Civilinė byla Nr. e2A-39-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01541-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės J. įmonės „J.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui, dėl skolos priteisimo, bei atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto priešieškinį bankrutuojančiai individualiai įmonei J. įmonei „J.“ ir J. J., dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų pagal priešieškinį uždaroji akcinė bendrovė „Versina“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Prie Lėvens“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                       Ginčo esmė

1.       Bankrutuojanti individuali įmonė (toliau – ir BIĮ) J. įmonė „J.“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Vilniaus universiteto (toliau – ir atsakovas) 29 203,27 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 1 343,21 Eur delspinigius, sulaikytą 46 528,95 Eur sumą, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 19 d. su atsakovu sudarė rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2662 dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų kartu su projektavimu (toliau – rangos sutartis Nr. Ran S-50000-2662). 2016 m. spalio 6 d. šalys pasirašė rangovės (ieškovės) užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui (atsakovui) aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad statybos darbai užbaigti. Kadangi ieškovė rangos darbus atliko laiku, kokybiškai, o atsakovas darbus priėmė, jam atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove. 2016 m. spalio 17 d. ieškovė atsakovui pateikė PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 29 143,88 Eur ir PVM sąskaitą faktūrą, kurios suma 59,39 Eur, iš viso 29 203,27 Eur. Rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2662 12.1 papunktyje susitarta dėl 0,02 proc. delspinigių nuo nesumokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Kadangi atsakovas pradelsė 230 dienų, susidarė 1 343,21 Eur delspinigių, todėl bendras įsiskolinimas už atliktus darbus yra 30 546,48 Eur. Taip pat atsakovui yra atsiradusi pareiga sumokėti ir 46 528,95 Eur sulaikytą sumą

3.       Atsakovas VšĮ Vilniaus universitetas pareiškė priešieškinį ieškovei BIĮ J. įmonei „J.“ ir atsakovui ieškovės savininkui J. J., dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti subsidiariai iš ieškovės ir atsakovo ieškovės savininko J. J. 479 658,47 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, pagal pareikštą ieškinį priteistinas sumas įskaitant į patenkinus reikalavimus pagal priešieškinį. 

4.       Nurodė, kad ieškovei laimėjus viešąjį konkursą 2014 m. lapkričio 19 d. su ieškove sudarė penkias rangos sutartis, kuriomis ieškovė įsipareigojo atlikti bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo rangos darbus (dėl kiekvieno bendrabučio atskira sutartis). Dar projektavimo darbų vykdymo etape atsakovas informavo ieškovę apie tai, kad preciziškas rangos sutartyse įtvirtintų rangos darbų atlikimo terminų laikymasis yra esminė rangos sutarčių sąlyga. Tuo tikslu į rangos sutartis ir įtrauktas 11.1.3 papunktis, suteikiantis teisę atsakovui dėl rangos darbų atlikimo terminų nesilaikymo vienašališkai nutraukti rangos sutartis.

5.       Po 2016 m. birželio 27 d. įvykusio gamybinio pasitarimo atsakovas iš ieškovės elgesio suprato, kad ieškovė neketina tęsti įsipareigojimų, baigti rangos darbus per papildomai net keletą kartų atsakovo, Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – VPT) pritarimu, pratęstus terminus. Atsakovas galėjo prarasti statybos rangos darbų finansavimą, vykdomą UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“, ir siekdamas sumažinti galimų nuostolių dydį atsakovas nusprendė pasinaudoti rangos sutarčių 11.1.3. papunkčiuose numatyta teise nutraukti sutartis ir 2016 m. liepos 5 d. pranešimu informavo ieškovę apie keturių rangos sutarčių (dėl bendrabučių modernizavimo (duomenys neskelbtini)) nutraukimą prieš terminą. Atsakovas tikėjosi nutrauktų sutarčių pagrindu ieškovės nebaigtų darbų atlikimą perduoti tretiesiems asmenims ir sudaryti ieškovei sąlygas laiku įvykdyti vieną iš penkių rangos sutarčių (dėl (duomenys neskelbtini) bendrabučio).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Įskaičius ieškovei iš atsakovo priteistiną 77 137,56 Eur sumą, teismas priteisė atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir subsidiariai iš atsakovo ieškovės savininko J. J. 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. lapkričio 19 d. su atsakovu sudarė penkias rangos sutartis dėl bendrabučių modernizavimo kartu su projektavimu. Papildomais šalių susitarimais, sutarčių vykdymo terminai buvo pratęsiami. Ieškinio reikalavimai grindžiami 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartimi dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašė priteisti skolą pagal 2016 m. spalio 17 d. PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma sudaro 29 200,27 Eur, bet ne 29 203,27 Eur, kaip ieškinyje nurodė ieškovė. Kadangi atsakovas neginčijo ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo, teismas tenkino ieškinio reikalavimus šioje dalyje (dėl 29 200,27 Eur), ieškovės nurodytą 3 Eur didesnę sumą laikydamas skaičiavimo klaida.

8.       Rangos sutartis Nr. Ran S-50000-2662 pilnai įvykdyta, pasirašant 2016 m. spalio 6 d. rangovės užbaigtų statybos darbų perdavimo statytojui aktą, bei 2016 m. spalio 13 d. statybos darbų užbaigimo aktą. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimais dalyje dėl delspinigių priteisimo, teigė, kad naudojosi sulaikymo teise. Teismas pažymėjo, kad šiame pranešime atsakovas nurodė atitinkamas pretenzijas dėl darbų atliktų (duomenys neskelbtini) bendrabučiuose priėmimo, tačiau nurodė sulaikantis mokėtinas sumas ir pagal sutartimi dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal vieną iš sutarčių tenkančią prievolę sumokėti atitinkamas sumas už atliktus darbus, atsakovas atsisakė mokėti (sulaikė mokėtinas sumas) dėl to, kad kita rangos sutartis nebuvo įvykdyta tinkamai ir laiku. Teismas sprendė, kad toks sulaikymo teisės įgyvendinimas negali būti laikomas pagrįstu, nes šalių teisių ir pareigų apimtį visų pirma apibrėžia konkreti sutartis, dėl sulaikymo teisės įgyvendinimo sąlygų, taip užtikrinant galimai būsimus nuostolius, pagal kitas sutartis, šalys nebuvo susitarę. Teismas vertino, kad atsakovas nepagrįstai naudojosi sulaikymo teise. Todėl teismas tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1 343, 21 Eur delspinigių priteisimo, taip pat tenkino ieškinio reikalavimus dėl sulaikytos sumos 46 594,08 Eur priteisimo. Atsakovas šios sumos neginčijo.

9.       Priešieškinio reikalavimai grindžiami 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartimi Nr. Ran S-50000-2664, dėl (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio modernizavimo, kartu su projektavimu (toliau ir – rangos sutartis Nr. Ran S-50000-2664), iš šios sutarties ieškovės netinkamo įvykdymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimo. Atsakovas 2016 m. gegužės 26 d. pranešimu reikalavo ieškovės baigti rangos darbus pagal visas rangos sutartis iki 2016 m. liepos 30 d. Atsakovo 2016 m. liepos 5 d. pranešime ieškovei dėl sutarčių nutraukimo nurodyta, kad dėl (duomenys neskelbtini) bendrabučių, pagal rangos sutarčių 11.1 (užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš 15 dienų raštu pranešdamas rangovei) ir 11.1.3 (rangovė daugiau nei mėnesį vėluoja užbaigti darbų etapą arba galutinai pabaigti darbus arba kitaip aiškiai parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal sutartį) papunkčių nuostatas, nutraukia rangos sutartis dėl (duomenys neskelbtini) bendrabučių, prieš terminą (15 kalendorinių dienų), skaičiuojant nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Taigi, rangos sutartis Nr. Ran S-50000-2664 nutraukta nuo 2016 m. liepos 20 d.

10.       Atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešime atsakovo tarybai nurodyta, kad su ieškove sutartis sudaryta atsižvelgiant į mažiausią pasiūlytą kainą su PVM – 621 495,22 Eur. Nurodyta, kad gavus UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ir VPT pritarimą sutarčių vykdymo terminai (turėjo būti atlikti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.) pratęsti. Tačiau 2016 m. liepos duomenimis pagal rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664, atlikta 56,81 proc. darbų. Šiame pranešime taip pat nurodyta, kad susitikus su UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ atstovais sutarta, kad sudarius naujas sutartis ir užbaigus darbus iki 2016 m. spalio 14 d., būtų galima išsaugoti paskolos sutartis ir panaudoti paskolos likutį. Atsižvelgiant į tai, kad darbai turėjo būti atlikti per likusį 2,5 mėn. paskolos panaudojimo terminą, atsakovas sutartis su naujais rangovais sudarė skubos tvarka, atliekant pirkimą neskelbiamos apklausos būdu. Dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų užbaigimo, 2016 m. rugpjūčio 1 d. sudaryta rangos sutartis Nr. Ran S-50000-1009 su UAB „Versina“. UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ sprendimu nutarta finansuoti bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), renovaciją, suteikiant 513 600 Eur paskolą. Antstolio 2016 m. rugpjūčio 17 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, fiksuota statybvietės apžiūra 2016 m. liepos 29 d. ir jos perdavimas naujajam rangovui.

11.       2016 m. eksperto doc. dr. D. K. vertinimo akte įvertinti atliktų darbų kiekiai. Organizuojant naują pirkimą atsakovė nurodė darbų kiekius, o UAB „Versina“, pagal pirkimo sąlygas, pasiūlė nurodytus darbų kiekius atlikti už 643 721 Eur, kurie vėliau buvo patikslinti, suderinti su atsakove ir sulygta kaina – 691 375,37 Eur, bei sulygti taisytini darbai, kurie sudarė 56 675,51 Eur. UAB „Versina“ rangos darbus baigė 2016 m. lapkričio 4 d. 

12.       Ieškovė į bylą pateikė, jos užsakymu 2016 m. rugpjūtį eksperto L. U. atliktą ekspertizės aktą dėl visų keturių (duomenys neskelbtini), esančių bendrabučių, kuriame nurodyta, kad fasado ir stogo renovavimo darbai nėra užbaigti, atliktų darbų defektų šalinimo kaina sudaro 4 008 Eur su PVM. Ekspertizė atlikta remiantis ieškovės sudaryta lokaline sąmata dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), darbų.

13.       Atsakovas nuostolius dėl pakeičiančios sutarties sudarymo apskaičiavo atsižvelgdamas į rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 su ieškove kainą – 621 495,22 Eur, ieškovei faktiškai sumokėtą sumą – 353 042,69 Eur, bei sutarties su naująja rangove faktiškai sumokėtą kainą – 745 611,51 Eur, ir teigia patyręs 477 158,98 Eur nuostolių. 

14.       Teismas vertino, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata, nesuderinat su atsakovu, negali būti vertinama kaip objektyviai pagrįstas rašytinis įrodymas konkrečių atliktinų darbų kiekiui įvertinti. Ieškovė įsipareigodama pasiekti sulygtą rezultatą, prisiėmė atitinkamą riziką dėl atliktinų darbų kiekių. Teismas byloje buvo paskyręs statybos darbų techninę ekspertizę, taip ieškovei suteikiant galimybę įrodyti, kiek konkrečiai darbų reikėjo atlikti pagal į rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664 ir/ar naujosios rangovės darbai apėmė jau ieškovės atliktus darbus ir/ar naujosios rangovės darbai nepateko į projekto įgyvendinimo apimtį. Tačiau ieškovei nesumokėjus į teismo depozitinę sąskaitą užstato ekspertizės atlikimui, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintas ir byla išnagrinėta pagal byloje esančius įrodymus. Teismas vertino, kad ieškovė nepaneigė atsakovo į bylą pateiktų įrodymų dėl naujai skelbto pirkimo darbų apimties pagrįstumo, kaip ir UAB „Versina“ atliktų darbų apimties pagal naujo pirkimo sąlygas. Byloje nėra duomenų, kad vykdant naują pirkimą, būtų nustatyti pažeidimai.

