Civilinė byla Nr. 2YT-1976-446/2020

Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00088-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė,

sekretoriaujant Rosandai Kasparaitei,

dalyvaujant pareiškėjams D. K., I. V.,

suinteresuoto asmens atstovei L. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir I. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas         

n u s t a t ė :

Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą buvusios sodybos atstatymo tikslu, kad 21,6177 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir tvartas-daržinė.

Pareiškime nurodė, kad 2002 m. spalio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės K. V. į 24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą paveldėjo K. V. sutuoktinė V. V., kuri paveldėtą žemės sklypą padovanojo savo dukrai, pareiškėjai D. K., kuri žemės sklypo dalį padovanojo ir dalį pardavė savo brolio sūnui, pareiškėjui I. V.. 2019 m. liepos 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjos sprendimu 24 ha žemės sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus - 21,6177 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,4673 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjai D. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso 130607/216177 dalys 21,6177 ha žemės sklypo ir 14907/24673 dalys 2,4673 ha žemės sklypo, pareiškėjui I. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso 85570/216177 dalys 21,6177 ha sklypo ir 9766/24673 dalys 2,4673 ha žemės sklypo. 21,6177 ha ploto žemės sklype buvo V. šeimai priklausiusios sodybos dalis, pareiškėjai pageidauja atstatyti sodybą. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, būtų galimybė nustatyta tvarka gauti leidimą atstatyti sodybą buvusioje jos vietoje. Žemės sklypo naudojimo paskirtis nekilnojamo turto registre nurodyta žemės ūkio paskirties, tačiau šis žemės sklypas patenka į miškų teritoriją.

Pareiškėja D. K. paaiškino, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini), užaugo (duomenys neskelbtini). Iš tėvo pasakojimų sužinojo, kad gretimame (duomenys neskelbtini) kaime buvo jos tėvui priklausanti žemė ir sodyba, kurią jis paveldėjo iš savo tetos K. B.. Jos tėvui priklausęs namas tuo metu buvo kolūkio žinioje, jame buvo apgyvendintos kolūkiečių šeimos. Name gyveno G. šeima, ji bendravo su šios šeimos vaikais, kartu mokėsi su G. dukra, lankydavosi jų namuose. Apie 1975 metus jų šeima išsikraustė iš (duomenys neskelbtini) kaimo, namas tuo metu dar stovėjo. Namą nugriovė kolūkiniais laikas, vykstant melioracijos darbams. Iš tėvo pasakojimų jai žinoma, kad namą nugriovė jame gyvenusi G. šeima.

Pareiškėjas I. V. paaiškino, kad jo seneliui priklausiusios sodybos liekanų, pamatų nėra išlikę, tačiau vietoje galima atrasti buvusios sodybos požymių – randamas užakęs šulinys, kelių akmenų sankaupa gyvenamojo namo vietoje, užžėlęs sodyboje buvęs tvenkinys. K. V. priklausiusi sodyba (duomenys neskelbtini) kaime pažymėta 1949 m. kariniame žemėlapyje, geodezinės ir kartografinės medžiagos fondų žemėlapiuose matyti, kad ši sodyba dar buvo 1970-1980 metais. Remiantis geoportal.lt  kartografine medžiaga, pažymėjus buvusios sodybos vietą, matyti, kad ji patenka į šiuo metu suformuotą 21 ha žemės sklypą, kuris apsodintas mišku. Gyvenamojo namo koordinates jis nustatė pats, pasinaudojęs geoportal.lt galimybėmis. Jis ketina atkurti sodybą, tam reikalingi leidimai, todėl kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, kad jam šiuo metu priklausančiame žemės sklype buvo jo seneliui priklausanti sodyba, susidedanti iš gyvenamojo namo ir ūkinės paskirties pastato tvarto-daržinės.

Suinteresuoto asmens atstovė paaiškino, kad su pareiškimu sutinka, nes, sugretinus istorinius žemėlapius, esančius portale geoportal.lt, su šių dienų kadastriniais matavimais, abejonių nekyla, kad sodyba, priklausiusi K. V., buvo pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, pareiškėjų pateikti archyviniai duomenys patvirtina, kad sodybą sudarė gyvenamasis namas ir ūkio paskirties pastatas.

