Administracinė byla Nr. I-828-602/2011
Proc. Nr. 3-61-3-02752-2010-2
Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 74
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
2011 m. sausio 28 d.
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir
Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjui
D. M. (D. M.), jo atstovui advokatei
Virginijai Rasimavičienei, atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams Stasiui Mateliui ir
Dangirui Riškovui,
viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D.
M. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n
u s t a t ė :
pareiškėjas D. M. 2010-09-27
teismui padavė skundą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia Neįgalumo ir
darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2010-02-10 išvadą Nr. 421 „Dėl darbo pobūdžio ir sąlygų“ kaip nepagrįstą; 2)
panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos 2010-02-18 sprendimą Nr. SS-774 „Dėl D.
M. darbingumo lygio“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos 2010-09-02 sprendimą Nr. S-221 „Dėl D. M. darbingumo
lygio“ (b. l. 1-2, 21-22).
Nurodė, kad 2005-12-30 Vilniaus miesto
psichologinė pedagoginė tarnyba nustatė, kad D. M. nuo
gimimo turi kompleksinį psichomotorinės raidos sutrikimą. 2010-02-02, kai
pareiškėjas buvo siunčiamas į Tarnybą, pareiškėjo sveikatos būklė nebuvo
pagerėjusi ar stabilizavusis. Pareiškėjo teigimu, neaišku, kokiu būdu, be
psichologinės pedagoginės ekspertizės, nustatyta, kad jo darbingumo lygis
padidėjo 10 proc.
Per teismo posėdį pareiškėjas ir jo atstovė
prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Neįgalumo
ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
– Tarnyba) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50-52).
Nurodė, kad vadovaujantis Darbingumo lygio kriterijų aprašu,
jo priedais bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašu, gydantis gydytojas,
nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir reabilitacines
priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia gydytojų konsultacinei
komisijai reikalingus dokumentus, įskaitant siuntimą Tarnybai. Komisija
patikrina ir patvirtina dokumentus, jie išsiunčiami Tarnybai, kuri darbingumo
lygį nustato remdamasi gautais dokumentais. Išnagrinėjus D. M. dokumentus,
nustatyta, kad darbingumo lygis pirmą kartą buvo vertintas
2007-10-16/2007-10-23, siuntime buvo nurodyta vienintelė diagnozė – Marfano
sindromas arba įgimti formavimosi ydų sindromai, susiję su pagreitėjusiu augimu
(Q87.3). Kadangi atskiri klinikiniai požymiai nebuvo išryškėję, taikytas toks
kriterijų aprašo punktas, kuris apima visus šiuos simptomus, t.y. 86 p.,
taikomas esant nenurodytų somatinių ligų ir pažeidimų atvejams. Šiuo atveju
darbingumas vertinamas priklausomai tik nuo bendro funkcijos sutrikimo ir
labiausiai atitinka nustatytą diagnozę. Vertinant darbingumo lygį 2008 m., buvo
vadovautasi 2008 m. siuntimu, kuriame nurodyta daugiau diagnozių, susijusių su
vienu iš Marfano sindromo klinikiniu požymiu, - širdies kraujagyslių sistemos
anomalijomis, bet jos nebuvo išreikštos tiek, kad galima būtų jas vertinti
atskirai ir toks vertinimas turėtų esminės reikšmės asmens darbingumo lygio
nustatymui. Todėl taikytas tas pats aprašo punktas, kaip ir pirmuoju atveju.
Vertinant darbingumo lygį 2010 m., pareiškėjas pateikė siuntimą, kuriame
širdies kraujagyslių sistemos simptomai, susiję su minėtu sindromu, nurodyti
kaip labiau išreikšti ir dominuojantys, todėl jie vertinti atskirai. Likę
simptomai buvo išreikšti mažiau, nebeturėjo įtakos asmens darbingumo lygio
nustatymui, todėl neliko prasmės vertinti anksčiau nustatytus simptomus kaip
vieną ligą. Pažymėtina, kad Tarnyba nevertina asmens sveikatos būklės, o tik
darbingumo lygį, t.y. vertinama ne pati liga, o jos sukelti organizmo
funkciniai sutrikimai.