15.       Teismas neįrodytais laikė ieškovės argumentus dėl taisytinų darbų trūkumų apimties ir pagrįstumo. Ieškovė nepaneigė atsakovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl nustatytų darbų trūkumų, nepagrįstas ieškovės argumentas, kad atsakovė turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta užsakovo teisė reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Nagrinėjamu atveju tokia sąlyga įtvirtinta į rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 4.3 papunktyje.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimo dalį, kuria, atlikus įskaitymą, iš ieškovės ir subsidiariai iš atsakovo ieškovės savininko J. J. priteistas 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimas, 6 proc. dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 11 293 Eur bylinėjimosi išlaidos ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

16.1.                      Nuo sutarties sudarymo atsakovas pažeidinėjo statybvietės perdavimo terminus (turėjo perduoti per 5 darbo dienas nuo statybos leidimų gavimo), nesuteikė ieškovei galimybės apžiūrėti statybvietę. Dėl šių paties atsakovo veiksmų bei pateiktų projektinių pasiūlymų tvirtinimo užtęsimo, užsitęsė faktinė darbų pradžia.

16.2.                      Atsakovas ieškovės nekvietė dalyvauti konstatuojant defektus bei į nuostolių sumą įtraukė jau ieškovės iš dalies atliktus darbus, prašė atlyginti sumas už naujus, papildomus, projekte nenumatytus ir nederintus darbus, už kuriuos ieškovė negali būti atsakinga. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas nesikreipiant į ieškovę pašalino neva atsiradusius defektus. Byloje nėra įstatymo reikalavimus atitinkančių įrodymų apie tai, kad ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais. Ieškovei vykdant darbus, o vėliau nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį ir atsakovui priėmus darbus, vadovaujantis įstatyminiu reguliavimu bei sutarties sąlygomis (4.2.6 papunktis) bei nenustačius trūkumų, laikytina, kad ieškovės atlikti darbai atitiko keliamus reikalavimus ir laikytini tinkamais atliktais. Nutraukus sutartį, iki sutarties nutraukimo ieškovės atlikti ir atsakovo priimti darbai, už kuriuos atsiskaityta, laikytini tinkamai pagal sutarties sąlygas ir reikalavimus ieškovės atliktais darbais.

16.3.                      Atsakovas privalėjo kreiptis į ieškove dėl jos dalyvavimo nustatant trūkumus, o jeigu trūkumai būtų nustatyti, tai pareikalauti, kad trūkumai būtų pašalinti neatlygintinai arba prašyti sumažinti atliktų darbų kainą.

16.4.                      Teismas nepagrįstai nevertino, kad atsakovas į taisytinų darbų sąmatą įtraukė faktiškai ieškovės neatliktus darbus arba darbus, už kurių atlikimą ieškovei nebuvo sumokėta.

16.5.                      Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė net 22 nuostolius mažinančių išlaidų pozicijas bendrai 135 370,60 Eur sumai, bet nepateikė nuomonės šiuo klausimu ir nenurodė kodėl šia ar kita suma nebūtų galima sumažinti atsakovui priteistinos nuostolių sumos.

16.6.                      Teismas nepasisakė ir dėl kitų svarbių bylos aplinkybių: atsakovas ieškovei laiku neperdavė statybvietės; atsakovas nesudarė galimybių ieškovei pradėti grunto tiriamųjų ir pastolių montavimo darbų; atsakovas nesilaikė sutartyje nustatytos ir su ieškove suderintos defektų nustatymo ir šalinimo tvarkos bei nepakvietė ieškovės kai buvo nustatinėjami trūkumai; nepakvietė ieškovės kai antstolis konstatavo aplinkybes ir buvo daroma ekspertizė; atsakovas sutartį nutraukė nesilaikydamas sutartyje nustatytos tvarkos.

16.7.                      Sutartyje numatyti darbai pradėti vykdyti vėliau nei numatyta sutartyje, būtent dėl atsakovo neveikimo (atsakovas nesilaikė pastabų ruošiant techninį darbo projektą pateikimo terminų, nepaskyrė asmens, atsakingo už techninio darbo projekto derinimą). Atsakovui sutartu laiku neperdavus statybvietės, darbų vykdymas nebuvo pradėtas ir vėlavo dėl paties atsakovo neveikimo.

16.8.                      Darbų pradžia laikytina kita diena po statybvietės perdavimo–priėmimo akto (2015 m. birželio 30 d.), darbai turėjo būti užbaigti per 9 mėn. – 2016 m. kovo 30 d. o pasirašius papildomą susitarimą galutinis darbų užbaigimo terminas pratęstas 3 mėn. – iki 2016 m. birželio 30 d. Atsakovas 2015 m. lapkričio 25 d. sustabdė darbų atlikimą ir jie buvo atnaujinti tik 2016 m. balandžio 4 d., todėl atsakovas turėjo pratęsti darbų atlikimo terminą 131 kalendorine diena. Darbų atlikimo terminas turėjo pasibaigti ne 2016 m. liepos 30 d., o 2016 m. lapkričio 13 d. Statybos darbai atsakovui perduoti 2016 m. spalio 13 d.

16.9.                      Teismas nepateikė nuomonės ar egzistavo objektyvios prielaidos 2,61 karto UAB „Versina“ padidinti darbų kainą.

16.10.                      2019 m. birželio 6 d. įsiteisėjus 2019 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarčiai dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo tapo neįmanomas sprendimo įvykdymas. Vykdant sprendimą reikės atlikti priešpriešinį vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą nors ieškovė turi bankrutuojančios įmonės statusą ir ieškovei taikytinos bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos. Ieškovės reikalavimo (77 137,56 Eur) ir atsakovo reikalavimo (489 658,98 Eur) įskaitymas nėra galimas, nes sprendimo įsiteisėjimo atveju, ieškovės reikalavimas dėl 77 137,56 Eur priteisimo iš atsakovo yra išieškomas bendra tvarka, o atsakovo reikalavimas 489 658,98 Eur reikalavimas iš ieškovės bendra tvarka nebūtų išieškomas, atsakovas įgytų teisę kreiptis dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo ieškovės bankroto byloje.

16.11.                      Kadangi aplinkybės turėjusios įtakos pagrįstos nuostolių sumos paskaičiavimui nebuvo ištirtos, bylą pagal apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17.       Atsakovas VšĮ Vilniaus universitetas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1.                      Atsakovas informavo ieškovę apie ieškovės atliktų darbų rezultato priėmimą–perdavimą ir atsakovo atstovai dalyvavo ieškovės atliktų darbų rezultato priėmime–perdavime. Šią aplinkybę patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.

17.2.                      Rangos darbų perdavimas–priėmimas buvo vykdomas ne tarpiniais atliktų darbų aktais, kurie buvo sudaromi tarp šalių išimtinai mokėjimų tikslais, atsakovui tikrinant tik atliktų darbų kiekio procentine išraišką, netikrinant jų kokybės (6.5., 8.6. ir 8.7. papunkčiai), o po to kai ieškovė užbaigs visus darbus ir ištaisys tokių darbų defektus. Šiuo atveju atsakovui nutraukus sutartį reikia vadovautis 11.4. papunkčiu, nustatančiu sutarties šalims pareigą nutraukus sutartį iki sutarties nutraukimo atliktų darbų rezultatą perduoti–priimti atskiru priėmimo–perdavimo aktu. Visi ieškovės atlikti darbai, kilus ginčui tarp šalių, atsakovo iniciatyva buvo perduodami–priimami 2016 m. liepos 29 d., kuomet visą ieškovės atliktų darbų rezultatą ir nustatytus jo trūkumus, dalyvaujant naujajai rangovei. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole trumpai išdėstė ieškovės atliktų darbų defektus ir trūkumus. Tuo pačiu metu ieškovės darbų rezultatą bei statybvietę atsakovas perdavė naujajai rangovei, o vėliau visi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyti trūkumai ir ieškovės atliktų darbų kiekiai detalizuoti statybos eksperto surašytame vertinimo akte, kuris taip pat pateiktas ieškovei. Tokiam priėmimui–perdavimu, kartu su sutartyje nustatytomis sąlygomis, turėtų būti taikomas CK 6.694 straipsnis.

17.3.                      CK 6.258 straipsnio 5 dalis nenumato pareigos sutartį nutraukusiai šaliai visų pirma teikti sutartį pažeidusiai šaliai reikalavimą neatlygintinai ištaisyti darbų rezultato defektus ir tik po to pastarajai inicijuoti naujos sutarties, pakeičiančios nutrauktą sutartį, sudarymą.

17.4.                      Sutartis buvo fiksuotos joje numatytų darbų atlikimo kainos. Kartu sutartyje ir konkurso sąlygų III pirkimo dalies „Bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimas“ techninės užduoties III skyriuje numatytas detalus Sutartimi sulygtų darbų aprašymas, atitinkantis įkainotame veiklos grafike nurodytas darbų dalis. Būtent įkainotas veiklos grafikas yra laikytinas apytikre sąmata, atitinkančia CK 6.653 straipsnio 3 dalies nuostatas. Sutartis buvo sudaryta fiksuotos rangos darbų kainos principu ir joje numatyti atlikti darbai niekuomet nebuvo detalizuojami sąmatoje, nustatančioje konkrečių darbų kiekius, jų atlikimo vienetinį įkainį. Ieškovės parengta, atsakovo nepatvirtinta lokalinė sąmata, kuria ieškovė grindžia sprendimo nepagrįstumą, nėra laikytina sutarties dalimi.

17.5.                      Teismas neprivalėjo pateikti nuomonės dėl UAB „Versina“ atliktų darbų kainos pagrįstumo, nes ieškovė nepateikė teismui rašytinių įrodymų, leidžiančių teismui abejoti UAB „Versina“ atliktų darbų kainos pagrįstumu.

17.6.                      Ieškovė teigia, kad ji tinkamai įvykdė sutartį ir nepraleido jos įvykdymo terminų, toks argumentas prieštarauja Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 nustatytam prejudiciniam faktui, kad sutartį atsakovas vienašališkai nutraukė pagrįstai ir teisėtai dėl ieškovės sutartimi prisiimtų esminių įsipareigojimų nevykdymo.

17.7.                      Sprendimo paskelbimo dieną (2019 m. birželio 3 d.) ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta (bankroto byla ieškovei iškelta 2019 m. birželio 6 d.) ir tuo metu negaliojo įskaitymo draudimas, tad įskaitymas buvo galimas ir laikytinas įvykusiu sprendimo paskelbimo dieną.

18.       Atsakovas ieškovės savininkas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo priešieškinį atmesti, bylą spręsti žodine tvarka. Nurodo šiuos argumentus:

18.1.                      Projektų rengimas galėjo būti pradėtas tik po to, kai atsakovas perduos ieškovei statybvietę. Į statybos darbų sąvokos sudėtį nepatenka leidimo statybai gavimas. Rangos sutartis Nr. Ran S-50000-2664 neįpareigoja ieškovės atlikti procedūras, reikalingas leidimo statybai gavimui. Apeliaciniame skunde neįvertinta, kad leidimą statybai atsakovas jau buvo gavęs sutarties pasirašymo momentu. Bendrabučio esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimui leidimas atsakovui išduotas 2009 m. lapkričio 23 dieną ir galiojo iki 2019 m. lapkričio 23 dienos, tad statybvietė ieškovei turėjo būti perduota nevėliau kaip 2014 m. lapkričio 26 d.

18.2.                      Atsakovas projektinių pasiūlymų ne tik nepatvirtino, bet ir nepateikė pastabų ar komentarų. Tai reiškia, kad techninio darbo projekto rengimo pradžios data nenustatyta ir lieka neaišku, kokiai datai projektas turi būti baigtas. Ieškovė 2015 m. vasario 24 d. pateikė atsakovui pirminį techninį darbo projektą. Faktiškai ieškovė 2015 m. vasario 24 d. supažindino atsakovą su techninio darbo projekto eiga ir galimais sprendiniais. Ieškovė pagal rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664 techninį darbo projektą neprivalo derinti su atsakovu. Techninį darbo projektą vertina projektų ekspertizė. Atsakovas privalėjo tvirtinti projektinius pasiūlymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

19.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad aplinkybės, turėjusios įtakos pagrįstos nuostolių sumos paskaičiavimui, nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, todėl bylą pagal apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovas ieškovės savininkas J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat prašo bylą spręsti žodine tvarka.

