Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-828-602-2011].doc
Bylos nr.: Ik-828-602/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 300128184 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-828-602/2011

Proc. Nr. 3-61-3-02752-2010-2

        Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 74

 (S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

Vilnius                                                                                                                      2011 m. sausio 28 d.

                     

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos  Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui D. M. (D. M.), jo atstovui advokatei Virginijai Rasimavičienei, atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Stasiui Mateliui ir Dangirui Riškovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

 

pareiškėjas D. M. 2010-09-27 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-02-10 išvadą Nr. 421 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ kaip nepagrįstą; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-02-18 sprendimą Nr. SS-774 „Dėl D. M. darbingumo lygio“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-09-02 sprendimą Nr. S-221 „Dėl D. M. darbingumo lygio“ (b. l. 1-2, 21-22).

Nurodė, kad 2005-12-30 Vilniaus miesto psichologinė pedagoginė tarnyba nustatė, kad D. M. nuo gimimo turi kompleksinį psichomotorinės raidos sutrikimą. 2010-02-02, kai pareiškėjas buvo siunčiamas į Tarnybą, pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo pagerėjusi ar stabilizavusis. Pareiškėjo teigimu, neaišku, kokiu būdu, be psichologinės pedagoginės ekspertizės, nustatyta, kad jo darbingumo lygis padidėjo 10 proc.

Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė prašė skundą tenkinti.

 

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50-52).

            Nurodė, kad vadovaujantis Darbingumo lygio kriterijų aprašu, jo priedais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir reabilitacines priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia gydytojų konsultacinei komisijai reikalingus dokumentus, įskaitant siuntimą Tarnybai. Komisija patikrina ir patvirtina dokumentus, jie išsiunčiami Tarnybai, kuri darbingumo lygį nustato remdamasi gautais dokumentais. Išnagrinėjus D. M. dokumentus, nustatyta, kad darbingumo lygis pirmą kartą buvo vertintas 2007-10-16/2007-10-23, siuntime buvo nurodyta vienintelė diagnozė – Marfano sindromas arba įgimti formavimosi ydų sindromai, susiję su pagreitėjusiu augimu (Q87.3). Kadangi atskiri klinikiniai požymiai nebuvo išryškėję, taikytas toks kriterijų aprašo punktas, kuris apima visus šiuos simptomus, t.y. 86 p., taikomas esant nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atvejams. Šiuo atveju darbingumas vertinamas priklausomai tik nuo bendro funkcijos sutrikimo ir labiausiai atitinka nustatytą diagnozę. Vertinant darbingumo lygį 2008 m., buvo vadovautasi 2008 m. siuntimu, kuriame nurodyta daugiau diagnozių, susijusių su vienu iš Marfano sindromo klinikiniu požymiu, - širdies kraujagyslių sistemos anomalijomis, bet jos nebuvo išreikštos tiek, kad galima būtų jas vertinti atskirai ir toks vertinimas turėtų esminės reikšmės asmens darbingumo lygio nustatymui. Todėl taikytas tas pats aprašo punktas, kaip ir pirmuoju atveju. Vertinant darbingumo lygį 2010 m., pareiškėjas pateikė siuntimą, kuriame širdies kraujagyslių sistemos simptomai, susiję su minėtu sindromu, nurodyti kaip labiau išreikšti ir dominuojantys, todėl jie vertinti atskirai. Likę simptomai buvo išreikšti mažiau, nebeturėjo įtakos asmens darbingumo lygio nustatymui, todėl neliko prasmės vertinti anksčiau nustatytus simptomus kaip vieną ligą. Pažymėtina, kad Tarnyba nevertina asmens sveikatos būklės, o tik darbingumo lygį, t.y. vertinama ne pati liga, o jos sukelti organizmo funkciniai sutrikimai. 

            Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundą atmesti.

 

Skundas tenkintinas.

Remiantis 2005-12-30 Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos pažyma Nr. 05-236, įvertinus pareiškėjo specialiuosius ugdymosi poreikius, jam nustatytas kompleksinis sutrikimas: specifiniai pažinimo sutrikimai, mokymosi negalė dėl girdimojo suvokimo bei lingvistinių sutrikimų: akustinė disgrafija, akustinė disleksija, ilgalaikės atminties sutikimas, emocijų ir elgesio sutrikimas, savireguliacijos – dėmesio sutrikimas, lėta veiklos sparta (b. l. 11). 