Per teismo posėdį atsakovo atstovai prašė skundą atmesti.
Skundas tenkintinas.
Remiantis
2005-12-30 Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos pažyma Nr.
05-236, įvertinus pareiškėjo specialiuosius ugdymosi poreikius, jam nustatytas
kompleksinis sutrikimas: specifiniai pažinimo sutrikimai, mokymosi negalė dėl
girdimojo suvokimo bei lingvistinių sutrikimų: akustinė disgrafija, akustinė
disleksija, ilgalaikės atminties sutikimas, emocijų ir elgesio sutrikimas,
savireguliacijos – dėmesio sutrikimas, lėta veiklos sparta (b. l. 11).
Remiantis 2006-12-15
išrašu iš medicininių dokumentų, pareiškėjas nukreiptas konsultacijai diagnozės
patikslinimui. Nurodyta diagnozė – Marfano sindromas. Požymiai būdingi
jungiamojo audinio displazijai, Marfano sindromui. Rekomenduojamas tolimesnis
kardiologo, neurologo, med. psichologo, okulisto stebėjimas. Pareiškėjas
nukreipiamas į gydytojų konsultacinę komisiją dėl negalios skyrimo (b. l. 112).
2006-12-19
VšĮ Naujininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija siuntimu Nr. 226
pareiškėją nukreipė į Tarnybą neįgalumo lygiui nustatyti. Konsultacijos:
kardiologo, psichiatro, okulisto, neurologo, genetiko. Pagrindinė diagnozė –
Marfano sindromas Q87.3. Vidutinis funkcijos sutrikimas (b. l. 114).
2007-01-23
Tarnyba surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 197, kuriame pareiškėjui
nustatė 40 proc. darbingumo lygį nuo 2007-01-16 iki 2008-01-15 pagal darbingumo
nustatymo kriterijų XV.86 (40 proc.) punktą; darbingumo lygio priežastis – 27.2
ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų; pagrindinė diagnozė – Q87.3
(įgimti formavimosi ydų sindromai, susiję su pagreitėjusiu augimu) (b. l.
107-110).
2008-01-29 VšĮ
Naujininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija siuntimu Nr. 51
pareiškėją nukreipė į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Konsultacijos:
kardiologo, neurologo, okulisto, psichologo. Pagrindinė diagnozė – Marfano
sindromas, mitralinio vožtuvo anomalija, mitralinio vožtuvo nesandarumas,
aortos šaknies išsiplėtimas, nedidelio laipsnio prieširdžio pertvaros defektas,
širdies nepakankamumas C stadija, NYHA II funkcinė klasė: Q87.4, Q23.3, Q21.1,
I50.0; vidutinis funkcijos sutrikimas. Gretutinė diagnozė – lengvas protinis
atsilikimas: F70, G90.8, H52.1; lengvas funkcijos sutrikimas (b. l. 102).
2008-01-30
Tarnyba surašė Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. 471, kuriame pareiškėjui
nustatė 40 proc. darbingumo lygį nuo 2008-01-15 iki 2010-01-14 pagal darbingumo
nustatymo kriterijų XV.86 (40 proc.) punktą; darbingumo lygio priežastis – 27.2
ligos arba būklės, atsiradusios iki 24 metų; pagrindinė diagnozė – Q87.4
(Marfano sindromas), Q23.3 (įgimtas dviburio (mitralinio) vožtuvo nesandarumas),
Q21.1 (prieširdžių pertvaros defektas), I50 (širdies veiklos (kraujotakos)
nepakankamumas) (b. l. 96-99).