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

21.       Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi bylai reikšmingais klausimais šalys plačiai ir detaliai pasisakė savo procesiniuose dokumentuose, šalys jau pirmosios instancijos teisme pateikė savo žodinius paaiškinimus teismo posėdžiuose, apklausti liudytojų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neprašoma. Nei ieškovė nei atsakovas ieškovės savininkas J. J. nenurodo kokios aplinkybės bus geriau išnagrinėtos žodinio proceso tvarka. Nesant poreikio apklausti liudytojus, išklausyti šalis teismo posėdyje, prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinami.

Dėl apeliacinio proceso ribų

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

23.       Pirmosios instancijos teisme ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovui dėl užmokesčio už darbus, delspinigių ir sulaikytos sumos priteisimo, o atsakovas bylos nagrinėjimo metu pareiškė ieškovei priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinio reikalavimus iš dalies (iš viso sprendimu patenkintų reikalavimų suma 77 137,56 Eur), taip pat patenkino priešieškinį (iš viso patenkintų reikalavimų suma 479 658,98 Eur) ir teismas atlikęs patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymą (479 658,98 Eur - 77 137,56 Eur) atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir subsidiariai iš atsakovo ieškovės savininko J. J. priteisė 412 521,42 Eur žalos atlyginimo, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

24.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria, atlikus įskaitymą, iš ieškovės ir subsidiariai iš atsakovo ieškovės savininko J. J. atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui priteistas 412 521,42 Eur nuostolių atlyginimas, procesinės palūkanos, bei bylinėjimosi išlaidos. Apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patenkintas atsakovo priešieškinis ir atliktas patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymas. 

25.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2014 m. lapkričio 19 d. ieškovė su atsakovu sudarė rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2662 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų, kartu su projektavimu, ir šią sutartį apeliaciniame skunde vadina „Sutartimi“, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiamas sprendimo nepagrįstumas, matyti, kad ieškovė kalba ne apie rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2662 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) (kurios pagrindu buvo pareikštas ir iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys), tačiau apie 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664, dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo, kartu su projektavimu, dėl kurios netinkamu vykdymu patirtų nuostolių atlyginimo atsakovas pareiškė priešieškinį ieškovei. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad ieškovė apeliaciniame skunde padarė rašymo apsirikimą ir vertina apeliacinio skundo argumentus kaip pateiktus dėl 2014 m. lapkričio 19 d. rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo, kartu su projektavimu. Šios pozicijos laikomasi ir dėl to, kad ieškovės ieškinys, kuris buvo grindžiamas rangos sutarties dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), vykdymu, pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas iš dalies (netenkinta tik dalis dėl 3 Eur užmokesčio už darbus nepriteisimo, kurį teismas vertino kaip ieškovės skaičiavimo apsirikimą) ir ieškovė apeliaciniame skunde šios sprendimo dalies neginčija. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija tik sprendimo dalį dėl atsakovo priešieškinio (kurio reikalavimai grindžiami rangos sutartimi dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), rangos sutarties) tenkinimo ir ieškovės ieškiniu ir atsakovo priešieškiniu patenkintų piniginių reikalavimų įskaitymo.

26.       Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo turinio, skunde pateiktos šios argumentų grupės: 1) dėl darbų apimties ir jų defektų konstatavimo tvarkos; 2) dėl darbų priėmimo–perdavimo fakto; 3) dėl darbų defektų šalinimo tvarkos; 4) dėl nuostolių dydžio; 5) dėl įskaitymo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliacinio skundo ribas, atskirai pasisako dėl kiekvienos apeliacinio skundo argumentų, kuriais ieškovė ginčija skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, grupės.

Dėl prejudicinių faktų

27.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovas rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664 nutraukė nesilaikydamas nustatytos tvarkos.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vykdė viešąjį pirkimą bendrabučių renovavimo paslaugoms pirkti. Ieškovei laimėjus viešąjį pirkimą, 2014 m. lapkričio 19 d. sudarytos penkios rangos sutartys (viena dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kitos keturios – dėl keturių bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini)), kuriose nustatytomis sąlygomis ir tvarka ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovo bendrabučių modernizavimo, kartu su projektavimu, rangos darbus, o atsakovas įsipareigojo priimti darbų rezultatą bei sumokėti už atliktus darbus. Rangos darbai nebuvo atliekami rangos sutartyse nustatytais terminais, todėl atsakovas 2016 m. liepos 20 d. vienašališkai nutraukė keturias (dėl keturių bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini)) iš penkių rangos sutarčių. Rangos sutarties dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), šalys nenutraukė, ją vykdė, būtent dėl šios sutarties vykdymo ieškovė reiškė ieškinį atsakovui, kurį skundžiamu sprendimu didžiąja dalimi pirmosios instancijos teismas tenkino.

29.       Po rangos sutarčių dėl keturių bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini), nutraukimo atsakovas 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu įtraukė ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Ieškovė, nesutikdama su atsakovo sprendimu įtraukti ją į nepatikimų tiekėjų sąrašą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti šį atsakovo 2016 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti.

30.       Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-708-345/2017 ieškovės ieškinį atmetė. Minėtame sprendime teismas, be kita ko, nustatė, kad bylos duomenys patvirtina ir šalys sutinka, jog keturios iš penkių rangos sutarčių iki jų galiojimo pabaigos nebuvo įvykdytos. Teismas nustatė, kad tarp šalių vyko nuolatiniai susirašinėjimai, gamybiniai pasitarimai, dalyvaujant šalių atstovams, kurių metu buvo sprendžiami su rangos sutarčių vykdymu susiję klausimai, kadangi nuo pat rangos sutarčių sudarymo momento ieškovė nesilaikė rangos sutartyse prisiimtų įsipareigojimų. Iš gamybinių pasitarimų protokolų teismas nustatė, kad ieškovė techninius darbo projektus rengė pavėluotai, su trūkumais, ieškovė buvo nuolat raginama nustatytu terminu taisyti, papildyti techninių projektų neatitikimus, atnaujinti laidavimo draudimo galiojimo terminus. Laiku neparengus projektų, atsakovas buvo priverstas nukelti rangos darbus šaltuoju žiemos laikotarpiu, atsakovas nuolat ragino ieškovę padidinti darbininkų skaičių tam, kad darbai būtų atliekami sparčiau ir laiku. Teismas konstatavo, kad vertinant šalių elgesį po rangos sutarčių sudarymo, nors rangos sutartyse šalys nenurodė, kurie sutarčių pažeidimai laikytini esminiais, tačiau iš sutarčių vykdymo terminų priklausančių finansavimo rangos darbams atlikti pratęsimo specifinės procedūros, atsakovo nuolatinio raginimo darbus užbaigti rangos sutartyse nustatytais terminais, matyti, jog rangos sutartyse nurodytų darbų atlikimo termino laikymasis yra viena iš esminių sutarčių sąlygų, kurią ieškovė pažeidė. Teismas priėjo išvados, kad nuolatinis darbų įvykdymo terminų praleidimas yra esminis sutarčių pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindą perkančiajai organizacijai (atsakovui) vienašališkai nutraukti sutartis.

31.       Ieškovei dėl minėto sprendimo pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-679-236/2017 paliko Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 27 d. sprendimą nepakeistą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsamiai aptarė aplinkybes, kurios leidžia rangos sutarčių 11.1.3 papunktyje įtvirtintą atvejį laikyti esminiu sutarties pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas šiai pozicijai pritarė, taip pat nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė visą rangos sutarčių galiojimo terminą pažeidinėjo jose nustatytus terminus atskiriems darbams atlikti. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog aptariamos šalių sudarytos sutartys nutrauktos dėl esminio pažeidimo.

32.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

33.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio (CPK 279 straipsnio 4 dalis); antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) ir teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje, todėl šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitoje byloje gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020).

34.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad ankstesnėje byloje nustatyta aplinkybė buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis toje byloje. Taigi vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas; 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020).

35.       Minėtose bylose Vilniaus apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas sprendė, kad ieškovė vėluodama vykdyti rangos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, padarė esminį rangos sutarčių pažeidimą. Šiai aplinkybei buvus įrodinėjimo dalyku bylose dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, tomis pačiomis procesinėmis padėtimis dalyvavus šios bylos šalims ir ieškovei šioje byloje teigiant, kad atsakovas rangos sutartį (dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini)) nutraukė nesilaikydamas sutartyje nustatytos tvarkos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtose bylose dėl ieškovės įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą priimti teismų procesiniai sprendimai (tiek Vilniaus apygardos teismo sprendimas, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartis) laikytini turinčiais prejudicinę galią šioje byloje ta apimtimi, kuria konstatuota, kad rangos sutartis dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo vienašališkai nutraukta pagrįstai dėl ieškovės padaryto esminio rangos sutarčių pažeidimo. Konkrečiai – laikytina, kad rangos sutartis dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), nutraukta dėl ieškovės (rangovės) kaltės, tačiau tai nereiškia, kad šioje byloje negalėtų būti vertinamos aplinkybės, susijusios su minėtos rangos sutarties nutraukimo priežastimis, vertinant atsakovo (užsakovo) mišrią kaltę, kadangi teismai šiuo aspektu (dėl ieškovės minėtose bylose įrodinėtos atsakovo (užsakovo) kaltės) bylą nagrinėję teismai konkrečiai nepasisakė.

36.       Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nevertina apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas rangos sutartį (dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini)) nutraukė nesilaikydamas sutartyje nustatytos tvarkos, kadangi šiuo tarp šalių kilusio ginčo aspektu pasisakyta įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovė šioje byloje negali pakartotinai remtis minėta aplinkybe, siekdama paneigti atsakovo priešieškinio pagrįstumą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą.

Dėl darbų apimties ir jų defektų konstatavimo tvarkos

37.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovas pažeidė defektų konstatavimo tvarką – neinformavo ieškovės apie ekspertizės atlikimą konstatuojant tariamus defektus ir papildomus/taisytinus darbus su nauja rangove, ieškovė nebuvo kviečiama, todėl neaišku kaip ir kokie defektai konstatuoti, ar atsakovo nurodomi darbai buvo realiai atlikti.

38.       Teisėjų kolegija su minėtais ieškovės argumentais nesutinka. Priešingai nei teigia ieškovė, ji buvo informuota ir žinojo, kad atsakovas sutartį su ieškove nutraukė vienašališkai nuo 2016 m. liepos 20 d. Taip pat neabejotinai žinojo, kad pagal šalių sudarytos rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 11.4 papunktį užsakovui arba rangovei vienašališkai nutraukus sutartį, rangovė privalo perduoti visus atliktus darbus, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą. Apie sutarties nutraukimą ir pareigą perduoti statybvietę ieškovė informuota atsakovo 2016 m. liepos 5 d. pranešimu dėl rangos sutarčių nutraukimo ir statybvietės perdavimo (CK 6.671 straipsnis). Atsakovas informavo ieškovę apie ieškovės atliktų darbų rezultato priėmimą–perdavimą, kadangi atsakovo atstovai kartu su ieškovės atstovais dalyvavo ieškovės atliktų darbų rezultato priėmime–perdavime, kurio metu ekspertas doc. dr. D. K. papildomai nustatinėjo atliktų ir trūkstamų darbų apimtis bei ieškovės jau atliktų darbų trūkumus. Šias aplinkybes patvirtina antstolio S. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Antstolis konstatavo, kad 2016 m. liepos 29 d. 9 val. prie bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), buvo susirinkę teismo ekspertas doc. dr. D. K. su asistentu, atsakovo atstovai, techninis prižiūrėtojas bei ieškovės atstovai (projektų vadovas E. Ž., statybos darbų vadovas M. A. ir atsakovas ieškovės savininkas J. J.), trečiojo asmens UAB „Versina“ atstovai.

