Baudžiamoji byla Nr. 1-1202-795/2013

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-02062-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;

1.2.4.8.3.; 1.2.5.4.; 2.10.1.,

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O   B A U D Ž I A M A S I S   Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. lapkričio 28 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyvenantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

n u s t a t ė:

A. D. smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui ir grasino nužudyti žmogų:      

2013 m. lapkričio 7 d., apie 01.30 val., namuose, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sugriebė sutuoktinei V. D. už ant kaklo kabojusios grandinėlės, smaugė nukentėjusiąją, po to, ne mažiau tris kartus kėlė ją į viršų, ne mažiau penkiolika kartų tąsė į šonus ir įpjovė grandinėle dešinės rankos pirštą, tuo padarydamas V. D. sužalojimus: linijinius odos nubrozdinimus kaklo šonuose bei sprande, paviršinę draskytiną žaizdą dešinės plaštakos V piršto pamatinės falangos delniniame paviršiuje, nežymiai sutrikdžiusius jos sveikatą. A. D. grasino fiziniu susidorojimu sakydamas: “aš tave vis tiek pasmaugsiu“, tokiais veiksmais sudarė nukentėjusiajai V. D. realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti bus įvykdytas.

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. lapkričio 7 d., apie 01.30 val., būdamas girtas ir negalėdamas kontroliuoti savo veiksmų, apimtas pykčio, kurio priežasties paaiškinti negali, sugriebė ant žmonos V. D. kaklo kabojusią auksinę grandinėlę, tąsė ją, laikė suveržęs prie kaklo. Ar žodžiais grasino pasmaugti V. D., dėl girtumo neatsimena. Prisimena, kad žmona pabėgo, o grandinėlė liko jo rankose. Girdėjo kad žmona kvietė policiją. Jis laukė atvykstant pareigūnų. Dėl šio įvykio labai gailisi ir išgyvena. Žmona V. D. išėjo gyventi pas savo senelę, todėl jos atsiprašyti negalėjo (b.l. 28, 33)

Asmens blaivumo testo pažyma patvirtina, kad įvykio metu A. D. buvo neblaivus. 2013 m. lapkričio 7 d., 02.47 val., jam nustatytas 2.62 promilių girtumas (b.l. 35).

N. V. D. parodė, kad su vyru A. D. santuokoje gyvena 7 metus laiko, augina 11 mėnesių amžiaus dukrą. A. D. išgėręs tampa agresyvus. 2013 m. lapkričio 7 d., 01.30 val., į namus vyras grįžo girtas ir agresyvus. Jis sugriebė V. D. ant kaklo kabojusią auksinę grandinėlę, ją traukė į viršų, keldamas su grandinėle ir ją. V. D. pritrūko oro, ji bandė užkišti už grandinėlės rankas ir tokiu būdu išsilaisvinti, tačiau nepajėgė, įpjovė su grandinėle jos dešinės rankos pirštą. Vyras tąsė ją į šonus, buvo labai agresyvus, šnypšdamas sakė: “aš tave vis tiek pasmaugsiu“. V. D. labai išsigando, nes vyro akys buvo paklaikusios. Ji neabejojo, kad vyras ją pasmaugs. Vyras ją smaugė ir tąsė apie 5 minutes laiko, vienu metu jai pavyko iš grandinėlės išsinerti ir išbėgti iš kambario. Vyras su grandinėle ją kėlė ne mažiau 3 kartus, o į šonus tąsė ne mažiau 15 kartų. Atvykus policijos yras elgėsi ramiai. V. D. įsitikinusi, kad vyras yra visiškai neprognozuojamas, bet kada gali ją sužaloti, sumušti arba užmušti. Specializuotų centrų pagalba jai nereikalinga. Ji vyro bijo ir po šio išpuolio nusprendė su vyru negyventi, išėjo gyventi pas savo močiutę (b.l. 6-7)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2436\13 (03) konstatuota, kad nuketėjusiajai V. D. padaryti sužalojimai: linijiniai odos nubrozdinimas kaklo šonuose bei sprande, paviršinė draskytina žaizda dešinės plaštakos V piršto pamatinės falangos delniniame paviršiuje. Dėl šių sužalojimų V. D. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l.13).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto 2013 m. lapkričio 7 d., ROIK Nr. 603745, nurodyta, kad atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji V. D. buvo susijaudinusi, verkė. Ant jos kaklo matėsi kraujosruvos, smaugimo žymės, kaklas buvo paraudęs. Vyras A. D. buvo neblaivus (b.l. 1-4). 