Remiantis 2006-12-15 išrašu iš medicininių dokumentų, pareiškėjas nukreiptas konsultacijai diagnozės patikslinimui. Nurodyta diagnozė – Marfano sindromas. Požymiai būdingi jungiamojo audinio displazijai, Marfano sindromui. Rekomenduojamas tolimesnis kardiologo, neurologo, med. psichologo, okulisto stebėjimas. Pareiškėjas nukreipiamas į gydytojų konsultacinę komisiją dėl negalios skyrimo (b. l. 112).

2006-12-19 VšĮ Naujininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija siuntimu Nr. 226 pareiškėją nukreipė į Tarnybą neįgalumo lygiui nustatyti. Konsultacijos: kardiologo, psichiatro, okulisto, neurologo, genetiko. Pagrindinė diagnozė – Marfano sindromas Q87.3. Vidutinis funkcijos sutrikimas (b. l. 114).

2007-01-23 Tarnyba surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 197, kuriame pareiškėjui nustatė 40 proc. darbingumo lygį nuo 2007-01-16 iki 2008-01-15 pagal darbingumo nustatymo kriterijų XV.86 (40 proc.) punktą; darbingumo lygio priežastis – 27.2 ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų; pagrindinė diagnozė – Q87.3 (įgimti formavimosi ydų sindromai, susiję su pagreitėjusiu augimu) (b. l. 107-110).

2008-01-29 VšĮ Naujininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija siuntimu Nr. 51 pareiškėją nukreipė į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Konsultacijos: kardiologo, neurologo, okulisto, psichologo. Pagrindinė diagnozė – Marfano sindromas, mitralinio vožtuvo anomalija, mitralinio vožtuvo nesandarumas, aortos šaknies išsiplėtimas, nedidelio laipsnio prieširdžio pertvaros defektas, širdies nepakankamumas C stadija, NYHA II funkcinė klasė: Q87.4, Q23.3, Q21.1, I50.0; vidutinis funkcijos sutrikimas. Gretutinė diagnozė – lengvas protinis atsilikimas: F70, G90.8, H52.1; lengvas funkcijos sutrikimas (b. l. 102).

2008-01-30 Tarnyba surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 471, kuriame pareiškėjui nustatė 40 proc. darbingumo lygį nuo 2008-01-15 iki 2010-01-14 pagal darbingumo nustatymo kriterijų XV.86 (40 proc.) punktą; darbingumo lygio priežastis – 27.2 ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų; pagrindinė diagnozė – Q87.4 (Marfano sindromas), Q23.3 (įgimtas dviburio (mitralinio) vožtuvo nesandarumas), Q21.1 (prieširdžių pertvaros defektas), I50 (širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas) (b. l. 96-99).

2010-02-02 VšĮ Naujininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija siuntimu Nr. 80 pareiškėją nukreipė į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Konsultacijos: kardiologo, neurologo, okulisto, psichologo. Pagrindinė diagnozė – Marfano sindromas, mitralinio vožtuvo anomalija, mitralinio vožtuvo prolapsas su mitralinio vožtuvo nesandarumu I-IIo. Triburio vožtuvo prolapsas su triburio vožtuvo nesandarumu Io. Nedidelis prieširdžio pertvaros defektas, širdies nepakankamumas C stadija NYHA II funkcinė klasė: Q87.4, Q23.3, Q22.8, Q21.1, I50.0, R55. Funkcijos sutrikimas – vidutinis. Gretutinė diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais, cervikokranialgija, lėtinė lumbosakralgija stuburo osteochondrozės fone, lėtinis tonzilitas: F70.1, G55.2, J35.0. Funkcijos sutrikimas – vidutinis (b. l. 10).

