Civilinė byla Nr. e2YT-4251-420/2023
Proceso Nr. 2-54-3-00561-2023-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.3.1; 3.2.7.2; 3.2.8.1; 3.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. gruodžio 15 d.
Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Vladimiras Kurasovas,
sekretoriaujant Kristinai Mikalauskienei,
dalyvaujat pareiškėjo atstovei advokatei Justinai Murauskaitei Darvidei,
suinteresuotų asmenų atstovams R. K., D. R., O. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai, V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusi sodyba: gyvenamasi namas, ūkio pastatai – tvartas, pirtis. Pareiškime nurodė, kad 2018-10-16 dovanojimo sandorio pagrindu pareiškėjas įgijo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas siekia atstatyti buvusią sodybą šiame žemės sklype, kuriame pagal gautus archyvo duomenis buvo gyvenamasis namas, ūkio pastatas – tvartas, bei pirtis. Šiuo metu sodyba sunykusi, todėl jis priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šis juridinis faktas yra būtinas pareiškėjui, siekiant atstatyti sodybą šiame žemės sklype, kurio 19724 kv. m. iš 20147 kv. m. yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje; 5445 kv. m. – paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje; 20140 – Geomorfologiniame bei Gamtiniame ir kompleksiniame draustiniuose ir kuriame veiklą (įskaitant statybas) reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas.
Suinteresuotas asmuo Zarasų rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepritaria pareiškėjo prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Į bylą pateikti duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo, ūkio pastatas – tvarto ir pirties, byloje nėra pateikta pakankamai duomenų nustatyti, kokie statiniai, kiek jų (skaičius), kurioje pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vietoje galimai buvo pastatyti.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patenka į (duomenys neskelbtini) geomorfologinio draustinio teritoriją, kuri priskirta Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai. Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Pareiškėjas nesikreipė į Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją su prašymu priimti sprendimą pagal Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106. Taip pat Tarnyba mano, kad byloje nepakanka įrodymų, kad pareiškėjo Žemės sklype buvo sodyba.
Suinteresuotas asmuo Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nepritaria pareiškėjo prašymui. Pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinį (duomenys neskelbtini) geomorfologinį draustinį, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos administruojamas ribas. Pagal galiojantį Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106, pareiškėjas dėl sodybos atstatymo turėjo kreiptis į Aukštaitijos saugomos teritorijos direkciją. Direkcija P. L. prašymo dėl buvusios sodybos atstatymo nėra gavusi. Saugomos teritorijos direkcija priima sprendimą, kad pareiškėjo prašyme nurodytame žemės sklype, kuriame norima atstatyti buvusią sodybą, leidžiama arba neleidžiama atstatyti buvusią sodybą. Jeigu archyvinių duomenų nepakanka teigiamam sprendimui priimti, tada pareiškėjas gali kreiptis į teismą. Mano, kad pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės bylos išsprendimo tvarkos, taip pat mano, kad byloje nepakanka įrodymų, kad pareiškėjo Žemės sklype buvo sodyba.
Suinteresuotas asmuo V. K. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu proceso dalyviai palaikė jų procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir argumentus.
Teismas
konstatuoja:
Civilinė byla nutrauktina.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą.
Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009 ir kt.).
Kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatomas CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Teismas, priimdamas pareiškimą, pasirengdamas bylos nagrinėjimui, nagrinėdamas bylą, taip pat privalo išsiaiškinti, koks teisės aktas prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę, priešingu atveju gali būti neišaiškintos byloje turinčios reikšmės aplinkybės arba aiškinamos tokios aplinkybės, kurios neturi reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2004; 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo žemės sklypas patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių, gamtinių, kompleksinių ir kraštovaizdžio draustinių, valstybinio parko apsaugos zoną, o būtent, – į valstybinį (duomenys neskelbtini) geomorfologinį draustinį. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) nuostatomis, sodybos buvimo pareiškėjo žemės sklype juridinio fakto nustatymas teismo sprendimu iš esmės sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis įgytų teisę atstatyti buvusios sodybos pastatus arba statyti naujus pastatus ir inžinerinius statinius buvusios sodybos vietoje (STĮ 9 straipsnio 3 dalies 4-5 punktai).
