Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-78-291-2014].doc
Bylos nr.: 2-78-291/2014
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių miesto savivaldybės administracija 188771865 atsakovas
Registrų centro Šiaulių filialas suinteresuoto asmens atstovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM Šiaulių skyrius trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš kitais pagrindais atsirandančių prievolių
Bylos, susijusios su civiline atsakomybe
Bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl nuosavybės teisės gynimo

   Civilinė byla Nr. 2-78-291/2014

   Nr.3-64-3-01459-2012-0

  Teismo procesinių sprendimų kategorijos-   27.3.1.1.; 27.3.1.3.; 28.1.;30.10.;44.2.4.2.; 44.2.4.1.; 44.5.2.5.; 96.7.; 99.4.;  99.5.; 99.9.;  99.10.; 114.4.;113.9.;116.1

 

 

(S)

 

 

 

 

 

                           ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

                                                  SPRENDIMAS

                                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                                         2014-02-10

                                                                            Šiauliai

  

   Šiaulių apylinkės teismo teisėja Vida Žostautienė,

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjos A. Š. atstovei advokatei Vandai Laukevičienei ir pareiškėjos įgaliotai atstovei J. G.,

dalyvaujant atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovei N. R.,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus, atstovei D. A.,

nedalyvaujant pareiškėjai A. Š.,

 

    Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Š. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, dėl įpareigojimo Šiaulių miesto savivaldybę sumokėti pareiškėjai A. Š. piniginę kompensaciją už jai priklausiusio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams ir 20 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

 

                                                  Teismas, išnagrinėjęs bylą,

                                                                    nustatė:

 

Pareiškėjos A. Š. įgaliota atstovė J. G. prašo patenkinti skundą ir priteisti iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 6910Lt už A. Š. priklausančio nekilnojamojo turto paėmimą visuomenės poreikiams bei  20.000Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad pareiškėja A. Š. 2006 m. rugpjūčio 24 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi nuosavybės teise įsigijo gamybinį pastatą, kurio baigtumas 10 procentų, esantį (duomenys neskelbtini). Už minėtą statinį ji sumokėjo 2100Lt, nes  praktiškai tai buvo tik gamybiniai pamatai ir dvi sienos. Žemės sklypas prie jų suformuotas nebuvo. Pareiškėjos atstovė  kartu su A. Š. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, norėdamos pastatą susiremontuoti ir atstatyti, tačiau  joms  2009 m. kovo 26 d. raštu Nr. SG-125-11 Šiaulių miesto savivaldybė pasiūlė išpirkti pareiškėjai priklausantį statinį, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad šioje teritorijoje yra suplanuotas Industrinis parkas. Pareiškėja sutiko ir pateikė atsakovui prašymą išmokėti 55 000 Lt už sunaikintą statinį, tačiau atsakovas su tuo nesutiko. Šiuo metu, ji savo reikalavimą mažina ir prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės  6.910Lt už sunaikintą statinį ir 20.000Lt  neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala pareiškėjai atsirado todėl, kad 2011 metais Šiaulių miesto savivaldybė pareiškė ieškinį Šiaulių miesto apylinkės teisme A. Š. dėl nesumokėto žemės mokesčio, tačiau vėliau pati savivaldybė paprašė bylą nutraukti, nes A. Š. nebuvo suformuotas žemės sklypas prie jos pirkto nekilnojamojo daikto. Neturtinę žalą prašo priteisti dar ir todėl, jog valstybės institucija, t.y.  Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesprendė pareiškėjos prašymų nei dėl apmokėjimo už nekilnojamąjį turtą nei dėl žemės sklypo  paskyrimo. 

