Civilinės bylos Nr. 2-2380/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 126.5.; 122.2. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutarties uždarosios akcinės bendrovės „Aljos statyba“ bankroto byloje Nr. B2-4942-619/2011.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su įmonės bankrotu.
Atskiruoju skundu keliami klausimai dėl kreditorinio reikalavimo dydžio.
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi UAB „Aljos statyba“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Stinkoma“. UAB „Aljos statyba“ nutartį apskundė ir prašė atmesti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis palikta nepakeista.
Bankrutuojančios UAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“ įgaliotas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti bankrutuojančios UAB ,,Aljos statyba“ kreditorių finansinius reikalavimus bendrai 2 245 226,52 Lt sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 28 d. nutartimi patenkino bankrutuojančios UAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriaus UAB „Stinkoma“ įgalioto asmens V. D. prašymą dėl kreditorių reikalavimų patvirtinimo ir patvirtino bankrutuojančios UAB „Aljos statyba“ kreditorių sąrašą bei jų finansinius reikalavimus 2 245 226,52 Lt sumai. Advokatas D. G. įrašytas trečios eilės kreditoriumi su 37 000 Lt kreditoriniu reikalavimu. Teismas nurodė, kad pateiktas bankrutuojančios UAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, pateiktus tvirtinti kreditorinius reikalavimus administratorius pripažįsta, todėl jie tvirtintini Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorius atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį patvirtinant trečios eilės kreditoriaus advokato D. G. 38 500 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą ir skirti bankrutuojančios UAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriui UAB „Stinkoma“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Skundą grindžia šiais argumentais:
- Vadovaujantis 2005 m. spalio 28 d. sutartimi dėl teisinės pagalbos Nr. 1/05 (toliau – Sutartis) advokatas D. G. ir UAB „Aljos statyba“ susitarė dėl pastovaus pobūdžio teisinių paslaugų teikimo. Šalių sutartas užmokestis advokatui nebuvo susietas su realiai atliktų darbų apimtimi, todėl UAB „Stinkoma“ formalus nurodymas, kad nuo 2011 kovo 17 d. advokatas D. G. neteikė teisinės pagalbos UAB „Aljos statyba“, nesudaro teisinio pagrindo esant nenutrauktiems sutartiniams teisiniams santykiams neįtraukti dalies advokato kreditorinių reikalavimų į teismui teikiamą kreditorinių reikalavimų sąrašą. Be to, priešingai, nei nurodo bankroto administratorius, advokatas teikė teisines paslaugas ir po 2011 m. kovo 17 d. bei 2011 m. balandžio 1 d. atstovavo UAB „Aljos statyba“ interesus Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-942-619/2011.
- Bankroto administratorius UAB „Stinkoma“ neįvykdė pareigos per 30 d. nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pranešti suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigęs, jis nevykdys. Administratorius 2011 m. kovo 28 d. raštu informavo kreditorių advokatą D. G. apie jo teisę pateikti kreditorinius reikalavimus, tačiau nenurodė, kad Sutartį nutraukia. 2011 m. birželio 27 d. UAB „Stinkoma“ rašte nurodomas teiginys, kad minėta Sutartis laikoma nutraukta nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutarties priėmimo dienos, neturi jokio teisinio pagrindo. Bankroto administratoriaus pozicija dėl sutarties tolimesnio nevykdymo pirmą kartą buvo išdėstyta tik 2011 m. birželio 27 d. UAB „Stinkoma“ rašte Nr. 2011-13, todėl, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 4 p., šios Sutarties nutraukimo data yra minėto rašto įteikimo advokatui D. G. data, t.y. 2011 m. birželio 28 d. Dėl šių priežasčių UAB „Alijos statyba“ įgijo prievolę atsiskaityti pagal Sutartį iki 2011 m. birželio 28 d. ir advokato D. G. kreditorinis reikalavimas sudaro 38 500 Lt, o ne 37 000 Lt.
