KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 22 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika,

sekretoriaujant Rasai Rutienei,

dalyvaujant ieškovui A. Š.,

trečiajam asmeniui E. Š.,

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam atstovui Martynui Kapčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei D. V. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, tretieji asmenys E. Š., atstovaujama rūpintojos D. V., Vaikų gerovės centras „Pastogė“, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui laikinai apribotą tėvo valdžią nepilnametės dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini); panaikinti visus globėjos D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė ieškovo gyvenimo sąlygos ir elgesys, jis nebevartoja alkoholinių gėrimų, bylos nagrinėjimo teisme metu dirba pagal verslo liudijimą, gauna pastovias pajamas, todėl turi galimybę tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra. Mano, jog aplinkybę, kad ieškovo elgesys iš esmės pasikeitė, kad jis tapo atsakingu asmeniu įrodo faktas, jog jis (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu yra paskirtas savo neveiksnios sesers globėju. Teigė, jog nepilnametės E. Š. globėja D. V. yra prastos sveikatos, negali tinkamai pasirūpinti globotine. Paaiškino, jog teismui (duomenys neskelbtini) nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nustačius E. Š. gyvenamąją vietą su tėvu, nepilnametės elgesys pagerėjo. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškiniu, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 67).

Teismo posėdžio metu apklausiamas suinteresuotas asmuo E. Š. patvirtino, jog nori gyventi su tėvu – ieškovu A. Š..

Trečiasis asmuo Vaikų gerovės centras „Pastogė“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, pateiktame prašyme nurodė, kad sutinka su ieškiniu, prašo bylą teismo posėdyje nagrinėti Vaikų gerovės centro „Pastogė“ atstovui nedalyvaujant (b. l. 66).

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, jog atsižvelgiant į aplinkybę, kad nepilnametės E. Š. tėvo elgesys pasikeitė iš esmės, o vaiko globėjai sunku pasirūpinti vaiku, mano, kad ieškinys turėtų būti patenkintas. Posėdyje dalyvavęs išvadą teikiančios institucijos įgaliotas atstovas palaikė išvadoje išdėstytą poziciją.

Ieškinys tenkintinas.

Elektroninėje byloje pateiktais dokumentais nustatyta, kad E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina – E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mergaitės motina yra mirusi. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikinai apribota tėvo valdžia nepilnametės dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuolatine E. Š. globėja paskirta D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Jonavos rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. Š. paskirtas neveiksnios sesers S. Š. globėju. A. Š. dirba pagal verslo liudijimą, gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini). A. Š. nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. 2016 m. kovo 21 d. E. Š. charakteristikoje nurodyta, kad E. Š. yra viena iš pažangiausiai besimokančių ir puikiai pamokas lankančių jos gebėjimų lygio mokinių, mokykloje paauglė rami ir tolerantiška, lanko pasiruošimo Pirmajai Komunijai grupę, Vaikų gerovės centrą „Pastogė“, santykiai su globėja D. V. geri, mergaitė myli savo šeimą, pasiilgsta namiškių. Vaikų gerovės centro „Pastogė“ duomenimis E. Š. galimai susitikinėja su vyresniais vyrais, vartoja alkoholinius gėrimus, turi lytinių santykių. Nepilnametės globėja D. V. dėl sveikatos problemų negali sukontroliuoti globotinės. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė informaciją, kad Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos trečiame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. E. Š. išreiškė norą gyventi su tėvu.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte pabrėžta, kad visur ir visada pirmiausia, turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti.

Niekas neturi teisės pažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 str. 3 d.). Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium.

Jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d. ir 9 str.). CK 3.181 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo sąlygos. Šios sąlygos reikalauja, kad: 1) tėvai (ar vienas iš tėvų) būtų pakeitę savo ankstesnį elgesį; 2) tėvai (ar vienas iš jų) gali auklėti vaiką; 3) tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Visos šios sąlygos susijusios tarpusavyje, tačiau tėvų valdžios ribojimui panaikinti neužtenka nustatyti vienos iš jų – būtina remtis visomis trimis sąlygomis.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra visos sąlygos A. Š. tėvo valdžios apribojimo jo nepilnametės dukters E. Š. panaikinimui: ieškovas pakeitė savo elgesį ir gyvenimo būdą – nevartoja alkoholinių gėrimų, dirba pagal verslo liudijimą, pagal savo galimybes sudarė geras sąlygas nepilnametei dukrai gyventi kartu su juo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas savo valdžią vaikams naudotų priešingai nepilnamečio vaiko interesams. Ieškovo tėvo valdžios nepilnametei dukrai laikinas apribojimas rėmėsi netinkamu tėvo valdžios įgyvendinimu, netinkamu gyvenimo būdo vedimu, esant ieškovo kaltei. Padėčiai pasikeitus, tolimesnis šios valdžios ribojimas būtų netikslingas ir net žalingas, nes tėvo valdžios apribojimas esant dabartinei situacijai, negintų ne tik vaiko interesų, bet ir paties tėvo prigimtinės teisės auginti ir auklėti savo vaiką, be to, bylos duomenimis, atsakovė dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nėra pajėgi užtikrinti tinkamą E. Š. globos kokybę. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 36 straipsnio 6 dalyje įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su savo vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Teismui 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi nustačius nepilnametės E. Š. laikiną gyvenamąją vietą su tėvu, A. Š. vykdo savo, kaip tėvo, pareigas, o tai yra pakankamas pagrindas panaikinti laikiną tėvo valdžios apribojimą, be to, nepilnametė E. Š. išreiškė norą gyventi su tėvu, nepilnametės globėja D. V., trečiasis asmuo Vaikų gerovės centras „Pastogė“ sutiko su ieškovo reikalavimu, išvadą teikianti institucija neprieštaravo ieškinio patenkinimui. Vertindamas byloje esančius rašytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad grąžinus nepilnametę dukrą ieškovui, toks grąžinimas nepakenks nepilnametės interesams, o priešingai – atitiks E. Š. interesus. Teismas daro išvadą, kad ieškovas šiuo metu yra pasiruošęs tinkamai įgyvendinti tėvo teises ir pareigas savo nepilnametei dukrai, yra realios tėvo galimybės užtikrinti pagrindines nepilnametės dukters teises gyventi ir sveikai vystytis, paauglės ir tėvo tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai yra pakankami, todėl naikintinas ieškovo A. Š. laikinas tėvo valdžios apribojimas nepilnametės dukters E. Š. atžvilgiu, vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu (CK 2.14 str., 3.181 str., 3.182 str., 2.14 str.). Teismas, panaikindamas laikiną tėvo valdžios apribojimą, panaikina kitus su tėvo valdžios apribojimo panaikinimu susijusius padarinius – teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui E. Š. nustatytą nuolatinę globą (rūpybą). Nepilnametį vaiką grąžinus jo tėvui, atsakovė D. V. atleistina nuo E. Š. rūpintojos ir gaunamų lėšų administratorės pareigų (CK 3.246 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.).

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-04-12 pažymoje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą A. Š. pagal 2015-06-15 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-15-T-2172-2526 valstybė patyrė 115,80 Eur išlaidas (advokato užmokestis).

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje klausimą teismas laiko, jog atsakovės D. V. procesinis elgesys buvo tinkamas, t. y. nors atsakovė ir nedalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tačiau pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su ieškinio reikalavimais, prašo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (b. l. 67), be to, dalyvaudama 2016 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, davė paaiškinimus dėl ginčo. Ieškovo atstovas advokatas Arvydas Verpečinskas teikė prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimų (b. l. 28, 43), ieškovo atstovo prašymu 2016 m. balandžio 14 d. parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi perskirta 2016 m. gegužės 4 d. posėdžio data. Vertindamas tai, kas nurodyta, teismas sprendžia, jog valstybės turėtos išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat byloje susidariusios 11,60 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (b. l. 2), vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.), iš atsakovės nepriteistinos.

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Vadovaudamasis LR CPK 263, 265, 269, 408, 409 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytą laikiną A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžios apribojimą nepilnametės dukters E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Panaikinti nepilnametei E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą nuolatinę globą (rūpybą).

Atleisti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinės rūpintojos ir gaunamų lėšų administravimo pareigų.

Nustatyti E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su tėvu A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                       Tomas Romeika