Pareiškėjos atstovė advokatė V.Laukevičienė prašo patenkinti pareiškėjos  A. Š. prašymą ir priteisti jai 6910Lt už jos įsigytą statinį, nes tokią statinio  liekanų vertę nurodė  VĮ Registrų centro Šiaulių filialas. Taip pat priteisti iš atsakovo 20.000Lt neturtinei žalai atlyginti, nes pareiškėja nuo 2006m. vaikščiodama po įvairias valstybės institucijas, negavo jokio konkretaus atsakymo dėl galimybės susitvarkyti jai priklausantį pastatą bei nusipirkti žemės sklypą šalio jo. Dėl atsakovo kaltės jai buvo iškelta civilinė byla dėl nesumokėto žemės mokesčio, nors ji nuosavybės teisės į žemę neturėjo. Taip pat  priteisti iš atsakovo  bylinėjimosi išlaidas.

      Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės atstovė N. R. prašo  skundą atmesti ir nurodo, kad A. Š. 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš R. Š. nupirko gamybinį pastatą, kurio būklė nurodyta kaip  fiziškai pažeistas, bendras plotas 0.00 kv.m., tūris 0 kub.m., pastato baigtumas yra 10 procentų , jo vertė 6910 lt (vertės nustatymo data 2006-08-03). Pagal šiuos duomenis A. Š. nusipirko faktiškai pamatų griuvėsius, šalia kurių žemės sklypas suformuotas nebuvo, todėl  taip pat kaip ir ankstesnis savininkas pareiškėja   naudojasi teritorija -valstybine žeme šiam pastatui eksploatuoti. Kadangi išskirti pareiškėjai žemės sklypo nebuvo galimybės dėl būsimo  Industrinio parko kūrimo, pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti komercinį pasiūlymą dėl jai priklausančio turto pardavimo atsakovui. 2009-02-21 atsakovas raštu informavo  pareiškėjos atstovę J. G., kad pagal pateiktą statinio (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą negalima nustatyti statinio buvimo vietos ir buvo prašoma pateikti šio statinio kadastrinių matavimų bylos kopijas, tuomet bus svarstoma galimybė dėl minėto statinio išpirkimo. Pareiškėja savivaldybei nei  pastato kadastrinių matavimų bylos, kurioje būtų matyti tiksli pastato kadastrinė vieta ir kiti privalomi duomenys apie statinį , nei kitos informacijos,  reikalingos pareiškėjos vardu registruotų statinių rinkos vertės nustatymui, nepateikė. 2009-08-17 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos specialistai apžiūrėjo teritoriją (duomenys neskelbtini) kur pagal  J. G. nurodymą, turėjo būti pamatai ir nustatė, jog kad natūroje statinių ar jų pamatų nėra. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į VĮ Registrų centro 2009 m. kovo 3 d. raštą darytina išvada, jog  nėra juridinio pagrindo formuoti valstybinės žemės sklypo prie faktiškai nenaudojamų statinių. Neesant pagrindo suformuoti sklypo prie faktiškai neįmanomo identifikuoti natūroje nekilnojamo turto, pareiškėjai buvo pasiūlyta 2010-08-31 raštu  patikslinti nekilnojamojo turto kadastro duomenis VĮ Registrų centre bei išregistruoti daiktines teises į jį. Pagal LR Žemės įstatymo 47 str. 1 dalį, jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais užstatomas ar užstatytas sklypas, tai už pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais rinkos kaina, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą lyginamosios vertės metodiką. Atlyginama yra už realiai esantį nekilnojamąjį daiktą. Šioje konkrečioje situacijoje nei statomų nei pastatytų statinių realiai nėra (Nekilnojamojo turto registre įregistruoto turto kadastro duomenys neatitinka esamos situacijos, statinys egzistuoja tik dokumentuose), todėl realiai nėra už ką atlyginti pareiškėjai, bei  nėra įmanoma įvertinti Turto ir verslo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nesančio turto vertės. Atmetus pareiškėjos skundą dėl piniginės kompensacijos priteisimo,  taip pat prašo  atmesti ir pareiškėjos reikalavimą dėl 20.000Lt neturtinės žalos priteisimo, nes pareiškėja nepateikė nė vieno faktinio įrodymo apie patirtą moralinę žalą, o  apsiribojo vien tik abstrakčiais paaiškinimais: "aš turėjau nervintis, ilgai laukti atsakymų... tai atsiliepė mano sveikatai..." ir pan.  Atsakovo atsakymai pareiškėjai ir jos atstovei užtrukdavo dėl to , kad pati pareiškėja nesugebėjo pateikti reikiamų dokumentų ir nesiėmė jokių veiksmų, kad apsaugotų savo nuosavybę. Neturtinė žala įstatymų numatytais atvejais turi būti atlyginama tokio dydžio, kad kiek įmanoma teisingiau būtų atlyginta nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Šioje byloje atsakovo nuomone , nėra įrodyta, jog  dėl atsakovo kaltės,  jo  neteisėtų veiksmų ar neveikimo, nebeliko pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių gamybinio pastato pamatų, todėl prašo skundą ir dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti. 

        Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Šiaulių skyriaus, atstovė D. A. prašo skundą atmesti ir nurodo, kad pareiškėja nėra pateikusi dokumentų ar kitų įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie jai priklausantį  pastatą, jo būklę įsigijimo momentu, sunykimą ir dabartinę pamatų būklę, vertinti žemės sklypo suformavimo galimybes. A. Š. pastatą, kurio   bendras plotas - 0,00 kv. m, baigtumas -10 proc.,įsigijo 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 8625 iš R. Š. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S-845 „Dėl pastatų pardavimo" buvo išdavęs sutikimą dėl fiziškai pažeisto pastato pardavimo ir informavęs R. Š., jog pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-321 „Dėl industrinio parko (teritorijos šalia Dubijos, Radviliškio ir P. Motekaičio gatvių) Šiauliuose detaliojo plano patvirtinimo" patvirtintą detalųjį planą, pamatų griuvėsiams žemės sklypas nėra suformuotas. Įstatymas numato, jog  pastato pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pastato pardavėjas. Įstatymai nedraudžia sudaryti pastatų perleidimo sandorių, nesant šiems pastatams eksploatuoti suformuoto žemės sklypo. Nėra duomenų, kad R. Š., ar prieš jį buvę statinio savininkai būtų kreipęsi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo, reikalingo pastatui eksploatuoti, suformavimo. Su R. Š. nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis. Todėl A. Š. nusipirkusi pastato pamatus įgijo teisę naudotis žeme tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir pastato pardavėjas R. Š.. toje vietoje, kurioje turėtų būti A. Š. nuosavybės teise priklausantis ir Nekilnojamojo turto registre registruotas pastatas, pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-32 patvirtintą detalųjį planą buvo suformuoti ir įregistruoti du žemės sklypai Šiaulių mieste: 1) 0,6706 ha ploto žemės sklypas, esantis P. M. g. 2 ir 0,4590 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėti valstybinės žemės sklypai vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 203 „Dėl valstybinės kitos paskirties žemės sklypų perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti jais patikėjimo teise Šiaulių miesto savivaldybei" buvo perduoti patikėjimo teise Šiaulių miesto savivaldybei  ir ji - niekam minėtų sklypų nėra perleidusi ar išnuomojusi. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius patikrino žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir P. M. g. 2 Šiaulių mieste, kuriuose galimai turėtų būti A. Š. nuosavybės teise priklausančio pastato pamatai ar jų liekanos, tačiau patikrą atlikęs specialistas jokių pastato pamatų antžeminės dalies liekanų nepastebėjo. Faktiškai nesant vietovėje pamatų griuvėsių liekanų, nustatyti pamatais užstatyto žemės ploto nėra galimybių. VĮ Registrų centro 2006 m. rugsėjo 7 d. pažymėjime nurodyta, jog  pastato kadastro duomenys buvo fiksuoti 2003 m. liepos 8 d. būklei.  Šiaulių miesto savivaldybės administracija ne kartą reikalavo pareiškėjos pateikti Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato kadastro duomenų bylą, tačiau prašomų dokumentų ji nebuvo pateikusi, todėl nesant pateiktų dokumentų ir faktiškai vietovėje nesant pastato, nėra  galimybės nustatyti atlyginimo (kompensacijos) dydžio už pastatą (pamatus) vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 str. nuostatomis.  Taip pat prašo atmesti ir pareiškėjos reikalavimą dėl  neturtinės žalos atlyginimo, nes  nėra įrodyta, jog pareiškėjai buvo padaryta kokia tai žala neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, t.y. dėl tų institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų teiginiams pagrįsti, jog pastatai nunyko dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų ar neveikimo, o ne dėl savininko neapdairumo, tinkamos turto apsaugos ar priežiūros nebuvimo, trečiųjų asmenų veikos.