39.       Taigi, ieškovė žinojo apie 2016 m. liepos 29 d. numatytą darbų perdavimą–priėmimą ir jame dalyvavo – darbų perdavimo metu buvo atvykę du ieškovės darbuotojai ir atsakovas ieškovės savininkas J. J..

40.       Aplinkybė, kad perduodant statybvietę naujajai rangovei kartu dalyvavo ir ekspertas, konstatavęs rangos darbų apimtis ir jų trūkumus, bei antstolis fiksavo faktines aplinkybes, o ieškovė nebuvo informuota apie šių asmenų dalyvavimą, neturi įtakos darbų perdavimo ar trūkumų nustatymo teisėtumui. Šalys rangos sutartyje Nr. Ran S-50000-2664 konkrečių darbų priėmimo–perdavimo sąlygų dėl asmenų ar ekspertų dalyvavimo nebuvo nustatę. Atsakovas, pakviesdamas ekspertą ir antstolį, tokiu būdu pasirūpino įrodymais dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir jų trūkumų (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), tuo pačiu naujoji rangovė informuota apie būtinus atlikti darbus ir taisytinus trūkumus. Ieškovė, būdama informuota apie planuojamą darbų priėmimą–perdavimą, taip pat galėjo pasikviesti savo ekspertą, teikti pastabas, tačiau šia teise darbų priėmimo–perdavimo metu nepasinaudojo. 

41.       Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl ieškovės atliktų darbų apimties ir jų trūkumų konstatavimo pažeidimų nepagrįsti.

Dėl darbų priėmimo–perdavimo fakto

42.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad ieškovei vykdant darbus, o vėliau nutraukus tarp šalių sudarytą sutartį Nr. Ran S-50000-2664 ir atsakovui priėmus darbus, vadovaujantis sutarties 4.2.6 papunkčiu, bei šio priėmimo metu nenustačius trūkumų, laikytina, kad ieškovės atlikti darbai atitiko keliamus reikalavimus ir laikytini tinkamai atliktais. Teigia, kad nutraukus sutartį Nr. Ran S-50000-2664, iki sutarties nutraukimo ieškovės atlikti ir atsakovo priimti darbai, už kuriuos buvo tinkamai atsiskaityta, laikytini tinkamai ieškovės atliktais darbais.

43.       Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose nustatytą reglamentavimą atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas turi akivaizdžių trūkumų. Užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau (CK 6.662 straipsnio 2 dalis).

44.       Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės nurodytu sutarties nuostatų dėl darbų priėmimo–perdavimo momento aiškinimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalys sutartyje susitarė dėl dviejų skirtingų teisinių veiksmų sutarties vykdymo metu atlikimo – atliktų darbų aktų (1.8 papunktis) pasirašymo ir dėl darbų priėmimo–perdavimo akto sudarymo (1.9 papunktis), kurių pasirašymo pasekmės ir tikslai iš esmės skirtingi ir tik antrojo iš jų pasirašymas sukelia CK 6.662 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. 

45.       Šalių sudarytos rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 4.2.6 papunktyje nustatyta, kad užsakovas (atsakovas) įsipareigoja pasirašyti ant atliktų darbų aktų per 10 darbo dienų nuo jų pateikimo arba nurodyti neatitikimus. Šis terminas atidedamas, jeigu užsakovas pareikalauja papildomos ar detalizuotos informacijos apie atliktus darbus ar naudotas medžiagas. Nepasirašius ar nenurodžius neatitikimų per numatyta laikotarpį, priimama, kad užsakovas sutinka su atliktų darbų kokybe ir kiekiais. Ieškovės teigimu, atsakovui pasirašius atliktų darbų aktus, atliktus darbus apmokėjus, laikytina, kad darbai atlikti tinkamai.

46.       Sutarties 1.8 papunktyje nustatyta, kad atliktų darbų aktas – dokumentas, įforminantis kiekvieną mėnesį atliktus sutartimi sulygtus rangos darbus ir teikiamas sutarties sąlygų 8.6 papunktyje numatyta tvarka apmokėjimui gauti. Sutarties Nr. Ran S-50000-2664 6.5 papunktyje nustatyta, kad darbų atlikimas apmokėjimui gauti įforminamas surašant atliktų darbų aktus (sutarties Nr. Ran S-50000-2664 priedas Nr. 6), teikiamas pagal sutarties Nr. Ran S-50000-2664 8.6 papunkčio reikalavimus. Sutarties Nr. Ran S-50000-2664 8.6 papunktyje šalys susitarė, kad užsakovas, rangovės prašymu, patikrindamas dalinai atlikto darbo etapo apimtį, turi įvertinti, kokia žiniaraštyje (veiklų sąraše) numatyto darbo etapo dalis procentais yra faktiškai atlikta ir pranešti rangovei. 8.7 papunktyje, be kita ko, susitarta, kad tarpiniam apmokėjimui gauti, rangovė privalo pateikti užsakovui atliktų darbų akto du egzempliorius ir PVM sąskaitą faktūrą.

47.       Sutarties 1.9 papunktyje nustatyta, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas – dokumentas, įforminantis darbų perdavimo–priėmimą, pasirašomas vadovaujantis sutarties Nr. Ran S-50000-2664 sąlygų 6.6 – 6.7 papunkčiais. 6.6 papunktyje nustatyta, kad rangovė, užbaigusi darbus su prašymu dėl darbų perdavimo–priėmimo raštu privalo kreiptis į užsakovą. Užsakovas perima darbus, kai visi darbai pagal sutartį baigti ir kai pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas. 6.7 papunktyje nustatyta, kad rangovė iki darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos privalo pašalinti iš statybvietės visus dar likusius rangovo įrengimus, medžiagų perteklius, šiukšles, laikinuosius statinius (jei tokie buvo). Darbų perdavimo užsakovui metu statinys turi būti švarus ir sutvarkytas.

48.       Įvertinus nurodytas šalių rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 nuostatas, teisinį reglamentavimą, yra pagrindas teigti, kad šalių rangos sutartyje Nr. Ran S-50000-2664 numatyti atliktų darbų aktai yra skirti nustatyti atliktų darbų apimtis (procentais) ir tarpiniam apmokėjimui už atliktus darbus gauti/atlikti (CK 6.687 straipsnio 2 dalis), šią išvadą patvirtina ir tai, kad atliktų darbų aktų teikimo tvarka nustatyta sutarties 8 straipsnyje „Darbų kaina ir apmokėjimas”. Šiais atliktų darbų aktais darbai nėra perduodami užsakovui CK 6.694 straipsnio prasme. Užsakovas rangovo atliktus darbus, pagal sutarties nuostatas, priima vienu darbų perdavimo–priėmimo aktu visiškai baigus darbus, arba nutraukus sutartį (CK 6.694 straipsnis). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad ieškovė visų darbų pagal rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664 neatliko. Atsakovas vienašališkai nutraukė šią rangos sutartį su ieškove nuo 2016 m. liepos 20 d. Rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 11.4 papunktyje šalys susitarė, kad užsakovui arba rangovei vienašališkai nutraukus sutartį, rangovė privalo perduoti visus atliktus darbus, pasirašant priėmimo–perdavimo aktą.

49.       Atsakovui nutrauktus rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664 dėl ieškovės kaltės, visi ieškovės iki sutarties nutraukimo dienos atlikti darbai buvo perduodami ir priimami 2016 m. liepos 29 d. statybvietės perdavimo aktu, kuomet buvo nustatytos ieškovės atliktų darbų apimtys ir jų trūkumai, taip pat nurodyti trūkstami atlikti darbai. Kartu tuo pačiu metu ieškovės atliktų darbų rezultatą bei statybvietę atsakovas perdavė naujajai rangovei UAB „Versina“ rangos darbams užbaigti ir atliktų darbų trūkumams pašalinti, o darbų trūkumai ir ieškovės atliktų rangos darbų kiekiai detalizuoti eksperto D. K. surašytame vertinimo akte.

50.       Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad pagal atliktų darbų aktus apmokėti darbai laikytini užsakovo priimtais ir tinkamai atliktais. Šiuo atveju būtent 2016 m. liepos 29 d. ieškovės, atsakovo ir naujosios rangovės atstovų pasirašytas statybvietės perdavimo–priėmimo aktas laikytinas ieškovės atliktų statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktu, o ieškovės perduotų ir naujosios rangovės perimtų darbų apimtys ir trūkumai nurodyti ne pačiame priėmimo–perdavimo akte, tačiau antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, o detalizuoti eksperto D. K. surašytame vertinimo akte.

Dėl defektų šalinimo tvarkos

51.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad teismas nevertino aplinkybės, jog atsakovas savavališkai, nesikreipiant į ieškovę pašalino neva atsiradusius defektus. Teigia, kad teismas nevertino, jog atsakovas privalėjo kreiptis į ieškovę dėl jos dalyvavimo nustatant trūkumus (defektus), o jeigu trūkumai (defektai) būtų nustatyti, tai pareikalauti, kad trūkumai (defektai) būtų pašalinti neatlygintinai arba prašyti sumažinti atliktų darbų kainą, o ne reikalauti iš ieškovės atlyginti neprotingai dideles ir nepagrįstas trūkumų (defektų) pašalinimo išlaidas.

52.       Nagrinėjamu atveju su ieškovės defektų šalinimo tvarkos aiškinimu nusutiktina tiek dėl pačioje rangos sutartyje nustatytų užsakovo teisių ir pareigų, nustačius darbų trūkumus, įgyvendinimo tvarkos, tiek ir dėl aplinkybės, kad užsakovas trūkumus nustatė jau po sutarties nutraukimo, todėl neturėjo pareigos remtis sutarties vykdymo nuostatomis, net jei tokios ir būtų. Ši išvada darytina dėl žemiau aptartų argumentų.

53.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Antroje šio straipsnio dalyje nurodyta, kad rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Iš aptarto CK 6.665 straipsnio reglamentavimo darytina išvada, kad rangovo teisė vietoj trūkumų pašalinimo atlikit darbą iš naujo gali būti modifikuota sutartimi, ką nagrinėjamu atveju šalys ir padarė – numatė užsakovo teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti.

54.       Šalių sudarytos rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 4.3 papunktyje šalys susitarė, kad užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų eigą ir kokybę, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, medžiagų naudojimą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, nedelsiant apie tai pranešti rangovei. Jeigu darbų atlikimo metu paaiškėja, kad darbas nebus tinkamai atliktas, užsakovas turi teisę nustatyti rangovui protingą terminą trūkumams pašalinti, o jeigu rangovė per nustatytą terminą šio reikalavimo neįvykdo — nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

55.       Rangos sutartis Nr. Ran S-50000-2664 tarp šalių nutraukta 2016 m. liepos 20 d., o darbų priėmimas–perdavimas vyko 2016 m. liepos 29 d., t. y., jau po sutarties nutraukimo. Net jeigu ir rangos sutartyje Nr. Ran S-50000-2664 būtų nustatyta atsakovės pareiga nustačius darbų trūkumus pirmiausia kreiptis į ieškovę dėl darbų trūkumų pašalinimo, tokia nuostata, sutarčiai esant nutrauktai, neįpareigotų atsakovo. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarties nutraukimo teisinė pasekmė – sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais esant konstatuotai aplinkybei, kad atsakovas teisėtai vienašališkai nutraukė rangos sutartis su ieškove, net ir šalims sutarus, kad nustatęs darbų trūkumus atsakovas privalėjo kreiptis į ieškovę ir tik ieškovei nepašalinus darbų trūkumų, atsakovas galėtų šalinti darbų trūkumus kitų asmenų pagalba, nebūtų atsakovui privaloma.