2010-02-04 Tarnyba, atlikusi pakartotinį darbingumo lygio įvertinimą pagal 2010-02-02 siuntimą Nr. 80, surašė 2010-02-04 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjui nustatė 50 proc. darbingumo lygį pagal darbingumo nustatymo kriterijų VI.40.1.3 (50 proc.), XIII.75.1 (100 proc.), II.25.3 (70 proc.) punktus; darbingumo lygio priežastis pagal tvarkos aprašo punktus: 27.2 ligos arba būklės iki 24 metų; pagrindinė diagnozė - Q87.4 (Marfano sindromas), Q23.3 (įgimtas dviburio (mitralinio) vožtuvo nesandarumas), Q21.1 (prieširdžių pertvaros defektas), I50 (širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas), Q22.8 (kitos įgimtos triburio vožtuvo formavimosi ydos, R55 (apalpimas ir kolapsas); gretutinė diagnozė – G55.2 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant spondilioze), F70.1 (lengvas protinis atsilikimas, ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), J35 (lėtinis tonzilitas) (b. l. 83-86).

2010-02-10 Tarnyba, remdamasi 2010-02-04 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 486, surašė: 1) išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 421, kurioje D. M. darbingumo lygį įvertino 50 proc., nurodė, kad D. M. negali dirbti veikiant tam tikriems fizikiniams, ergonominiams bei fiziniams rizikos veiksniams: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis, su jonizuojančia spinduliuote; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10 kg, priverstiniais liemens palenkimais; dirbti naktį, aukštyje, virš 1,3 m, virš 5 m. (b. l. 9); 2) darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pakartotinai įvertinus darbingumo lygį, nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2010-01-15 iki 2012-02-03, darbingumo lygio priežastis – 27.2 ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų, diagnozės – Q87.4, Q23.3, I50, Q22.8, R55, Q21.1 (b. l. 27).

2010-02-12 pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą peržiūrėti 2010-02-04 sprendimą Nr. 486 (b. l. 81).

2010-02-18 Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą peržiūrėti Tarnybos 2010-02-04 sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo, priėmė sprendimą Nr. SS-774, kuriuo nusprendė išduoti pakoreguotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (nurodant, kad asmuo negali dirbti, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant krovinius rankomis, daugiau kaip 15 kg, priverstiniais liemens palenkimais; dirbti naktį; aukštyje, virš 1,3 m, virš 5 m), o kitoje dalyje 2010-02-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą (b. l. 24-25).   

2010-03-09 Tarnyba, atlikusi pakartotinį darbingumo lygio įvertinimą pagal pareiškėjo prašymą, surašė 2010-02-18 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame pareiškėjui nustatė 50 proc. darbingumo lygį pagal darbingumo nustatymo kriterijų VI.40.1.3 (50 proc.), II.25.3 (70 proc.) punktus; darbingumo lygio priežastis pagal tvarkos aprašo punktus: 27.2 ligos arba būklės iki 24 metų (b. l. 73-79).

2010-09-02 Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl Tarnybos 2010-02-18 sprendimo Nr. SS-774, sprendimu Nr. S-221 pareiškėjo prašymą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 35-40).

 

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, keldamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriuo buvęs 40 proc. darbingumo lygis pakeistas į 50 proc. darbingumo lygį, siekia įgyvendinti savo teises į teisės aktų nustatytas socialines garantijas iš dalies darbingiems asmenims, kuriems šis faktas patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka  – teisę gauti pašalpą ir naudotis kitomis lengvatomis.

 

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja 1995-10-31 Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas Nr. I-2044 (2004 m. gegužės 11 d. nauja įstatymo Nr. IX-2228 redakcija įsigaliojo nuo 2005-07-01) (toliau – Įstatymas, redakcija iki 2010-06-30), socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau – Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas).

 

Įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Įstatymo 18 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino. Aprašo 35 p. nustatyta, kad Tarnyba atlieka pakartotinį darbingumo vertinimą: pasibaigus nustatyto darbingumo lygio terminui; pasikeitus asmens sveikatos būklei, darbingumo lygio priežastims; asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai institucijai nesutinkant su Tarnybos priimtu sprendimu; vykdant Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) sprendimą.

 

Įstatymo 23 str. 1 d. nustatyta, kad ginčus tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir sprendžia Komisija. Pagal šio straipsnio 2 d., Komisija yra privalomo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Pagal Įstatymo 20 str. 4 d., darbingumo lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus, nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės. Pagal to paties straipsnio 6 d., darbingumo lygis nustatomas remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų specialistų pateiktais dokumentais. 

