Baudžiamoji byla Nr. 1S-359-348/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00029-2014-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.; 2.5.18.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. C. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo G. C. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       G. C. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą, 266 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 4 metų subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

1.1.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nuosprendis, veikos perkvalifikuotos pagal BK 7 straipsnio 13 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 266 straipsnio 3 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo.

1.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartimi bausmė sumažinta, paskirta galutinė bausmė – 8 metai laisvės atėmimo.

2.       Bausmės pradžia – 2020 m. gegužės 13 d., pabaiga – 2027 m. gegužės 16 d.

3.       Komisijos 2024 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam G. C. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija sprendė, kad G. C. nusikalstamas elgesys susijęs su netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškė. Pagal nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistajam būdingi antivisuomeniniai požiūriai bei neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas. Nors asmuo deda pastangas mažinti nusikalstamo elgesio riziką nuostatų srityje, tačiau išlieka kaltės nepripažinimo faktas.

4.       Nuteistasis G. C. nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas, šiuo metu, jau būtų efektyvus.

5.       Skunde apygardos teismui nuteistasis G. C. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutartį ir dėl jo skundo priimti naują sprendimą, taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

5.1.                      Skunde nurodoma, jog nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas visiškai nesivadovavo socialinio tyrimo išvada. Pagal OASys metodiką G. C. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra žemas, dar labiau jo mažinti nėra galimybės. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu sudaro absoliutų pagrindą manyti, kad ateityje G. C. laikysis įstatymų ir nenusikals.

5.2.                      Skunde nesutinkama tiek su Komisijos, tiek su apylinkės teismo motyvu netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi išlieka kaltės nepripažinimo faktas. Komisija priėmusi skundžiamą nutarimą nepagrįstai sprendžia, kad kaltės nepripažinimo faktui, lygtinio paleidimo instituto taikymas negalimas, nors Komisija nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu vertina išimtinai teigiamai. Skunde nurodoma, jog nuteistasis nuosekliai nuo pat bausmės vykdymo pradžios iki skundo padavimo dienos, teigiamai koreguoja savo elgesį.

5.3.                      Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išskirta aplinkybe dėl neatliktos bausmės dalies. Skunde pažymima, kad skirdamas bausmę, teismas jau atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumą ir pobūdį. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

5.4.                      Skunde nurodoma, jog G. C. atitinka tiek materialųjį, tiek ir formalųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą: nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, daro maksimaliai akivaizdžią pažangą ją mažindamas, vykdo socialinės reabilitacijos plane nurodytas rekomendacijas, neatlygintinai savanoriauja nevyriausybinėse organizacijose; yra atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės; drausmine tvarka nebaustas, 4 kartus skatintas, turi pastovią gyvenamąją vietą, vyksta trumpalaikių išvykų į namus, kurių metu pažeidimų nefiksuota; dirba; palaiko stiprius ryšius su šeimos nariais. Nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, reabilitacijos planas, nuteistojo daroma pažanga yra pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistasis savo elgesį pakeitė, todėl galima teigti, kad nuteistojo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5.5.                      Toliau skunde pažymima ir tai, kad G. C. lygtinai paleistas toliau bus prižiūrimas bei stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą.

5.6.                      Nuteistasis skunde nurodo, jog apylinkės teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad jo pažanga dar nėra pakankama. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, kadangi nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo galimybės išeiti į laisvę taikant jam lygtinio paleidimo institutą, galėtų būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ar asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste. Nuteistasis daugiau nei 5 metus atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, todėl akivaizdu, jog jis patyrė suvaržymus ir neigiamas pasekmes. Bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.

6.       Atsiliepimų į nuteistojo G. C. skundą negauta.

Nuteistojo G. C. skundas atmetamas.

7.       Lietuvos Respublikos bausmių vykdo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, įvertinęs nuteistojo skundo bei pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, sprendžia, kad apylinkės teismo priimtas procesinis sprendimas netaikyti G. C. atžvilgiu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę. Pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Daryti priešingas išvadas nei padarė Komisija ir apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo.