56.       Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartos rangos sutarties nuostatos turėjo būti taikomos tik užsakovui priėmus atliktus darbus ir nustačius minėtus trūkumus. Kadangi, kaip jau buvo aptarta, užsakovas darbus priėmė tik vienašališkai nutraukęs rangos sutartį dėl esminio rangos sutarties termino pažeidimo, minėtos rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 nuostatos dėl atsakovo teisių reikalauti ištaisyti darbų trūkumus apskritai nebegaliojo, be to, rangos sutartyje buvo numatyta užsakovo teisė, o ne pareiga nustačius darbų trūkumus kreiptis į ieškovę dėl šių darbų trūkumų pašalinimo.

57.       Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas privalėjo pareikalauti, kad trūkumai (defektai) būtų pašalinti neatlygintinai arba prašyti sumažinti atliktų darbų kainą, net ir sutarčiai esant vienašališkai nutrauktai.

Dėl ieškovės sutartinės atsakomybės

58.       CK 6.221 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Šiuo atveju atsakovas pasirinko nutraukti rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664 bei sudaryti pakeičiančią rangos sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), kurios pagrindu pašalinti ieškovės darbų trūkumai bei pasiektas pradinės rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 rezultatas. Atsakovas, nustatęs, kad dėl ieškovės esminio rangos sutarties pažeidimo patyrė nuostolių, turi teisę jų atlyginimo reikalauti iš ieškovės.

59.       CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nuostolius sudaro kreditoriaus turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) dėl sutarties netinkamo įvykdymo, taip pat ir jo negautos pajamos dėl skolininko neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1dalis).

60.       Tiesioginius nuostolius kilusius dėl sutarties pažeidimo kreditorius gali įrodinėti ir kainų skirtumu tarp pradinės ir pakeičiančiosios sutarties, kadangi CK 6.258 straipsnio, reglamentuojančio nuostolių ir netesybų nustatymą, 5 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo.

61.       Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartyje buvo numatę tokias sutarties nutraukimo pasekmes – jeigu rangos sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, užsakovas turi sumokėti už atliktus darbus, iš mokėtinos sumos išskaičiavęs netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija (11.4 papunktis). Netesybos numatytos 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytų darbų kainos (12.2 papunktis). Be pagrindo nutraukusi sutartį šalis kitos šalies reikalavimu turi sumokėti 10 proc. baudą nuo visos rekonstrukcijos sumos (11.5 papunktis).

62.       Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį ieškovei, reikalavo iš ieškovės priteisti šiuos tiesioginius nuostolius – nuostolius, kilusius dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo (kurių suma pagal naujosios rangovės ir atsakovo patvirtintą taisytinų darbų sąmatą ir atliktų darbų aktus sudarė 56 675,51 Eur) (CK 6.665, 6.666 straipsniai), nuostolius, kilusius dėl pakeičiančiosios sutarties ir pradinės rangos sutarties kainų skirtumo – 420 483,47 Eur (pradinės sutarties kaina – 621 495,22 Eur, ieškovė atliko darbų už 353 042,69 Eur, pagal naują rangos sutartį už bendrabučio modernizavimo darbų užbaigimą (be ieškovės darbų trūkumų šalinimo) naujajai rangovei faktiškai sumokėta 688 936 Eur) ir su nuostolių išieškojimu susijusias išlaidas – dėl faktinių aplinkybių konstatavimo bei eksperto dalyvavimo (2 500 Eur) (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas) (kurių šioje byloje ieškovė neginčija).

63.       Atsakovui 2016 m. liepos 20 d. nutraukus su ieškove sudarytą rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664, atsakovas vykdė pakartotines viešojo pirkimo procedūras ir supaprastinto pirkimo neskelbiamos apklausos būdu 2016 m. liepos 28 d. su naująja rangove UAB „Versina“ sudarė rangos sutartį Nr. Ran S-50000-1009 dėl atsakovo bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), defektų ištaisymo ir modernizavimo darbų užbaigimo (toliau ir – pakeičiančioji rangos sutartis). Taigi šiuo atveju naujoji rangovė ne tik ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau ir užbaigė ieškovės pradėtus darbus, t. y., pasiekė atsakovo ir ieškovės pradine rangos sutartimi Nr. Ran S-50000-2664 siektą rezultatą.

64.       Teisėjų kolegija, neperžengdama atsakovo suformuluoto faktinio reikalavimo ribų bei ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtų apeliacijos ribų, pasisako dėl darbų trūkumų šalinimo kainos ir pakeičiančiosios rangos sutarties kainos.

Dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo kainos

65.       Byloje nustatyta, kad atsakovas 2016 m. liepos 20 d. nutraukė su ieškove sudarytą rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664, 2016 m. liepos 28 d. pasirašė rangos sutartį dėl darbų minėtame objekte atlikimo su naująja rangove. Pagal naujosios rangovės ir atsakovo patvirtintą sąmatą, atliktų darbų aktus ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras, matyti, kad taisytinų darbų kaina sudarė iš viso 56 675,51 Eur.

66.       Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme su atsakovo reikalavimu apmokėti atliktų darbų trukumų šalinimo kainą nesutiko. Ieškovė nurodė, kad nesutinka su UAB „Versina“ pateikta taisytinų darbų sąmata, nes naujosios rangovės atliktų darbų apimtys neatitinka techninio darbo projekto apimčių, pakartotinai atlikti darbai, kuriuos jau buvo atlikusi ieškovė, be to, naujosios rangovės nurodyti darbų kiekiai apskritai viršija ieškovės techninio darbo projekto apimtis. Ieškovė į bylą pateikė jos užsakymu 2016 m. rugpjūtį eksperto L. U. atliktą ekspertizės aktą dėl visų keturių (duomenys neskelbtini), esančių bendrabučių, kuriame nurodyta, kad atliktų darbų defektų šalinimo kaina (2016 m. kovo kainomis) sudaro 4 008 Eur su PVM. Minėta ataskaita parengta iš dalies remiantis ieškovės sudaryta bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų lokaline sąmata.

67.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata, nesuderinus su atsakovu, negali būti vertinama kaip objektyviai pagrįstas rašytinis įrodymas konkrečių darbų kiekiui įvertinti. Teismas vertino, kad ieškovė nepaneigė atsakovo į bylą pateiktų įrodymų dėl naujai skelbto pirkimo darbų apimties pagrįstumo.

68.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir nevertino, kad atsakovas į taisytinų darbų sąmatą įtraukė faktiškai ieškovės neatliktus darbus arba darbus, už kurių atlikimą ieškovei nebuvo sumokėta.

69.       CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Atsakovas pasirinko savo teises ginti CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu – atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

70.       Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė aplinkybėms, kad taisytinų darbų kaina sudarė iš viso 56 675,51 Eur įrodyti pateikė: 2016 m. eksperto doc. dr. D. K. vertinimo aktą, kuriame 2016 m. liepos 29 d. (statybvietės perdavimo naujajai rangovei dieną) detalizuojami ieškovės atliktų rangos darbų trūkumai ir apimtys. Atliktų darbų aktai patvirtina faktinį defektų taisymo darbų atlikimą.

71.       Kaip minėta, ieškovė, nesutikdama su atsakovo pateiktais įrodymais, pateikė savo sudarytą rangos darbų dėl bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), lokalinę sąmatą ir eksperto L. U. ekspertizės aktą, iš dalies parengtą pagal ieškovės sąmatą. Taigi, ieškovės teigimu, rangos sutarties darbų kiekiai iš esmės turėjo būti nustatyti pagal jos pačios rengtą lokalinę sąmatą.

72.       Atsakovo vykdyto konkurso sąlygų III pirkimo dalies „Bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimas“ techninės užduoties I skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ 1.2.20 papunktyje „Statytojo pageidavimai, projektavimo ir statybos darbų apimtys“ nurodyta, kad techninis-darbo (modernizacijos) projektas turi atitikti savo paskirtį, kad statytojas galėtų: 1) užtikrinti ne mažesnę kaip B pastato energinio naudingumo klasę; 2) sumažinti energijos pastatų šildymui suvartojimą ir užtikrinti skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudų sumažinimą nemažiau kaip 25 proc., lyginant su energijos suvartojimo sąnaudomis prieš įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) priemones; 3) pagerinti pastato išorinių atitvarų ir kitų konstrukcijų fizinę būklę; 4) padidinti pastatų ilgaamžiškumą; 5) pagerinti komforto sąlygas pastatuose; 6) užtikrinti pastato atitikimą galiojančioms normoms. 1.2.21 papunktyje „Techninių sprendinių bei specifikacijų reikalavimai, detalumo bei komplektavimo reikalavimai“ nurodyta, kad techninis-darbo (modernizavimo) projektas turi būti parengtas taip, kad būtų galima atlikti šiuos darbus: 1) apšiltinti išorinius atitvarus padidinant šiluminę varžą atitinkančią galiojančius STR bei techninę užduotį; 2) įvertinus balkonų būklę atlikti jų remontą bei apšiltinant panaikinant šalčio tiltą su pastatu; 3) apšiltinti pamatus įrengiant hidroizoliaciją bei nuogrindą pastatų perimetru; 4) pakeisti lauko duris. Minėtame papunktyje taip pat nurodyta, kad išsamūs darbų aprašymai nurodyti dalyje „3. Detalus darbų aprašymas“. Šiame darbų aprašyme nurodyti tik darbų pobūdžiai ir preliminarūs jų kiekiai.

73.       Kaip matyti iš atsakovo vykdyto konkurso sąlygų ir šalių sudarytų rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 nuostatų (8.1, 8.2 papunkčiai), rangos sutartis sudaryta fiksuotos rangos darbų kainos principu. Dėl šios priežasties rangovui teko įvertinti būsimų darbų apimtis ir siūlyti kainą, nesusiejant jos su konkrečiais darbų kiekiais. Sutartyje numatyti atlikti rangos darbai nebuvo detalizuojami sąmatoje, nenustatytas konkretus darbų kiekis ir konkrečių darbų ar jų matavimo vienetų kaina. Šalys susitarė tik dėl konkretaus siektino rezultato bei preliminarių darbų kiekių.

74.       Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės pateikta lokalinė sąmata, nesuderinat jos su atsakovu negali būti vertinamas kaip objektyviai pagrįstas rašytinis įrodymas konkrečių atliktinų darbų kiekiui įvertinti. CK 6.653 straipsnio 3 dalis numato, jog tuo atveju kai rangos darbai atliekami pagal rangovo sudarytą sąmatą, sąmata įsigalioja ir tampa rangos sutarties dalimi nuo to momento kai sąmatą patvirtina užsakovas.

75.       Kadangi ieškovės parengta lokalinė sąmata, atsakovui šios sąmatos nepatvirtinus, nėra laikytina šalių susitarimo dalimi, nėra pagrindo teigti, kad ieškovės sudaryta darbų lokalinė sąmata yra tinkamai įrodymas nustatyti kiek ir kokių konkrečių darbų ir medžiagų reikia konkrečiam rezultatui pasiekti.

76.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo – mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009 ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika). Taigi, ieškovės į bylą pateiktas L. U. ekspertizės aktas, atliktos ieškovės užsakymu, laikytinas rašytiniu įrodymu ir turi būti vertinamas visų kitų bylos įrodymų kontekste, nesuteikiant šiam įrodymui išankstinės didesnės galios.

