Pranešėjas
Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-380-185-2011-59
Teisėja Henryta Gerdvilė Teisminio
proceso Nr. 1-66-1-01016-2010-5
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8; 2.4.
(S)
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. gegužės
23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano
Šimkaus,
teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Sigito Bagdonavičiaus
sekretoriaujant Astai Railaitei,
dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,
gynėjui adv. Alfonsui Mašalui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo P. D.
apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo P. D. pripažintas kaltu padaręs
nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau
BK) 259 str. 1 d. ir nubaustas laisvės
atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių;
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją
bylą,
N U S T A T Ė :
P. D. nuteistas už tai, kad 2010 m. spalio 20 d., apie 18.00-19.00 val., prie upės „Nevėžis“, esančios Šėtos gatvėje,
Kėdainiuose, šalia geležinkelio tilto, rado keturiasdešimt vieną maišelį su 1,586 g psichotropine medžiaga - metamfetamino, kurią, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip
platinti, parsinešė į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir
ten neteisėtai laikė iki 2010 m. spalio 21 d., 14.50 val., kol šią
psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Skirdamas
bausmę, pirmos instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, t.y. atsižvelgė
į tai, kad padarytas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.),
teisiamas dešimtą kartą, bausmę atlikęs, teistumai neišnykę, 2011-02-11 baustas
administracine tvarka pagal ATPK 44 str. 2 d., nedirba, registruotas darbo
biržoje, išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, yra
linkęs nusikalsti, nenori pasitaisyti ir yra pavojingas visuomenei.
Atsakomybę lengvinančia
aplinkybe teismas pripažino tai jog kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi,
sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tai rodo, kad atsakomybės jis nevengia.
Apeliantas nurodo, kad jo
baudžiamąją atsakomybę sunkinančių, ir lengvinančių aplinkybių „suplakimas"
yra nelogiškas: iš jų negalima suprasti, kurios apsprendė laisvės atėmimo
bausmės skyrimą o kurios tam prieštaravo.
Nors teismas nurodė, kad
skiriant bausmę vadovaujasi BPK 54 str. nuostatomis, tačiau, apelianto manymu,
konstatuodamas, jog nekeičia gyvenimo būdo, pasielgė formaliai, tuo pačiu –
neteisingai. P. D. teigia, kad teismas visiškai
neatsižvelgė į tai, kad 2010 m. liepos 24 d. vedė E. D.,
kuri yra neįgali (darbinga tik 50 procentų), išlaiko abu su žmona 6
nepilnamečius vaikus - nuo 5 iki 13 iki metų amžiaus. Sutuoktinė negali
dirbti tiek dėl neįgalumo, tiek dėl to, kad augina mažamečius vaikus, todėl jis
yra vienintelis, galintis padėti juos išlaikyti. Ilgą laiką buvo registruotas
darbo biržoje, o nuo 2011 m. kovo 14 d. pradėjo dirbti viešuosius darbus
Kėdainių miesto seniūnijoje. Nori gyventi šeimoje, rūpintis ja. Paminėtos
aplinkybės apelianto manymu rodo, jog išvadas iš nusikalstamos praeities jis padarė
ir gyvenimo būdą pakeitė iš esmės.
Teismas nuosprendyje taip pat
nurodė, kad atsižvelgia į jo sveikatos būklę, tačiau to nekonkretizavo ir motyvų
nenurodė. Teismui paaiškino, kad 2010 m. susilaužė ranką, kurios kaulai suaugo
blogai, todėl laukia dar viena operacija (atitinkamą pažymą pateiks apeliacinės
instancijos teismo posėdyje).
P. D. teigia, kad teismas nesvarstė
alternatyvių bausmių paskyrimo galimybės, nors BK 259 str. numato tris
alternatyvias bausmes: baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą. Yra įsitikinęs,
kad, atsižvelgiant į jo šeimą, sveikatos būklę, atsakomybę lengvinančią
aplinkybę, nusikaltimo sunkumą ir jo padarymo aplinkybes, teisinga būtų arešto
bausmė: areštas taip pat yra laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant daug mažiau nukentėtų
šeimos, kurios padėtis yra labai sunki, interesai.
Teismas nuosprendyje akcentavo
tai, kad yra baustas administracine tvarka, tačiau ši aplinkybė, apelianto
manymu, taip pat neturėtų būti vertinama kaip turinti esminės įtakos bausmės
rūšiai: už 2010-10-20 - 2010-10-21 įvykius yra nubaustas ir kriminaline bausme
ir administracine tvarka; ilgą laiką gydėsi nuo narkomanijos, dalyvavo Metadono
programoje. Buvo skirtas metadonas buvo surastas jo organizme. Baudą sumokėjo,
nutarimo neskundė, nes nemanė, kad tai galės turėti įtakos ir bausmei pagal
skundžiamą nuosprendį. Apeliantas prisipažįsta, kad yra ligonis, gydosi, tačiau
per trumpą laiką pasveikti neįmanoma. Žada pateikti pažymą apie gydimąsi.