Tvarkos aprašo 8 p. numatyta, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai (toliau – GKK) šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti; užpildytą siuntimą į Tarnybą; medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. (duomenys neskelbtini)), Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. (duomenys neskelbtini)); priklausomai nuo organizmo funkcijų sutrikimo pobūdžio papildomus dokumentus. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 9 p., GKK per 5 darbo dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus ir juos įteikia asmeniui. Asmuo pateikia dokumentus arba išsiunčia juos registruotu paštu į Tarnybos teritorinį skyrių. Remiantis Tvarkos aprašo 14 p., Tarnybos teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio; darbo pobūdžio ir sąlygų.

Tvarkos aprašo 16 p. numatyta, kad nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas Tarnybos direktoriaus, suderinus su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo lygio vertinimo aktas. Pagal Tvarkos aprašo 23 p., besimokantiems asmenims, sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų) darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui.

Kriterijų aprašo 3 p. nustatyta, kad asmens darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą; funkcinius; profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Pagal Kriterijų aprašo 4 p., medicininiai kriterijai, t.y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Pagal Kriterijų aprašo 6 p. (2009 m. gegužės 22 d. Nr. A1-354/V-402 redakcija), jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 55-55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45-40, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,8; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 30-35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; kai yra dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus, nustatoma 0–10 bazinio darbingumo procentų.

Byloje pateiktas 2006-12-15 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad med. psichologė pareiškėjui diagnozavo vidutinį protinį atsilikimą, o kardiologas nustatė mitralinio vožtuvo prolapsą, požymiai būdingi jungiamojo audinio displazijai ir Marfano sindromui (b. l. 112). 2006-12-19 siuntime į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti buvo nurodyta vienintelė pagrindinė diagnozė – Marfano sindromas, įrašytas TLK-kodas Q87.3 (įgimti formavimosi ydų sindromai, susiję su pagreitėjusiu augimu) (b. l. 114). Surašant Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 197, 40 % bazinis darbingumas nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų XV dalies 86 punktą: vidutinio sunkumo funkcinis sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos, kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti funkcinių sutrikimų pablogėjimą).

2008-01-29 siuntime Nr. 51 nurodyta daugiau diagnozių: pagrindinės - Q87.4 (Marfano sindromas), Q23.3 (įgimtas dviburio (mitralinio) vožtuvo nesandarumas), Q21.1 (prieširdžių pertvaros defektas), I50 (širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas), o gretutinės - F70 (lengvas protinis atsilikimas), G90.8 (kitos autonominės (vegetacinės) nervų sistemos ligos), H52.1(miopija (trumparegystė)) (b. l. 102). Surašant Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) gretutinės diagnozės nevertintos, pareiškėjui 40 % bazinis darbingumas nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų XV dalies 86 punktą (b. l. 96-99).

2009-11-04 pareiškėjui atliktas echokardiografinis tyrimas (MVP, MVN I-Io, TVN Io, nedidelis PPD), 2010-02-01 atliktas pirminis širdies ultragarso tyrimas (MV ir TV prolapsas, I laipsnio MV ir TV nesandarumas, kylanti aorta nepraplėsta), 2010-02-02 konsultuotas kardiologo (išvada – Marfano sindromas, MV anomalija, MV ir TV prolapsai hemodinamikai nereikšmingi, ortostatinio kolapso epizodai) (b. l. 88-90). 2010-02-02 siuntime Nr. 80 nurodytos diagnozės: pagrindinės – Q87.4 (Marfano sindromas), Q23.3 (įgimtas dviburio (mitralinio) vožtuvo nesandarumas), Q21.1 (prieširdžių pertvaros defektas), I50 (širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas), Q22.8 (kitos įgimtos triburio vožtuvo formavimosi ydos, R55 (apalpimas ir kolapsas); gretutinės – G55.2 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant spondilioze), F70.1 (lengvas protinis atsilikimas, ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo), J35 (lėtinis tonzilitas) (b. l. 10). Surašant Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 50 % bazinis darbingumas nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų VI dalies 40.1.3 punktą: III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu. Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi), ir II dalies 25.3 punktą: protinis atsilikimas F70. Atsižvelgus į atliktus medicininius tyrimus ir specialistų konsultacijas, dėl pagrindinio susirgimo, susijusio su širdies ligomis, pareiškėjui nustatytas didžiausias leidžiamas 50 procentų darbingumas; dėl gretutinės diagnozės, protinio atsilikimo, taip pat šiuo atveju nustatytas didžiausias leidžiamas 70 procentų darbingumas. Nustatyta, kad gretutinės diagnozės, lėtinis tonzilitas ir nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant spondilioze, nebuvo vertintos atskirai, nes šias diagnozes atitinkančių funkcinių sutrikimų nenumato Kriterijų aprašo 1 priedas. Vadovaujantis Kriterijų aprašo 6 p. nuostatomis, jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų nustatyta tvarka. 2010 m. pareiškėjo gretutiniai susirgimai įvertinti 70 procentų, todėl šiuo atveju koeficientai netaikytini.   