77.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam eksperto L. U. ekspertizės akto įvertinimui, kad šis aktas stokoja objektyvumo. Ekspertas išvadose nurodė, kad bendrai visu keturių (duomenys neskelbtini) bendrabučių stogo ir fasado darbų trūkumų šalinimo kaina 2016 m. kovo kainomis būtų 4 008 Eur. Tačiau ekspertizės akte nėra konkrečiai atskiriama kokia darbų trūkumų šalinimo kaina būtų konkrečiam bendrabučiui, esančiam (duomenys neskelbtini), kainos pateikiamos apibendrintos, visų keturių bendrabučių. Be to, įvertinti tik fasado ir stogo darbų trūkumai, ekspertizės akte nėra įvertinti pamatų apšiltinimo ir cokolio apdailos trūkumai, kuriuos nustatė ekspertas D. K.. Taip pat pažymėtina ir tai, kad ekspertas L. U. objektus apžiūrėjo 2016 m. rugpjūčio 25 d., kuomet jau beveik mėnesį statybvietę buvo perėmusi naujoji rangovė. Byloje naujosios rangovės pateiktas ir atsakovo atstovo pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 1 už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1-31 d. ir atliktų darbų kiekių lentelė patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), jau buvo atlikta darbų už 151 789,43 Eur, įskaitant ir darbus susijusius su fasado ir stogo modernizavimu. Dėl nurodytų aplinkybių, tikėtina, kad ekspertas L. U. 2016 m. rugpjūčio 25 d. apžiūrėdamas bendrabutį ir jame atliktus darbus bei trūkumus, objektyviai net ir neturėjo galimybės užfiksuoti ieškovės atliktų darbų ar jų trūkumų, kadangi statybvietę perėmus naujajai rangovei situacija jau buvo iš esmės pasikeitusi.

78.       Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės pateiktas eksperto L. U. ekspertizės aktas nepaneigia atsakovo pateiktų įrodymų viseto dėl bendrabutyje (duomenys neskelbtini), ieškovės atliktų darbų trūkumų. Šie trūkumai buvo iš dalies fiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, detaliai nurodyti ir apskaičiuoti eksperto D. K. vertinimo akte, suderinti atsakovo ir naujosios rangovės taisytinų darbų sąmatoje bei atliktų defektų taisymo darbų akte.

79.       Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad teismas byloje buvo paskyręs statybos darbų techninę ekspertizę, taigi ieškovei buvo suteikta galimybė įrodyti, kiek konkrečiai darbų reikėjo atlikti pagal ieškovės sutartį ir/ar naujosios rangovės darbai apėmė jau ieškovės atliktus darbus ir/ar naujosios rangovės darbai nepateko į projekto įgyvendinimo apimtį. Tačiau ieškovei nesumokėjus į teismo depozitinę sąskaitą užstato ekspertizės atlikimui, bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas ir byla išnagrinėta pagal byloje esančius įrodymus.

Dėl nutrauktos ir pakeičiančiosios sutarties kainų skirtumo

80.       Šioje dalyje vertintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pakeičiančiosios rangos sutarties ir pradinės rangos kainų skirtumas priteistas atsakovui iš ieškovės, kaip jo tiesioginiai nuostoliai.

81.       Kaip jau minėta, atsakovui 2016 m. liepos 20 d. nutraukus su ieškove sudarytą rangos sutartį, atsakovas vykdė pakartotines viešojo pirkimo procedūras ir supaprastinto pirkimo neskelbiamos apklausos būdu 2016 m. liepos 28 d. su naująja rangove UAB „Versina“ sudarė rangos sutartį Nr. Ran S-50000-1009 dėl atsakovo bendrabučio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų užbaigimo ir defektų ištaisymo.

82.       Atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešime atsakovo tarybai nurodyta, kad 2016 m. liepos duomenimis pagal rangos sutartį Nr. Ran S-50000-2664, ieškovės buvo atlikta 56,81 proc. darbų, o likusius darbus šiame objekte atliks naujoji rangovė. Nagrinėjamu atveju, naujoji rangovė ne tik ištaisė ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau ir užbaigė ieškovės neatliktus darbus, pasiekė atsakovo ir ieškovės pradine rangos sutartimi Nr. Ran S-50000-2664 siektą rezultatą. Naujajai rangovei pabaigus darbus, faktiškai atsakovas už bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų užbaigimą ir trūkumų ištaisymą sumokėjo iš viso 745 611,51 Eur. Kaip jau minėta, iš atliktų darbų aktų ir taisytinų darbų sąmatos matyti, kad taisytini darbai sudarė 56 675,51 Eur iš visos naujajai rangovei sumokėtos sumos, taigi minėto objekto modernizavimo užbaigimo darbai (neskaitant trūkumų šalinimo darbų) atsakovui kainavo 688 936 Eur (745 611,51 Eur - 56 675,51 Eur), būtent ši suma laikytina pakeičiančiosios sutarties kaina CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme.

83.       Atsakovas nutrauktos ir pakeičiančiosios rangos sutarties kainų skirtumą – 477 158,47 Eur apskaičiavo prie naujajai rangovei sumokėtos sumos pridėjęs ieškovei sumokėtą sumą bei atėmęs pradinės rangos sutarties kainą ((745 611,51 Eur + 353 042,69 Eur) – 621 495,22 Eur).

84.       Byloje nustatyta, kad ieškovei pagal nutrauktąją sutartį atlikus 56,81 proc. visų rangos sutartyje numatytų darbų, 43,19 proc. darbų liko neatlikti (100 proc. – 56,81 proc.). Jei ieškovė būtų atlikus visus pradine rangos sutartimi numatytus darbus visa apimtimi, t. y., ir likusius 43,19 proc. darbų, pagal sutartį jai būtų sumokėtas likęs užmokestis – 268 452,53 Eur (621 495,22 Eur (visa pradinės rangos sutarties kaina) - 353 042,69 Eur (faktiškai sumokėta ieškovei suma)). Likusiai neįvykdytai pradinės rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 daliai (43,19 proc. darbų, už kuriuos ieškovei sutarta sumokėti 268 452,53 Eur) įvykdyti atsakovas sudarė pakeičiančią rangos sutartį, kurios pagrindu minėto objekto modernizavimo užbaigimo darbai (neskaitant trūkumų šalinimo darbų) atsakovui kainavo 688 936 Eur, šių sutarčių skirtumas CK 6.258 straipsnio 5 dalies prasme, sudaro 420 483,47 Eur (688 936 Eur – 268 452,53 Eur), taigi naujosios rangos sutarties kaina viršija ieškovės siūlytą likusių darbų kainą daugiau kaip du kartus.

85.       CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Tais atvejais, kai pakeičiančios sutarties prievolės įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti šalies sudariusios pakeičiančią sutartį nuostolius: prekių, paslaugų kainų skirtumą, kurie paprastai pripažįstami minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti.

86.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisei į nuostolių, atsiradusių dėl pakeičiančios sutarties sudarymo, atlyginimą įgyti yra būtinos šios sąlygos: 1) pradinė sutartis turi būti nutraukta nukentėjusios šalies; 2) ši sutartis turi būti nutraukta dėl kitos šalies padaryto pažeidimo (neįvykdymo); 3) nukentėjusi šalis turi sudaryti pakeičiančią sutartį su trečiuoju asmeniu; 4) pakeičianti sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą. Be to, pakeičianti sutartis turi būti sudaroma protingomis sąlygomis. Protingos sąlygos elementas kildinimas iš nuostolių mažinimo doktrinos, taigi nukentėjusioji šalis, sudarydama pakeičiančiąją sutartį turi siekti sumažinti nuostolius, kuriuos turės atlyginti pradinę sutartį pažeidusi šalis. Procesinė pareiga įrodyti, kad pakeičianti sutartis sudaryta protingomis sąlygomis ir per protingą terminą, tenka pakeičiančią sutartį sudariusiai nukentėjusiai šaliai. Nukentėjusi šalis turi sugebėti pagrįsti tai, jog sudarė pakeičiančią sutartį protingai ir siekė sukelti kiek įmanoma mažiau nuostolių pradinę sutartį pažeidusiam kontrahentui. Taip yra užtikrinama, kad nukentėjusi šalis nepiktnaudžiaus teise sudaryti pakeičiančią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-464-687/2017). 

87.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad pakeičiančios sutarties sąlygos neprivalo būti identiškos nutrauktos sutarties sąlygoms. Esminis reikalavimas šiuo aspektu yra tas, kad pakeičianti sutartis ekonominiu požiūriu pakeistų pirminę (nutrauktą) sutartį.

88.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovo sudaryta sutartis gali būti kriterijumi nustatant užsakovo tiesioginius nuostolius, patirtus dėl ieškovės vėlavimo užbaigti rangos sutartyje numatytus darbus, nes yra sudaryta skirtingomis sąlygomis ir riziką dėl šių sąlygų skirtingumo prisiėmė užsakovas.

89.       Visų pirma pažymėtina, kad tarp ieškovės ir užsakovo sudarytoje rangos sutartyje rangos sutarties terminas nebuvo numatytas kaip esminė rangos sutarties sąlyga. Šią aplinkybę konstatavo ir teismai, nagrinėję ieškovės ir atsakovo ginčą dėl atsakovo sprendimo įtraukti ieškovę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą panaikinimo (civilinės bylos Nr. e2-708-345/2017 ir Nr. e2A-679-236/2017). Iš esmės skiriasi abiejų sutarčių darbų atlikimo terminai. Pirmoji rangos sutartis sudaryta 2014 m. lapkričio 19 d., o sutartas darbų užbaigimo terminas – 2015 m. rugpjūčio 31 d., t. y, daugiau nei 10 mėnesių, be to, ieškovės ir atsakovo rangos sutartis buvo du kartus pratęsta daugiau nei trims mėnesiams. Užsakovo su UAB „Versina“ sudaryta rangos sutartis (pakeičiančioji rangos sutartis) turėjo esminę sąlygą dėl termino – pakeičiančiosios sutarties, sudarytos 2016 m. liepos 28 d., 6.1.1 papunktyje nustatyta, kad ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 14 d. naujoji rangovė privalo pateikti užsakovui energinio naudingumo sertifikatą. Taip pat nurodyta, kad šis terminas galutinis ir nekeičiamas bei yra esminė sutarties sąlyga. Šios sutarties 6.1.2 papunktyje nustatyta, kad darbai turi būti įvykdyti ne vėliau kaip iki 2016 m. spalio 14 d. Taigi, pakeičiančiąja sutartimi sutarta, kad rangos darbai, kurių neatliko ieškovė (43,19 proc. visų bendrabučio modernizavimo darbų), turės būti atlikti per du su puse mėnesio, kuomet ieškovės ir atsakovo sudarytoje pradinėje rangos sutartyje visiems 100 proc. darbams atlikti numatyti daugiau nei 10 mėnesių (be to, pradinė sutartis buvo pratęsta daugiau nei trimis mėnesiais). Jau vien ši aplinkybė yra pakankama šias sutartis vertinti kaip sudarytas iš esmės skirtingomis sąlygomis.

90.       Be to, abi šios sutartys sudarytos skirtingu būdu: pirmoji – viešojo konkurso skelbiamų derybų būdu; antroji – neskelbiamų derybų, todėl ir dėl šios priežasties negalima teigti, kad šios sutartys sudarytos vienodomis ekonominėmis sąlygomis, pirmuoju atveju lemiamas rangovo pasirinkimo kriterijus buvo kaina, antruoju – darbų atlikimo terminas. Atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešime atsakovo tarybai dėl sutarties su UAB „Versina“ sudarymo sąlygų nurodyta, kad ilgesnių pirkimo procedūrų esamoje situacijoje atlikinėti nebuvo įmanoma (darbai turėjo būti atlikti per likusi 2,5 mėn. paskolos panaudojimo terminą), todėl atsakovas, atlikęs preliminarią rinkos analizę, nusprendė sutartis su naujais rangovais sudaryti skubos tvarka atliekant pirkimą neskelbiamos apklausos būdu. Atsakovas skubiai apklausė gerą reputaciją atliekant pastatų renovavimą turinčius tiekėjus bei sudarė rangos sutartis. Pirmuoju atveju, sudarant sutartį viešo konkurso būdu, ieškovė buvo pripažinta laimėtoja vadovaujantis mažiausios kainos principu, konkurse dalyvauti galėjo norintys dalyviai, o vykdant pirkimą neskelbiamų derybų būtų, pats atsakovas pasirinko apklaustinus tiekėjus. Atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pranešime atsakovo tarybai taip pat nurodyta, kad pirminis bendrabučių, esančių (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų kartu su projektavimu pirkimas atliktas vertinant rangovų pasiūlytą mažiausią kainą. Potencialaus pirkimo laimėtojos ieškovės pasiūlymas buvo detaliai vertinamas dėl galimai per mažos kainos. Rangovė net du kartus buvo prašoma pagrįsti pateiktą kainą ir detalizuoti turimas nuolaidas. Sutartys, kurių bendra vertė su PVM 3 537 023,30 Eur, su ieškove sudarytos teigiamai įvertinus rangovės paaiškinimą dėl per mažos kainos, taip pat atsižvelgiant ankstesnę sėkmingą patirtį už labai žemą kainą vykdant atsakovo valgyklos, esančios (duomenys neskelbtini), salės ir jai priklausančių gamybinių patalpų projektavimo ir rangos darbų sutartį.