2010-02-02
VšĮ Naujininkų poliklinikos gydytojų konsultacinė komisija siuntimu Nr. 80
pareiškėją nukreipė į Tarnybą darbingumo lygiui nustatyti. Konsultacijos:
kardiologo, neurologo, okulisto, psichologo. Pagrindinė diagnozė – Marfano
sindromas, mitralinio vožtuvo anomalija, mitralinio vožtuvo prolapsas su
mitralinio vožtuvo nesandarumu I-IIo. Triburio vožtuvo prolapsas su
triburio vožtuvo nesandarumu Io. Nedidelis prieširdžio pertvaros
defektas, širdies nepakankamumas C stadija NYHA II funkcinė klasė: Q87.4,
Q23.3, Q22.8, Q21.1, I50.0, R55. Funkcijos sutrikimas – vidutinis. Gretutinė
diagnozė – lengvas protinis atsilikimas su elgesio sutrikimais,
cervikokranialgija, lėtinė lumbosakralgija stuburo osteochondrozės fone,
lėtinis tonzilitas: F70.1, G55.2, J35.0. Funkcijos sutrikimas – vidutinis (b.
l. 10).
2010-02-04 Tarnyba,
atlikusi pakartotinį darbingumo lygio įvertinimą pagal 2010-02-02 siuntimą Nr.
80, surašė 2010-02-04 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjui nustatė 50
proc. darbingumo lygį pagal darbingumo nustatymo kriterijų VI.40.1.3 (50
proc.), XIII.75.1 (100 proc.), II.25.3 (70 proc.) punktus; darbingumo lygio
priežastis pagal tvarkos aprašo punktus: 27.2 ligos arba būklės iki 24 metų;
pagrindinė diagnozė - Q87.4 (Marfano sindromas), Q23.3 (įgimtas dviburio
(mitralinio) vožtuvo nesandarumas), Q21.1 (prieširdžių pertvaros defektas), I50
(širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas), Q22.8 (kitos įgimtos triburio
vožtuvo formavimosi ydos, R55 (apalpimas ir kolapsas); gretutinė diagnozė –
G55.2 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant spondilioze), F70.1
(lengvas protinis atsilikimas, ryškus elgesio pakitimas, reikalaujantis dėmesio
ar gydymo), J35 (lėtinis tonzilitas) (b. l. 83-86).
2010-02-10
Tarnyba, remdamasi 2010-02-04 Darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. 486, surašė:
1) išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. 421, kurioje D. M. darbingumo
lygį įvertino 50 proc., nurodė, kad D. M. negali dirbti
veikiant tam tikriems fizikiniams, ergonominiams bei fiziniams rizikos
veiksniams: kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos šiluminės
aplinkos norminių verčių, dirbti lauko sąlygomis, su jonizuojančia
spinduliuote; keliant krovinius rankomis, kai krovinio svoris daugiau kaip 10
kg, priverstiniais liemens palenkimais; dirbti naktį, aukštyje, virš 1,3 m,
virš 5 m. (b. l. 9); 2) darbingumo lygio pažymą DL-1 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pakartotinai įvertinus
darbingumo lygį, nustatytas 50 proc. darbingumo lygis nuo 2010-01-15 iki
2012-02-03, darbingumo lygio priežastis – 27.2 ligos arba būklės, atsiradusios
iki 24 metų, diagnozės – Q87.4, Q23.3, I50, Q22.8, R55, Q21.1 (b. l. 27).
2010-02-12
pareiškėjas Tarnybai pateikė prašymą peržiūrėti 2010-02-04 sprendimą Nr. 486
(b. l. 81).
2010-02-18
Tarnyba, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą peržiūrėti Tarnybos 2010-02-04
sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo, priėmė sprendimą Nr. SS-774, kuriuo
nusprendė išduoti pakoreguotą išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų (nurodant,
kad asmuo negali dirbti, kai šiluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos
šiluminės aplinkos norminių verčių; keliant krovinius rankomis, daugiau kaip 15
kg, priverstiniais liemens palenkimais; dirbti naktį; aukštyje, virš 1,3 m,
virš 5 m), o kitoje dalyje 2010-02-04 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) paliko
nepakeistą (b. l. 24-25).