Šiame kontekste paminėtina, kad įstatymų leidėjas iš esmės nurodo tris savarankiškus būdus, kaip yra patvirtinamas buvusios sodybos faktas, suteikiantis teisę statyti saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai, žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų. Sodybos buvimo faktas, kaip suteikiantis galimybę vykdyti statybas nacionalinio parko, draustinio ir miško teritorijoje, gali būti patvirtintas vienu iš nurodytų trijų būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2009). Visgi tai savaime nereiškia, kad šie būdai yra taikytini alternatyviai, asmens pasirinkimu, neatsižvelgiant į jų taikymui būtinas sąlygas.
STĮ 9 straipsnio, įtvirtinančio veiklos draustiniuose reglamentavimą, 3 dalies 7 punkte numatyta, kad sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo priėmimo tvarką nustato Vyriausybė. Įgyvendinant šią įstatymo Vyriausybei priskirtą funkciją, buvo priimtas Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašas (toliau _ Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 106 „Dėl Sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
Teismas pažymi, kad iki 2020 m. vasario 12 d. nesant tokios tvarkos, teismai panašaus pobūdžio bylose konstatuodavo, jog pareiškėjai kitokia (ne teismo) tvarka, negali gauti dokumentų, suteikiančių teisę atkurti sodybą draustiniuose ir minėtus faktus nustatydavo (arba ne, jeigu tam pritrūkdavo įrodymų) teismai. Šiuo metu esant patvirtintai sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkai, šia tvarka (Aprašu), siekiant įgyvendinti teises dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje, yra privaloma vadovautis. Priešingos išvados neleidžia daryti iš pareiškėjo akcentuojama Aprašo 3 punkto nuostata, pagal kurią Aprašas netaikomas tais atvejais, kai yra priimti teismo sprendimai dėl sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pastebėtina, kad ši nuostata yra aktuali tik tuo atveju, kai yra priimtas teismo sprendimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kuriam, kaip minėta, priimti yra būtina nustatyti visas jau anksčiau nurodytas sąlygas, tarp jų ir tai, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Tuo tarpu šioje byloje, įvertinus ginčo pobūdį, dalyką, pareiškėjo siekiamą teisinį rezultatą bei aktualų teisinį reglamentavimą, spręstina, kad pastaroji sąlyga, siekiant teismine tvarka nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra įgyvendinta.
Aprašo 1 punkte numatyta, kad šis Aprašas nustato prašymų atstatyti buvusias sodybas gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose (nacionaliniuose ir regioniniuose) parkuose (toliau – saugomose teritorijose) ir kitų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo, sprendimų priėmimo tvarką. Sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos (Aprašo 2 punktas).
Remiantis Aprašo 5 punktu, Lietuvos Respublikos bei užsienio valstybių fiziniai ar juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, siekiantys atstatyti buvusią sodybą saugomoje teritorijoje esančiame žemės sklype, arba sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, siekiantys atstatyti buvusią sodybą privačioje miško žemėje, esančioje saugomoje teritorijoje (toliau – pareiškėjai), teikia prašymą raštu (tiesiogiai atvykus į saugomos teritorijos direkciją arba savivaldybės administraciją arba atsiuntus prašymą paštu, faksu ar elektroniniu paštu) atitinkamai saugomos teritorijos direkcijai arba savivaldybės administracijai pagal žemės sklypo buvimo vietą; pareiškėjai, norintys atstatyti buvusią sodybą valstybės įsteigtame gamtiniame ar kompleksiniame draustinyje, neturinčiame direkcijos, kreipiasi į atitinkamos saugomos teritorijos direkciją, priskirtą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymu.