- Bankroto administratorius nepagrįstai nuslėpė nuo bankroto bylą nagrinėjančio teismo informaciją apie gautą advokato D. G. 2011 m. birželio 20 d. pranešimą kartu su 2011 m. birželio 20 d. sąskaita už teisinę pagalbą, bei advokato prašymą dėl 38 500 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo teikimo teismui. Bankroto administratorius nepagrįstai nurodė teismui, kad advokato kreditorinių reikalavimų suma sudaro 37 000 Lt.
- Kreditoriaus manymu, bankroto administratorius UAB „Stinkoma“ sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei bylos išsprendimą, todėl, vadovaujantis CPK 95 str. 2 d., už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bankroto administratoriui turi būti paskirta bauda.
Atsakovas BUAB „Aljos statyba“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį nepakeista ir skirti advokatui D. G. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
- 2011 m. birželio 20 d. gautas D. G. pranešimas dėl 38 500 Lt kreditorinio reikalavimo, kurį D. G. grindžia 2005 m. spalio 28 d. sutartimi tarp UAB „Aljos statyba“ ir advokato D. G.. Ši sutartis turi apsimestinio sandorio pažymių, kadangi joje advokato honoraras numatytas ne už konkrečius teisinius veiksmus, o už teikiamas teisines konsultacijas, teisinių dokumentų rengimą ir teisinės ekspertizės atlikimą.
- Prie minėtos sutarties esančiame 2008 m. spalio 31 d. Susitarime Nr. 2 numatyta, kad: „Sutartis sudaroma iki 2012 m. sausio 1 d. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, nesant bet kurios iš šalių reikalavimo ją nutraukti, sutarties galiojimas be raštiško šalių susitarimo pratęsiamas dar 24 mėn.“. Atsakovo teigimu, advokatas D. G. žinojo, kad įmonė bankrutuoja, bet nepasinaudojo teise nutraukti sutartį dėl kliento nemokumo, o sąmoningai kaupė įsiskolinimą, tam, kad įstotų į bylą su kuo didesniu kreditoriniu reikalavimu ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis trukdytų administratoriui vykdyti bankroto procedūras.
- Advokatas D. G. nepateikė jokių įrodymų apie iki bankroto bylos iškėlimo suteiktas teisines paslaugas įmonei.
- Administratorius nagrinėja galimybę ginčyti šį sandorį teisme, kaip ekonomiškai nenaudingą įmonei.
- 2011 m. birželio 27 d. raštu Nr. 2011-13 BUAB „Aljos statyba“ administratorius informavo advokatą D. G., kad 2005 m. spalio 28 d. sutartį dėl teisinės pagalbos laiko nutraukta.
- Advokatas D. G. nuo 2011 m. kovo 17 d. jokios teisinės pagalbos bankrutuojančiai UAB „Aljos statyba“ neteikia.
- Advokato D. G. tvirtinimas, kad bankroto administratorius nepagrįstai nuslėpė nuo bankroto bylą nagrinėjančio teismo informaciją apie gautą advokato D. G. 2011 m. birželio 20 d. pranešimą su 2011 m. birželio 20 d. sąskaita yra neteisingas, nes bankroto administratorius kreditorių reikalavimus pateikė teismui tvirtinti žymiai anksčiau – 2011 m. birželio 6 d.
- Atsakovas mano, kad advokatas D. G. trukdo bankroto procedūrai ir šiuo atskiruoju skundu bando užvilkinti bankroto procesą, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jam skirtina piniginė bauda, kurios dydį nustato teismas. Be to, atsakovo manymu, advokatas D. G. siekia nepagrįstai praturtėti, reikalaudamas atlygio už neatliktus darbus, ir tokiais veiksmais siekia padaryti žalą kitiems BUAB „Aljos statyba“ kreditoriams.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Teisėjų kolegija sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino mažesnio dydžio kreditorinį reikalavimą, nei prašė kreditorius, atsakovo bankroto byloje. Įmonės kreditorius ginčijamą kreditorinį reikalavimą grindžia tarp jo ir įmonės sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartimi, kurią jis vykdė ir po to, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, teigdamas, jog bankroto administratorius jo neinformavo apie sutartinių teisinių santykių su įmone pasibaigimą.
Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad jei per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad įmonės teisinio statuso pasikeitimas savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad pasibaigė bet kokie įmonės sudaryti sandoriai su kitais teisės subjektais. Minėta norma suteikia įmonės bankroto administratoriui teisę, įvertinus įmonės sudarytų sandorių, jei jų įvykdymo terminas dar nepasibaigė, galimą naudingumą įmonei, nuspręsti dėl civilinių sutartinių teisinių santykių, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, tolesnio teisinio likimo. Tai akcentuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-230/2011). Tuo atveju, jeigu bankroto administratorius, įvertinęs įmonės sandorius, nutaria iš jų atsiradusius sutartinius teisinius santykius nutraukti, jis apie tai turi informuoti kitas sutarties šalis per 30 dienų nuo įmonės teisinio statuso pasikeitimo (kai įmonė tapo bankrutuojanti). Tuo tarpu bankroto administratoriui elgiantis pasyviai, t. y. nepranešus kitiems sutartinių teisinių santykių su įmone dalyviams apie šių santykių pasibaigimą, tarp šalių sudaryti susitarimai tebėra galiojantys ir saisto sutarties šalis, kadangi civilinė sutartis jiems pagal įstatymą turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, šalys sutartis turi vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). Įrodinėjimo našta dėl sutartinių teisinių santykių nutraukimo tenka tiek bankroto administratoriui, kuris turi pateikti įrodymus apie tai, jog per įstatymo nustatytą terminą informavo kitą įmonės sutarties šalį apie sudarytos sutarties pasibaigimą, tiek ir kitam (kitiems) sutartinių teisinių santykių dalyviui (dalyviams), kuris (kurie) teigia, jog bankroto administratorius tokių veiksmų neatliko (CPK 12, 178 str.). Administratoriui nepateikus duomenų apie tai, jog kita šalis buvo informuota, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra nutraukiama, ši sutarties šalis turi teisę, nepažeisdama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, toliau vykdyti prisiimtas sutartines prievoles, jei tuo nėra pažeidžiamos bankrutuojančios įmonės ir kitų jos kreditorių teisės bei teisėti interesai. Esant tokiai situacijai, šalių įsipareigojimai nutartyje gali nesukelti teisinių padarinių sutarties šalims nebent tuomet, jei kita sutarties šalis yra nesąžininga ir pažeidžia bankrutuojančios įmonės ir (ar) jos kreditorių teises. Iš pasakyto galima daryti išvadą, jog tuomet, jeigu tarp šalių yra sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, kurioje nustatytas fiksuotas mėnesinis atlygis už paslaugas, kuris mokamas reguliariai ir teisines paslaugas įmonei teikiantis profesionalus asmuo realiai teikia šias paslaugas įmonei ir po bankroto bylos iškėlimo, bankroto administratoriui nenutraukus tokios sutarties, šias paslaugas teikianti šalis turi teisę reikalauti patvirtinti kreditorinį reikalavimą, kildinamą iš galiojančio susitarimo.