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. D. grasino nužudyti savo šeimos narį – sutuoktinę V. D. ir smaugdamas jos kaklą suveržta grandinėle nežymiai sutrikdė V. D. sveikatą. Kaltinamasis A. D. prisipažino supykęs ant nukentėjusiosios V. D. dėl jo priekaištų, todėl pagriebė ant jos kaklo kabojusią grandinėlę ir ją stipriai suveržė. Nukentėjusioji V. D. patvirtino, kad ją namuose smaugė sutuoktinis A. D. ir žodžiais išsakė grasinimą ją pasmaugti. Smurto vartojimo aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnai, pagal iškvietimą atvykę į nukentėjusiosios butą ir konstatavę, kad ant V. D. kaklo matosi kraujosruvos, padarytos smaugiant grandinėle (b.l. 1-3). Teismų praktikoje pripažįstama, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (Kasacinė nutartis 2K-639/2010). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad santykiai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios yra konfliktiški. Nukentėjusioji V. D. patvirtino, kad sutuoktinio agresiją ir fizinį smurtą ji kenčia nuolat. Ji nurodė, kad A. D. apsvaigęs nuo alkoholio nuolat smurtauja, grasina V. D.. Toks sistemingos psichinės ir fizinės prievartos buvimas artimoje kaltinamojo aplinkoje, leidžia konstatuoti, kad nukentėjusioji sąmoningai buvo verčiama nerimauti, nesaugiai jaustis, gyventi baimėje.

Grasinimas nužudyti nukentėjusiąją V. D. buvo išsakytas veržiant jos kaklą metaline grandinėle ir tempiant už grandinėlės kaklą į viršų, tokiu būdu sustiprinant nukentėjusiajai realų nesaugumo jausmą ir baimę. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusioji V. D. turėjo pagrindą manyti, jog girtas ir agresyvus, fiziškai stipresnis A. D. galėjo ją nužudyti, ar sunkiai sužaloti, ir atsižvelgiant į konfliktiškus jų tarpusavio santykius, grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas. Kaltinamojo sunki neblaivumo būsena, jo nuolatinis sutuoktinės terorizavimas, grasinimas pasmaugti, kaklo veržimas grandinėle ir nežymus V. D. sveikatos sutrikdymas, laidžia pagrįstai manyti, kad grasinimas nužudyti nukentėjusiąją buvo realus, ir jo realumu abejoti nukentėjusioji neturėjo pagrindo. A. D. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip idealioji šių nusikaltimų sudėtis.

A. D. suvokė, jog tokiais savo veiksmais kelia nukentėjusiajai V. D. baimę dėl jos sveikatos ir gyvybės, verčia ją nuolat nesaugiai jaustis, smaugdamas ir verždamas nukentėjusiosios kaklą grandinėle suprato, kad tokiais veiksmais sukelia jai skausmą ir stresą, žaloja nukentėjusiąją, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

A. D. padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus. Anksčiau jis buvo teistas, tačiau naujas nusikalstamas veikas padarė išnykus ankstesniam teistumui. A. D. nusikaltimų padarymo metu dirbo, kartu su nukentėjusiąja sutuoktine V. D. augino mažametį vaiką. Tačiau jis smurtavo artimoje aplinkoje, prieš savo sutuoktinę ir vaiko motiną V. D..

A. D. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi dėl nukentėjusiosios patirtų išgyvenimų. Byloje yra duomenų, kad A. D. atlygino nukentėjusiajai V. D. padarytą neturtinę žalą Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnis 1 dalies 9 punktas)..

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, A. D. skiriamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Siekiant padėti kaltinamajam A. D. pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu jam skiriamas šiame įstatyme nenumatytas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis to paties kodekso 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančius nusikaltimus paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis A. D. prisipažino padaręs nusikaltimus, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitomas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. lapkričio 7 d., 2.45 val., iki 2013 m. lapkričio 8 d., 16.45 val. (dvi dienos) (b.l.36,37).

A. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 38-39).

Procesas dėl nukentėjusiosios V. D. pareikšto civilinio ieškinio 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti nutraukiamas, nukentėjusiajai pareiškus, kad kaltinamasis jai atlygino visą neturtinę žalą (b.l. 9, 11).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos  baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

n u s p r e n d ž i a:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu A. D. skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose.

- pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu A. D. skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu A. D. skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. D. būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu A. D. skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo A. D. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. lapkričio 7 d., 2.45 val., iki 2013 m. lapkričio 8 d., 16.45 val. (dvi dienas).

Dereškevičiui paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios V. D. pareikšto civilinio ieškinio 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nutraukti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, A. D. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja                                                                                               Kristina Baškienė