91.       Taigi, kaip jau minėta, sudarant pakeičiančiąją užsakovo sutartį su UAB „Versina“ antruoju atveju kaina nebuvo pagrindinis sutarties sudarymo kriterijus. Įvertinus užsakovo su UAB „Versina“ sudarytos sutarties aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad užsakovo sprendimų ir rizikos kaina dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo turėtų būti perkelta ieškovei.

92.       Tokia išvada darytina atsižvelgiant į bendrąją taisyklę dėl priežastinio ryšio tarp sutarties pažeidimo ir kilusių nuostolių nustatymo, kad su neteisėtais sutartį pažeidusio asmens veiksmais yra teisiškai susiję tik tie nuostoliai, kurie galėjo būti sutarties šalies protingai numatyti jos sudarymo metu. Ši taisyklė įtvirtinta CK 6.258 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančioje bendruosius nuostolių atlyginimo principus sutartinės atsakomybės atveju. Joje nurodyta kad neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Todėl vertinant, ar pakeičiančioji rangos sutartis sudaryta protingomis sąlygomis, be kita ko, turi būti nustatyta, ar ieškovė, sudarydama pradinę rangos sutartį, galėjo protingai numatyti, kad jai pažeidus sutarties įvykdymo terminą kils 420 483,47 Eur žala užsakovui dėl pakeičiančiosios sutarties sudarymo. Kaip minėta, iš sutarčių sudarymo aplinkybių ir sąlygų nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė galėjo ir turėjo pagrindo numatyti tokio dydžio ir pobūdžio nuostolių atsiradimą. Šią išvadą pagrindžia ir pirminės rangos sutarties nuostatos dėl nuostolių nustatymo taisyklių.

93.       Kaip jau minėta, šalys rangos sutartyje buvo numatę tokias sutarties nutraukimo pasekmes – jeigu rangos sutartis nutraukta dėl rangovo kaltės, užsakovas turi sumokėti už atliktus darbus, iš mokėtinos sumos išskaičiavęs netesybas ir nuostolius, kiek jų nepadengia sutarties įvykdymo garantija (11.4 papunktis). Netesybos numatytos 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo neįvykdytų darbų kainos (12.2 papunktis). Be pagrindo nutraukusi sutartį šalis kitos šalies reikalavimu turi sumokėti 10 proc. baudą nuo visos rekonstrukcijos sumos (11.5 papunktis). Taigi, net ir tuo atveju, jei rangovė būtų nutraukusi sutartį be priežasties, jai būtų kilusi pareiga sumokėti 62 149 Eur (pradinės sutarties kaina – 621 495,22 Eur), taigi, ši suma galėtų būti vertinama kaip nuostolių dydis, kurį ieškovė galėjo objektyviai numatyti.

94.       Nagrinėjamu atveju spręstina, kad užsakovas neįrodė savo tiesioginių nuostolių pakeičiančiosios ir nutrauktos sutarties skirtumo forma, o reikalavimo atlyginti nuostolius kitais pagrindais – nutrauktos rangos sutarties 11.4, 12.2 ar 11.5 papunkčio pagrindu nereiškė.

Dėl nuostolių mažinimo darbų nepagrįstumo aspektu

95.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat teigia, kad teismas nepateikė nuomonės dėl ieškovės pateiktų duomenų apie nuostolius mažinančias sumas ir nenurodė kodėl 135 370,60 Eur ar kita suma nebūtų galima sumažinti atsakovui priteistinos nuostolių sumos. Teigia, kad ieškovės aplink objektą pastatyti pastoliai nutraukus sutartį nebuvo išmontuoti, o buvo perduoti objekte dirbusiai UAB „Versina“, nebuvo atlikti pastolių demontavimo bei pakartotinio sumontavimo darbai ir nors užsakovas papildomų išlaidų nepatyrė, teismas nematė pagrindo sumažinti nuostolių sumą atsakovo nurodyta pastolių sumontavimo suma (54 055,30 Eur + PVM).

96.       Nagrinėjamu atveju, netenkinus užsakovo reikalavimo dėl skirtumo tarp nutrauktos ir pakeičiančiosios sutarties priteisimo, nėra pagrindo spręsti dėl šios sumos mažinimo vertinant aplinkybę ar pastolių sumontavimas ir demontavimas buvo pakeičiančiosios sutarties vykdymo dalis.

Dėl mišrios atsakovo kaltės

97.        CK 6.259 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės. Kreditoriaus kaltė nėra preziumuojama, todėl ją privalo įrodyti žalą padaręs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2007; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688/2013).

98.       Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo tris pagrindus mažinti jos atlygintiną nuostolių dydį dėl mišrios atsakovo kaltės – atsakovas delsė patekti pastabas ruošiant techninį darbo projektą, vėlavo perduoti ieškovei statybvietę bei sustabdė darbų atlikimą 131 kalendorine diena.

Dėl darbų techninių projektų parengimo uždelsimo

99.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad rangos sutartyje Nr. Ran S-50000-2664 numatyti darbai pradėti vykdyti vėliau nei numatyta rangos sutartyje dėl atsakovo neveikimo – atsakovas nesilaikė pastabų ruošiant techninį darbo projektą pateikimo terminų, nepaskyrė asmens, atsakingo už techninio darbo projekto derinimą.

100.       Rangos sutartis dėl bendrabučio (duomenys neskelbtini), šalių sudaryta 2014 m. lapkričio 19 d. Šios rangos sutarties 15.1 papunktyje nustatyta, kad rangos sutartis įsigalioja nuo tada kai šalys ją pasirašo. Šalių sudarytos rangos sutarties 6.1.1 papunktyje nustatyta, kad projektiniai pasiūlymai turi būti pateikti per 30 kalendorinių dienų nuo rangos sutarties įsigaliojimo; 6.1.2 papunktyje nustatyta, kad techninis-darbo (modernizavimo) projektas turi būti parengtas per 60 kalendorinių dienų nuo projektinių pasiūlymų patvirtinimo. Rangos sutarties 4.2.2 papunktyje šalys susitarė, kad užsakovas įsipareigoja rangovui pateikus derinti statinio statybos darbo projekto sprendinius, medžiagų, įrengimų charakteristikas, užsakovas įsipareigoja arba pritarti pasiūlymui arba pateikti motyvuotą nepritarimo atsakymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

101.       Kaip matyti iš byloje esančių gamybinių pasitarimų protokolų turinio, techninių darbo projektų rengimo ir derinimo etape ieškovė nesilaikė rangos sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė pagal savo pačios nustatytą veiklų grafiką, darbo techninius projektus derinimui ir svarstymui turėjo pateikti 2015 m. sausį, o pirmą kartą ieškovė darbų techninius projektus atsakovui pateikė tik 2015 m. vasario 4 d. 2015 m. vasario 12 d. vykusio gamybinio pasitarimo metu (t. y., po 6 darbo dienų) ieškovei atsakovo atstovų nurodyti techninių darbo projektų trūkumai. Minėto gamybinio pasitarimo metu nustatyta, kad projektai parengti su esminiais trūkumais (2015 m. vasario 19 d. protokolas Nr. 1). 2015 m. kovo 6 d. ieškovė pateikė pataisytus techninius darbo projektus, o 2015 m. kovo 12 d. (t. y. po 4 darbo dienų) vykusio gamybinio pasitarimo metu ieškovei pakartotinai išsakyti nepataisyti darbų techninių projektų trūkumai.

102.       Taigi, ieškovei pateikus techninius darbo projektus iš esmės buvo laikomasi darbo techninių projektų pastabų pateikimo terminų – pateikti motyvuotą nepritarimo atsakymą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Šiuo atveju pažymėtina, kad darbo techniniai projektai atsakovui pateikti vėliau nei nustatyti terminai (2015 m. kovo 17 d. protokolas Nr. 2, 2015 m. kovo 30 d. protokolas Nr. 3, 2015 m. balandžio 2 d. protokolas Nr. 4). Atsakovo ieškovei nurodytas techninių projektų klaidas ieškovė taisė netinkamai, jų taisymas atliktas kelis kartus ir užsitęsė (2015 m. kovo 17 d. protokolas Nr. 2, 2015 m. kovo 30 d. protokolas Nr. 3, 2015 m. balandžio 2 d. protokolas Nr. 4). Dėl tokių ieškovės veiksmų užtruko stybos leidimo gavimas, statybvietės perdavimas, darbų pradžia. Reikalingi projektai galutinai suderinti tik 2015 m. balandžio 29 d., nors pagal rangos sutarties nuostatas, darbų techniniai projektai turėjo būti parengti dar 2015 m. vasarį. 

103.       Taigi, iš esmės ieškovės argumentai, kad dėl atsakovo kaltės užsitęsė darbų techninių projektų rengimas – nepagrįsti, priešingai, projektų parengimas užtruko dėl ieškovės kaltės.

104.       Taip pat nesutiktina ir su ieškovės argumentais, kad atsakovas nepaskyrė asmens atsakingo už darbo projekto derinimą. Pagal rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 nuostatas, konkretus atsakovo asmuo projektų derinimui ir neturėjo būti paskirtas. Pagal rangos sutarties 4.2.3 papunktį atsakovas turėjo paskirti tik statybos techninį prižiūrėtoją, kuris paskirtas 2015 m. birželio 1 – 2 d., t. y. suderinus projektus ir gavus statybos leidimą. Taigi, pagrįsta teigti, kad būtent dėl ieškovės, o ne atsakovo veiksmų techninio projekto rengimas užtruko.

Dėl statybvietės perdavimo

105.       Ieškovė taip pat teigia, kad statybvietės priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo atsakovas perdavė ieškovei statybvietę, pasirašytas tik 2015 m. birželio 29 d., t. y. praėjus net 27 dienoms nuo statybos leidimo gavimo dienos, nors statybvietė pagal rangos sutartį turėjo ieškovei būti perduota per 5 darbo dienas nuo statybos leidimo išdavimo. Teigia, kad atsakovui sutartu laiku neperdavus statybvietės, darbų vykdymas nebuvo pradėtas ir vėlavo dėl paties atsakovo neveikimo.

106.       Rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 4.1 papunktyje šalys susitarė, kad atsakovas statybvietę ieškovei turi perduoti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo statybos leidimo gavimo. Ieškovė teigia, kad ieškovei 2015 m. birželio 2 d. gavus statybos leidimą, atsakovas statybvietę perdavė 2015 m. birželio 29 d.

107.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas priešieškinio reikalavimus ieškovei dėl nuostolių atlyginimo reiškė dėl rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 ((duomenys neskelbtini)) netinkamo vykdymo, o ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad statybvietės priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas tik 2015 m. birželio 29 d., yra susijęs su bendrabučio esančio (duomenys neskelbtini) (rangos sutartis Nr. Ran S-50000-2662), statybvietės perdavimu, kadangi būtent šio objekto statybvietė perduota ieškovės minimu 2015 m. birželio 29 d. statybvietės perdavimo aktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nesant duomenų, kada gautas statybos leidimas objektui (duomenys neskelbtini), ir kada perduota šio objekto statybvietė ieškovei, atsakovo terminų laikymasis minėto objekto statybvietės perdavimo ir sutartinių terminų laikymosi aspektu neturėtų būti sprendžiamas pagal kitų objektų statybvietės perdavimo dokumentus. Nenustatyta duomenų, kad visiems objektams statybos leidimai gauti tą pačia dieną, ar statybvietės perduotos tuo pačiu aktu. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju, rangos darbai bendrabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini), galėjo būti uždelsti dėl užsakovo kaltės pavėluotai perduodant statybvietę ieškovei.

