs ir šiuo metu gydosi nuo priklausomybės joms (b. l. 58, 59, 81). Be to, liudytojai D. M., I. K. vienodai nurodė, kad jie nežinojo, jog A. S. rankinėje yra maišelis su augalinės kilmės medžiaga, tai matyti iš jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 61, 62, 64, 65). Visa tai atitinka aukščiau pateiktus A. S. parodymus apie psichotropinių medžiagų įgijimą savo poreikiams tenkinti. Pagaliau, bylos medžiaga neabejotinai pagrindžia, kad neteisėtai įgytas psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti A. S. laikė iki 2017 m. rugpjūčio 5 d., todėl atitinkamai tikslintinas jam pareikštame kaltinime nurodytas veikos padarymo laikas.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis A. S. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Dėl A. S. skirtinos bausmės
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.
Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1-7 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymas Nr. VIII-1968), skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas, nustatydamas kaltinamajam A. S. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, pirmiausia atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, susijęs su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, asmens, kuris nuo jų yra priklausomas, todėl jomis disponavo išimtinai savo poreikiams tenkinti, įgijo iš esmės tik sau pakankamą jų kiekį, apie jas nesakė kartu buvusiems asmenims, jas laikė paslėptas nuo jų nešulyje, todėl nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis yra nedidesnis nei rūšinės. Taip pat teismas atsižvelgia į A. S. kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo kryptingai dėl priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – asmeninės paskatos, siekiant apsvaigimo nuo psichoaktyvių medžiagų, į nusikalstamos veikos stadiją – veika yra baigta. Vertindamas A. S. asmenybę teismas atsižvelgia į tai, kad jis yra sulaukęs 28 metų amžiaus, septynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, turi mažametį vaiką, kuriuo, kaip nurodo, rūpinasi, teistas keturis kartus, iš jų ir už analogišką nusikalstamą veiką (už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichoaktyvių medžiagų be tikslo jas platinti) (b. l. 87-90), ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, už psichoaktyvių medžiagų vartojimą, paskutinį administracinį nusižengimą padarė po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 82-86). Teismo vertinimu, A. S. elgesys rodo, kad jis yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, nedaro atitinkamų išvadų dėl savo netinkamo elgesio, todėl jo priešingas teisei elgesys nebuvo visiškai atsitiktinis, jis yra linkęs nusikalsti, jo antivisuomeninės nuostatos yra pakankamai susiformavusios. A. S. gydosi priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų VšĮ Antakalnio poliklinikoje, praeityje taip pat gydėsi VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre (b. l. 77) ir Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 78). Teismas nustato A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nors iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 6 d. 00.16 val. A. S. nustatytas 1,61 promilės girtumas (b. l. 66), o iš medicininės apžiūros akto ir specialisto išvados matyti, kad įvykio metu A. S. organizme aptiktos psichoaktyvios medžiagos (b. l. 58, 59), tačiau teismas nepripažįsta tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi vertina, jog nusikaltimo padarymui įtakos turėjo ne jo apsvaigimas nuo alkoholio, psichiką veikiančių medžiagų, o priklausomybė nuo jų. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį A. S. paskyrus su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas nežymiai viršijantis šios bausmės vidurkį – 60 parų. Teismo vertinimu, pagal A. S. ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei A. S. asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta. Pagrindo jam skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nėra ir dėl to, kad A. S. nedirba, registruotas darbo biržoje, nors teigė turįs santaupų, iš kurių galėtų sumokėti paskirtą baudą, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė, be to, jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų, nemoka (išskyrus už paskutinį administracinį nusižengimą), todėl, teismas sprendžia, kad A. S. paskyrus baudą bausmės paskirtis nebūtų pasiekta.
Kaltinamasis A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skiriama galutinė 40 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 49 straipsnio 1 dalimi, bausmę nustatytina atlikti areštinėje. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, gydymąsi nuo priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, taip pat jo mažamečio vaiko interesus, bausmę nustatytina atlikti poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas A. S. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. 0.11 val. iki 2017 m. rugpjūčio
7 d. 16.45 val. išbūtas laikas (b. l. 114-115), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti
(b. l. 130, 157), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su psichotropinėmis medžiagomis (b. l. 49, 54), vienas tuščias polietileninis maišelis (b. l. 55, 56), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio
1, 6 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti 60 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, A. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 40 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 1, 5 dalimis, A. S. nustatyti bausmę atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti A. S. laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. 0.11 val. iki 2017 m. rugpjūčio 7 d. 16.45 val. išbūtą laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
A. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su psichotropinėmis medžiagomis, vieną tuščią polietileninį maišelį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškintina, kad nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu dėl šių paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti savo poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai.
Teisėja Eglė Gruodienė