Civilinė byla Nr. e2-713-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02372-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo civilinėje byloje Nr. eB2-2010-781/2017 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą atsakovei viešajai įstaigai Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“ dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, D. V..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI arba ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti Viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“ bankroto bylą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, iškėlė bankroto bylą VšĮ Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“; įmonės administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Gudara“. Ta pačia nutartimi teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
3. 2017 m. sausio 25 d. bankrutuojančios VšĮ Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“ bankroto administratorius pateikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti bankrutuojančios VšĮ Mokymų informacinis „In-depth Conception“ turtą, turtines teises ir lėšas įmonės atsiskaitomosiose sąskaitose ir kasoje; transporto priemonę BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančią D. V.; bankrutuojančios įmonės vadovui Ž. V. skirti 1 500,00 Eur baudą.
4. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad bankrutuojančios įmonės valdymo organai nustatytu terminu teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, neįvykdė. Susiekus su įmonės vadovu Ž. V., jis perduoti dokumentus atsisakė.
5. UAB „Nordea Finance Lithuania“ informavo bankroto administratorių, kad tarp įmonės ir banko buvo sudaryta automobilio BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartis. Įmonė yra visiškai atsiskaičiusi ir nurodytas automobilis yra atsakovės nuosavybė. Bankroto administratorius nustatė, kad įmonė tokio automobilio nėra įregistravusi viešajame registre, tačiau automobilis yra įregistruotas įmonės direktoriaus motinos D. V. vardu, nors už automobilį mokėjo ir pilnai atsiskaitė bankrutuojanti įmonė.
6. Įmonės vadovas Ž. V. tyčia neperduoda įmonės buhalterinės apskaitos ir kito turto bankroto administratoriui, kadangi siekia nuslėpti priešingą bankrutuojančios įmonės interesams veiklą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 26 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino – areštavo atsakovei visus priklausančius nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, esančias VšĮ Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“ arba pas trečiuosius asmenis; taikė įrašą viešame registre dėl transporto priemonės BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios D. V., nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
8. Teismas ginčijamą nutartį priėmė, atsižvelgęs į bankrutuojančios įmonės administratoriaus pateiktų prašymų turinį ir jame išdėstytas aplinkybes (kad buvęs įstaigos vadovas yra neperdavęs bankroto administratoriui įmonės turto ir dokumentų), į byloje esančius rašytinius įrodymus (dėl transporto priemonės, už kurią bankrutuojanti įmonė yra atsiskaičiusi, o naudoja trečiasis asmuo) bei įvertinęs viešąjį interesą bankroto byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Pareiškėja D. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir klausimą išspręsti iš esmės – šią bankroto administratoriaus prašymo dalį atmesti; teismo nuožiūra skirti baudą bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; iš UAB „Gudara“ administravimo išlaidoms skirtų lėšų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.              Laikinosios apsaugos priemonės – įrašo apie nuosavybės teisės perleidimo draudimą viešame registre teismas taikyti negalėjo, nes transporto priemonė nebepriklauso įmonei nuo 2016 m. balandžio 8 d.

10.2.              2016 m. balandžio 8 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Automobilis BMW 530 buvo parduotas pareiškėjai už 2 194,64 Eur. Šią sumą 2016 m. balandžio 7 d. pareiškėja sumokėjo bankiniu pavedimu uždarajai akcinei bendrovei „Nordea Finance Lithuania“ už bankrutuojančia įmonę.

10.3.              Transporto priemonė jau nuo 2016 m. balandžio 8 d. priklauso pareiškėjai, kuri nėra bylos šalis. Pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė apriboja byloje nedalyvaujančio asmens teises, todėl turi būti panaikinta.

10.4.              Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra galiojanti ir teisėta. Civilinėje byloje nekeliamas klausimas dėl 2016 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo ir jos nuginčijimo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

10.5.              Bankrutuojančios įmonės administratoriui yra taikomi aukštesni veiklos standartai, todėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas, žinant, kad turtas priklauso kitam asmeniui bei neginčijant šio turto perleidimo sandorio, turėtų būti pripažintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis ir jam turėtų būti skiriama bauda.