Pagal Aprašo 7 punktą, gavusi prašymą ir visus dokumentus, nurodytus Aprašo 6 punkte, saugomos teritorijos direkcija arba savivaldybės administracija prašymą nagrinėja, sprendimą priima ir atsakymą pateikia Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka ir terminais. Priimtame sprendime nurodoma: motyvai, kuriais remiantis priimtas sprendimas; leidžiama ar neleidžiama atstatyti buvusią sodybą pareiškėjo prašyme nurodytame žemės sklype; sprendimo apskundimo tvarka. Sprendimo kopija per 3 darbo dienas po sprendimo priėmimo pateikiama pareiškėjui (Aprašo 11 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas su prašymu dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje (draustinyje) į Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija nesikreipė, tą patvirtino ir pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys. Taigi ginčo klausimas nebuvo nagrinėjamas institucijoje, kuri kompetentinga tokius prašymus nagrinėti, Direkcija pareiškėjo atžvilgiu nepriėmė jokio individualaus administracinio sprendimo, kuriame būtų konstatavusi prašymo (ne)pagrįstumą, duomenų nepakankamumą, kas sudarytų pagrindą vertinti, jog pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka – kreipiantis į Direkciją, gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą – šiuo atveju buvusios sodybos egzistavimą.
Be to, įvertinus aplinkybę, jog viešojo administravimo subjekto – Direkcijos, administracinis sprendimas (individualaus pobūdžio administracinis aktas), gali būti skundžiamas įstatyme numatyta tvarka, pabrėžtina, kad asmens prašymas dėl buvusios sodybos atstatymo saugomoje teritorijoje (jam esant pateiktam) turi būti nagrinėjamas ir sprendimas dėl jo priimamas būtent STĮ ir Aprašo nustatyta, o ne kitokia tvarka (pavyzdžiui, Direkcijai dėl to pareiškiant savo poziciją atsiliepime į pareiškimą civilinėje byloje). Tik tokiu būdu asmeniui nesutikimo su priimto sprendimu atveju yra užtikrinama teisė skųsti sprendimą ir taip įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai asmuo siekia atitinkamos teisės įgijimo, o institucija, įgaliota spręsti dėl tos teisės suteikimo asmeniui, priima jam nepalankų sprendimą būtent dėl tam tikrų teisiškai reikšmingų faktų neįrodytumo ir įstatymas nustato tokio sprendimo apskundimo tvarką bei sąlygas, tie teisiškai reikšmingi faktai teisme gali būti nustatomi ne kaip juridinę reikšmę turintys faktai atskiroje byloje CPK 444–448 straipsnių nustatyta tvarka, o kaip įrodomieji faktai (faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio arba kito procesinio dokumento pagrindą) byloje, kurioje asmuo ginčija (skundžia) jo netenkinantį įstatymo įgaliotos institucijos sprendimą. Teisinė padėtis, kai dėl teisiškai reikšmingo fakto, kurį nustačiusi įstatymų įgaliota institucija priėmė atitinkamą sprendimą, teismine tvarka neginčijant institucijos sprendimo, yra nustatinėjamas juridinę reikšmę turintis faktas, neatitinka įstatymuose įtvirtintos įstatymų leidėjo valios. Tokiu atveju teismas privalo pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o pareiškimą priėmus – bylą nutraukti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2008).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjas gali (ir iš esmės privalo pagal nustatytą tvarką – Aprašą) kitokia, t. y. ne teismo, tvarka – kreipiantis į Direkciją, gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą (buvusios sodybos egzistavimą). Pareiškėjui nesikreipus į Direkciją ir nesant konstatuoto fakto, kad buvusios sodybos atstatymas saugomoje teritorijoje nėra galimas dėl duomenų trūkumo, nėra vienos iš CPK 444, 445 straipsniuose nurodytų aplinkybių, todėl teismui nėra teisinio pagrindo spręsti dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Dėl nurodyto civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Teismo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (13,28 Eur), priteistinos iš pareiškėjo valstybei (CPK 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 290–291, 445 straipsniais,
n u t a r i a :
civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, „Luminor Bank“, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.
Teisėjas Vladimiras Kurasovas