Anksčiau skirtas bausmes atliko
pilnai, todėl tai neturėtų įtakoti skirtos bausmės. Nusikalstamais veiksmais
niekam žalos nepadarė, nukentėjusiųjų nėra, nusikalstama veika netruko nė
vienos paros, todėl teismo teiginys, kad yra visuomenei pavojingas, neatitinka
tikrovės, juolab, kad nuosprendis pagrįstas vien jo nuoširdžiu prisipažinimu.
Teismo posėdyje
nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė atmesti.
Skundas atmestinas.
Nuteistasis P. D. savo kaltės padaręs nusikalstamą
veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., neneigia, tačiau prašo švelninti skundžiamu
nuosprendžiu skirtą bausmę, keičiant laisvės atėmimą į areštą.
Bausmės skyrimas - viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių
baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo
stadijų, o įstatymų leidėjo įtvirtinti
bendrieji bausmės skyrimo principai yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto
ir teisingo nubaudimo garantijų, todėl bausmė turi būti individualizuota ir
paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje
numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso
specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą
veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos
nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko
asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką
formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 56
straipsnis reglamentuoja bausmių skyrimą recidyvistams už tyčinių nusikaltimų
padarymą, numatantį, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą
teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę
Apeliantas teigia,
kad anksčiau skirtas bausmes atliko pilnai, todėl tai neturėtų įtakoti skirtos
bausmės. Tačiau kolegija pažymi, kad teistumas sąlygoja asmeniui įstatymu
numatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, kurios pasireiškia, jei
asmuo, turintis teistumą, padaro naują nusikaltimą, viena iš tokių pasekmių
įtvirtinta Baudžiamojo kodekso 27 straipsnyje. Iš bylos medžiagos
matyti, kad P. D. tyčinį
nusikaltimą padarė, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam
teistumui už tyčinius nusikaltimus. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą tai
vertintina kaip nusikaltimų recidyvas, o nusikaltimus padaręs asmuo laikomas
recidyvistu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai už P.
D. padarytą nusikalstamą veiką nustatė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės
atėmimą (BK 56 str. 1 d.).
P.
D. mano,
kad baustumas administracine tvarka neturėtų turėti įtakos bausmės rūšiai, nes
už 2010-10-20 - 2010-10-21 įvykius yra nubaustas ir kriminaline bausme ir
administracine tvarka, ilgą laiką gydėsi nuo narkomanijos. Tačiau, kaip jau
minėta, bausmės rūšį įtakojo ne administracinė nuobauda, o teistumas, juolab,
kad atliktos griežtos laisvės atėmimo bausmės veiksmingos nuteistojo asmenybei
nebuvo.
Nustatydamas bausmės dydį, pirmos instancijos teismas atsižvelgė BK 54
str. 2 d. numatytas aplinkybes, t.y. į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį
ir pobūdį (veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo
neigiamai orientuotą asmenybę (eilę kartų teistas už nusikalstamas veikas
nuosavybei, žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei, o taip pat už
nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis ar
psichotropinėmis medžiagomis, teistumas neišnykęs, baustas administracine
tvarka), atsakomybę lengvinančią
aplinkybę (kaltu padaręs nusikaltimą pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi)
bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs minėtas aplinkybes
bei sveikatos būklę, teismas P. D. paskyrė laisvės
atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos bausmės
vidurkis. Tokia bausmė, kolegijos nuomone, atitinka bendruosius bausmės
skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę
lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, nuostatas (BK 61 str.),
neprieštarauja bausmės paskirčiai (BK 41 str.) ir savo dydžiu nėra per griežta.
Apeliantas neigia nuosprendžio motyvą, kad jis yra pavojingas visuomenei,
nes, jo manymu, nusikalstama veika žalos niekam nepadarė, nukentėjusiųjų nėra, o pati
veika tetruko mažiau nei parą. Tačiau, reikia pažymėti, kad pirmos instancijos
teismas nuteistojo asmens pavojingumą siejo ne su konkrečia veika, už kurią
nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bet su ankstesniais teistumais už daugkartines
nusikalstamas veikas. Atliktomis griežtomis laisvės atėmimo bausmėmis, jų
tikslai pasiekti nebuvo. Nors, kaip teigiama skunde, P. D. vedė
bei išlaiko šešis nepilnamečius vaikus, tačiau dėl jo paties atsakomybės stokos
ir toliau daro nusikalstamas veikas. Tai davė pagrindo teismui padaryti išvadą,
jog P. D. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, nekeičia
gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos orientacijos, yra linkęs nusikalsti ir
pavojingas visuomenei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu P. D. asmenybės vertinimu.
Kolegija daro
išvadą, kad keisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d., 1 p.,
N U T A R I A:
Nuteistojo P.
D. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Pranas
Šimkus
Teisėjai
Tomas Zdanavičius
Sigitas Bagdonavičius