(S)

AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS UŽ AKIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 12 d.

Naujoji Akmenė

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, iškeltą pagal AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės D. A.,

nustatė:

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo priteisti iš atsakovės D. A., gyv. Respublikos g. 13-87, Naujojoje Akmenėje, 708,00 Lt žalos atlyginimą, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 71,00 Lt žyminį mokestį. Ieškovas (draudikas) nurodo, kad atsakovė (draudėja), būdama sudariusi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl nuosavo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet nebūdama sumokėjusi 57,00 Lt draudimo įmokos, sukėlė eismo įvykį, kuriame buvo apgadinta J. R. priklausanti transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas atlygino J. R. 708,00 Lt žalą, kurią ji patyrė dėl sugadinto automobilio, todėl reikalauja priteisti išmokėtą draudimo išmoką iš draudimo įmokos nesumokėjusios atsakovės (draudėjos). Ieškovas prašo, jog atsakovui nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį būtų priimtas sprendimas už akių.

Atsakovei procesiniai dokumentai asmeniškai ir pasirašytinai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (26 b.l.), bet atsakovo atsiliepimas per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negautas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakove D. A. 2011-09-26 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį TIA Nr. (duomenys neskelbtini) (5, 6 b.l.). Šia draudimo sutartimi nuo 2011-09-26 11.51 val. iki 2012-09-25 24.00 val. buvo apdrausta automobilio „(duomenys neskelbtini)“, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), o valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė. Draudėja pagal sutartį per tris kartus turėjo sumokėti 228,00 Lt dydžio draudimo įmoką: 57,00 Lt iki 2011-12-26, 57,00 Lt iki 2012-03-26 ir dar 57,00 Lt iki 2012-06-26. Pirmosios įmokos per nustatytą terminą draudėja nesumokėjo. 2012-01-18 apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurį, kaip nurodoma Eismo įvykio deklaracijoje, sukėlė minėtą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairavusi atsakovė D. A. (7 b.l.). Kaip nurodoma ieškinyje, pirmąją 57,00 Lt dydžio draudimo įmokos dalį atsakovė sumokėjo 2012-01-23, t.y. jau po eismo įvykio ir praleidusi mokėjimo terminą. Eismo įvykyje buvo apgadintas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (7, 12-16 b.l.). 2012-01-27 ieškovas išmokėjo 708,00 Lt draudimo išmoką už eismo įvykyje apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio savininkei J. R. (17, 18 b.l.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nesilaikęs asmuo pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiškai atlyginti žalą, padarytą asmenų turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jei draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012, esant iš esmės analogiškoms faktinėms aplinkybėms, yra išaiškinęs, jog draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, draudėjas prisiima riziką, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę. Šios teisės įgyvendinimas kreipiantis į teismą yra draudiko diskrecija. Kadangi atsakovė sukėlė autoįvykį vairuodama automobilį, dėl kurio sudarytoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nustatytas pirmosios draudimo įmokos mokėjimo terminas eismo įvykio metu buvo praleistas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 708,00 Lt žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 82 straipsniu, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 93 straipsnio 1 dalimi iš atsakovės ieškovui priteistina 50,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012-11-06 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (4 b.l.). Papildomai 21,00 Lt žyminio mokesčio ieškovas sumokėjo be teisinio pagrindo. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad smulkiausia įstatymo struktūrinė dalis yra straipsnis. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.XI-1480 38 straipsniu buvo pakeistas, papildytas ir iš naujo išdėstytas CPK 80 straipsnis, o ne kuri nors atskira jo dalis ar punktas. Indeksacija neturėjo būti taikoma, nes ketvirčio vartojimo kainų indeksas nuo 2011-10-01, kai įsigaliojo CPK 80 straipsnio naują redakciją nustatęs 2011-06-21 įstatymas Nr.XI-1480, iki žyminio mokesčio mokėjimo neviršijo 110. Todėl ši permoka nepriteisiama, o ieškovas pagal CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktą gali kreiptis į teismą dėl jos grąžinimo.

Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 10,00 Lt, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011-11-07 įsakymą Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Valstybės Žinios, 2011, Nr.134-6373) valstybei nepriteistinos (1 b.l.).

Vadovaudamasis CPK 26 ir 29 straipsniais, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 708,00 Lt (septynių šimtų aštuonių litų 00 ct) žalos atlyginimą, 5% (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą 708,00 Lt (septynių šimtų aštuonių litų 00 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-11-19 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,00 Lt (penkiasdešimties litų 00 ct) žyminį mokestį ieškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, J.Basanavičiaus g. 12., LT-03600 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Išaiškinti atsakovei, dėl kurios yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovė negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Išaiškinti ieškovui, kad jis turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.