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

2001 m. spalio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 6-7) nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai žemės nuosavybės atkūrimo tikslu, kad K. B. (kitur B.) nuo 1940 m. kovo 7 d. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 24 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) naminiu testamentu 24 ha žemės sklypą ir trobesius, esančius (duomenys neskelbtini), paliko K. V.. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu K. V. atkurtos nuosavybės teisės į 24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-9). Įrašai nekilnojamojo turto registre (b. l. 25-29), dovanojimo ir pirkimo-pradavimo sutartys (b. l. 10-11, 12-17, 18-23) patvirtina, kad V. V. paveldėtą 24 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padovanojo dukrai D. K., D. K. 1/24 dalį šio žemės sklypo padovanojo I. V., 17/48 dalį I. V. pardavė. 2019 metų liepos 29 d. nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu (b. l. 30) 24 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į du žemės sklypus - 21,6177 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2,4673 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu pareiškėjai D. K. nuosavybės teise priklauso 130607/216177 dalys 21,6177 ha žemės sklypo ir 14907/24673 dalys 2,4673 ha žemės sklypo, pareiškėjui I. V. - 85570/216177 dalys 21,6177 ha žemės sklypo ir 9766/24673 dalys 2,4673 ha žemės sklypo. Iš žemės sklypo kadastro duomenų (b. l. 60) matyti, kad 21,6177 ha žemės sklype 17,4177 ha sudaro miškas, šiam sklypui taikomi miško naudojimo apribojimai.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais, o vienas iš jų - buvusioms sodyboms privačioje miško žemėje atstatyti Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 7 punkto nuostatas teisę atstatyti neišlikusią sodybą, kurios buvimo faktas nustatomas pagal archyvinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą, turi tik šios sodybos buvę savininkai ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės - palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės - palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai.

Pagal teismų praktiką juridinis faktas, jog sodyba - gyvenamasis namas su priklausiniais - buvo pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodybų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-259/2008), sodybos buvimo faktas visų pirma siejamas su gyvenamojo namo sklype buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2009).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

2001 m. spalio 30 d. Kelmės rajono apylinkės teismo sprendime (b. l. 6-7) konstatuota, kad K. V. naminio testamento pagrindu įgijo teisę paveldėti K. B. priklausantį turtą - 24 ha žemės sklypą ir trobesius, esančius (duomenys neskelbtini).

Teisme apklaustas liudytoju A. K. parodė, kad jo tėvų žemė ribojasi su K. V. žeme, jis šiame krašte gimęs ir užaugęs, pažinojęs K. V.. Jam gerai žinoma, kad K. V. žemės sklype buvo gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, šiame name gyveno G. šeima. Nuo seno žmonės šią sodybą vadindavo „(duomenys neskelbtini)“, nes kadaise čia gyvenęs N., kuris žemę ir trobesius palikęs žmonos seseriai B..

Iš (duomenys neskelbtini) rajono K. P. kolūkio ūkinių knygų 1964-1970 m. įrašų (b. l. 33-34) matyti, kad (duomenys neskelbtini) kaime esančiame ūkyje buvo 1922 m. statybos gyvenamasis namas ir 1920 m. statytas tvartas-daržinė. Iš ranka daryto įrašo galima spręsti, kad šio ūkio galva buvo G..

1949-1959 m. kariniuose žemėlapiuose (b. l. 35, 37, 38), geodezinės ir kartografinės medžiagos fondo (geoportal.lt) 1970-1980 m. žemėlapiuose (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, kurios adresas (duomenys neskelbtini), matomi pastatai. Nustačius vieno pastato koordinates (b. l. 76), sugretinus geodezinės ir kartografinės medžiagos fondo duomenis (geoportal.lt) (b. l. 74-83) su žemės sklypo planu, parengtu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 73), matyti, kad šis pastatas buvo 21,6177 ha žemės sklype, kuris nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjams.

Liudytojų apklaustas A. Č., rengęs žemės sklypo, kurio plotas 216177 m3, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), planą, parodė, kad jis pareiškėjo I. V. prašymu pažymėjo koordinates, iš kurių matyti, kad pastatas yra žemės sklypo ribose.

Aptartų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad 21,6177 ha žemės sklype, priklausančiame pareiškėjams, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir tvartas-daržinė, tačiau iki šių dienų sodyba neišliko.

Iš giminystės ryšį įrodančių dokumentų – gimimo, santuokos liudijimų (b. l. 39-45) matyti, kad pareiškėja D. K. – K. V. dukra, pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, I. V. – K. V. vaikaitis, antros eilės įstatyminis įpėdinis, Miškų įstatymo 11 straipsnio prasme turintys teisę atstatyti neišlikusią sodybą. Aplinkybių, dėl kurių būtų ribojama ar draudžiama statyba pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sodybos atstatymo tikslu, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir ūkio paskirties pastatas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos ypatingos teisenos bylose neatlyginamos, pareiškėjai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei nėra atleisti, todėl iš jų lygiomis dalimis priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios šioje byloje iki teismo sprendimo priėmimo yra 24,43 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448, 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą sodybos atstatymo tikslu, kad 21,6177 ha žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo sodyba, kurią sudarė gyvenamasis namas ir tvartas-daržinė.

Priteisti iš D. K. valstybei 12,21 Eur (dvylika eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

 Priteisti iš I. V. valstybei 12,21 Eur (dvylika eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidų, jas sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja                                           Vilma Raščiuvienė