Dėl statybos darbų sustabdymo

108.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 25 d. sustabdė darbų atlikimą ir jie buvo atnaujinti tik 2016 m. balandžio 4 d., todėl atsakovas turėjo pratęsti darbų atlikimo terminą 131 kalendorine diena. Taigi, darbų atlikimo terminas turėjo pasibaigti ne 2016 m. liepos 30 d., o 2016 m. lapkričio 13 d.

109.       Rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 6.10.2 papunktyje įtvirtinta, kad jeigu darbai sustabdomi ne dėl rangovo kaltės, tai atlikimo terminas turi būti pratęsiamas tiek, kiek trunka darbų sustabdymas. Pažymėtina, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje Nr. Ran S-50000-2664 numatyta, kad rangos darbai turi būti užbaigti per 9 mėn. nuo darbų pradžios datos, bet ne vėliau nei iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. Taigi, pradiniu susitarimu šalys susitarė darbus užbaigti dar iki šaltojo metų sezono. 

110.       Ieškovei vėluojant atlikti darbus, atsakovui gavus UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ir VPT pritarimą sutarčių vykdymo terminai pratęsti. 2016 m. vasario 12 d. sudarytas papildomas susitarimas prie rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664, kuriuo galutinis darbų užbaigimo terminas pratęstas 3 mėn. nuo sutarties 6.1.3 papunktyje nurodytos datos (2015 m. rugpjūčio 31 d.). 2016 m. balandžio 28 d. susitarimu prie rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo statybos darbų vykdymo terminas pratęstas 5 kalendorinėms dienoms po sustabdytų darbų dalies vykdymo atnaujinimo.

111.       Dar prieš rangos sutarties Nr. Ran S-50000-2664 galutinio termino pratęsimą, dėl ieškovės pavėluoto darbo techninių projektų rengimo užtruko statybos leidimo, statybvietės perdavimo ir statybų pradžios darbai, taip pat vėlavo ir pats statybos darbų atlikimas, kurių ieškovė iki sutartyje nustatyto termino (2015 m. rugpjūčio 31 d.) užbaigti nespėjo. Darbams užsitęsus iki šaltojo metų sezono, kaip matyti iš 2015 m. lapkričio 30 d. pasitarimo protokolo Nr. 2, techninės priežiūros vadovas įrašu statybos darbų žurnale sustabdė fasado įrengimo šlapius darbus (šiltinimą, armavimą, dekoratyvinio tinko įrengimą) šaltuoju žiemos laikotarpiu, kai temperatūra žemiau +5oC iki atskiro susitarimo. Analogiškų žymėjimų atlikimas statybos darbų žurnale fiksuotas pasitarimų protokoluose iki 2016 m. kovo 21 d. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, fasado įrengimo šlapi darbai (šiltinimas, armavimas, dekoratyvinio tinko įrengimas) atnaujinti tik 2016 m. balandžio 4 d.

112.       Atkreiptinas dėmesys, kad nors nutarta sustabdyti fasado įrengimo šlapius darbus (šiltinimą, armavimą, dekoratyvinio tinko įrengimą) šaltuoju žiemos laikotarpiu, tačiau kiti statybos darbai buvo vykdomi (praėjimo į sporto centrą atkasimas, apšiltinimas ir užkasimas, parapetų įrengimo mazgų tikslinimas, balkonų plokščių tvirtinimo schemų gavimas, stogelio brėžinių tikslinimas, pagrindinio įėjimo stogelio tvarkymas ir kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad visų darbų atlikimas buvo sustabdytas ieškovės nurodomam laikotarpiui.

113.       Įvertinus minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors dalies darbų atlikimas buvo sustabdytas maždaug keturiems mėnesiams, dalis darbų buvo vykdomi. Be to, dalis darbų sustabdyta dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir statybos darbų neatlikimo iki pradine sutartimi nustatyto termino – 2015 m. rugpjūčio 31 d. Būtent dėl ieškovės tinkamo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atsakovas turėjo kreiptis į rangos darbų finansavimą vykdančią UAB „Viešųjų investicijų plėtros agentūra“ ir VPT, derindamas rangos sutarčių terminų pratęsimą. Taigi, iš esmės yra pagrindas teigti, kad pats darbų sustabdymas įvyko dėl rangovės (ieškovės) kaltės, todėl šiuo atveju netaikytinas rangos sutarties 6.10.2 papunktis, kad jeigu darbai sustabdomi ne dėl rangovo kaltės, tai atlikimo terminas turi būti pratęsiamas tiek, kiek trunka darbų sustabdymas.

114.       Apibendrinus pasakytina, kad ieškovė neįrodė mišrios atsakovo kaltės dėl rangos sutarties pažeidimo, todėl šiuo pagrindu žalos atlyginimo dydis nemažintinas.

Dėl sprendimu atlikto patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų įskaitymo

115.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu įskaitė ieškovei pagal ieškinį priteistą sumą į atsakovui pagal priešieškinį priteistą sumą ir pagal priešieškinį priteistą sumą, viršijančią pagal ieškinį priteistą sumą (likusią neįskaitytą), priteisė atsakovui iš ieškovės.

116.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad vykdant sprendimą, reikės atlikti priešpriešinį vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymą, nors ieškovė turi bankrutuojančios įmonės statusą (nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d.), todėl toks įskaitymas nebus galimas..

117.       Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamo sprendimo paskelbimo dieną (2019 m. birželio 3 d.) ieškovei bankroto byla nebuvo iškelta – Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo 2019 m. birželio 6 d. Taigi, sprendimas, kuriuo atliktas ieškovei ir atsakovui priteistų sumų įskaitymas, atliktas dar negaliojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytiems ribojimams dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vykdant sprendimą, nereikės atlikti papildomų veiksmų, susijusių su sprendime teismo atliktu įskaitymu, nes įskaitymas jau atliktas sprendimu faktinę jo priėmimo dieną (2019 m. birželio 3 d.).

Dėl procesinės bylos baigties

118.       Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir atsakovo ieškovės savininko J. J. nuostolių, susijusių su ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu, atlyginimą – 56 675,51 Eur, tačiau neturėjo pagrindo priteisti atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir atsakovo ieškovės savininko J. J. nutrauktos rangos sutarties ir pakeičiančiosios rangos sutarties kainų skirtumo, šiuo pagrindu atsakovo reikalavimas turėjo būti atmestas. Todėl, šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi sprendimo dalis, kuria atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir atsakovo ieškovės savininko J. J. priteistas nuostolių atlyginimas, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), konstatuojant, kad atsakovas turi teisę reikalauti iš ieškovės ir atsakovo ieškovės savininko J. J. tik nuostolių, susijusių su ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu, atlyginimo – 56 675,51 Eur, tačiau neturi teisės reikalaut nutrauktos ir pakeičiančiosios rangos sutarčių kainų skirtumo. Šiuo atveju esant neskundžiamai sprendimo daliai, kuria atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir atsakovo ieškovės savininko J. J. priteista taip pat ir 2 500 Eur suma už faktinių aplinkybių konstatavimą ir eksperto samdymą, iš viso atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir subsidiariai iš atsakovo ieškovės savininko J. J. pagal priešieškinį turi būti priteista 59 175,51 Eur (56 675,51 Eur + 2 500 Eur).

119.       Sprendimo dalis, kuria iš dalies patenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai (iš viso sprendimu patenkintų reikalavimų suma 77 137,56 Eur), nebuvo skundžiama. Tačiau ieškovė ieškiniu buvo pareiškusi tik 77 075,43 Eur reikalavimų, o iš šios sumos atėmus 3 Eur ieškovės reikalavimų, kurių pirmosios instancijos teismas netenkino, galutinė patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro 77 072,43 Eur. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė rašymo apsirikimą, turėjo būti nurodyta, kad patenkinus ieškinį iš dalies, patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro 77 072,43 Eur. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

120.       Pakeitus skundžiamu sprendimu atlikto įskaitymo skaičiavimą pagal šia nutartimi nustatytą atsakovės priešieškinio patenkinimo apimtį (iš viso 59 175,51 Eur) ir pagal ieškovės ieškinį iš atsakovo priteistiną sumą, ieškovei iš atsakovo priteistina 17 896,92 Eur (77 072,43 Eur - 59 175,51 Eur).

121.       Kadangi šia nutartimi keistina pirmosios instancijos teismo patenkintų priešieškinio reikalavimų apimtis, keičiamas ir pirmosios instancijos teismo nurodytas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

122.       Ieškovei 2017 m. liepos 12 d. nutartimi 1 032 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas. Ši žyminio mokesčio dalis pirmosios instancijos teismo buvo priteista valstybei iš atsakovo. Už ieškinio reikalavimų patikslinimą ieškovė sumokėjo 698 Eur žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teismas šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovo.

123.       Už priešieškinį atsakovė sumokėjo 4 610 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė nurodė, kad jos patirtos teisinės pagalbos išlaidos sudaro iš viso 11 495 Eur, tačiau atsakovė nepateikė įrodymų, kad yra apmokėjo 2017 m. spalio 11 d. PVM sąskaita faktūrą serija AJ Nr. 17000051, 4 114 Eur sumai. Todėl teigtina, kad įrodytos atsakovo bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme iš viso sudaro 11 991 Eur (4 610 Eur + 11 495 Eur – 4 114 Eur).

124.       Kadangi patenkinta 12,34 proc. atsakovo priešieškinio reikalavimų (59 175,51 Eur x 100 proc. / 479 658,47 Eur), atsakovas turi teisė į 12,34 proc. bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Todėl atsakovas turi teisę į 1 479,69 Eur (12,34 proc. x 11 991 Eur) bylinėjimosi išlaidos.

125.       Pirmosios instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas perskaičiavus, taisytinas pirmosios instancijos teismo atliktas bylinėjimosi išlaidų įskaitymas. Kadangi ieškovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 698 Eur, o atsakovui – 1 479,69 Eur, šias sumas įskaičius (1 479,69 Eur - 698 Eur), atsakovui VšĮ Vilniaus universitetui iš ieškovės ir subsidiariai iš atsakovo ieškovės savininko J. J. priteistinos 781,69 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

126.       Šalys nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

127.       Atsižvelgiant į šia nutartimi nustatytą patenkintų priešieškinio reikalavimų dalį, perskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas, spręstina, kad sprendimo vykdymo aiškumui, šios nutarties rezoliucinėje dalyje išdėstytina visa (ir nekeičiama) sprendimo dalis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės J. įmonės „J.“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui tenkinti iš dalies.

 Atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto priešieškinį ieškovei bankrutuojančiai individualiai įmonei J. įmonei „J.“ ir atsakovui J. J. tenkinti iš dalies.

Įskaityti į ieškovei bankrutuojančiai individualiai įmonei J. įmonei „J.“ iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto priteistiną 77 072,43 Eur (septyniasdešimt septynių tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų ir keturiasdešimt trijų euro centų) sumą atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui iš ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės J. įmonės „J.“ ir subsidiariai iš atsakovo J. J. priteistiną 59 175,51 Eur (penkiasdešimt devynių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt penkių eurų ir penkiasdešimt vieno euro cento) sumą ir priteisti ieškovei bankrutuojančiai individualiai įmonei J. įmonei „J.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto, juridinio asmens kodas 211950810, 17 896,92 Eur (septyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų ir devyniasdešimt dviejų euro centų) skolą.

Priteisti atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus universitetui, juridinio asmens kodas 211950810, iš ieškovės bankrutuojančios individualios įmonės J. įmonės „J.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir subsidiariai iš atsakovo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 781,69 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir šešiasdešimt devynių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus universiteto, juridinio asmens kodas 211950810, valstybės naudai 1 032 Eur (vieno tūkstančio trisdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį.“

Teisėjos                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Romualda Janovičienė

 Dalia Kačinskienė

 Agnė Tikniūtė