    Skundas tenkintinas iš dalies.  Iš šalių paaiškinimų, bylos dokumentų matyti, jog pareiškėja A. Š. 2006-08-24 pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. 8625  iš R. Š. nusipirko gamybinį pastatą, kurio unikalus Nr.  2995-0014-9018, jo būklė: fiziškai pažeistas, bendras plotas 0.00 kv.m, tūris 0 kūb..m, pastato baigtumas yra 10 procentų, vertė 6910Lt.  (b.l.14). Pareiškėja faktiškai nusipirko  pamatų griuvėsius be suformuoto žemės sklypo, ir kaip ankstesnis  statinio savininkas naudojasi teritorija (valstybine žeme) šiam pastatui  eksploatuoti. Dėl žemės sklypo suformavimo pareiškėja kreipėsi į atsakovą, t.y. Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, tačiau 2006-12-11 raštu Nr. SG-402-2 atsakovas atsakė, kad Šiaulių miesto vietoje, kurioje buvo  pareiškėjai priklausiusio gamybinio pastato liekanos, pagal Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-321 patvirtintą Industrinio parko Šiauliuose detalųjį planą yra suformuoti bei VĮ Registrų centre įregistruoti komercinės paskirties sklypai. Prie pareiškėjai priklausiusio pastato liekanų sklypo suformavimas suardytų suformuotą detaliajame plane teritorijos erdvinę struktūrą.(b.l.5). 2009-03-26 raštu atsakovas pasisiūlė pareiškėjai išpirkti jai priklausantį statinį, bei pateikti  Šiaulių miesto savivaldybei  preliminarų pasiūlymą dėl kainos.  (B.l.7). Pareiškėja atsakovui pateikė pasiūlymą  išpirkti  pastatų liekanas už 55000Lt. , tačiau  nei tokia, nei vėliau  teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės J. G. sumažinta kaina  iki  6910Lt  atsakovo netenkina. Per tą laikotarpį, t.y. nuo 2006m, rugpjūčio mėn. iki  šiol  pastato liekanos buvo visiškai  sunaikintos. Tą patvirtina ir 2013-03-12 Žemės naudojimo patikrinimo aktas  Nr. 31ŽN- ( 14.31.73.)-8, kuriame nurodyta, jog  žemės sklypuose P. M. 2 ir Radviliškio  49, Šiaulių m. jokių pastatų ar pamatų antžeminės dalies liekanų nepastebėta, auga pavieniai medžiai. (b.l. 131), bei 2013-10-11 surašytas Apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog   sklypo, adresu Radviliškio 47, Šiauliuose, teritorijoje pamatų nėra, likęs kanalizacijos šulinys. ( b.l. 145).