9.       Skunde akcentuojama tai, jog G. C. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą, kam iš esmės neprieštarauja ir skundą nagrinėjantis teismas. Bylos duomenimis, G. C. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, neturi aktualių problemų dėl gyvenamosios vietos pastovumo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje siuvinių gamintojo ugdymo programoje. 2023 m. gruodžio 14 d. perkėlus į (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. sausio 2 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog bausmės atlikimo metu, nuteistasis stengiasi užsiimti prasminga veikla: 2024 m. balandžio 23 d. pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus savanoriavimo pažymą apie tai, kad nuo 2024 m. vasario mėnesio savanoriauja VšĮ (duomenys neskelbtini)  „(duomenys neskelbtini)“; 2024 m. balandžio 29 d. pateikė savanoriavimo sutartį su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinių įgūdžių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonėse; psichologo konsultacijose; pozityvaus užimtumo priemonėse. Be to, už gerą elgesį buvo skatintas keturis kartus, bausmę atlieka atviro tipo pusiaukelės namų sąlygomis, nuteistajam leidžiama vykti į trumpalaikes išvykas į namus, drausmine tvarka nebaustas. Neabejojama, jog visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistasis išties stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų, priešingai nei tai nurodoma skunde, lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo taikymą, būtina įvertinti nuteistojo elgesio pokyčius, kurie neabejotinai leistų daryti išvadą, jog atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra pakankama bei ja yra pasiekti bausmės tikslai, t. y. nuteistasis turi atitikti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Šiuo atveju, aukštesnysis teismas sprendžia, jog nuteistojo G. C. mąstymas ir elgesys nėra akivaizdžiai pakitęs, iš ko būtų galima daryti neabejotina išvadą, jog nuteistasis likusią bausmės dalį gali toliau atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10.       2024 m. gegužės 31 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Visgi, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, jog nors pastebima skaitinė išraiška mažėjanti, tačiau priešingai nei nurodoma skunde, tai nereiškia, jog ši rizika gali ir toliau vis dar mažinama. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, nuteistajam G. C. dar 2021 m. vasario 11 d. atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, jau tada buvo nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, kuri išliko iki paskutinio vertinimo. Visgi, nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, tačiau vis dar egzistuoja ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, tačiau ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, už kurių mažinimą atsakingas tik pats nuteistasis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis kategoriškai neigia savo dalyvavimą nusikalstamoje veikoje, nors Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje konstatuota, kad G. C. padarė tris baigtas tyčines nusikalstamas veikas. Nuteistasis, veikdamas nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais skysčio, kurio sudėtyje buvo labai didelis kiekis prekusoriaus MK. Nusikalstamos veikos buvo daromos ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau ir užsienio valstybėse. Iš esmės sutiktina, jog nuteistojo gynybinė pozicija vienareikšmiškai negali riboti nuteistojo teisės į lygtinio paleidimo taikymo svarstymą, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad G. C. nuteistas už tai, kad jis nuo 2008 m., siekdamas nusikalstamai praturtėti, tapo nusikalstamo susivienijimo dalyviu ir iki 2013 m. kartu su tuo laikotarpiu nusikalstamam susivienijimui priklausiusiais asmenimis, taip pat atskiriems nusikaltimams daryti pasitelktais nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dalyvavo nusikalstamo susivienijo veikloje. Pažymėtina, jog nors nuteistasis ir iki šiol kategoriškai neigia savo kaltę, tačiau teismo yra įrodyta, jog jis padarė nusikalstamas veikas. Šios aplinkybės rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje formuojamas elgesio normas, negerbiant viešojo intereso, kas kelia abejonių, jog nuteistojo elgesys bei mąstymas yra pasikeitęs pakankamai ir kas leistų pagrįstai manyti, jog toliau taikant lygtinį paleidimą, nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių bei nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Akivaizdu, jog net ir šiuo metu nuteistasis savo elgesio nevertina kritiška, o mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog asmuo jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje.