2010-03-09 Tarnyba,
atlikusi pakartotinį darbingumo lygio įvertinimą pagal pareiškėjo prašymą,
surašė 2010-02-18 Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame
pareiškėjui nustatė 50 proc. darbingumo lygį pagal darbingumo nustatymo
kriterijų VI.40.1.3 (50 proc.), II.25.3 (70 proc.) punktus; darbingumo lygio
priežastis pagal tvarkos aprašo punktus: 27.2 ligos arba būklės iki 24 metų (b.
l. 73-79).
2010-09-02
Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išnagrinėjusi
pareiškėjo prašymą dėl Tarnybos 2010-02-18 sprendimo Nr. SS-774, sprendimu Nr.
S-221 pareiškėjo prašymą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 35-40).
Nagrinėjamoje
byloje pareiškėjas, keldamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, kuriuo buvęs
40 proc. darbingumo lygis pakeistas į 50 proc. darbingumo lygį, siekia
įgyvendinti savo teises į teisės aktų nustatytas socialines garantijas iš
dalies darbingiems asmenims, kuriems šis faktas patvirtintas įstatymų nustatyta
tvarka – teisę gauti pašalpą ir naudotis kitomis lengvatomis.
Ginčo
teisinius santykius reglamentuoja 1995-10-31 Neįgaliųjų socialinės integracijos
įstatymas Nr. I-2044 (2004 m. gegužės 11 d. nauja
įstatymo Nr. IX-2228 redakcija
įsigaliojo nuo 2005-07-01) (toliau – Įstatymas, redakcija iki 2010-06-30), socialinės
apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005-03-21 įsakymu
Nr. A1-78/V-179 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas (toliau
– Kriterijų aprašas) ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau –
Tvarkos aprašas).
Įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad neįgalumo lygį ir
darbingumo lygį nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Įstatymo 18 str.
3 d. 2 p. nustatyta, kad Tarnyba priima sprendimą dėl darbingumo lygio, jo
priežasties, atsiradimo laiko, termino. Aprašo 35 p. nustatyta, kad Tarnyba atlieka pakartotinį
darbingumo vertinimą: pasibaigus
nustatyto darbingumo lygio terminui; pasikeitus asmens sveikatos būklei,
darbingumo lygio priežastims; asmeniui ir/ar pensiją ar išmoką mokančiai
institucijai nesutinkant su Tarnybos priimtu sprendimu; vykdant Ginčų komisijos
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Komisija) sprendimą.
Įstatymo 23
str. 1 d. nustatyta, kad ginčus
tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančios institucijos ir Tarnybos nagrinėja ir
sprendžia Komisija. Pagal šio straipsnio 2 d., Komisija yra privalomo
išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
Pagal
Įstatymo 20 str. 4 d., darbingumo
lygis nustatomas įvertinus asmens sveikatos būklę ir galimybes atlikti turimos
kvalifikacijos darbus, įgyti naują kvalifikaciją ar dirbti darbus,
nereikalaujančius profesinės kvalifikacijos po to, kai yra panaudotos visos
galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos
priemonės. Pagal to paties straipsnio 6 d., darbingumo lygis nustatomas
remiantis asmenį gydančių gydytojų, profesinės reabilitacijos ir kitų
specialistų pateiktais dokumentais.
Tvarkos
aprašo 8 p. numatyta, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant
gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų,
pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai
(toliau – GKK) šiuos dokumentus: asmens prašymą dėl siuntimo į Tarnybą
darbingumo lygiui nustatyti; užpildytą siuntimą į Tarnybą; medicininių tyrimų
išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir
diagnozę, prireikus išrašus iš Gydymo stacionare ligos istorijos (forma Nr. (duomenys
neskelbtini)),
Asmens sveikatos istorijos (forma Nr. (duomenys neskelbtini)); priklausomai nuo organizmo
funkcijų sutrikimo pobūdžio papildomus dokumentus. Vadovaujantis Tvarkos aprašo
9 p., GKK per 5 darbo
dienas patikrina ir patvirtina Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytus dokumentus ir
juos įteikia asmeniui. Asmuo pateikia dokumentus arba išsiunčia juos registruotu
paštu į Tarnybos teritorinį skyrių. Remiantis Tvarkos aprašo 14 p., Tarnybos teritoriniai skyriai per 15 darbo dienų nuo visų
reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl asmens darbingumo
lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino; profesinės reabilitacijos
paslaugų poreikio; darbo pobūdžio ir sąlygų.