Atsakovo atstovė iš esmės neprieštarauja, jog pareiškėja turi teisę reikalauti kompensacijos už  buvusio pastato liekanas, kurias ji įsigijo  2006-08-24, tačiau nesutinka su pareiškėjos nurodyta šio turto išpirkimo kaina. Pastato, buvusio  Radviliškio 47, Šiauliuose  liekanų  įvertinimas yra skirtingas:  skunde pareiškėja nurodė, jog  jų vertė 55000Lt,   Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo  turto registre 2006-09-07 nurodyta  Pastato- Gamybinio pastato, esančio  (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė – 6910Lt, (b.l. 14), o Anstolio R. K. 2005 m. balandžio 6 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte Nr. 98-4580 parašyta, kad antstolis pardavė gamybinio pastato, esančio Radviliškio g. 47, Šiaulių m., pamatus (unikalus turto Nr. 2995-0014-9018) pirkėjui R. Š. už 2100 Lt. Teismas mano, jog  pareiškėjai priklausiusio pastato liekanų  vertinimas turėtų būti pagal 2006- 09-07 išduotą Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo Pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo  turto registre nurodytą  pastato  vidutinę rinkos vertę, nes kitokiu būdu nustatyti  daikto, kurio šiuo metu jau nebėra, nėra galimybės. Tai patvirtino ir  byloje apklausta liudytoja  Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo Kadastro duomenų tvarkymo  skyriaus vedėja   I. K., nurodydama, jog  nekilnojamojo  daikto vertę galima nustatyti tik  tai dienai kai buvo formuojamas detalusis planas, t.y. 2006m.  Iš Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialo 2014-01-09 pažymos matyti, jog  nekilnojamojo turto-gamybinio pastato (unikalus Nr.2995-0014-9018), esančio  Šiaulių m. Radviliškio 47, vidutinė rinkos vertė, nustatyta atkuriamosios vertės metodu, 2006-01-01d. buvo 6910Lt. , todėl teismas mano, jog tokio  dydžio piniginė kompensacija ir priteistina pareiškėjai A. Š..

       Dėl  neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėja prašo atlyginti neturtinę žalą.- 20.000Lt, nes dėl atsakovo  netinkamų veiksmų, vangumo išspręsti jai aktualius klausimus, nenoro atlyginti nuostolius, ji patyrė didžiulę moralinę žalą, neteko pasitikėjimo valstybės institucijomis ir joje dirbančiais valdininkais.  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nuostatomis, pareiga įrodyti patirtą neturtinę žalą tenka pareiškėjai. Neturtinės žalos atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės (savivaldybės) institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsiranda būtent dėl tų institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nurodytais atvejais. Pagal CK 6.250 str. nuostatas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti svarbu nustatyti, kad ši valdžios institucija ar jos tarnautojas (darbuotojas) nesilaikė įstatymų - neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir kad būtent dėl to asmeniui buvo padaryta žala. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. Al7-749/2007). Tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad neturtinės žalos atlyginimu turi būti siekiama kompensuoti neturtinę žalą ir atlyginti už skriaudą, todėl daugiausia dėmesio skiriama pagrindiniam - kompensavimo ir atlyginimo tikslui. Taigi neturtinė žala įstatymų numatytais atvejais turi būti atlyginama tokio dydžio, kad kiek įmanoma teisingiau būtų atlyginta nukentėjusiojo patirtą dvasinį ar  fizinį skausmą.  Teismas mano, jog šioje byloje pareiškėja neįrodė  atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės, kad nebeliko pareiškėjai nuosavybės teise priklausančių gamybinio pastato pamatų taip pat nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir  atsiradusių pasekmių. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų teiginiams pagrįsti, jog pastatai nunyko dėl atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų ar neveikimo, o ne dėl savininko neapdairumo, tinkamos turto apsaugos ar priežiūros nebuvimo, trečiųjų asmenų veikos, todėl skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

     Dėl  bylinėjimosi išlaidų.

    LR CPK 93str.d. numato, jog jeigu ieškinys patenkintas iš dalies,  bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

     Šioje byloje ieškovei A. Š. yra suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, o atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl  esant abiems šalims atleistoms nuo  bylinėjimosi išlaidų, jos apmokamos iš valstybės biudžeto. (LR CPK 96str.4d.)

 

      Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str.,263str.- 270str.,

                                                               nusprendė:

 

Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 6910Lt. (šešių tūkstančių devynių šimtų  dešimties litų)piniginę kompensaciją  pareiškėjai A. Š. už jai priklausiusio, statinio, esančio (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams.

Kitoje dalyje pareiškėjos A. Š. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

 

 

 

 

               Teisėja                                                                                       Vida Žostautienė