Nagrinėjamu atveju UAB „Aljos statyba“ su advokatu D. G. 2005 m. spalio 28 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią šalys sutarė, jog advokato honoraras sudaro 2 500 Lt per mėnesį, o dėl nenumatytų aplinkybių atsiradusios papildomos išlaidos mokamos įvertinus šių išlaidų pagrįstumą (Sutarties 3.1-3.3 punktai, b.l. 105-107). 2006 m. liepos 1 d. šalys pakeitė susitarimą dėl kas mėnesį mokamo honoraro dydžio, sumažindamos jį iki 1 500 Lt (b.l. 108). 2011 m. kovo 17 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Aljos statyba“. Atsakovo bankroto administratorius po 2011 m. kovo 17 d., kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą, per ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą 30 dienų terminą neinformavo UAB „Aljos statyba“ advokato D. G. apie 2005 m. spalio 28 d. tarp šalių sudarytos ir 2006 m. liepos 1 d. pakeistos teisinių paslaugų sutarties pasibaigimą. Tai reiškia, kad bankrutuojančios įmonės prievolė vykdyti galiojančią sutartį su advokatu nepasibaigė iki tol, kol bankroto administratorius apie tai neinformavo advokato. Iš bylos duomenų matyti, kad advokatas D. G. 2011 m. balandžio 5 d. atstovavo atsakovui Vilniaus apygardos teisme vykusiame teismo posėdyje, t. y. po to, kai įmonė įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusą (b.l. 86-87). Be to, advokatas D. G. veikė aktyviai ir 2011 m. balandžio 15 d., 2011 m. gegužės 18 d., 2011 m. birželio 20 d. raštu siųstais pranešimais informavo atsakovo bankroto administratorių apie su atsakovu sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį, pateikdamas išrašytas sąskaitas faktūras atitinkamai 1 500 Lt sumai kas mėnesį. Atsakovo bankroto administratorius tik 2011 m. birželio 27 d. raštu informavo advokatą D. G. apie sutartinių teisinių santykių su juo nutraukimą. Tai, kad įmonės bankroto administratorius rašte nurodė, jog teisinių paslaugų teikimo sutartis laikoma pasibaigusia įmonės teisinio statuso pasikeitimo dieną, nereiškia, kad toks vienašališkas administratoriaus pareiškimas apie sutarties nutraukimą galioja į praeitį, kadangi to nenumato teisės norminiai aktai. Dėl administratoriaus neveikimo sąžininga ir aktyviai veikusi sutarties šalis negali patirti neigiamų teisinių padarinių. Toks teisės aiškinimas atitinka ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią ĮBĮ nustatyta galimybė nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties yra bendrosios taisyklės, pagal kurią visos sudarytos sutartys turi būti vykdomos tinkamai, išimtis ir po bankroto bylos iškėlimo pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-261/2011).
Todėl kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir atsakovo bankroto administratoriumi, jog nėra pagrindo tvirtinti apelianto ginčijamo 1500 Lt kreditorinio reikalavimo dalies, kadangi šis kreditorinis reikalavimas kildinamas iš galiojusios teisinių paslaugų teikimo sutarties ir grindžiamas 2011 m. gegužės 18 d. išrašyta sąskaita už teisines paslaugas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl joje padarytų materialiosios teisės taikymo klaidų keistina ir šia nutartimi patvirtintas D. G. 37 000 Lt kreditorinis reikalavimas padidintinas iki 38 500 Lt. Kita pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 330 str., 337 str. 4 p., 338 str.).
Šie teisės išaiškinimai sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo bankroto administratoriaus atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti teiginiai, jog advokatas D. G. piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir jam už tai turi būti paskirta bauda, atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat nėra pagrindo iš byloje esančios medžiagos tenkinti ir advokato D. G. atskirajame skunde pateikto prašymo dėl baudos paskyrimo atsakovo BUAB „Aljos statyba“ bankroto administratoriui UAB „Stinkoma“ už veikimą prieš teisingą bylos išsprendimą. Tiek atsakovo kreditorius, pagrįstai apeliacine tvarka ginčijęs pirmosios instancijos teismo nepatvirtinto kreditorinio reikalavimo dalį, tiek ir atsakovo bankroto administratorius, įrodinėjęs, jog toks reikalavimas neturi būti tenkinamas, naudojosi procesinėmis teisėmis – vienas teise į apeliaciją, o kitas procesine teise teikti atsikirtimus. Procesinių teisių įgyvendinimas proceso įstatymo nustatyta tvarka negali būti vertinamas kaip proceso šalių piktnaudžiavimas procesu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartį pakeisti.
Teismo patvirtintą D. G. 37 000 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Aljos stayba“ bankroto byloje padidinti iki 38 500 Lt.
Kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Algirdas Gailiūnas
Egidijus Žironas