Tvarkos aprašo 16 p. numatyta,
kad nustatant asmens darbingumo lygį, pildomas Tarnybos direktoriaus, suderinus
su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, patvirtintos formos Darbingumo
lygio vertinimo aktas. Pagal Tvarkos aprašo 23 p., besimokantiems asmenims,
sukakusiems 18 metų, jų mokymosi laikotarpiu (ne ilgiau kaip iki 26 metų)
darbingumo lygis nustatomas, prilyginant jį baziniam darbingumui.
Kriterijų aprašo 3 p. nustatyta, kad asmens
darbingumo lygis nustatomas, vertinant šiuos kriterijus: medicininius, t. y.
asmens bazinį darbingumą; funkcinius; profesinius ir kitus kriterijus,
turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Pagal
Kriterijų aprašo 4 p., medicininiai kriterijai,
t.y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei
į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius
funkcinius sutrikimus. Pagal Kriterijų aprašo 6 p. (2009 m. gegužės 22 d. Nr.
A1-354/V-402 redakcija), jei dėl kelių ligų ar traumų atsiradę
funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio organizmo funkcijos
sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficientų šia tvarka: jei
kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra
55-55, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo
procentai yra dauginami iš koeficiento 0,9; jei kito organizmo funkcinio
sutrikimo atveju bazinio darbingumo procentai yra 45-40, dėl sunkiausio
organizmo funkcijos sutrikimo gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami
iš koeficiento 0,8; jei kito organizmo funkcinio sutrikimo atveju bazinio
darbingumo procentai yra 30-35, dėl sunkiausio organizmo funkcijos sutrikimo
gauti bazinio darbingumo procentai yra dauginami iš koeficiento 0,7; kai yra
dvi organizmo būklės, atitinkančios 0–25 bazinio darbingumo procentus,
nustatoma 0–10 bazinio darbingumo procentų.
Byloje
pateiktas 2006-12-15 išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad med.
psichologė pareiškėjui diagnozavo vidutinį protinį atsilikimą, o kardiologas
nustatė mitralinio vožtuvo prolapsą, požymiai būdingi jungiamojo audinio
displazijai ir Marfano sindromui (b. l. 112). 2006-12-19 siuntime į Tarnybą
darbingumo lygiui nustatyti buvo nurodyta vienintelė pagrindinė diagnozė
– Marfano sindromas, įrašytas TLK-kodas Q87.3 (įgimti formavimosi ydų
sindromai, susiję su pagreitėjusiu augimu) (b. l. 114). Surašant Darbingumo
lygio vertinimo aktą Nr. 197, 40 % bazinis darbingumas nustatytas pagal bazinio
darbingumo nustatymo kriterijų XV dalies 86 punktą: vidutinio sunkumo funkcinis
sutrikimas (asmuo negali pakelti vidutinio sunkumo fizinio krūvio, veiklos,
kuriai atlikti reikia pastovaus susikoncentravimo ir tikslumo, reikia dažnų
poilsio pertraukėlių, papildomų poilsio dienų, ilgalaikis vaikščiojimas ar
stovėjimas sukelia negalavimų; vaistų nevartojimas vieną parą gali sukelti
funkcinių sutrikimų pablogėjimą).
