Civilinė byla Nr. e2-2528-853/2020
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00881-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.6.18.3; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 16 d.
Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Andželika Butkuvienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Norsta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nordomus“ dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės priteisti 21020,00 Eur skolos ir 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (juridinio asmens vadovui). Atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį, taip pat nenurodė atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir nepateikė jas patvirtinančių įrodymų, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškinys tenkintinas.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškinio ir jo priedų nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Verslo valdymo centras“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. kovo 9 d. Nemokumo administratoriui vykdant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ir ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – ir JANĮ) įtvirtintas pareigas, analizuojant ieškovės sudarytus sandorius, nemokumo administratorius nustatė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. spalio 12 d. ieškovė sumokėjo atsakovei į banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Luminor Bank AB banke, iš viso 21 020,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „pagal sutartį“. Nemokumo administratorius siekė išanalizuoti galimai su atsakove sudarytą sutartį, tačiau buvęs ieškovės vadovas nemokumo administratoriui neperdavė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, už tai jam skirta bauda 2020 m. sausio 31 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi.
Nemokumo administratorius raštu kreipėsi į atsakovę ir prašė pateikti sutartį, pagal kurią atsakovė gavo 21 020,00 Eur iš ieškovės. Negavus atsakymo, ieškovė pakartotinai elektroniniu paštu kreipėsi į atsakovę. Jokio atsakymo gavo. Ieškovės buvusiam vadovui neperdavus visiškai jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, o atsakovei nebendradarbiaujant su ieškovės nemokumo administratoriumi bei neatsakant į pranešimus, taip pat nepateikiant jokios sutarties, galinčios būti teisiniu pagrindu lėšoms iš ieškovės gauti, spręstina, jog iš tiesų atsakovė lėšas įgijo iš ieškovės nepagrįstai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat suformuluotos ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo prielaidos: 1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); 5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-89-378/2016; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2011, ir kt.).
Nagrinėjamos bylos kontekste nustatytos visos nurodytos ieškinio tenkinimo sąlygos. Pirma, atsakovė 21 020,00 Eur suma praturtėjo dėl ieškovės veiksmų. Neteisėtą praturtėjimą sukėlė ieškovės atliktas piniginių lėšų išmokėjimas iš banko sąskaitos, kas vienareikšmiškai kvalifikuotina ieškovės veiksmais. Antra, ieškovei iš banko sąskaitos išmokėjus atsakovei 21 020,00 Eur sumą, šiuo dydžiu sumažėjo ieškovės turimo turto apimtis, o analogišku dydžiu padidėjo atsakovės turimo turto apimtis. Kadangi šie pinigai buvo mokami iš ieškovės banko sąskaitos, atsakovė neteisėtai praturtėjo būtent ieškovės sąskaita. Trečia, atsakovė praturtėjo 21020,00 Eur suma išimtinai dėl to, jog ieškovė jai sumokėjo, atitinkama suma sumažindama savo turimo turto vertę. Ieškovės turto sumažėjimą ir atsakovės praturtėjimą sieja tiesioginis priežastinis ryšys. Ketvirta, atsakovės praturtėjimui nebuvo jokio teisinio pagrindo ji neturėjo nei iš įstatymų, nei iš sutarčių, nei iš kitų pagrindų kylančių reikalavimo teisių į ieškovę. Atsakovei nepateikus į bylą sutarties, laikoma, kad ji apskritai neegzistuoja. Penkta, atsakovė nėra grąžinusi gautų lėšų ieškovei, todėl neteisėtas praturtėjimas egzistuoja šio ieškinio pareiškimo metu. Be to, neatsirado joks kitas pagrindas atsakovei įgyti atitinkamas lėšas iš ieškovės. Šešta, ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Šiuo aspektu pastebėtina, kad ieškovės vardu neteisėtai ir nesąžiningai veikė fizinis asmuo, jo buvęs vadovas. Septinta, ieškovė neturi galimybės apginti savo pažeistų teisių jokiais kitais teisių gynimo būdais, kadangi su atsakovė dėl neteisėtu praturtėjimu gautų lėšų jo nesiejo nei prievoliniai, nei sutartiniai teisiniai santykiai. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos ieškinio dėl nepagrįsto praturtėjimo tenkinimo sąlygos, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 21 020,00 Eur suma.
Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl 21020,00 Eur skolos yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.245 straipsnis).
Iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinas 473,00 Eur žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 8 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 285–287 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordomus“, j. a. k. 304140337, ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Norsta“, j. a. k. 304589385, naudai:
– 21020,00 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį dvidešimt eurų 00 ct) skolos;
– 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, tai yra 21020,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra 2020 m. balandžio 27 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.?
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordomus“, j. a. k. 304140337, valstybės naudai:
– 473,00 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt tris eurus 00 ct) žyminį mokestį.?
Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priešingu atveju, šis sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.
Teisėja Andželika Butkuvienė