Nr. 1S-103-337/2018
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
1.1.14; 2.12.4; 2.8.12.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. birželio 4 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas,
sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,
dalyvaujant prokurorui Pauliui Jasiukaičiui,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. Z. (A. Z.) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria patenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir A. Z. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-17 nutartimi A. Z., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2017-10-24 nutartimi pratęsta.
Apylinkės teisme buvo gautas Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimas dėl A. Z. taikytos priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo. Jame medicinos įstaiga nurodė, kad A. Z. taikytą priverčiamosios medicinos priemonę – priverstinį stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis rekomenduojama pratęsti.
Skundžiama apylinkės teismo 2018-04-26 nutartimi Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. Z. paskirtos priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo buvo tenkintas ir A. Z. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis pratęsta.
Panevėžio apygardos teisme buvo gautas A. Z. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma apylinkės teismo 2018-04-26 nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - atmesti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir panaikinti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, jame teigiama, kad Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadoje Nr. 160 yra nurodyti melagingi teiginiai. Tikinama, kad A. Z. niekada nėra kalbėjęs apie seimo narį, kuris jį padarė ligoniu.
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Skundas atmetamas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiama 2018-04-26 nutartimi pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą ir pratęsė A. Z. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Atkreiptinas dėmesys, jog priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Pažymėtina, kad priverčiamųjų medicinos pobūdžio taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, todėl teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos A. Z. nuo 2016-12-20 diagnozuota paranoidinė šizofrenija. 2017 m. jis tyčia vartojo smurtą savo mamos atžvilgiu, t. y. ne mažiau nei keturis kartus sudavė jai kumščiais į galvos sritį bei į kitas kūno vietas. Iš komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros 2017-12-14 išvados Nr. 160 matyti, jog A. Z. yra nestabilios psichikos asmuo, turintis mąstymo sutrikimų. Minėtoje išvadoje nurodyta, jog A. Z. psichinė būsena gerėjanti, bet dar nėra pakankamai stabili, A. Z. nėra atviras, sau nekritiškas (3 b. l.). Teigiama, kad A. Z. nelabai supranta turintis ligą, nori vaistus vartoti, kad jo vėl ,,neuždarytų“ gydytis, bet ne dėl ligos. Iš minimos pažymos matyti, kad A. Z. palaiko ryšius su savo motina, pastaroji juo rūpinasi, lanko gydymo įstaigoje, bet ši aplinkybė nereiškia, kad jam yra praėję visi ligos simptomai ir gali būti nutrauktas gydymas stacionare.
Apeliaciniame skunde teigiama, jog aptartoje Komisijos išvadoje yra pateikti melagingi teiginiai. Šis skundo argumentas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad nei apeliaciniame skunde nei juolab byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų skunde išsakytą argumentą ir tokiu būdu leistų teigti, kad išvadoje pateikti teiginiai iš tiesų yra neatitinkantys tikrovės.
Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog A. Z. psichinė būklė yra tiek pagerėjusi, o jo socialinis pavojingumas sumažėjęs, jog išnyko būtinumas jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę ir ji galėtų būti panaikinta. Priešingai, aptarti duomenys verčia pagrįstai manyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą A. Z. elgesio kontrolę, kad jam nustatyti psichikos sutrikimai nekeltų pavojaus nei jai pačiam, nei aplinkiniams, jį dar reikia stebėti ir gydyti stacionare, tai yra toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018-04-26 nutartis, kuria A. Z. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją skunde išdėstytais motyvais pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
n u t a r i a :
A. Z. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Vanagas