2008-01-29 siuntime Nr. 51 nurodyta daugiau diagnozių:
pagrindinės - Q87.4 (Marfano sindromas), Q23.3 (įgimtas dviburio (mitralinio)
vožtuvo nesandarumas), Q21.1 (prieširdžių pertvaros defektas), I50 (širdies
veiklos (kraujotakos) nepakankamumas), o gretutinės - F70 (lengvas protinis
atsilikimas), G90.8 (kitos autonominės (vegetacinės) nervų sistemos ligos),
H52.1(miopija (trumparegystė)) (b. l. 102). Surašant Darbingumo lygio vertinimo
aktą Nr. (duomenys
neskelbtini) gretutinės diagnozės nevertintos, pareiškėjui 40 %
bazinis darbingumas nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų XV
dalies 86 punktą (b. l. 96-99).
2009-11-04 pareiškėjui atliktas echokardiografinis tyrimas
(MVP, MVN I-Io, TVN Io, nedidelis PPD), 2010-02-01
atliktas pirminis širdies ultragarso tyrimas (MV ir TV prolapsas, I laipsnio MV
ir TV nesandarumas, kylanti aorta nepraplėsta), 2010-02-02 konsultuotas
kardiologo (išvada – Marfano sindromas, MV anomalija, MV ir TV prolapsai
hemodinamikai nereikšmingi, ortostatinio kolapso epizodai) (b. l. 88-90). 2010-02-02
siuntime Nr. 80 nurodytos diagnozės: pagrindinės – Q87.4 (Marfano sindromas),
Q23.3 (įgimtas dviburio (mitralinio) vožtuvo nesandarumas), Q21.1 (prieširdžių
pertvaros defektas), I50 (širdies veiklos (kraujotakos) nepakankamumas), Q22.8
(kitos įgimtos triburio vožtuvo formavimosi ydos, R55 (apalpimas ir kolapsas);
gretutinės – G55.2 (nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant
spondilioze), F70.1 (lengvas protinis atsilikimas, ryškus elgesio pakitimas,
reikalaujantis dėmesio ar gydymo), J35 (lėtinis tonzilitas) (b. l. 10). Surašant
Darbingumo lygio vertinimo aktą Nr.
(duomenys neskelbtini), 50 % bazinis
darbingumas nustatytas pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų VI dalies
40.1.3 punktą: III funkcinė klasė (vidutinio fizinio krūvio metu ligoniai
patiria diskomfortą – padažnėjusį širdies plakimą, dusulį, greitą nuovargį, bet
gerai jaučiasi ramybės būsenoje bei nedidelio įprastinio fizinio krūvio metu.
Per 6 min. gali nueiti 151–300 metrų; hemodinamika būna ryškiai sutrikusi), ir
II dalies 25.3 punktą: protinis atsilikimas F70.
Atsižvelgus į atliktus medicininius tyrimus ir specialistų
konsultacijas, dėl pagrindinio susirgimo, susijusio su širdies ligomis,
pareiškėjui nustatytas didžiausias leidžiamas 50 procentų darbingumas; dėl gretutinės
diagnozės, protinio atsilikimo, taip pat šiuo atveju nustatytas didžiausias
leidžiamas 70 procentų darbingumas. Nustatyta, kad gretutinės diagnozės,
lėtinis tonzilitas ir nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas, sergant
spondilioze, nebuvo vertintos atskirai, nes šias diagnozes atitinkančių
funkcinių sutrikimų nenumato Kriterijų aprašo 1 priedas. Vadovaujantis
Kriterijų aprašo 6 p. nuostatomis, jei dėl kelių ligų
ar traumų atsiradę funkciniai sutrikimai stiprina vienas kitą, dėl sunkiausio
organizmo funkcijos sutrikimo bazinio darbingumo procentai dauginami iš
koeficientų nustatyta tvarka. 2010 m. pareiškėjo gretutiniai susirgimai
įvertinti 70 procentų, todėl šiuo atveju koeficientai netaikytini.
Bylos
medžiaga patvirtina, kad darbingumo lygis pareiškėjui buvo nustatytas remiantis
atsakovui pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo
išnagrinėti ir įvertinti. Minėti dokumentai patvirtina, kad Tarnyba 2008 m.
nustatydama pareiškėjui darbingumo lygį, nustatė minimalų darbingumo procentą –
40 %, kuris galėjo būti nustatyta pagal bazinio darbingumo nustatymo kriterijų
XV dalies 86 punktą, pagal kurį galima nustatyti 70- 40 % darbingumo lygį.