11.       Aukštesnysis teismas pažymi, jog nusikalstamos veikos, už kurios padarymą G. C. atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Kaip ir nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, G. C. pakankamai ilgą laiką, t. y. penkerius metus dalyvavo gerai organizuoto, didele konspiracija pasižymėjusio nusikalstamo susivienijimo veikloje, buvo aktyvus dalyvis darant nusikalstamas veikas. Taigi, šiuo atveju svarbu įvertinti, ar nuteistasis jau atliko tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Net ir atlikus daugiau nei pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, matyti, jog nuteistasis neprisiima atsakomybės dėl padarytų neteisėtų veiksmų, o tai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl akivaizdžios nuteistojo elgesio korekcijos. Juolab, kad ir pačio G. C. teigiamas elgesys aktyviau pasireiškė tik suėjus lygtinio paleidimo taikymo svarstymo terminui. Didžioji dalis nuteistojo aktyvaus dalyvavimo pozityvaus užimtumo priemonėse stebima laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 10 d. iki 2024 m. gegužės 16 d., kas sąlyginai yra pakankamai trumpas laikas spręsti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą, leidžiančią manyti, jog toliau jis gali būti taisomas vykdant probacijos priežiūros priemones. Juolab, jog neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra dar sąlyginai didelė, todėl nuteistajam svarbu ir toliau tęsti tinkamą savo elgesį bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalaus jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti neabejotina išvadą, kad nuteistasis būdamas laisvėje elgsis išimtinai teigiamai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

12.       Priešingos išvados, aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis palaiko stiprius ryšius su artimaisiais, dirba. Pažymėtina, jog ryšius su artimaisiais nuteistasis palaikė ir nusikalstamos veikos padarymu metu, tačiau nuo neteisėto elgesio nuteistojo tai nesustabdė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog lygtinio paleidimo atveju tai gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo neteisėto elgesio. Be to, nors nuteistasis šiuo metu atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, jog ir nusikaltimų vykdymo metu, G. C. užsiėmė darbine veikla, tačiau vėlgi tai nesutrukdė nuo nusikaltimų darymu, kurie padaryti siekiant gauti finansinės naudos. Kaip ir pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis finansines problemas sprendė neteisėtais būdais.

13.       Skunde akcentuojama tai, kad Komisija priimdama nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo išties įvertino tai, jog nuteistasis pasižymi teigiama charakteristika, tačiau lygtinio paleidimo netaikė, nenurodant jokių tokio sprendimo priežasčių. Su šiais skundo argumentais, aukštesnysis teismas nesutinka. Apygardos teismas konstatuoja, kad tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo procesinis sprendimas priimtas įvertinus G. C. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, mąstymo korekciją, kas teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Laisvės atėmimo bausme taikomu suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcija neturi kelti jokių abejonių, tačiau byloje esantys duomenys, kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymu pakankamumo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo pokyčiams. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę nuo 2023 m. gruodžio 14 d. perkeltas atlikti į atviro tipo pusiaukelės namus, kas rodo, jog yra atsižvelgiama ir nuteistojo kryptingą tinkamą elgesį bausmės atlikimo metu. Tačiau vien ši aplinkybė bei tai, jog nuteistajam leidžiama išvykti trumpalaikių išvykų į namus, nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados, jog visgi nuteistasis sugebės ir toliau išimtinai teigiamai keisti savo elgesį būnant laisvėje. Juolab, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad G. C. nusikalstamas elgesys susijęs su netinkamomis moralinėmis nuostatomis ir konkrečiomis situacijomis, kai jos pasireiškė. Pagal nusikalstamos veikos pobūdį nuteistajam būdingi antivisuomeniniai požiūriai bei neigiamas visuomenėje pripažintų vertybių vertinimas. Dėl ko, nuteistajam resocializacijos plane buvo skirta priemonė – užsiimti neatlygintina visuomenei naudinga veikla. Aukštesnysis teismas teigiamai vertina tą aplinkybę, jog nuteistasis iš ties savanorystės pagrindu dalyvauja (duomenys neskelbtini) veikloje bei savanoriauja VšĮ (duomenys neskelbtini), tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo teigiamas elgesys tęsiamas dar nepakankamą laiko tarpą, kas leistų daryti abejonių nekeliančias išvadas, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

14.       Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad pirmosios instancijos teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. C. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo G. C. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 25 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėja                             Svetlana Jurgaitienė