Bylos medžiaga patvirtina, kad darbingumo lygis pareiškėjui buvo nustatytas remiantis atsakovui pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo išnagrinėti ir įvertinti. Minėti dokumentai patvirtina, kad Tarnyba 2008 m. nustatydama pareiškėjui darbingumo lygį, nustatė minimalų darbingumo procentą – 40 %, kuris galėjo būti nustatyta pagal  bazinio darbingumo nustatymo kriterijų XV dalies 86 punktą, pagal kurį galima nustatyti 70- 40 % darbingumo lygį. Tarnyba 2010 m. nustatydama pareiškėjui darbingumo lygį, nustatė maksimalų darbingumo procentą – 50 %, kuris galėjo būti nustatyta pagal  bazinio darbingumo nustatymo kriterijų VI dalies 40.1.3 punktą, pagal kurį galima nustatyti 50- 20 % darbingumo lygį.

2008 ir 2010 m. Darbingumo lygio vertinimo aktai patvirtina, kad tiek medicininiai, tiek funkciniai ir profesiniai kriterijai yra nustatyti iš esmės panašūs, tik 2010 m. nustatytas sunkesnis funkcijos sutrikimas (kraujotakos) ir nustatyta viena papildoma palanki aplinkybė, susijusi su tuo, jog pareiškėjas įgijo profesinį išsilavinimą. Šis medicininių ir funkcinių ir profesinių kriterijų pasikeitimas nesudaro pagrindo taip skirtingai vertinti pareiškėjo darbingumo lygį, jog tam pačiam asmeniui galima būtų pirmu atveju nustatyti maksimalų leistiną darbingumo procentą, o kitu atveju minimalų leistiną darbingumo procentą. Minėti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės nepagerėjo, priešingai, išryškėjo naujos ligos, kurios buvo nurodytos siuntimuose ir atsakovas pats nurodo šią aplinkybę kaip savo atsikirtimų pagrindą.

Dėl nurodytų motyvų, konstatuotina, kad Tarnyba netinkamai taikė Kriterijų aprašo 3 p., dėl to priėmė neteisėtus sprendimus, kurie yra naikinami (ABTĮ 3 str., 89 str. 1 d. 1 p.). Ginčų komisija neteisingai išnagrinėjo ginčą ikiteismine tvarka, todėl sprendimas taip pat naikinamas.

 

Pažymėtina, kad pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti Tarnybos 2010-02-10 išvadą Nr. 421, kuria nurodyti rizikos veiksniai, kuriems esant pareiškėjas negali dirbti (b. l. 9). Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad skundžiama išvada yra administracinis sprendimas, ir prašo ją panaikinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka.  

Atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Pareiškėjo prašoma panaikinti išvada pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, nėra nustatyti įpareigojimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis adm. byloje Nr. A822 - 1344/2010). Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nelaikytina individualiu administraciniu aktu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,                                                        

                                                          n u s p r e n d ė:

 

pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-02-18 sprendimą Nr. SS-774 „Dėl D. M. darbingumo lygio“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-09-02 sprendimą Nr. S-221 „Dėl D. M. darbingumo lygio“.

Įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti klausimą dėl D. M. darbingumo lygio.

Kitoje dalyje pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

 

                                                                                                                 

Teisėjai                                                                                                                     Arūnas Kaminskas

 

                                                                                                           

 

 

                                                                                                         Mefodija Povilaitienė

 

 

 

 

            Veslava Ruskan