Tarnyba 2010 m. nustatydama pareiškėjui darbingumo lygį, nustatė maksimalų
darbingumo procentą – 50 %, kuris galėjo būti nustatyta pagal bazinio
darbingumo nustatymo kriterijų VI dalies 40.1.3 punktą, pagal kurį galima
nustatyti 50- 20 % darbingumo lygį.
2008 ir 2010
m. Darbingumo lygio vertinimo aktai patvirtina, kad tiek medicininiai, tiek
funkciniai ir profesiniai kriterijai yra nustatyti iš esmės panašūs, tik 2010
m. nustatytas sunkesnis funkcijos sutrikimas (kraujotakos) ir nustatyta viena
papildoma palanki aplinkybė, susijusi su tuo, jog pareiškėjas įgijo profesinį
išsilavinimą. Šis medicininių ir funkcinių ir profesinių kriterijų pasikeitimas
nesudaro pagrindo taip skirtingai vertinti pareiškėjo darbingumo lygį, jog tam
pačiam asmeniui galima būtų pirmu atveju nustatyti maksimalų leistiną
darbingumo procentą, o kitu atveju minimalų leistiną darbingumo procentą. Minėti
dokumentai patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė iš esmės nepagerėjo,
priešingai, išryškėjo naujos ligos, kurios buvo nurodytos siuntimuose ir
atsakovas pats nurodo šią aplinkybę kaip savo atsikirtimų pagrindą.
Dėl nurodytų
motyvų, konstatuotina, kad Tarnyba netinkamai taikė Kriterijų aprašo 3 p., dėl
to priėmė neteisėtus sprendimus, kurie yra naikinami (ABTĮ 3 str., 89 str. 1 d.
1 p.). Ginčų komisija neteisingai išnagrinėjo ginčą ikiteismine tvarka, todėl
sprendimas taip pat naikinamas.
Pažymėtina,
kad pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti Tarnybos 2010-02-10 išvadą Nr. 421,
kuria nurodyti rizikos veiksniai, kuriems esant pareiškėjas negali dirbti (b.
l. 9). Pareiškėjas neteisingai nurodo, kad skundžiama išvada yra
administracinis sprendimas, ir prašo ją panaikinti.
Administracinių bylų teisenos
įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl
neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti
veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį
sprendimą (ABTĮ 15 str., 22 str., 88 str.). Administracinių bylų teisenos
įstatymo 2 str. 14 p. nustatyta, kad individualus teisės aktas yra vienkartinis
teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais
apibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1, 2 d. yra
nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas
objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio
priemonės turi būti motyvuotos; individualiame administraciniame akte turi būti
aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir
nurodyta akto apskundimo tvarka.
Atsižvelgiant
į paminėtas nuostatas, darytina išvada, kad esminis individualaus
administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam
tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme
gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai
(neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines
pasekmes. Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra
sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo
tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį,
nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Pareiškėjo prašoma
panaikinti išvada pareiškėjui nėra nustatomos teisės ar pareigos, nėra
nustatyti įpareigojimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo
praktikoje laikosi pozicijos, kad konstatuojamojo pobūdžio aktai, nesukeliantys
konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra skundžiami teismui (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartis adm. byloje
Nr. A822 - 1344/2010).
Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nelaikytina
individualiu administraciniu aktu.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127
str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo D. M. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos 2010-02-18 sprendimą Nr. SS-774 „Dėl D. M. darbingumo
lygio“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
2010-09-02 sprendimą Nr. S-221 „Dėl D. M. darbingumo
lygio“.
Įpareigoti Neįgalumo
ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais iš naujo išnagrinėti klausimą dėl D. M. darbingumo lygio.
Kitoje dalyje pareiškėjo
D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per
14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą
tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus
apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Arūnas
Kaminskas
Mefodija Povilaitienė
Veslava Ruskan