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: turi būti tikėtinai pagrįstas ieškovo reikalavimas bei nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Be to, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio
    2 dalis).
15. Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje ar atsakovo priešieškinyje pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys (priešieškinis) patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys (priešieškinis) atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais materialiaisiais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Tai lemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo taisyklę, pagal kurią teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų materialiųjų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo ar nėra pareikšti.
16. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsakovui. Tai susiję su tuo, kad materialieji teisiniai reikalavimai yra pareiškiami atsakovui ir jam tenka pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nors kai kuriomis laikinosios apsaugos priemonėmis nustatyti draudimai ar įpareigojimai būna adresuoti ir kitiems asmenims, pavyzdžiui, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas), draudimas kitiems asmenims perduoti atsakovui turtą arba vykdyti kitas prievoles (CPK 145 straipsnio 1 dalies 7 punktas), tačiau dėl tokių suvaržymų neigiamų padarinių patiria atsakovas.
17. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis), taigi nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
18. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 1 dalis numato, kad nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Įmonės kreditoriai ar kiti asmenys neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Asmenims, išsinuomojusiems, pasiskolinusiems, saugantiems arba kitais pagrindais naudojantiems ar valdantiems bankrutuojančios įmonės turtą, draudžiama dėl šio turto sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis (ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalis).
19. Įmonės valdymo organai privalo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas).
20. Anksčiau nurodytos teisės nuostatos patvirtina, jog bankrutuojančios įmonės administratorius valdo ir naudoja tik įmonės turtą bei juo disponuoja, jis gali reikalauti iš valdymo organų perduoti tik įmonei teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną priklausantį turtą. Jeigu iki šios datos įmonės valdymo organai neteisėtai, administratoriaus nuomone, perleido turtą kitiems asmenims, pasisavino, sumažino jo vertę etc., jis turi teisę įstatymo numatytais civilinių teisių gynimo būdais (CK 1.138 straipsnis) reikalauti pripažinti sandorius negaliojančiais, išreikalauti įmonės turtą iš svetimo neteisėto valdymo, reikalauti žalos atlyginimo ir kt.
21. Apeliantė vienu iš pagrindinių skundo argumentų nurodo aplinkybę, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl transporto priemonės BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo pritaikytas trečiajam asmeniui priklausančiam turtui.
22. Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktos 2016 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pareiškėja pirko automobilį iš VšĮ Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“. Byloje esančios valstybės įmonės „Regitra“ pažymos duomenimis įmonė tokio automobilio niekada nebuvo įregistravusi.
23. 2016 m. balandžio 7 d. AB „SEB“ banko mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja minimą dieną bankiniu pavedimu sumokėjo 2 194,64 Eur už VšĮ Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“ automobilį BMW 530i, valst Nr. (duomenys neskelbtini) Mokėjimo gavėjas – UAB „Nordea Finance Lithuania“.
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas aplinkybes, kad minėtą transporto priemonę pareiškėja įsigijo 2016 m. balandžio 8 d., t. y. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos, sprendžia, kad ginčo automobilis nėra įmonės turtas. Todėl minima transporto priemonė negalėjo būti perduota bankroto administratoriui, kaip tai numato ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas.
25. 2016 m. balandžio 8 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra nenuginčyta, todėl galiojanti. Byloje duomenų, kad transporto priemonės savininkei D. V. būtų pareikšti materialieji teisiniai reikalavimai (ieškinys) dėl transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo ar turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, nėra.
26. Kaip minėta, laikinosios apsaugos priemonės yra procesinė priemonė byloje pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ir paprastai negalima tiesiogiai varžyti asmenų, kuriems jokie reikalavimai nėra pareikšti ir kurie nėra atsakovai byloje, teisių, nes teismo sprendimu negalima nuspręsti dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (CPK 266 straipsnis). Tokiais atvejais nėra ir pagrindo teigti, kad dėl tų asmenų gali būti priimtas teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Nagrinėjamu atveju D. V. nėra bankroto bylos šalis, joks materialusis teisinis reikalavimas bankroto byloje jai nebuvo ir net negalėjo būti pareikštas. Bankroto administratorius, gindamas įmonės bei jos kreditorių teises bei teisėtus interesus, ieškinius reiškia savo debitorių atžvilgiu atskirose bylose pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis).
27. Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama teismo nutarties dalis yra neteisėta, priimta netinkamai įvertinus proceso teisės normas ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl ji naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones apeliantės D. V. turtui netenkinamas.
28. Patenkinus atskirąjį skundą, apeliantė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnis). Teismui pateikti dokumentai (2017 m. vasario 6 d. nurodymas pervesti įmokėtus grynuosius pinigus) įrodo, kad pareiškėja apeliacinės instancijos teisme patyrė 28,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis). Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos apeliantei iš bankrutuojančios VšĮ Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“ administravimui skirtų lėšų.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad bankroto administratoriui taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, tačiau netinkamas procesinių teisių įgyvendinimas per se (savaime) nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, apeliantės prašymas dėl baudos skyrimo bankroto administratoriui UAB „Gudara“ netenkintinas.
30. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl transporto priemonės BMW 530i, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios D. V.
(a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonės – įrašo viešame registre dėl transporto priemonės BMW 530i, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), priklausančios D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo, atmesti.

Priteisti iš bankrutuojančios viešosios įstaigos Mokymų informacinis centras „In-depth Conception“ (į. k. 300677261) bankroto administravimui skirtų lėšų apeliantei D. V.
(a. k. (duomenys neskelbtini) 28,00 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 00 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

  Teisėjas                                                                                          Artūras Driukas